Legislator Case Law & Legislation
7935f50f-eaf7-46db-80a7-4631642f7429 AI generated

7935f50f-eaf7-46db-80a7-4631642f7429 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 7935f50f-eaf7-46db-80a7-4631642f7429
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir M. K. dėl skolos priteisimo ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl priteistinų delspinigių ir procesinių palÅ«kanų dydžio. IeÅ¡kovas AB DnB NORD bankas ieÅ¡kiniu atsakovams V. K. ir M. K. prašė iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti 103 917,08 Lt negrÄ Å¾into kredito, 10 952,88 Lt nesumokėtų palÅ«kanų bei 18 736,01 Lt delspinigių pagal 2001-07-12 kreditavimo sutarti Nr. 86 taip pat 10,75 proc. metinių palÅ«kanų nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2001-07-12 ieÅ¡kovas AB DnB NORD bankas (buvęs AB Lietuvos žemės Å«kio bankas) kaip kredito davėjas, ir atsakovas V.

Legislator headnote

AI generated

7935f50f-eaf7-46db-80a7-4631642f7429 · Lietuvos apeliacinis teismas: Nurodo Å¡iuos svarbiausius argumentus: Dėl netesybų dydžio1. Jeigu netesybos aiÅ¡kiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiÅ«ra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). KompensuojamajÄ funkcijÄ atliekančios netesybos negali bÅ«ti sumažintos tiek, jog taptų mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-426/2011              Procesinio sprendimo kategorija 44.51; 63.2; 36.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo GailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Vyto Miliaus,sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui Laimonui Pivorui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo akinės bendrovės DnB NORD banko apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3202-104/2010 pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės DnB NORD banko ieÅ¡kinį atsakovams V.

K. ir M. K. dėl skolos priteisimo ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl priteistinų delspinigių ir procesinių palÅ«kanų dydžio. IeÅ¡kovas AB DnB NORD bankas ieÅ¡kiniu atsakovams V. K. ir M. K. prašė iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti 103 917,08 Lt negrÄ Å¾into kredito, 10 952,88 Lt nesumokėtų palÅ«kanų bei 18 736,01 Lt delspinigių pagal 2001-07-12 kreditavimo sutarti Nr. 86 taip pat 10,75 proc. metinių palÅ«kanų nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2001-07-12 ieÅ¡kovas AB DnB NORD bankas (buvęs AB Lietuvos žemės Å«kio bankas) kaip kredito davėjas, ir atsakovas V.

K. (kredito gavėjas) sudarė kreditavimo sutartį Nr. 86 (toliau – Kreditavimo sutartis), kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo atsakovui suteikti 140 000 Lt kreditÄ , o atsakovas įsipareigojo kreditÄ naudoti pagal sutartyje numatytÄ paskirtį, grÄ Å¾inti kredito sumÄ sutartyje numatytais terminais ir tvarka bei mokėti palÅ«kanas. Minėtos sutarties užtikrinimui atsakovė M. K. ir ieÅ¡kovas 2001-07-02 sudarė laidavimo sutartį Nr. 82, kuria laiduotoja įsipareigojo solidariai atsakyti ieÅ¡kovui visu savo turtu bei ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas V.

K., jei pastarasis neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai prievoles pagal sutartį. Atsakovas savo prievolės tinkamai nevykdė, negrÄ Å¾ino 103 917, 08 Lt kredito, todėl bankas 2009-03-12 raÅ¡tu Nr. 30.58.17/1590 įspėjo atsakovÄ dėl įsipareigojimų nevykdymo ir paragino padengti susidariusiÄ skolÄ iki 2009-04-02, o 2009-06-16 raÅ¡tu Nr. 30.58.17/211 įspėjo atsakovus apie tai, jog neatsiskaičius su banku iki nurodyto termino, bankas sutartį nutraukė kreipsis į teismÄ dėl skolos priteisimo.

