2013-11-04 Nr. AB-7379-3-61-3-02904-2012-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-1605/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02904-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2; 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Inspekcija, atsakovas) viršininko 2012 m. lapkričio 2 d. įsakymą Nr. 3B-252 „Dėl tarnybinės nuobaudos V. D. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Paaiškino, kad nesutinka su nuobaudos paskyrimu, manė, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, aplaidžiai, šališkai, neišaiškintos visos tyrimui svarbios aplinkybės, netinkamai tirta surinkta medžiaga, Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos 2012 m. spalio 5 d. išvada Nr. 14B-582 (toliau – ir Išvada) yra formali, įrodymai vertinti neobjektyviai, neatsižvelgta į pareiškėjo ir kitų pareigūnų pateiktus paaiškinimus. Nurodė, kad netinkamai buvo paskirta administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vieta. Dėl Įsakymo 1.1 punkte nurodyto pažeidimo paaiškina, kad 2012 m. balandžio 18 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. KVPA-V-12-2AN (toliau – ATP protokolas) A. L. surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1373 straipsnio 1 dalį Inspekcijos Panevėžio regiono departamento Utenos kontrolės skyriaus patalpose. Kartu su ATP protokolu A. L. įteiktas kvietimas 2012 m. gegužės 2 d. atvykti į bylos nagrinėjimą, kurio vieta nurodyta Inspekcijos Panevėžio regiono departamento patalpose 207 kabinete, t. y. Inspekcijos Panevėžio regiono departamento direktoriaus pavaduotojo R. V. kabinete. Pareiškėjas teigė, kad byla turėjo būti nagrinėjama Inspekcijos Panevėžio regiono departamento Utenos kontrolės skyriaus patalpose, kadangi bylos pagal ATPK 1373 straipsnio 1 dalyje aprašytus pažeidimus, vadovaujantis ATPK 281 straipsnyje 1 dalyje įtvirtinta taisykle, nagrinėjamos tik pagal pažeidimo padarymo vietą. Šiuo atveju pažeidimo padarymo vieta yra Utena. Pareiškėjas aiškino, kad netinkamai paskirtas bylos nagrinėjimo laikas. ATP protokolas administracinėn atsakomybėn patrauktai A. L. surašytas 2012 m. balandžio 18 d. Kartu su ATP protokolu surašytas priedas administracinis nurodymas, pasiūlymas asmeniui per 10 darbo dienų susimokėti pusę minimalios algos. Susimokėjimo terminas baigėsi 2012 m. gegužės 3 d., todėl bylos nagrinėjimas galėjo vykti ne anksčiau kaip 2012 m. gegužės 4 d. Pareiškėjas teigė, kad netinkamai paskirtas pareigūnas nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Inspekcijos Panevėžio regiono departamento pavaduotojas bylą vizavo nagrinėti pareiškėjui, nors jo darbo vieta yra Panevėžyje. Tinkamesnis sprendimas būtų buvęs, vadovaujantis ATPK 2321 straipsnio 2 dalimi, pavesti nagrinėti bylą kuriam nors Utenos kontrolės skyriaus pareigūnui.

Pareiškėjas paaiškino, kad neprotingai parinktas kitas bylos nagrinėjimo laikas. Inspekcijos Panevėžio regiono departamento pavaduotojas bylos nagrinėjimą nukėlė 2012 m. gegužės 18 d. 10 val. 30 min. Bylos nagrinėjimą protinga buvo paskirti parenkant kuo artimesnę datą. Išvadoje pažymėta, kad bylos nagrinėjimo laiką R. V. nukėlė 2012 m. gegužės 18 d., suderinęs su A. L. advokatu. Organizuoti vėl bylos nagrinėjimo laiko pakeitimą, kai jis buvo suderintas su A. L. ir jos advokatu, nebuvo protinga. Taip pat pareiškėjas paaiškino ir kitas aplinkybes.

Nurodė, kad ATP protokolas buvo surašytas su esminiais trūkumais, kurių ištaisymo organizavimo pareigą turėjo Departamento direktoriaus pavaduotojas. Besiruošdamas nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjas nustatė, kad ATP protokolas turi esminių trūkumų: vienuose kaltinimuose nenurodyta pažeidimo esmė, kituose nenurodytas pažeidimo padarymo laikas, nenurodyta pažeidimo padarymo vieta. Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo ir dokumentavimo procedūrų aprašo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2011 m. gruodžio 2 d.

įsakymu Nr. 2B-473, (toliau – Aprašas) 51 punkto nuostatos įpareigoja Departamento pavaduotoją patikrinti protokolų surašymo teisingumą ir organizuoti protokolų ištaisymą. Pagal teismų praktiką, nustačius tokio pobūdžio protokolų trūkumus, protokolas grąžinamas jį surašiusiai institucijai patikslinti. Apie tai, kad ATP protokolas buvo surašytas netinkamai, pažymėta ir Išvadoje. Pareiškėjas 2012 m. gegužės 18 d. atvykęs į bylos nagrinėjimą Utenoje turėjo ATP protokolo patikslinimą ir jį įteikė A. L.. Nesutiko su tarnybinio patikrinimo išvados teiginiais, kuriuose nurodyta, kad A.

L. buvo surašytas dar vienas protokolas. Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas apibrėžia, kad oficialus dokumentas – tai valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, valstybės įgalioto asmens vykdant teisės norminių aktų nustatytus įgaliojimus sudarytas, patvirtintas ar gautas dokumentas, įtrauktas į apskaitą. Tai nebuvo naujas ATP protokolas, jo data ir numeris tokie patys. Šis dokumentas turėjo ir aiškią žymą, kad tai yra ATP protokolo patikslinimas. Tai paaiškinamasis dokumentas, galima vertinti, kad tai yra ATP protokolo priedas, sudedamoji dalis.

A. L. 2012 m. gegužės 18 d. Utenos kontrolės skyriaus patalpose dėl surašyto ATP protokolo pareiškėjui įteikė savo pastabas, kurios buvo išdėstytos 10 puslapių apimties dokumente. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas turėjo vykti Utenoje, taip pat į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamai A. L. reikėjo laiko susipažinti su ATP protokolo patikslinimu, taip pat į tai, kad atstovas pateikė didelės apimties pastabų, kurios pareiškėjui buvo naujos, nežinomos, susijusios su prieš tai buvusiu patikrinimu, susijusios su kitos vairavimo mokyklos vairavimo aikštelės ekspertizės atlikimu, taip pat pareiškėjas žinojo, kad 2012 m. birželio 6 d. turės dalyvauti Utenos rajono apylinkės teismo posėdyje (teismo šaukimo Nr. l3B-2064), žodžiu suderino bylos nagrinėjimo datą, paaiškino, kad bylos nagrinėjimo laikas gali keistis ir apie tai A.

L. bus pranešta raštu. Išvadoje nurodomas prieštaravimas, kad apklausus A. L. ši nurodė, kad su ja pareiškėjas nederino bylos nagrinėjimo datos nei žodžiu, nei kitais būdais. Prieštaravimas galėjo atsirasti dėl to, kad, kaip pažymima Išvadoje, A. L. teisinių dalykų gerai neišmano ir pareiškėjas daugiausiai bendravo su jos atstovu, bylos nagrinėjimo datą derino ir su atstovu, ir su A. L.. Atstovas pareiškėjui ir A. L. tuo metu paaiškino, kad savo pastabas pateikė ir jo paslaugų bylos nagrinėjime neprireiks. Pareiškėjas aiškino, kad grįžęs iš Utenos gautas pastabas nuskenavo ir elektroniniu paštu persiuntė Panevėžio regiono departamento direktoriui R.

Ž. ir direktoriaus pavaduotojui R. V., kad padėtų tinkamai įvertinti, kurios atstovo pastabos pagrįstos, kurios turi būti atmestos. Šių pareigūnų parodymai pareiškėjui buvo reikalingi dėl to, kad jie dalyvavo vairavimo aikštelės, kurią naudoja A. L. vadovaujama mokykla, ekspertizės atlikime. Dėl šios vairavimo mokyklos aikštelės neatitikimo teisės aktų reikalavimams buvo suformuoti kaltinimai atitinkamuose ATP protokolo punktuose. Be to, direktoriui nurodė, kad 2012 m. birželio 6 d. vyks į Utenos rajono apylinkės teisme vyksiantį posėdį, tačiau toks laikas nėra tinkamas A.

