2016-01-06 Nr. AB-330-3-63-3-02193-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-24-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02193-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. lapkričio 10 d. (pagal spaudą ant voko) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba) Palangos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 16SD-1309-(14.16.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 155-2762-(7.5.) bei įpareigoti atsakovą iš naujo priimti sprendimą dėl sutikimo atlikti pareiškėjui priklausančių statinių teisinę registraciją laisvoje valstybinėje žemėje.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi (b. l. 8–10) atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl teisės kreiptis į teismą, taip pat ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsniu, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir nustatęs, kad ginčijamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas – Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas Nr. 155-2762-(7.5) priimtas 2015 m. spalio 9 d., taigi jo apskundimo terminas pasibaigė 2015 m. spalio 29 d. dvidešimt ketvirtą valandą (ABTĮ 66 str.), tuo tarpu pareiškėjo skundas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateiktas 2015 m. lapkričio 17 d. (išsiųstas 2015 m. lapkričio 10 d.), pažymėjęs, jog jokių įrodymų apie sprendimo gavimą ar praleidimo priežastis teismui pareiškėjas nepateikė, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą.

Įvertinęs skundų administraciniam teismui pateikimo terminų tikslus, taip pat pažymėjęs, jog ABTĮ 53 straipsnis, be kita ko, numato ir šalių pareigą procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, atkreipęs dėmesį į tai, jog pagal ABTĮ 34 straipsnio nuostatas skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, tačiau tik esant asmens motyvuotam asmens prašymui tokį terminą atnaujinti, kurio nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra pateikęs, nenustatęs byloje jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių jam laiku sužinoti apie skundžiamą aktą bei kreiptis į teismą teisminės gynybos, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog laikytina, kad skundas paduotas praleidus įstatymo nustatytus terminus. Konstatavo, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo teismui terminą ir neprašo jo atnaujinti, todėl skundą atsisakytina priimti. Papildomai pažymėjo, jog toks teismo sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į teismą teisminės gynybos, paduodant naują skundą ir prašymą dėl termino atnaujinimo.

III. Pareiškėjas V. R. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 14–15), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teigia, jog termino skundui paduoti nepraleido, todėl priimdamas skundžiamą nutartį Klaipėdos apygardos administracinis teismas netinkamai taikė ir aiškino ABTĮ 5, 32, 35, 37, 53, 66 ir 101 straipsnių nuostatas. Nurodo, kad teismas neteisingai, atsižvelgęs vien į sprendimo priėmimo datą, nustatė, jog administracinio akto apskundimo terminas pasibaigė 2015 m. spalio 29 d., nors skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos administracinis aktas pareiškėjui paštu buvo atsiųstas tik 2015 m. spalio 24 d. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas mano, jog 20 dienų termino skundui paduoti nepraleido. Taip pat pareiškėjas pažymi, jog skundžiami atsakovo sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų, nes juose nėra išaiškinta jų apskundimo tvarka. Akcentuoja, jog administracinio akto apskundimo terminas prasideda nuo jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos, o tinkamo administracinio akto įteikimo pareiga priklauso jį siuntusiai institucijai. Mano, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, netinkamai vertindamas administracinio akto apskundimo termino eigą, be tinkamo pagrindo užkirto teisę pareiškėjui ginti pažeistas savo teises teisme. Teigia, jog kilus abejonių dėl administracinio akto įteikimo dienos, teismas privalėtų tokių duomenų pareikalauti iš administracinį aktą priėmusio viešojo administravimo subjekto. Pažymi, jog šiuo atveju visos abejonės dėl administracinio akto apskundimo tvarkos ir (ar) jo įteikimo pareiškėjui aplinkybių turėtų būti vertinamos pagal jo teismui pateiktus duomenis, kadangi duomenų apie kitokią administracinio akto įteikimo pareiškėjui datą byloje nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, kadangi yra praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neteikė prašymo jį atnaujinti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Pareiškėjo teigimu terminas nebuvo praleistas, nes skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas jam paštu buvo atsiųstas tik 2015 m. spalio 24 d., todėl mano, jog 20 dienų termino skundui paduoti nepraleido.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamos teismo nutarties turinį, tokiai pareiškėjo pozicijai iš esmės pritaria.

Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalis numato, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Atsižvelgus į minėtą įstatymo nuostatą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, vadovaujantis ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundas teismui turėjo būti paduotas per 20 dienų nuo Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 155-2762-(7.5) gavimo dienos. Atitinkamai, šiuo atveju sprendžiant, ar pareiškėjas laiku kreipėsi į pirmosios instancijos teismą svarbu yra nustatyti, kada pareiškėjas gavo skundžiamą aktą, kuriuo ginčas buvo išspręstas ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar pareiškėjas laiku kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, tik pažymėjo, jog skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas Nr. 155-2762-(7.5) priimtas 2015 m. spalio 9 d., o pareiškėjas nenurodo bei nepateikia įrodymų, kad jį gavo kita nei skundžiamo sprendimo priėmimo data, nenurodo kitų termino skundui paduoti praleidimą pateisinančių priežasčių, taip pat neprašo šio termino atnaujinti. Remdamasis tuo, teismas sprendė, jog pareiškėjo skundas turėjo būti pateiktas teismui ne vėliau kaip 2015 m. spalio 29 d., bet jis teismui buvo išsiųstas tik 2015 m. lapkričio 10 d., t. y. praleidus ABTĮ numatytą terminą.

Atsižvelgusi į nurodytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos, įrodymais pagrįstos aplinkybės, nuo kurių turėtų būti skaičiuojama termino paduoti skundą teismui eigos pradžia (data). Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad toks nustatymas svarbus, be kita ko, tuo, kad pasibaigus terminui pateikti skundą teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (ABTĮ 34 str.), kai praleistas terminas gali būti atnaujintas, kai bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Atitinkamai, atsižvelgus į tai, kad terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas tik dėl svarbių priežasčių, kiekvienu atveju konstatuojant termino kreiptis su skundu į teismą praleidimą svarbu yra nustatyti objektyvias aplinkybes, susijusias su termino eigos pradžia ir pabaiga ir tuo remiantis daryti išvadas apie termino kreiptis su skundu į teismą praleidimą. Tik tokiu būdu nebus pažeidžiamos asmenų, besikreipiančių į teismą, teisės, bus vykdomas tikrasis teisingumas.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju byloje nėra duomenų, kada pareiškėjas gavo skundžiamą Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir neprašė pareiškėjo nurodyti, kada jis gavo skundžiamą aktą ir pateikti su tuo susijusius įrodymus. Teismas, nesant pareiškėjo įvardintų duomenų, vadovavosi prezumpcijomis apie skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo gavimą ir remdamasis tuo skaičiavo terminą skundui paduoti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nenustatęs termino trūkumams pašalinti, o atsisakęs skundą priimti nesant duomenų apie skundžiamo akto gavimą ir nesuteikęs pareiškėjui galimybės pateikti tokius duomenis, pažeidė procesines normas, nepadėjo pareiškėjui įgyvendinti teisės į teisminę gynybą. Pažymėtina, jog administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, esant pagrindui manyti, kad skundo padavimo terminas yra praleistas, gali įpareigoti pareiškėją pateikti šios aplinkybės išsiaiškinimui reikšmingus įrodymus, šiuos duomenis, be kita ko, išsireikalaujant iš pašto įstaigos, jeigu pareiškėjas tokių duomenų neturi (b. l. 14–15).

Teisėjų kolegija pastebi, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pirmosios instancijos teismui nenustačius termino trūkumam pašalinti, apeliacinis teismas priima sprendimą panaikinti priimtą teismo nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-580/2010).

Atitinkamai, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytą teismų praktiką, nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo klausimą išsprendė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu, nenustatęs pirmiau minėtų reikšmingų šio teisinio pagrindo taikymui aplinkybių, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pastebėtina, jog šiuo atveju sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą turi būti išsiaiškintos aplinkybės, susijusios su Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 155-2762-(7.5) gavimu, kad būtų galima nustatyti termino skundui pateikti eigos pradžią ir spręsti, ar buvo praleistas terminas kreiptis su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo V. R. skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė