7940be82-475b-4e69-98a0-e27afed3c702 · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-363-291/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09197-2016-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 3.1.7.4.; 3.1.7.8.; 3.1.7.12.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 10 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėja Vida Žostautienė, sekretoriaujant Jolantai JuozapavičiÅ«tei,dalyvaujant ieÅ¡kovui A. S., jo atstovei advokatei Giedrei Striaukienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

S. ieÅ¡kinį atsakovei V. S. dėl turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovas A. S. ieÅ¡kiniu praÅ¡o atidalinti nekilnojamÄ jį daiktÄ - butÄ (duomenys neskelbtini), Å iaulių m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 124/1000 pastato - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei V. S. 4409,36 Eur kompensacijÄ už jam tenkantį didesnės vertės turtÄ , sumokant kompensacijÄ per 18 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nurodė, kad Å iaulių miesto apylinkės teismo 2000-04-03 sprendimu buvo nutraukta jo ir atsakovės V. S. santuoka, tačiau santuokos nutraukimo byloje nebuvo sprendžiamas santuokos metu įgyto turto - buto (duomenys neskelbtini), Å iauliai, ir jo priklausinio (124/1000 dalių pastato-sandėlio) padalinimo klausimas, nes tuo metu galiojusiame LR SÅ K privalomo reikalavimo padalinti turtÄ nutraukiant santuokÄ nebuvo įtvirtinta. Dviejų kambarių butÄ (duomenys neskelbtini), Å iauliai, su priklausiniu - įsigijo lygiomis dalimis (jam ir atsakovei po 1/2 buto ir po 62/1000 dalių pastato - sandėlio) 1996-12-20 pirkimo-pardavimo sutartimi, kuris yra registruotas vieÅ¡ajame registre judviejų abiejų vardu, o buto vidutinė vertė Å¡iai dienai yra 9260 Eur, sandėlio 124/1000 dalių vertė - 510,88 Eur.

Po santuokos nutraukimo jis savo asmeninėmis lėšomis pagerino jų bendrÄ turtÄ - atstatė sugriuvusį sandėliukÄ , pakeitė bute visus langus, įstatė naujas buto duris, atliko bute remontÄ , įrengė židinį, kad bÅ«tų įmanoma bÅ«stÄ Å¡ildyti, tuo tarpu atsakovė buto visiÅ¡kai neprižiÅ«rėjo, jame pati negyvena, prie bÅ«sto iÅ¡laikymo niekada neprisidėjo ir iki Å¡iol neprisideda, taipogi nesutinka su ieÅ¡kovo siÅ«lymu butÄ parduoti ir gautas lėšas pasidalinti, tad atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes praÅ¡o teismo nustatyti bendro turto padalijimo bÅ«dÄ , t. y. jam priteisiant visÄ butÄ natÅ«ra, o atsakovei iÅ¡ jo priteisiant 1/2 nekilnojamojo turto vertės kompensacijÄ pinigais už jam tenkančiÄ didesnę turto dalį.

IÅ¡mokėtinos atsakovei kompensacijos sumÄ sumažinant 1/2 dalimi jo patirtų buto remonto iÅ¡laidų (952,15 Eur : 2 = 476,08 Eur), viso iÅ¡ jo priteisiant atsakovei 4409,36 Eur piniginės kompensacijos, jÄ sumokant per 18 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. IeÅ¡kovas A. S. ir jo atstovė advokatė Giedrė Stiaukienė teismo posėdyje ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti iÅ¡ atsakovės valstybei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Papildomai ieÅ¡kovas A.

S. paaiÅ¡kino, kad susidariusioje situacijoje, t. y. atsakovei nesutinkant buto parduoti ir pinigus pasidalinti per pus, tenka kreiptis į teismÄ . Butas (duomenys neskelbtini) pirktas santuokos metu, o atsakovė nuo santuokos nutraukimo, Å¡iame bute nebegyvena. Å iuo metu minėtame bute niekas negyvena, nes dukra iÅ¡vykusi į Å vedijÄ , tačiau kai grįžta į LietuvÄ , tada tame bute gyvena dukra. A. A. yra jo dukra. Å iuo butu rÅ«pinosi jis ir jo dukra. Ne atsakovė, kuri iÅ¡vis butu nesirÅ«pino, o jis šį butÄ pagerino, t. y. sudėjo langus, įrengė židinį, įvedė kanalizacijÄ , įrengė duÅ¡o kabinÄ .

