79387772-c830-4538-8bd4-24ccffca4cc2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-2629-1100/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12994-2022-4 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 8 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis, sekretoriaujant Gražinai PuÅ¡karovaitei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Minko, kaltinamajam A. K., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiÅ¡kai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį 4 MGL (520 Lt) bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 30 parų areštu;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir 243 straipsnį 50 parų arešto bausme;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį ir 140 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto bausme;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėtas 1 metams, paskiriant intensyviÄ priežiÅ«rÄ ir įpareigojimus (įsiteisėjo 2022 m. birželio 2 d.), kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės A. K. 2022 m. balandžio 16 d. apie 0.05 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,95 promilių neblaivumas, žodinio konflikto metu tyčia metė muzikinę garso atkÅ«rimo kolonėlę į tėvÄ L. K., kuri pataikė jam į jo kairę rankÄ , tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui. A. K. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir paaiÅ¡kino, kad namuose su draugu vartojo alkoholį. IÅ¡vykus draugui, jis nusipirko dar vienÄ butelį degtinės. Atėjęs tėvas pamatė, kad jis geria, todėl iÅ¡pylė butelį į kriauklę. Jis, bÅ«damas girtas, supyko ant tėvo ir, pasiėmęs kolonėlę, metė į jį. Ä®vykis galėjo bÅ«ti 2022 m. balandžio 16 d., buvo tamsus paros metas. Ä®vykis vyko namuose, kur gyvena su tėvu, svetainėje.

Konflikto metu jis jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, galėjo bÅ«ti nustatytas kaltinime nurodytas neblaivumas. Dabar kolonėlė priklauso jam (A. K.), jÄ atidavė tėvas. Atsimena, kad pataikė kolonėle tėvui į rankÄ . Negražiai pasielgė, kaip ir susitaikė su tėvu. Nuo to laiko, kai buvo priimtas ankstesnis nuosprendis, alkoholio nevartoja. Å iuo metu santykiai su tėvu normalÅ«s. Kaltinamojo manymu, vartojamas alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Å ioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Nukentėjusysis L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. balandžio 16 d. apie 0.01 val. jis atėjo į kambarį nutildyti muzikos, nes buvo neįmanoma žiÅ«rėti televizoriaus. Muzikos labai garsiai klausėsi jo sÅ«nus A. K.. Atėjęs į kambarį ir matydamas, kad sÅ«nus geria degtinę, jis paėmė butelį nuo stalo ir alkoholį iÅ¡pylė į kriauklę virtuvėje. SÅ«nus dėl to labai supyko ir paėmęs į rankas „sÅ«bÄ â€œ, kuris stovėjo prie lango, jį metė tiesiai į jį.

Tarp jų buvo apie poros metrų atstumas. Nukentėjusio teigimu, kad „sÅ«bas“ nepataikytų į jį, šį numušė kairės rankos dilbiu. NumuÅ¡ant „sÅ«bÄ â€œ, pajuto stiprų fizinį skausmÄ kontakto su ranka vietoje. Mano, kad sÅ«nus tikslingai metė „sÅ«bÄ â€œ į jį, kad sužalotų. Po įvykio, smÅ«gio vietoje liko nubrozdinimai. Taip pat buvo apgadintos kambario grindys ir „sÅ«bas“, kurį tyrimui pateiks vėliau (1 t., b. l. 1–6). Nukentėjusysis L.

K., apklausiamas papildomai, parodė, kad dėl jam patirtų sužalojimų į medicinos įstaigas nesikreipė ir nesikreips, civilinio ieÅ¡kinio taip pat nereikÅ¡. Å iuo metu jo sÅ«nus yra apsiraminęs ir konfliktų nekelia, nes neturi pinigų už kÄ gerti. SÅ«nus buvo įsidarbinęs kažkokioje įmonėje, kur surinkinėja dviračius, ir apie mėnesį dirbo, bet jį iÅ¡metė, nes buvo pavėlavęs į darbÄ , buvo pagiringas nuėjęs į darbÄ . Å iuo metu yra bedarbis. Bet dabar jam minėjo, kad gailisi, jog iÅ¡metė iÅ¡ darbo.