L. byloje, nes pagal kai kuriuos punktus sueis asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminai. Į tai nebuvo sureaguota. Galima priežastis – didelis Departamento darbo krūvis, vyko daug vairavimo mokyklų ekspertizių. Pareiškėjas neturi galimybės bet kada savo nuožiūra naudoti tarnybinį transportą, tuo labiau išvykti į kitą miestą be leidimo. Pareiškėjas nesulaukė nei direktoriaus, nei direktoriaus pavaduotojo pastabų dėl A. L. pateiktų pastabų. Todėl parengė 2012 m. gegužės 30 d. raštą Nr. (60)15B-3557, adresuotą A.

L., dėl bylos nagrinėjimo laiko, taip pat parengė administracinio teisės pažeidimo bylos nutarimo projektą ir jį elektroniniu paštu persiuntė direktoriaus pavaduotojui. Siuntė tam, kad supažindintų direktoriaus pavaduotoją su nutarimo projektu. Inspekcijos regionų departamentų direktorių 2010 m. rugsėjo 3 d. pasitarimo protokolo Nr. 25B-07 5 dienotvarkės punkte nurodyta, kad bylą galima nutraukti tik suderinus su departamento direktoriaus pavaduotoju. Atsižvelgdamas į tai, savo veiksmuose pažeidimo subjektyviosios pusės (kaltės) pareiškėjas nematė.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos 2012 m. spalio 5 d. išvados Nr. 14B-582 7 lape apie kaltę pažymėta tik taip, jog tai vertintina kaip prielaida, tačiau ne išvada apie pareiškėjo kaltę. Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 21 d. (pirmadienis) iki 2012 m. birželio 5 d. turėjo didesnės apimties užduočių, 2012 m. gegužės 23 d. pareiškėjui buvo suteikta papildoma poilsio diena.

Pareiškėjas teikė paaiškinimus ir dėl Įsakymo 1.2 punkte nurodyto pažeidimo. Paaiškino, kad administracinės nuobaudos skyrimo termino nepratęsė, nes byloje nenustatė faktinio termino pratęsimo pagrindo (objektyvių priežasčių). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą. Pareiškėjas byloje nematė objektyvios priežasties, kuria galėtų pagrįsti administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimą. Manė, jog priežastis, kad reikia nubausti asmenį, nėra objektyvi. Paaiškino, kad nepagrįstai pratęsus nuobaudos skyrimo terminus pagal vienus ATP protokolo punktuose suformuluotus kaltinimus, baigtųsi pagal kitus kaltinimų punktus įstatymo nustatyti nuobaudos skyrimo terminai. Tokiu atveju pripažinus, kad nuobaudos skyrimo terminai pratęsti nepagrįstai, galėtų susidaryti tokia situacija, kai reikėtų bylą nutraukti visą. Įsakyme nurodoma, kad už ATP protokolo 9, 12 ir 13 punktuose nurodytus pažeidimus A. L. išvengė administracinės atsakomybės. ATP protokole dėl ATPK 1373 straipsnio 1 dalies pažeidimo kaltinimas suformuluotas pagal 15 punktų. Nutarimu A. L. nubausta paskyrus jai 750 Lt baudą, kuri atitinka ATPK 1373 straipsnio 1 dalyje numatyto baudos dydžio minimumo ir maksimumo vidurkį. Nei atsakomybę sunkinančių, nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl trys ATP protokolo punktai, pagal kuriuos nuobauda neskirta, skiriamos baudos dydžiui jokios įtakos neturėjo.