Å iuo metu jo pajamos sudaro apie 600 Eur, nes slaugo savo sveikatos problemų turinčiÄ motinÄ . Buvusi sutuoktinė prie buto iÅ¡laikymo ir jo pagerinimo neprisidėjo, nes atsakovė tame bute negyveno ir iÅ¡vis su Å¡eima nebendrauja. Už šį butÄ skola buvo susikaupusi, tačiau jis savo dalį skolos pilnai padengė, o liko neapmokėta skolos dalis tenkanti atsakovei.      Atsakovė V. S. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos.

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti ir apie teismo posėdį atsakovei praneÅ¡ta tinkamai – vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du (48-49 b. l.), teismo posėdžio atsakovė atidėti neprašė. Esant Å¡ioms aplinkybėms, byla iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės nedalyvaujant atsakovei pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str. 2 d.). IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui A. S. 1996-12-20 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 9681 pagrindu nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Å iauliuose.

Atsakovei V. S.-12-20 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 9681 pagrindu nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Tiek ieškovui, tiek atsakovei taip pat priklauso ir 124/1000 pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (5-6 b. l.). Nekilnojamojo turto registro duomenimis 2016-09-30 masinio vertinio metu nustatyta buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, vidutinė rinkos vertė buvo 9260 Eur.

IÅ¡ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, jog ginčo objektui butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Å iauliuose yra taikomas areÅ¡tas. Kaip teisme teigė ieÅ¡kovas, už šį butÄ yra susidariusios skolos, kurias atsakovė nemoka. IÅ¡ ieÅ¡kinio, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad ginčo bute Å¡iuo metu niekas negyvena, tačiau dukra grįžusi iÅ¡ užsienio jame apsistoja. IÅ¡ Å iaulių miesto savivaldybės administracijos kanceliarijos pažymos apie asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ matyti, jog ieÅ¡kovas A.

S. savo gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliai (8 b. l.). IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio, ieÅ¡kovo teisme teiktų paaiÅ¡kinimų matyti, jog atsakovė butu nesirÅ«pina, jame pati negyvena, mokesčių už jai tenkančiÄ buto dalį nemoka ir taip kaupiasi skolos. Atsakovės atsisakymÄ bendrauti ir bendradarbiauti su buto bendrasavininkiais dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo taip pat iÅ¡ dalies patvirtina atsakovės Å¡ioje byloje pasirinkta pasyvi procesinė padėtis (procesinių dokumentų nepriima ir pagal paliktÄ praneÅ¡imÄ nepasiima iÅ¡ paÅ¡to skyriaus, dokumentus buvo pavykę įteikti per antstolį, tačiau ji atsiliepimo į ieÅ¡kinį, nepateikė, bylos eiga nesidomėjo, vėliau procesiniai dokumentai buvo įteikti atsakovei vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du).Å ioje byloje ieÅ¡kovas praÅ¡o atidalinti atsakovei nuosavybės teise priklausančiÄ nekilnojamojo daikto dalį, jÄ priteisiant ieÅ¡kovui, o iÅ¡ jo atsakovei priteisti kompensacijÄ pinigais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 straipsnis, numato, jog civilinio kodekso trečiosios knygos IV skyriaus normos dėl santuokos nutraukimo taikomos, kai santuokos nutraukimo procedūros pradedamos įsigaliojus šiam kodeksui. Iki Civilinio kodekso įsigaliojimo pradėtos santuokos nutraukimo procedūros baigiamos pagal galiojusius įstatymus. Ieškovo A. S. ir atsakovės V. S. santuoka nutraukta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2000-04-03 sprendimu (4 b. l.), tačiau Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje užregistruota 2008-10-14 (3 b. l.).

Lietuvos Respublikos Santuokos ir Å¡eimos kodekso 40 straipsnyje buvo įtvirtinta nuostata, jog santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iÅ¡ sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimÄ civilinės metrikacijos organuose. Atsižvelgiant į tai kas paminėta, darytina iÅ¡vada, jog A. S. ir V. S. santuoka nutraukta 2008-10-14, todėl nagrinėtinu atveju taikytinas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. spalio 4 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011 pažymėjo, jog remiantis CK 3.100 straipsnio 4 punktu, nutraukus santuokÄ , bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia.

Viena vertus, Å¡i nuostata logiÅ¡kai iÅ¡plaukia iÅ¡ santuokos nutraukimo bylos esmės – tokioje byloje iÅ¡sprendžiami visi su santuokos nutraukimu susiję, tarp jų ir turto padalijimo, klausimai, kurie nurodomi susitarime dėl santuokos nutraukimo padarinių, Å¡is susitarimas patvirtinamas teismo sprendimu ir dalytino turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nelieka. Kita vertus, aptariama nuostata reiÅ¡kia, kad, nutraukus santuokÄ , turto, kuris pagal Å¡eimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos Å¡eimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuokÄ , jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai).