SÅ«nus labai dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. Pretenzijų jam neturi, bet jis ir jo Å¡eima nori, kad jį priverstinai gydytų nuo alkoholizmo, kadangi sÅ«nus gyvena kartu su juo, žmona ir dukra adresu (duomenys neskelbtini). Visa Å¡eima negali ramiai gyventi dėl nuolatinio sÅ«naus poelgio (1 t., b. l. 88–90). Liudytoja D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. balandžio 15 d. buvo namuose viena, kai apie 20 val. brolis grįžo namo, po kelių minučių grįžo ir tėvai. Apie 22 val. tėvas parašė jai žinutę, kad nusileistų į apačiÄ pabendrauti.

Nusileidusi pamatė, kad brolis A. K. sėdi svetainėje ant sofos ir baigia gerti alkoholinį gėrimÄ . Ji iÅ¡ karto nuėjo pas tėvÄ Ä¯ rÅ«sį ir ten liko kartu su juo, nes žino, kad iÅ¡gėręs brolis tampa agresyvus ir pradeda kabinėtis. BÅ«nant rÅ«syje, brolis pradėjo raÅ¡yti tėčiui žinutes, į kurias tėtis nereagavo. Po kurio laiko brolis pradėjo kelti triukÅ¡mÄ , garsiai klausytis muzikos, vaikščioti po namÄ . Tėvas tuo metu pradėjo skambinti broliui, kad iÅ¡jungtų muzikÄ , nes jau vėlu ir laikas ilsėtis, tačiau brolis nereagavo ir toliau garsiai klausėsi muzikos.

Galiausiai neapsikentęs tėvas išėjo iÅ¡ rÅ«sio ir nuėjo nuraminti brolio. Tėvui nuėjus, po kurio laiko iÅ¡girdo rėkiantį brolį, kad nepiltų jo alkoholio lauk, po to iÅ¡girdo labai stiprų garsÄ , po kurio tėvas atbėgo į rÅ«sį pasiimti telefono ir paskambinti policijai. Kol tėvas skambino policijai, brolis pabėgo iÅ¡ namų. Pačio įvykio ji nematė, tik girdėjo bÅ«dama rÅ«syje (1 t., b. l. 98–100). Liudytojas R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. balandžio 16 d. apie 0.05 val., patruliuojant su specialistu D.

Å . ir kitu kolega, buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), sÅ«nus A. K. metė į tėvÄ L. K. muzikinę garso kolonėlę, kuri pataikė į kairę rankÄ ir Å¡iais veiksmais sukėlė fizinį skausmÄ . Atvykus L. K. paaiÅ¡kino, kad 2022 m. balandžio 16 d. apie 0.01 val., jam užėjus į sÅ«naus kambarį, kadangi klausėsi labai garsiai muzikos, norėdamas jį sudrausminti ir pasakyti, kad patildytų muzikÄ , pastebėjo, kad savo kambaryje sÅ«nus A. K. vartoja degtinę, todėl jis paėmė degtinės butelį ir iÅ¡pylė į kriauklę virtuvėje.

SÅ«nus A. K. labai supyko ir, paėmęs į rankas muzikinę garso kolonėlę, kuri stovėjo prie lango, metė į tėvÄ , kuri pataikė jam į kairę rankÄ , kurio metu L. K. juto fizinį skausmÄ . Atvykę medikai apžiÅ«rėjo nukentėjusiojo rankÄ , tuo metu ant jo rankos sužalojimų nebuvo matyti. Minėtu adresu taip pat buvo nukentėjusiojo žmona ir dukra, kuri girdėjo triukÅ¡mÄ . Tuo metu įtariamojo nebuvo namie, nukentėjusysis nurodė, kad jis pabėgo iÅ¡ namų su dviračiu (1 t., b. l. 104–106). 2022 m. balandžio 16 d. pareiÅ¡kime apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad L.

K. pareiÅ¡kė, jog 2022 m. balandžio 16 d. apie 0.05 val. adresu (duomenys neskelbtini), A. K. metė muzikinio garso atkÅ«rimo kolonėlę, kuri pataikė į L. K. kairę rankÄ ir taip sukėlė jam fizinį skausmÄ , taip pat buvo atlikta įvykio vietos apžiÅ«ra, kurios metu, be kita ko, užfiksuota, kad, vizualiai apžiÅ«rėjus L. K. kairiÄ jÄ rankÄ , dilbio srityje, Å¡iek tiek žemiau dėvimo rankinio laikrodžio, matomos raudonos spalvos kraujosruvos (paraudimas) (1 t., b. l. 1–6, 26–33).