Pareiškėjas manė, kad nėra pagrindo išvadai dėl Įsakymo 1.3 punkte nurodyto pažeidimo. ATPK 291 straipsnyje nustatyta, kad pareigūnų nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Inspekcija neskundė 2012 m. birželio 6 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. KPA-V-12-2, todėl vertinti, kad nutarimas nemotyvuotas ir nepagrįstas, nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas paaiškino, kad patraukimo administracinėn atsakomybėn terminas buvo pasibaigęs. Paskutinė tariamo pažeidimo darymo diena buvo 2011 m. gruodžio 5 d.

Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuobauda už trunkamą pažeidimą turi būti skiriama per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne vieną kartą pažymėjęs, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodytas 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamam teisės pažeidimui.

Pareiškėjas nurodė, kad ATP protokolo 13 punktas surašytas nenustačius protokolo surašymo pagrindų, nenustačius fakto. Gavus mokinės skundą dėl A. L. vadovaujamos vairavimo mokyklos, Inspekcijos Panevėžio regiono departamento pareigūnams J. G. ir R. V. buvo suformuotas pavedimas atlikti neplaninį įmonės patikrinimą, tačiau per pavedime nustatytus terminus įrodymų ir aplinkybių, kurios patvirtintų skunde nurodytas aplinkybes, pareigūnai nenustatė. Spręsdamas skundo tyrimo terminų pratęsimo klausimą, pareiškėjas siūlė skundo dalis, dėl kurių nenustatyta patvirtinančios informacijos, atmesti kaip nepagrįstas.

R. V. paaiškino, kad jam neleidžiama priimti tokį sprendimą. Vėliau pratęsus terminus patvirtinančių aplinkybių vis vien nenustatyta. Tai, kad nebuvo pagrindų surašyti ATP protokolą, rodo protokolo 13 punkto dėstymas. Protokolą pasirašęs asmuo ne pats jį surašė. Vieno asmens paaiškinime nurodytų aplinkybių, nesant patvirtinimui iš kitų šaltinių, negalima vertinti kaip faktinių, todėl toks ATP protokolo surašymas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Nesant pagrindų surašyti protokolą, nėra ir teisės jį surašyti.

Visas aplinkybes ir savo įtarimus pareiškėjas nurodė savo 2012 m. rugsėjo 13 d. paaiškinime Nr. (60)11B-1313 Inspekcijos sudarytai tarnybinių nusižengimų tyrimo komisijai.

Pareiškėjo teigimu, Įsakymo 1.3 punkto išvada, kad A. L. už ATP protokolo 13 punkte suformuotą pažeidimą išvengė administracinės atsakomybės, nepagrįsta ir todėl, kad byloje pagal šį ATP protokolo punktą nebuvo įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti A. L. veiksmuose esant pažeidimo sudėtį, todėl, jei nebūtų suėję asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminai, bylos dalis pagal esamus duomenis turėjo būti nutraukta vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitiktį bendriesiems tarnybinių nuobaudų skyrimo principams bei teisingumo ir protingumo kriterijams.

Pareiškėjas nesutiko su tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos išvada, kad nebendradarbiavo su komisija ir trukdė nustatyti reikšmingas aplinkybes, nes pareiškėjas komisijai pateikė išsamų 2012 m. rugsėjo 13 d. paaiškinimą Nr. (60)11B-1313. Komisija pareiškėjui pateikė 2012 m. rugsėjo 18 d. kvietimą Nr. (09)11B-1339 dalyvauti komisijos posėdyje ir pateikti paaiškinimus, tačiau paaiškinimą pareiškėjas jau buvo pateikęs. Klausimų, kuriuos norėtų išsiaiškinti, komisija kvietime nenurodė, todėl pareiškėjas negalėjo tinkamai jiems pasiruošti.

Į komisijos posėdį rengėsi važiuoti, siekdamas užduoti komisijai pareiškėją dominančius klausimus, tačiau pradėjus juos uždavinėti komisijos pirmininkas pareiškėją sustabdė ir paaiškino, kad klausimus uždavinės komisija. Pareiškėjas paaiškino, kad paaiškinimą jau yra pateikęs, ir pareikalavo klausimus suformuoti raštu. Pareiškėjas siūlė komisijai užduoti klausimus raštu, nes Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12 punkte tiesiogiai nenurodyta komisijos teisė apklausti valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, be to, nėra nurodyta, kokia forma apklausa turi vykti.