Tokiu atveju buvę sutuoktiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektÄ valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančiÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (CK 4.80 straipsnis), negalėdami susitarti, turi teisę kreiptis į teismÄ (4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1 dalis). Esant tokiai suformuotai teismų praktikai, nagrinėtinu atveju nors ir atsižvelgus į tai, kad Å¡alys ginčo butÄ Ä¯gijo santuokos metu, tačiau Šiaulių miesto apylinkės teismo 2000-04-03 sprendimu santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimas nebuvo iÅ¡spręstas, o santuoka laikytina pasibaigusi nuo 2008-10-14, todėl laikytina, jog nagrinėtinu atveju ginčo turtas yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o ieÅ¡kovas A.

S. ir atsakovė V. S. laikytini bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais.CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo.

Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais.Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalis yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo iÅ¡imtis – visų pirma turi bÅ«ti sprendžiamas jo atidalijimo natÅ«ra galimumas, net padarant atitinkamÄ (proporcingÄ ) žalÄ daikto paskirčiai.

Tik nesant galimybės atidalyti daikto natÅ«ra arba jei atidalijant natÅ«ra daiktÄ bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali bÅ«ti priteista kompensacija pinigais. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs kiekvieno iÅ¡ atidalijamų bendraturčių poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitÄ tokį daiktÄ , iÅ¡mokėti kompensacijÄ kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, turi spręsti, kuriam iÅ¡ bendraturčių bÅ«tų teisinga priteisti kompensacijÄ pinigais (pvz.

žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensacijÄ galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iÅ¡ bendraturčio paėmimas neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, lyginant su kitų bendraturčių, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (pvz.

žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl Å¡alims priklausančios nekilnojamojo daikto dalies atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, ketina nutraukti bendrÄ nuosavybės valdymÄ . IeÅ¡kovas praÅ¡o taikyti ne padalijimÄ natÅ«ra, o įstatyme numatytÄ atidalijimo iÅ¡imtį – priteisiant turto dalį kitam bendrasavininkiui (ieÅ¡kovui), o atsakovei priteisiant kompensacijÄ pinigais.

Visiems yra žinoma (CPK 182 str. 1 p.), kad butas turi tik vienÄ karÅ¡to ir Å¡alto vandens, dujų vamzdyno įvadÄ , po vienÄ suteiktų komunalinių paslaugų kiekį fiksuojantį prietaisÄ , vienÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ butÄ su bendrojo naudojimo patalpomis (koridoriumi, virtuve, tualetu, vonia ir t. t.), ir natÅ«ra, nepadarant neproporcingos žalos nekilnojamajam daiktui, atidalinti ieÅ¡kovo nekilnojamojo daikto dalį, jÄ pertvarkant taip, kad Å¡io daikto dalimi realiai bÅ«tų galima naudotis kaip atskiru daiktu ir netrukdant kitiems bendrasavininkiams naudotis likusia daikto dalimi pagal paskirtį (CK 4.82 str. 2 d.), neįmanoma.Taipogi nors buto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to buto patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str. 1 d.), tačiau nagrinėjamu atveju naudojimosi tvarkÄ bendrosiomis patalpomis nustatyti netikslinga ir nenaudinga abiems bendrasavininkiams, kadangi visame bute gyvena tik ieÅ¡kovo ir atsakovės dukra, o atsakovė Å¡iame bute jau negyvena daugiau nei 15 metų, vienas ieÅ¡kovas rÅ«pinosi/rÅ«pinasi buto iÅ¡laikymu, jį pagerino, ateityje ieÅ¡kovas neketina gyventi kartu su atsakove, atsakovė atsisako bendrauti ir bendradarbiauti valdant bendrÄ ja daline nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ .Paminėtina ir tai, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas namui (statiniui) iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 str. 3 d.).

Kaip ir nustatyta Å¡ioje byloje atsakovė ginčo bute ilgÄ laikÄ negyvena, savo turto dalimi nesirÅ«pina, už butui teiktas paslaugas, paskaičiuotas proporcingai jos turimai nekilnojamojo daikto daliai, mokesčių nemoka, todėl butui taikomas areÅ¡tas, dėl ko ieÅ¡kovas patiria papildomus rÅ«pesčius, nepatogumus.Taigi tiek nekilnojamojo turto atidalinimo natÅ«ra bÅ«das, tiek ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas neatitiktų Å¡alių interesų ir prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 str.) bei bÅ«tų pagrindas kilti naujiems bendraturčių ginčams.