IÅ¡ policijos įvykių registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2022 m. balandžio 16 d. apie 0.09 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas L. K. praneÅ¡imas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sÅ«nus A. K. leidžia garsiai muzikÄ , girtauja. Pranešėjui iÅ¡pylus sÅ«naus alkoholį, sÅ«nus pradėjo daužyti daiktus namie (1 t., b. l. 17). 2022 m. birželio 19 d. daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota žemo dažnio garso kolonėlės, pateiktos 2022 m. balandžio 16 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, apžiÅ«ra.

Kolonėlė yra 34 cm aukščio ir 26,5 cm pločio. IndividualÅ«s kolonėlės požymiai: „subwoofer LEVEL, HKTS200SUB.“, juoduos spalvos su apdaužytais kampais, turinti 4 vnt. kojelių ir elektros įjungimo laidÄ . Kolonėlės virÅ¡uje užraÅ¡as „Harman kardon“ (1 t., b. l. 34–41). 2022 m. rugpjūčio 31 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota „Body cam“ vaizdo įrašų apžiÅ«ra. Vaizdo įraÅ¡o „2022_0416_002558_013.MP4“ apačioje yra užraÅ¡as „VLN_MK_FF36 2022/04/16 00:25:59“.

Matomas vaizdas nespalvotas, iÅ¡ automobilio vairuotojo pusės, automobiliu vykstama į įvykio vietÄ . Policijos pareigÅ«nai atvyksta į įvykio vietÄ , iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio matomas greitosios medicinos pagalbos automobilis. Policijos pareigÅ«nai nueina link namo, iÅ¡ namo pro duris iÅ¡eina vyriÅ¡kos lyties asmuo. 01.05 min. policijos pareigÅ«nai: „dėl bendros informacijos, darom garso ir vaizdo įraÅ¡Ä . Sakykit, kas čia... kas čia kvietė, kas čia nutiko?“; nukentėjusysis: „Ne pirmas kartas, nu tai sÅ«nus“; policijos pareigÅ«nai:

„kiek jam metų?“; nukentėjusysis: „(duomenys neskelbtini)“; policijos pareigÅ«nai: „vartojantis kažkÄ , be alkoholio dar?“; nukentėjusysis: „kiekvienÄ dienÄ â€œ; policijos pareigÅ«nai: „o be alkoholio aÅ¡ klausiu?“; nukentėjusysis: „be alkoholio aÅ¡ nežinau“; policijos pareigÅ«nai: „tai einam pažiÅ«rėsim“; nukentėjusysis: „tai jo nėra, dviračio nėra, pabėgo“. Policijos pareigÅ«nai užeina į namo vidų. Nukentėjusysis sako, kad į tėvÄ â€žsÅ«bÄ â€œ metė.

Nurodė, kad muzikÄ leisti pradėjo sÅ«nus. Nurodė, kad „sÅ«bÄ â€œ pastatė, metė į jį; sÅ«nus savaitę jau geria. Policijos pareigÅ«nai paklausė, kur jo kambarys. Nukentėjusysis nurodė sÅ«naus kambarį. 04.35 min. pasirodo nukentėjusiojo sÅ«naus mama, kuri nurodo, kad sÅ«nus atėjo iÅ¡ darbo nusipirkęs butelį ir „pijokauja“, tada triukÅ¡mauja, daužosi. Policijos pareigÅ«nai paklausė: „o kur sÅ«nus dirba?“; nukentėjusysis atsakė, kad „niekur jis nedirba.

Sėdi ant sprando (duomenys neskelbtini) metai“. Vaizdo įraÅ¡e „2022_0416_003058_014.MP4“ 00.14 min. nukentėjusysis nurodo, kad į jį metė „sÅ«bÄ â€œ ir pasakė, kad „tu kÄ Äia butelį iÅ¡pylei, 20 Eur man skolingas“. Policijos pareigÅ«nai paklausia, „ar policijai pretenzijų turėsit dėl sÅ«naus“; nukentėjusysis nurodo, kad „aiÅ¡ku turėsiu, Å¡itiek metų terorizme gyvena“. Vaizdo įraÅ¡e „2022_0416_003557_015.MP4“ nukentėjusysis nurodo, kad „prieÅ¡ tai sÅ«nus gėrė ir iÅ¡gėrė „starkos“ pusę litro, kad jį sužalojo“.