Pareiškėjas nebuvo tikras, kad visi komisijos nariai turi reikiamą kvalifikaciją vykdyti apklausas žodžiu. Komisija atsisakė pareiškėjo pasiūlymo dėl atsakymų į klausimus varianto, todėl tokie teiginiai, kad pareiškėjas nebendradarbiavo su komisija ir jai trukdė nustatyti reikšmingas aplinkybes, yra nepagrįsti.

Atsakovas Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko.

Paaiškino, kad Inspekcijoje su administracinių bylų nagrinėjimu susijęs darbas sąlygotas Inspekcijos struktūros ypatumų. Inspekcija be centrinės būstinės turi penkis regionų departamentus Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Klaipėdos regiono departamento Transporto priemonių kontrolės skyrių bei kontrolės skyrius atitinkamai pagal regionus Alytuje, Marijampolėje, Utenoje. Kiekvienas iš departamentų turi savo veiklos teritorijas ir pagal jas nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas. Kiekviename regiono departamente yra vyriausieji specialistai (teisininkai), kurių pagrindinė funkcija yra nagrinėti minėtas bylas, ir tik jie bylas nagrinėja, išskyrus atvejus, kai jų nėra darbo vietoje.

Vienu iš jų ir yra pareiškėjas, dirbantis Inspekcijos Panevėžio regiono departamente vyriausiuoju specialistu. Regionų departamentų kontrolės skyriuose dirbantys inspektoriai užsiima tik kontrole kelyje ir įmonėse, o administracinių bylų nenagrinėja, nors pagal ATPK 2321 straipsnį tokią teisę ir turi. Todėl bylos dėl pažeidimų, padarytų regiono departamento veiklos teritorijoje, nagrinėjamos regiono departamento patalpose, o ne išvažiuojamuosiuose posėdžiuose, pavyzdžiui, kelio A1 125 kilometre, kur vykdydami kontrolės funkcijas inspektoriai užfiksavo pažeidimą.

Todėl byla turėjo būti nagrinėjama Panevėžyje. Būtent tokį sprendimą turėjo priimti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs pareiškėjas. Net ir susiklosčius tokioms aplinkybėms, kad bylą buvo nuspręsta nagrinėti Utenoje, turėjo būti imtasi visų priemonių taip organizuoti procesinių veiksmų atlikimą, kad byla būtų išnagrinėta kaip galima operatyviau ir laikantis ATPK 282 straipsnyje nustatytų terminų. Apeliavimas į netinkamai paskirtą bylos nagrinėjimo laiką, atsakovo manymu, taip pat yra visiškai nepagrįstas ir negalėjo turėti lemiamos įtakos tarnybinio nusižengimo padarymui įsakyme nurodytomis aplinkybėmis, kadangi nuo 2012 m. balandžio 20 d. iki 2012 m. gegužės 2 d. ir nuo 2012 m. gegužės 7 d. iki 2012 m. birželio 6 d. byla buvo pareiškėjo žinioje ir jis, kaip bylą nagrinėjantis pareigūnas, galėjo ir turėjo atlikti visus reikalingus veiksmus, kaip tai numato ATPK 280 straipsnis.

Pareiškėjas turėjo užtikrinti administracinės bylos teiseną pagal ATPK reikalavimus. Tačiau bylos nagrinėjimo procese pareiškėjas buvo daugiau stebėtojas nei bylą nagrinėjantis pareigūnas ir procesinius veiksmus byloje derino prie savo asmeninių interesų, darbotvarkės. Perėmęs bylą iš regiono departamento direktoriaus pavaduotojo 2012 m. balandžio 20 d. pareiškėjas privalėjo susipažinti su byla ir pašalinti esamus trūkumus tam, kad nebūtų kliūčių bylą pradėti nagrinėti 2012 m. gegužės 2 d., tai yra dieną, kurią paskirtas jos nagrinėjimas.