Atsakovai V. K. ir M. K. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies ir teismo prašė priteisti ieÅ¡kovo naudai skolÄ 103 917, 08 Lt kredito ir 10 952,88 Lt nesumokėtų palÅ«kanų, bei sumažinti ieÅ¡kovo reikalaujamÄ priteisti delspinigių sumÄ ir skolos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti per 12 mėn. Atsakovai prašė delspinigių sumÄ sumažinti iki 0,02 procentų, nes praÅ¡omi priteisti delspinigiai neprotingai dideli (sudaro 73 procentus). Nurodė, kad kreditas buvo panaudotas gyvenamajam namui su žemės sklypu įsigyti, tačiau 2008 m. prasidėjus krizei, atsakovo įmonė per sunkmetį patyrė sunkumų, dėl ko atsakovas negavo pajamų ir nuo 2008 m nepajėgė vykdyti įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį. II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2010-07-12 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ atsakovų 103 917,08 Lt negrÄ Å¾into kredito, 10 952,88 Lt nesumokėtų palÅ«kanų bei 9 368 Lt delspinigių pagal 2001-07-12 kreditavimo sutarti Nr. 86, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme 2009-10-05 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 3 485 Lt žyminio mokesčio ir 3 630 Lt atstovavimo iÅ¡laidų.Teismas nurodė, kad atsakovas nevykdė Kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų- laiku nemokėjo kredito įmokų, delspinigių, palÅ«kanų, todėl privalo kitai sutarties Å¡aliai atlyginti patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudÄ ir delspinigius CK 6.256 str. 2 d.).

Atsakovė M. K. yra laiduotoja ir privalo atsakyti kartu su skolininku V. K. kaip solidarÅ«s skolininkai. Todėl atsakovas V. K. ir atsakovė M. K. turi solidariÄ pareigÄ ieÅ¡kovui sumokėti 103 917,08 Lt.Atsakovas Kreditavimo sutarties 3.6 p. įsipareigojo mokėti 0,2 proc. delspinigių už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ Ä¯sipareigojimų nevykdymo atveju. Bendra delspinigių suma ieÅ¡kinio padavimo dienÄ sudaro 18 736,01 Lt. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo nurodytÄ prievolės pažeidimo aplinkybę, į tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, kurie panaudojo kreditÄ gyvenamajam bÅ«stui įsigyti, taip pat į teismų suformuotÄ praktikÄ , mažina delspinigių sumÄ per pusę.

Dėl tų pačių aplinkybių praÅ¡omų priteisti procesinių palÅ«kanų (LR CK 6.37 str. 2 d. bei 6.210 str. 2 d.) dydis taip pat mažintinas iki 5 procentų metinių palÅ«kanų dydžio. III. Apeliacinio skundo argumentai IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti 2010-07-12 Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ ir iÅ¡ atsakovų V. K. ir M. K. priteistų delspinigių dydį padidinti iki 18 736,01 Lt bei padidinti iÅ¡ atsakovų V. K. ir M. K. priteistas procesines palÅ«kanas iki 10,75 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme 2009-10-05 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodo Å¡iuos svarbiausius argumentus: Dėl netesybų dydžio1. Jeigu netesybos aiÅ¡kiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiÅ«ra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). KompensuojamajÄ funkcijÄ atliekančios netesybos negali bÅ«ti sumažintos tiek, jog taptų mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

Tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiÅ¡kia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar faktiniais nuostoliais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367, 2007-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007, 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).

Teismas nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiÅ¡kiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, įvertinti visas reikÅ¡mingas Å¡iam klausimui spręsti bylos aplinkybes (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, ar nebuvo susitarimo taikyti iÅ¡imtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros.

2. Teismų praktikoje pasisakyta, kad sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiÅ¡kia ir Å¡alių sutarties keitimÄ . CK 6.228 straipsnyje nustatyta teismo teisė paÅ¡alinti esminę Å¡alių nelygybę, kai sudarant sutartį vienai Å¡aliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranaÅ¡umas. Å is straipsnis kartu su CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi taikytinas mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį ir nustatant protingÄ ir pagrįstÄ kreditoriaus ir skolininko interesų balansÄ .

Pakeista sutartis ar jos sÄ lyga turi atitikti sÄ Å¾iningumo ir protingus sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus.Pirmosios instancijos teismas, mažindamas delspinigius, rėmėsi motyvais, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, kreditas buvo paimtas gyvenamajam bÅ«stui įsigyti, o atsakovo įmonė, prasidėjus krizei, negavo pajamų ir nepajėgė mokėti kredito, tačiau neatsižvelgė į Å¡ias aplinkybes: pirma, 0,2 proc. netesybos atsirado iÅ¡ sutartinių santykių pagal kreditavimo sutartį, kuri buvo sudaryta laisva Å¡alių valia, o atsakovė M.