Policijos pareigÅ«nai klausia: „ar galite parodyti kuriÄ vietÄ ?“; nukentėjusysis nurodo kairę rankÄ (tikslesnė vieta ties plaÅ¡taka ir alkÅ«ne, dilbis). Taip pat nurodo, kad „numušė su ranka, kad nepadarytų žalos daugiau“. PareigÅ«nai klausai, ar „jis tyčia metė į jį“. Nukentėjusysis nurodo, kad „tyčia, Å¡alia buvo dukra, ji nieko nematė, bet kartu su žmona girdėjo turbÅ«t“. Vaizdo įraÅ¡e „2022_0416_003557_016.MP4“ nukentėjusiojo dukra nurodo, kad „įvykio nematė, bet girdėjosi, kaip brolis rėkia“;

„kažkÄ sunkaus tikrai metė, nes girdėjo, galvojo, kad langai dūžta“. Policijos pareigÅ«nai suraÅ¡o nukentėjusiojo asmens duomenis. 14 vnt. vaizdo įrašų pavadinimais nuo „2022_0416_004555_017.MP4“ iki „2022_0416_015042_030.MP4“ nieko reikÅ¡mingo nenustatyta, juose policijos pareigÅ«nai pildo dokumentus (1 t., b. l. 45–48). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiuose vaizdo įraÅ¡uose. 2022 m. rugsėjo 5 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad atlikta L.

K. pateiktų nuotraukų apžiÅ«ra, 3 vnt. ApžiÅ«ros objektas yra 2022 m. rugpjūčio 16 d. nukentėjusiojo L. K. siųstos 3 vnt. fotonuotraukų ir įkeltos į IBPS. Atidarius nuotraukÄ pavadinimu „IMG1jpg.jpg“, matyti kÅ«no dalis (iÅ¡ nuotraukos nėra aiÅ¡ku, kuri kÅ«no dalis), ant kurios matomas paraudimas ir mėlynos spalvos žymės. Atidarius nuotraukÄ pavadinimu „IMG2.jpg“, matyti kairė ranka, sulenkta per alkÅ«nę ir iÅ¡kelta į viršų, ant rankos, žemiau plaÅ¡takos, dilbio srityje matyti paraudimo dėmės, taip pat mėlynai–raudonos spalvos žymės. Atidarius nuotraukÄ pavadinimu „IMG3.jpg“, matyti kairė ranka, sulenkta per alkÅ«nę ir iÅ¡kelta į viršų.

Ant rankos, žemiau plaÅ¡takos, dilbio srityje, matyti paraudimo dėmės, taip pat mėlynai–raudonos spalvos žymės. (1 t., b. l. 49–51, 92–95). Alkotesterio Alcotest 6810 kvite užfiksuota, kad 2022 m. balandžio 16 d. 5.54 val. A. K. nustatytas 1,95 promilės girtumas (1 t., b. l. 112). III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Objektyviai nusikaltimas gali pasireikÅ¡ti muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymÄ ar fizinį skausmÄ . MuÅ¡imas ar kitoks smurtavimas reiÅ¡kia poveikį į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali bÅ«ti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kÅ«nÄ : smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Bendrame aplinkybių kontekste pažymėtina, jog Å¡eimos nario sÄ voka pateikta BK 248 straipsnyje.

BK 248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A.

K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes, mesdamas garso kolonėlę į tėvÄ L. K., pataikė nukentėjusiajam į rankÄ ir taip sukėlė jam fizinį skausmÄ . Byloje nekilo ginčo, kad kaltinamasis A. K. padarė kaltinime inkriminuojamÄ veiksmÄ ir kad sukėlė nukentėjusiajam L. K. fizinį skausmÄ . To neneigė ir pats kaltinamasis A. K., kuris, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, teigė, kad bylai reikÅ¡mingu laiku ir vietoje metė į tėvÄ garso kolonėlę.