Pareiškėjas, neinformavęs apie tai, kad negalės nagrinėti bylos, išvyko į kitos bylos teisminį nagrinėjimą. Tai tik parodo pareigūno požiūrį į savo darbą ir atliekamas funkcijas. Pareiškėjo argumentas, kad teisingesnis sprendimas būtų buvęs bylą perduoti nagrinėti vienam iš Utenos kontrolės skyriaus inspektorių, atsakovui nesuprantamas ir visiškai negalėjo turėti įtakos procesiniams pažeidimams nagrinėjant administracinę bylą. Dėl minėtų Inspekcijos darbo principų niekam kitam šios bylos nagrinėjimo perduoti nebuvo galima, kadangi Utenos kontrolės skyriaus pareigūnai tokių funkcijų nevykdo.

Argumentai dėl neprotingai parinktos bylos nagrinėjimo datos (2012 m. gegužės 18 d.) taip pat yra teisiškai nereikšmingi, kadangi bylą nagrinėjantis pareigūnas galėjo tokias aplinkybes pakeisti, tai yra suderinti ir paskirti kitą ankstesnę ir priimtinesnę bylos nagrinėjimo datą ir laiką. Jokių bent kiek reikšmingų kliūčių tam nebuvo, tuo labiau, kad jokie kiti procesiniai veiksmai atliekami nebuvo.

Atsakovo manymu, viena iš aplinkybių, dėl kurių nutarimas šioje administracinėje byloje buvo priimtas 2012 m. birželio 6 d., nurodyta ir pareiškėjo skunde. Jis žinojo, kad tą dieną turės vykti į kitos bylos teisminį nagrinėjimą Utenos rajono apylinkės teisme. Todėl savo patogumui, nederindamas šios datos su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu (tai apklausos metu tarnybinio tyrimo komisijai patvirtino ir pati UAB „Algerna“ direktorė A. L.) paskyrė bylos nagrinėjimo datą 2012 m. birželio 6 d., išsiųsdamas apie tai laišką A.

L. adresu, visiškai nevertindamas ATPK 281 straipsnyje nustatytų terminų ir tokio savo sprendimo pasekmių, nors tai turėjo padaryti. Skunde nurodomi argumentai, kad jis derino bylos nagrinėjimo datą su atsakomybėn traukiamo asmens atstovu, prieštarauja tyrimo metu surinktiems faktams. Dar bylos nagrinėjimo 2012 m. gegužės 18 d. metu buvo pateiktos visos atstovo turėtos pastabos ir pačiam pareiškėjui, ir A. L. buvo pasakyta, kad atstovo dalyvavimas daugiau neturi prasmės, todėl jis kituose posėdžiuose nedalyvaus, tą patvirtino A.

L. apklausos metu komisijai. Panevėžio regiono departamentas užima paskutinę vietą tarp visų Inspekcijos regionų departamentų pagal išnagrinėjamų bylų skaičių, teikiamų atsiliepimų ir skundų teismams skaičių. Tai liudija ir Panevėžio regiono departamento direktoriaus pateikti duomenys, kurie neleidžia tvirtinti, kad per laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 21 d. iki 2012 m. birželio 5 d. pareiškėjo darbo krūviai buvo tokie, kad galima būtų pagrįsti ar pateisinti savo tiesioginių funkcijų neatlikimą. Pareiškėjas dar sugebėjo savo darbą organizuoti taip, kad 2012 m. gegužės 23 d. paprašė papildomos poilsio dienos, kuri jam ir buvo suteikta.