K. pasirašė laidavimo sutartį (teisėtai, nepažeidžiant sutarčių laisvės principo, sudarytos sutartys, atsižvelgiant į CK 6.189 str. 1 d., tokių sutarčių Å¡alims turi įstatymo galiÄ ), antra, atsakovas V. K. yra verslininkas (buvo UAB „Menranga” savininkas) ir jam suprantama sudarytos sutarties teisinė galia (CK 6.38 str. 1 d., 6.205, 6.221 str.), trečia, Kreditavimo sutartyje (7.2 punktas) nustatyta, kad Å¡ios sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti keičiamos ar papildomos tik Å¡alims papildomai raÅ¡tiÅ¡kai susitarus.

Atsakovai tik pateikdami atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį nurodė, kad 0,2 proc. dydžio delspinigiai yra per dideli, tačiau iki civilinės bylos iÅ¡kėlimo nesikreipė dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo. Dėl procesinių palÅ«kanųTeismas pilnai netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo priteisti sutartas procesines palÅ«kanas (10,75 proc. dydžio) CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu, motyvuojant tuo, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, todėl sumažino palÅ«kanų dydį iki 5 proc. Teismas, sprendimu sumažindamas procesines netesybas, pažeidė pamatinius civilinio proceso principus, nes iÅ¡sprendė klausimÄ , kuris nebuvo ginčo objektas - atsakovai neprašė sumažinti procesinių palÅ«kanų.CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Tai reiÅ¡kia, kad sutarties nuostatos yra lex specialis CK atžvilgiu. Dėl palÅ«kanų dydžio susitarta Sutartyje (Sutarties su vėlesniais pakeitimais ir papildymais 1.3 p.). IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje kilo ginčas dėl priteistų palÅ«kanų dydžio. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas AB DnB NORD bankas (buvęs AB Lietuvos žemės Å«kio bankas) (kredito davėjas) ir atsakovas V. K. (kredito gavėjas) 2001-07-12 sudarė kreditavimo sutartį Nr. 86 (toliau – Kreditavimo sutartis), kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo atsakovui suteikti sutartyje numatyto dydžio kreditÄ 140 000 Lt, o atsakovas įsipareigojo paimtÄ kreditÄ naudoti pagal sutartyje numatytÄ paskirtį, grÄ Å¾inti kredito sumÄ sutartyje numatytais terminais ir tvarka bei mokėti palÅ«kanas.

Minėtos Kreditavimo sutarties užtikrinimui atsakovė M. K. ir ieÅ¡kovas 2001-07-02 sudarė laidavimo sutartį Nr. 82, kuria laiduotoja įsipareigojo solidariai atsakyti ieÅ¡kovui visu savo turtu bei ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas V. K., jei pastarasis neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai prievoles pagal sutartį. Kreditavimo sutarties 1.3 punkte Å¡alys susitarė dėl palÅ«kanų už suteiktÄ kreditÄ dydžio, kuris nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki 2002-06-30 yra 9.9 procentų ir vėliau kasmet liepos 1 dienÄ keičiama pagal Å¡iame sutarties punkte nustatytÄ formulę.

Å is punktas Å¡alių pakeistas 2002-11-14 nustatant naujÄ palÅ«kanų apskaičiavimo formulę. Kreditavimo sutarties 3.6 punkte nustatyta, kad už laiku nesumokėtas įmokas ar palÅ«kanas kredito gavėjas įsipareigoja mokėti bankui 0,2 procentų delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Kreditavimo sutarties 4.11 punkte atsakovas įsipareigojo kiekvienÄ dienÄ mokėti bankui 3 Lt delspinigius už kiekvienÄ Kreditavimo sutarties 2.3, 4.1-4.10 punkto pažeidimÄ iki pažeidimo paÅ¡alinimo.

Byloje kilo ginčas dėl delspinigių, mokėtinų pagal Kreditavimo sutarties 3.6 punktÄ bei procesinių palÅ«kanų dydžio. Dėl sutartimi nustatytų delspinigių dydžio Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovai tinkamai nevykdė įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja praktikÄ , kad Å¡alių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinių prievolių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007-10-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007-11-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008-08-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008 ir kt.).