Kaltinamojo neteisėtus veiksmus patvirtina nukentėjusiojo L. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais teismas nenustatė pagrindo abejoti. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojo (policijos pareigÅ«no), atvykusio į įvykio vietÄ , R. R. parodymai ir liudytojos D. K. ikiteisminio tyrimo duoti parodymai, kuri, nors ir paties įvykio tiesiogiai nematė, tačiau girdėjo bÅ«dama rÅ«syje. Be to, kaltinamojo kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, t. y. policijos įvykių registro iÅ¡raÅ¡e, 2022 m. balandžio 16 d. pareiÅ¡kime apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo, 2022 m. birželio 19 d. daiktų apžiÅ«ros, 2022 m. rugpjūčio 31 d. kitų objektų apžiÅ«ros, apžiÅ«rėjus atvykusių į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nų užfiksuotus vaizdo įraÅ¡us, protokoluose užfiksuotos aplinkybės, kurios sustiprina pagrindÄ manyti, kad iÅ¡ties nukentėjusysis bylai reikÅ¡mingu laiku patyrė fizinį skausmÄ .

Sugretinus Å¡ias aplinkybes su 2022 m. rugsėjo 5 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole apžiÅ«rėjus L. K. fotonuotraukomis, nėra abejonių, kad A. K. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, panaudodamas fizinį smurtÄ , sukėlė nukentėjusiajam L. K. fizinį skausmÄ . Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad A. K. nusikalto tyčia. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad A. K. bylai reikÅ¡mingu laiku ir vietoje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,95 promilių neblaivumas, žodinio konflikto metu tyčia metė muzikinę garso atkÅ«rimo kolonėlę į tėvÄ L.

K., kuri pataikė jam į jo kairę rankÄ , tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad A. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. IV. Bausmės skyrimo motyvai BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: vieÅ¡ieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Teismas, skirdamas A. K. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ ir jos baigtumÄ , kaltininko kaltės formÄ â€“ A. K. padarė tyčinę baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ Å¾mogaus sveikatai, priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat įvertina kaltinamojo nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. konflikto metu nukentėjusiajam L. K. sukeltas skausmas metant muzikinę garso atkÅ«rimo kolonėlę ir pataikant į kairę rankÄ .

A. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės tos, kad jis padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A. K. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas (1 t., b. l. 146–153), taip pat ir už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos padarymÄ â€“ fizinio skausmo sukėlimÄ Å¡eimos nariui – seseriai, jo teistumas neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, per paskutinius 1 metus kelis kartus baustas administracine tvarka už smulkias vagystes ir nedidelį vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , kurį padarė bÅ«damas neblaivus, nes konfliktavo su sese, mėtė daiktus, iÅ¡daužė durų stiklÄ , paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 154–157).

Kaltinamasis šiuo metu nedirba (1 t., b. l. 158–159). Bylos duomenimis, A. K. praeityje gydytas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l.

70) ir (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 64). Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. K. paskyrus už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymÄ sankcijoje nustatytÄ laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis, t. y. 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A.

K. skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Nuosprendžio paskelbimo metu dėl A. K. yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendis, todėl yra teisinis pagrindas juo paskirtÄ subendrintÄ bausmę subendrinti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu galutine subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės – 6 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį Å¡velnesnės – 3 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės ir A.

K. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – 9 laisvės atėmimo. Å velnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal Å¡io straipsnio 1, 2, 3 dalis gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Teismas, svarstydamas galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas A. K., visų pirma atkreipia dėmesį, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. K. buvo teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 4 kartus, jis padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ teistumui neiÅ¡nykus ir nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka.

Kita vertus, kaltinamasis yra darbingo amžiaus, t. y. gana jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), turi įgijęs profesinį iÅ¡silavinimÄ , paskutinį kartÄ trauktas administracinėn atsakomybėn beveik prieÅ¡ metus, paskirtas baudas sumokėjęs. Dėl A. K. nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų ar nagrinėjamų baudžiamųjų bylų. Be to, pažymėtina ir tai, kad A. K. nusikalstama veika padaryta dėl alkoholio vartojimo. Taigi, akivaizdu, kad psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimas yra jo viena iÅ¡ jo nusikalstamo elgesio apraiÅ¡kų.

Pažymėtina ir tai, kad baudžiamasis įstatymas nedraudžia asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ (kita vertus, nusikalstama veika padaryta iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo jam atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas), prieÅ¡ tai jau taikius šį baudžiamosios teisės institutÄ ar kai asmuo turi neiÅ¡nykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintÄ teistumÄ . Todėl, teismo vertinimu, A. K. paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę, bÅ«tų pernelyg griežta valstybės reakcija į kaltinamojo nusikalstamÄ elgesį.

