793cbec9-2e2f-4ef4-a727-df22ae804d6f · Klaipėdos apygardos teismas

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                   Pranešėja Dalia Kursevičienė                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-776-651/2013Teisėjas Petras Kontrimas                                             Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00453-2010-1                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.20.2 (S)                                                                                 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2013 m. spalio 10 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės, kolegijos teisėjų Aurelijos Sadauskaitės, Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,dalyvaujant prokurorui Simonui Geniui,nuteistajai A.

K. T., jos gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios A. K. T. apeliacinį skundÄ dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:A. K. T. pripažinta kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 232 str., ir jai paskirta bausmė – 4 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo. Pritaikius BK 75 str., A. K. T. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 63 str., Å¡i bausmė sudėta su 2011 m. lapkričio 11 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2012 m. balandžio 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pakeista bausme, galutinė bausmė paskirta 4 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės vykdymÄ atidedant vieneriems metams, įpareigojant neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir 10 MGL (1 300 Lt) bauda. Bausmės vykdymo pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.         Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

A. K. T. nuteista už tai, kad ji, siekdama paniekinti, pažeminti teisėjÄ M. D. dėl jo veiklos, t. y. dėl civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«dama G. M. prekybinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktore, 2010-12-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismui, esančiam adresu              S. Daukanto g. 8, Klaipėda, pateikė 2010-11-29 atskirÄ jį skundÄ (reg. 20R-2115), kuriame nurodė teisėjÄ M. D. įžeidžiančius žodžius: „kerÅ¡taujantis, melagis, teisiÅ¡kai neiÅ¡prusęs, korumpuotas“.

Tokiu bÅ«du A. K. T. vieÅ¡ai raÅ¡tu užgauliai pažemino teisingumÄ vykdantį Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjÄ M. D..Apeliaciniu skundu nuteistoji A. K. T. praÅ¡o panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-04-11 nuosprendį ir jÄ iÅ¡teisinti. Nurodo, jog nesutinka su priimtu nuosprendžiu dėl Å¡iurkščių EŽTK pažeidimų, dėl to, kad teisėjas P. Kontrimas jÄ teisė be advokato, dėl to, kad teisėjas            P. Kontrimas nuslėpė prokuroro G. ir D. nusikaltimus, neatliko savo pareigų, virÅ¡ijo įgaliojimus naudojantis savo tarnybine padėtimi.

Taip pat nurodo, kad ji jokių pažeidimų ir terminų nepažeidė, teisėjas P. Kontrimas meluoja. Teismo ekspertizė nustatė, kad jokio pažeidimo ji nepadarė, bet teisėjas netyrė, o slėpė padarytus teisėjo M. D. ir prokuroro G. nusikaltimus.Teismo posėdyje nuteistoji prašė jÄ iÅ¡teisinti, gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundÄ .Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iÅ¡sprendžiamas teismo nuosprendžiu.

Nuosprendis turi bÅ«ti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, tai yra jame padarytos iÅ¡vados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi bÅ«ti pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK)  20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė bÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus iÅ¡tyrė bei įvertino tinkamai ir pagrįstai A. K. T. pripažino kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 232 str. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, A. K. T. nuteista už nepagarbÄ teismui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog konstitucinė teismų, teisėjų priedermė – vykdyti teisingumÄ , taip pat teismų ir teisėjų nepriklausomumo principas vykdant teisingumÄ lemia ir atitinkamÄ teisėjo teisinį statusÄ .

IÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teismų, teisėjų nepriklausomumo vykdant teisingumÄ , teisinio saugumo principų kyla ir teismų, teisėjų apsaugos nuo bet kokio neteisėto poveikio ar įtakos imperatyvas. Todėl valstybė turi pareigÄ efektyviai saugoti teismus, teisėjus nuo neteisėto poveikio ar įtakos, užtikrinti jų pasitikėjimÄ savo valstybe (kurios teisminę valstybės valdžiÄ jie vykdo) ir teise (kuria remdamiesi įgyvendina savo priedermę). Viena iÅ¡ teismų, teisėjų nepriklausomumo garantijų yra jų garbės, orumo apsauga baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis nuo nepagarbos, pažeminimo.