Dėl to teismas sprendžia, kad reikalavimas atidalinti 1/2 buto dalį ir 62/1000 pastato – sandėlio dalį, iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, ieÅ¡kovui priteisiant atsakovei priklausančiÄ turto dalį, t. y. 1/2 buto dalį ir 62/1000 pastato – sandėlio dalį, o atsakovei priteisiant kompensacijÄ pinigais, yra pagrįstas ir tenkintinas.Å ioje byloje ieÅ¡kovas buto bei pastato- sandėlio ir atitinkamai praÅ¡omos atidalinti buto dalies ir pastato-sandėlio vertę nustatė pagal duomenis, esančius Nekilnojamojo turto registre.

Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, iÅ¡aiÅ¡kino, kad turto rinkos kaina gali bÅ«ti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų iÅ¡vadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimÄ (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014).

Be to, nors kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad individualaus turto vertinimo iÅ¡vados yra tikslesni turto vertės įrodymai už Nekilnojamojo turto registro duomenis, tačiau turto vertės nustatymas pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytÄ vidutinę turto rinkos vertę kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tinkamu ir leistinu turto vertės nustatymo bÅ«du (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).Kaip matyti iÅ¡ iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės (5-6 b. l.), viso buto vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2016-09-30 masinio vertinimo metu, yra 9260 Eur, o viso pastato- sandėlio vidutinė rinkos vertė 4120 Eur.

Nesant ginčo dėl vidutinės rinkos vertės, taip pat pateiktų kitų įrodymų apie vidutinę buto, esančio (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, vertę, taip pat atsižvelgiant į tai, kad tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovės užsakymu bÅ«tų sudėtinga atlikti individualų turto vertinimÄ , nes atsakovė nebendrauja, nebendradarbiauja, konstatuotina, kad Nekilnojamojo turto registre užfiksuoti duomenys apie vidutinę ginčo buto vertę atitinka Å¡io buto ir pastato - sandėlio rinkos kainas.IeÅ¡kovas už atsakovei priklausančios turto dalies priteisimÄ jam natÅ«ra praÅ¡o priteisti atsakovei 4409,36 Eur kompensacijÄ .

Nustatant atsakovei priteistinos kompensacijos dydį praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jis vienas iÅ¡laikė turtÄ , jį pagerino, todėl mano, kad iÅ¡ atsakovei tenkančios kompensacinės sumos turėtų bÅ«ti iÅ¡skaičiuota ½ dalis ieÅ¡kovo patirtų iÅ¡laidų už buto remontÄ . IeÅ¡kovo byloje pateikti daiktų, prekių įsigijimo kvitai patvirtina (12-24 b. l.), kad butui buvo perkami langai, perkamos statybinės medžiagos, įvairios apdailos prekės ir kt., tuo ieÅ¡kovas turėjo papildomų 952,15 Eur iÅ¡laidų.

Pažymėtina, kad pateiktuose dokumentuose, produktų užsakove nurodyta A. A., tačiau ieÅ¡kovas teigė, kad tai jo dukra, kuri kartu su juo rÅ«pinosi butu, o jis šį butÄ pagerino. Netikėti, jog ieÅ¡kovas rÅ«pinosi ginčo turtu ir jį pagerino, teismas neturi pagrindo, todėl teismas konstatuoja, kad byloje yra neginčytinai nustatyta, kad ieÅ¡kovas A. S. per laikotarpį nuo santuokos nutraukimo iki dabar savo lėšomis yra atlikęs įvairius buto remonto darbus, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas sumažinti kompensacinę sumÄ atsakovei priteistinos kompensacijos dydį yra pagrįstas.Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, siekdamas nepažeisti Å¡alių interesų pusiausvyros ir teisėtų lÅ«kesčių principų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 str.), įvertinęs vidutinę turto rinkos vertę ir ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus apie jo investicijas į turtÄ , padėjusias iÅ¡laikyti esamÄ dalijamo turto bÅ«klę, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo reikalavimas taikyti turto atidalijimo bÅ«dÄ , kai jam atitenka turtas natÅ«ra, o atsakovei iÅ¡mokama piniginė kompensacija, byloje taikytinas toks atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės principas ir atsakovei turi bÅ«ti sumokėta 4409,36 Eur kompensacija.

Taikyti prieÅ¡ingÄ variantÄ , priteisiant turtÄ natÅ«ra atsakovei, o ieÅ¡kovui iÅ¡mokant piniginę kompensacijÄ pinigais nagrinėjamu atveju bÅ«tų neracionalu, nes byloje pateikta medžiaga patvirtina, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas Å¡iuo metu faktiÅ¡kai naudojasi turtu, tuo tarpu atsakovė ginčo turtu faktiÅ¡kai daug metų nesinaudoja. Sprendžiant dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės priteisiant kompensacijÄ bÅ«tina nustatyti bendraturčių galimybę tokiÄ kompensacijÄ sumokėti.Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovė V.

S. nedirbanti (30 b. l.), duomenų apie turimas santaupas ar turimÄ kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , byloje nėra. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovė nebÅ«tų pajėgi iÅ¡mokėti kompensacijÄ ieÅ¡kovui tuo atveju, jei turtas bÅ«tų priteisiamas atsakovei natÅ«ra. Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas A. S. gauna pastovias pajamas (9-10 b. l.), teismo posėdžio metu jis teigė, jog jo vidutinės mėnesinės pajamos siekia 600 Eur, todėl teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas yra pajėgus sumokėti iÅ¡ jo atsakovei priteistinÄ Â piniginę kompensacijÄ .

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, turintis esminį interesÄ naudotis turtu, turi realias galimybes iÅ¡saugoti ir neprarasti nekilnojamojo turto, todėl turto atidalinimas natÅ«ra, atsakovei iÅ¡mokant kompensacijÄ , geriausiai apgina bendraturčių teises, taip pat nepaneigia nė vieno iÅ¡ bendraturčių teisės į jam priklausančiÄ dalytino turto dalį. Todėl atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Å iauliai, tarp bendrasavininkų A.

S. ir V. S. atidalintinas taip:A. S. a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priteistinas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 124/1000 pastato sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo A. S. a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei V. S.., a. k. (duomenys neskelbtini) 4409,36 Eur kompensacijÄ (9260:2+510,88:2-952,16:2=4409,36) už ieÅ¡kovui (bendrasavininkui) A. S. atitenkančio buto ½ dalį bei 62/1000 pastato sandėlio dalį.Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovas A. S. teisme teigė, jog Å¡iuo metu slaugo savo sveikatos problemų turinčiÄ motinÄ , turi kitų papildomų iÅ¡laidų susijusių su ginčo turtu, teismas mano, jog tikslinga byloje nustatyti, jog atsakovei priteistÄ piniginę kompensacijÄ ieÅ¡kovas turėtų sumokėtų per 18 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Bylinėjimosi iÅ¡laidos ir kiti procesiniai klausimai.IeÅ¡kovui byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, ieÅ¡kovas buvo 100 procentų atleistas nuo visų bylinėjimosi iÅ¡laidų (24-25 b. l.). CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Kadangi ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai, todėl iÅ¡ atsakovės valstybei priteistina 99 Eur žyminio mokesčio (4409,36 Eur*0,03*0,75=99,21 Eur) ir 221,58 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų (50 b. l.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.)Kadangi iÅ¡laidų už procesinių dokumentų įteikimÄ suma nevirÅ¡ija nustatytos minimalios priteistinos 3,00 Eur sumos, todėl iÅ¡ atsakovės valstybei nepriteistina (CPK 92 str., 93 str. 2 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Atidalinti bendrasavininkiams A.

S. ir V. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ - butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 124/1000 pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Å iauliai:priteisti A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 124/1000 pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Å iauliai;priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei V.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) 4409,36 Eur (keturių tÅ«kstančių keturių Å¡imtų devynių eurų 36 centų) kompensacijÄ už ieÅ¡kovui (bendrasavininkui) A. S. atitenkančio buto ½ dalį bei 62/1000 pastato - sandėlio dalį.Ä®pareigoti A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), priteistÄ 4409,36 Eur (keturių tÅ«kstančių keturių Å¡imtų devynių eurų 36 centų) kompensacijÄ atsakovei V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sumokėti per 18 (aÅ¡tuoniolika) mėnesių, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Priteisti iÅ¡ atsakovės V.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei: - 99 Eur (devyniasdeÅ¡imt devynis eurus) žyminio mokesčio (įmokos gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įmokos kodas – 5660), - 221,58 Eur (dviejų Å¡imtų dvideÅ¡imt vieno euro, 58 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas (jas sumokant į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sÄ skaitų:

Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Å iaulių banke, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui. Teisėja                                                                              Vida Žostautienė