Taigi Å¡alių sutartyje sutartos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sÄ lyga, kuri saisto Å¡alis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2010). Skolininkui pažeidus piniginę prievolę bankui, tol, kol jis neatlygino kreditoriui patirtų nuostolių, traktuojama, kad jis naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimÄ mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palÅ«kanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais.

Å ios palÅ«kanos turi bÅ«ti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkcijÄ ir tampa skolos dalimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-09-29 nutartis civilinėje byloje 2A-617/2010).Pagal bylos duomenis Å¡alys susitarė dėl 0,2 procento dydžio netesybų (Kreditavimo sutarties 3.6 punktas) ir, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais, t.y. kad atsakovai nevykdė įsipareigojimų dėl krizės sumažėjus jų pajamoms, kad jie yra fiziniai asmenys, kurie kreditÄ panaudojo gyvenamajam bÅ«stui įsigyti bei į teismų praktikÄ , nėra pagrindo kreditavimo sutartyje nustatytÄ palÅ«kanų dydį pripažinti neprotingu, per dideliu ir sumažinti.

Dėl procesinių palÅ«kanųCK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.IeÅ¡kovas prašė priteisti 10,75 procentų dydžio procesines palÅ«kanas, vadovaudamasis Kreditavimo sutarties 3.6 punktu, kuriame su vėlesniais pakeitimais buvo sutarta dėl palÅ«kanų dydžio apskaičiavimo formulės. Taigi pagal bylos duomenis Å¡alys buvo susitarę dėl palÅ«kanų dydžio, tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad skolininkai yra fiziniai asmenys, priteisė CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio (5 procentai) procesines palÅ«kanas.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad, esant Å¡alių susitarimui dėl palÅ«kanų dydžio, įstatyme nustatytas palÅ«kanų dydis netaikytinas. Priteisiamas palÅ«kanų dydis neprieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams ir teismų praktikai (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2010-09-29 nutartis civilinėje byloje 2A-617/2010, kurioje buvo priteistos 16,77 procento dydžio procesinės palÅ«kanos). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųKadangi apeliacinės instancijos teismas keičia pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas taip pat turi bÅ«ti peržiÅ«rėtas.

Pagal bylos duomenis ieÅ¡kovas už ieÅ¡kinį sumokėjo 5 672 Lt žyminio mokesčio (2009-07-30 – 886 Lt ir 2009-09-23 4806 Lt). Skundžiamu sprendimu buvo nuspręsta 2000 Lt sumokėto žyminio mokesčio grÄ Å¾inti kaip permokÄ . IeÅ¡kinį patenkinus, likusi už ieÅ¡kinį sumokėto žyminio mokesčio dalis, lygi 3672 Lt, priteistina iÅ¡ atsakovų. Už apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas sumokėjo 281 Lt žyminio mokesčio. IeÅ¡kinį patenkinus, Å¡i suma taip pat priteistina iÅ¡ atsakovų.

BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovas turėjo 3 630 Lt atstovavimo bei teisinės pagalbos iÅ¡laidų, o bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme Å¡ios iÅ¡laidos sudarė 726 Lt. Å ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ bylÄ apeliacinės instancijos teisme pralaimėjusių atsakovų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a:Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 12 d. sprendimÄ :Padidinti priteistÄ 9 368 Lt delspinigių sumÄ iki 18 736,01 Lt, padidinti priteistas 5 procentų metines procesines palÅ«kanas iki 10,75 procentų, padidinti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų priteistÄ 3485 Lt sumokėto žyminio mokesčio sumÄ iki 3672 Lt.

KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovui akcinei bendrovei DnB NORD bankui iÅ¡ atsakovų V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai 281 Lt už apeliacinį skundÄ sumokėto žyminio mokesčio. Priteisti ieÅ¡kovui akcinei bendrovei DnB NORD bankui iÅ¡ atsakovų V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai 726 Lt teisinės pagalbos bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų. Teisėjai                                                          Algirdas GailiÅ«nas                                                                       Konstantinas Gurinas      Vytas Milius