Pagal BK 232 str. atsako tas, kas vieÅ¡ai veiksmu, žodžiu ar raÅ¡tu užgauliai pažemino teisingumÄ vykdančius teismÄ ar teisėjÄ dėl jų veiklos. ObjektyviÄ jÄ Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties pusę sudaro vieÅ¡as, užgaulus teisingumÄ vykdančio teismo ar teisėjo pažeminimas. Subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo ar teisėjo pažeminimas dėl jų veiklos laikytinas vieÅ¡u, kai teismo ar teisėjo pažeminimÄ (t. y. jo garbės ar orumo žeminimÄ ) matė arba girdėjo ar kitaip suvokė bent vienas tretysis asmuo.

Juo gali bÅ«ti ne tik aplinkiniai žmonės, pvz., teismo posėdyje dalyvaujantys asmenys, teisėjai, bet ir kiti asmenys bei visuomenės ar valstybės institucijų atstovai, suvokę teismo ar teisėjo užgaulų pažeminimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K–7–385/2006). Nors nuteistoji apeliaciniame skunde teigia, jog ji jokio įžeidimo nepadarė, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui.

Tai, ar žodžiai yra iÅ¡tariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai buvo iÅ¡tarti. Å iuo atveju iÅ¡ A. K. T. atskirojo skundo matyti, jog ji apie teisėjÄ M. D. rašė: „kerÅ¡taujantis, melagis, teisiÅ¡kai neiÅ¡prusęs, korumpuotas“ ir Å¡ie teiginiai yra akivaizdžiai užgaulÅ«s, žeminantys, todėl apeliantės teiginiai, kad ji jokio įžeidimo nepadarė, atmestini.Nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių, kad pažeminimas buvo vieÅ¡as.

Byloje nustatyta, jog civilinėje byloje, kuriÄ nagrinėjo teisėjas M. D., A. K. T. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriame iÅ¡sakė užgaulius, žeminančius žodžius apie teisėjÄ . Atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla buvo nagrinėjama vieÅ¡ame teismo posėdyje ir su A. K. T. atskiruoju skundu galėjo susipažinti ne tik proceso dalyviai ir bylÄ nagrinėjęs teisėjas, bet ir kiti teismo darbuotojai, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad teisėjas vieÅ¡ai raÅ¡tu buvo užgauliai pažemintas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog teisėjas apeliantę nuteisė be advokato, pažymėtina, jog nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ gynėjo dalyvavimas nebuvo bÅ«tinas (BPK 51 str. 1 d.). Be to, teisiamajame posėdyje kaltinamajai A. K. T. buvo iÅ¡aiÅ¡kintos BPK 22 str. 3 d. numatytos teisės ir pareigos, ji savo teises suprato, tačiau praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ nesant jos gynėjui nepareiÅ¡kė. IÅ¡ apeliacinio skundo taip pat matyti, jog, apeliantės manymu, teisėjas, priėmęs skundžiamÄ nuosprendį, nuslėpė nusikaltimus, neatliko savo pareigų, virÅ¡ijo įgaliojimus naudodamasis savo tarnybine padėtimi.

Å iuo atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliacinės instancijos teismas peržiÅ«ri priimtų procesinių sprendimų pagrįstumÄ ir nesprendžia klausimų, susijusių su teisėjo kompetencija. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, jeigu apeliantė manė, jog teisėjas yra Å¡aliÅ¡kas ar pan., galėjo pasinaudoti nuÅ¡alinimo teise. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, todėl keisti ar naikinti nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: nuteistosios A.

K. T. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                        Dalia Kursevičienė                                                                                                               Kolegijos teisėjai                                                                                         Aurelija Sadauskaitė                                                                                                                           Linas Pauliukėnas