A. K. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, A. K. bausmės vykdymas atidedamas 1 metams ir 9 mėnesiams (minimalus terminas yra 1 metai, o maksimalus – 3 metai, BK 75 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros, paskiriant jam:

1) pareigÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigÄ 1 metus nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas);

3) pareigÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

4) pareigÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Nors prokurorė baigiamojoje kalboje prašė paskirti kaltinamajam intensyviÄ priežiÅ«rÄ , tačiau, teismo vertinimu, A. K. asmenybė nėra tokia pavojinga, kad jam bÅ«tų pagrindas taip intensyviai riboti jo laisvę, juolab kaltinamasis nusikalto savo gyvenamojoje vietoje. Teismas taip pat atsižvelgia į Å¡ioje byloje padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį.

Tokios išvados nepaneigia tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu A. K. buvo paskirta intensyvi priežiūra, nes aptariamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra subendrinta su šiuo nuosprendžiu skiriama bausme ir teismas iš naujo sprendžia tiek dėl bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumo, tiek dėl jo turinio. V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai BK 722 straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Å is įpareigojimas turi bÅ«ti įvykdytas per teismo nustatytÄ terminÄ . BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali bÅ«ti skiriami kartu su bausme. A. K. nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieÅ¡ Å¡eimos narį – kartu gyvenusį tėvÄ L. K.. Pastebėtina, kad kaltinamojo nusikalstamas elgesys kartojasi, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. K. buvo teistas už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos padarymÄ , t. y. fizinio skausmo sukėlimÄ Å¡eimos nariui – seseriai.

Todėl teismas mano, kad Å¡iuo atveju bausmės tikslus padės pasiekti A. K. skirtina BK 722 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 10 mėnesių nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. VI. Kiti klausimai A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (1 t., b. l. 133–136). Ji paliktina galioti iki Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

A. K. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. balandžio 16 d. 4.30 val. iki 2022 m. balandžio 17 d. 14.32 val. (dvi dienos) (1 t., b. l. 117–119, 137–139). Å is taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamÄ bausmę, vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis). BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Å io kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Byloje nustatyta, kad A. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ su žemo dažnio kolonėle, jÄ mesdamas į tėvÄ , kuri pataikė Å¡iam į rankÄ . Akivaizdu, kad kaltinamasis be Å¡io daikto nebÅ«tų padaręs nusikalstamos veikos, todėl tai laikytina nusikalstamos veikos įrankiu. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. parodė, kad Å¡i kolonėlė priklauso jam. Todėl minėta žemo dažnio kolonėlė konfiskuotina iÅ¡ A.

K.. Vien kaltinamojo nenoras, kad aptariamas daiktas bÅ«tų konfiskuotas, savaime nesudaro teisinio pagrindo nepriimti tokį sprendimÄ . Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, prie bylos virÅ¡elio prisegtas CD laikmenas palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagÄ . Byloje civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso iÅ¡laidų nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ subendrintÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti bausmę – 6 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu galutine subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės – 6 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį Å¡velnesnės – 3 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės ir A.

K. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – 9 mėnesius laisvės atėmimo. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, atidėti A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiÅ«ros paskiriant jam:

1) pareigÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigÄ 1 (vienerius) metus nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas);

3) pareigÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

4) pareigÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Jei A. K. bÅ«tų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendyje nurodytus įskaitytinus laikotarpius;

2) Å¡ioje byloje taikyto laikino sulaikymo laikÄ nuo 2022 m. balandžio 16 d. 4.30 val. iki 2022 m. balandžio 17 d. 14.32 val. (dvi dienas), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 722 straipsniu, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti A. K. sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 10 (deÅ¡imt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti A. K. priklausančiÄ muzikinę garso atkÅ«rimo kolonėlę, kaip nusikalstamos veikos įrankį, 2022 m. liepos 7 d. nutarimu perduotÄ Ä¯ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinę daiktinių įrodymų saugyklÄ , esančiÄ Vilniuje, BuivydiÅ¡kių g. 20 (2022 m. liepos 7 d. kvitas B, serija BBB Nr. 2PK005864). A. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, prie bylos virÅ¡elio prisegtas CD laikmenas palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagÄ . Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Darius Lukaitis