Minėti faktai tik patvirtina, kad pareiškėjo teiginiai apie didelį darbo krūvį yra nepagrįsti ir yra tik gynybinė pozicija. Dėl visų minėtų pareiškėjo veiksmų nemotyvuotai ir neturint teisinio pagrindo atidedant bylos nagrinėjimą dėl trijų protokole nurodytų pažeidimų (eilės numeriai protokole Nr. KPA-V-12-2AN 9, 12 ir 13) suėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn terminai ir administracinė teisena dėl jų pagal ATPK 250 straipsnio 7 punktą buvo nutraukta, dėl to A. L. už nurodytus pažeidimus išvengė administracinės atsakomybės. Detaliai išnagrinėjusi tyrimo metu surinktą medžiagą komisija konstatavo, kad už protokolo Nr. KPA-V-12-2AN 9 ir 13 punktuose nurodytus pažeidimus patraukimo administracinėn atsakomybėn terminai baigėsi 2012 m. birželio 4 d., kadangi pažeidimai yra trunkamieji, o tokių pažeidimų patraukimo administracinėn atsakomybėn 6 mėnesių terminas pradedamas skaičiuoti pradedant nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N756-2996/2010, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-727/2012).

Darė išvadą, kad asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus terminas buvo praleistas tik dėl pareiškėjo nemotyvuotų veiksmų atidedant bylos nagrinėjimą. Už protokolo Nr. KPA-V-12-2AN 12 punkte nurodytą pažeidimą patraukimo administracinėn atsakomybėn terminas nutarimo priėmimo metu nebuvo pasibaigęs, kadangi pažeidimas yra trunkamasis, baigtas daryti jis buvo 2012 m. kovo 1 d., todėl administracinės bylos teisena pagal šį pažeidimą, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 7 punktu, buvo nutraukta neteisėtai.

Inspekcija sutiko, kad baudos dydis tuo atveju, jeigu A. L. būtų paskirta nuobauda pagal visus kaltinimus, gal ir būtų nepasikeitęs, tačiau tai turėjo nuspręsti bylą nagrinėjantis pareigūnas, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, tačiau administracinės atsakomybės neišvengiamumas už savo padarytus pažeidimus buvo aiškiai ignoruotas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Įsakymą.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir dėl Įsakymo 1.1 punkte nurodyto tarnybinio nusižengimo nurodė, jog šis kaltinimas yra susijęs su administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo termino praleidimu ir jo nepratęsimu. Šis terminas yra nustatytas ATPK 282 straipsnyje. Nustatyta, kad pareiškėjui ATP protokolas buvo perduotas 2012 m. balandžio 20 d., protokolas surašytas 2012 m. balandžio 18 d. (b. l. 114-115). Tačiau taip pat nustatyta, kad šis protokolas buvo tikslinamas (b. l. 118-120), jį tikslino ne pareiškėjas, o protokolą surašęs pareigūnas J.

G.. Pastarasis aiškino, kad pirminį protokolą surašė dar kitas pareigūnas R. V., o jis tik pasirašė, tikslino protokolą jau paprašytas pareiškėjo (Išvados duomenys). Kada šis protokolas buvo patikslintas, Išvadoje nenurodyta (b. l. 78-88), tačiau nurodyta, kad šis patikslinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo įteiktas tik 2012 m. gegužės 18 d., tai reiškia, kad juo vadovautis galima buvo tik nuo šios datos. Akivaizdu, kad nuo 2012 m. balandžio 20 d. iki 2012 m. gegužės 18 d. pareiškėjas negalėjo išspręsti nuobaudos paskyrimo klausimo, per šį laikotarpį bylos nagrinėjimo terminas tęsėsi ne dėl pareiškėjo kaltės, jis galutinę protokolo versiją gavo tik 2012 m. gegužės 18 d. ir tik nuo šios datos pareiškėjui gali būti skaičiuojami bylos nagrinėjimo terminai.

Pareiškėjas nurodė, kad kartu su 2012 m. balandžio 18 d. surašytu protokolu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo įteiktas kvietimas atvykti 2012 m. gegužės 2 d. į bylos nagrinėjimą (b. l. 41). Šios aplinkybės atsakovas nepaneigė, kvietimą išrašė J. G.. Pareiškėjas nurodė, kad kartu su 2012 m. balandžio 18 d. protokolu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas šio protokolo priedas – administracinis nurodymas, pasiūlymas per 10 darbo dienų nuo protokolo įteikimo dienos sumokėti pusę minimalios baudos – 250 Lt (b. l. 40), todėl 2012 m. gegužės 2 d. buvo diena, per kurią administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo sumokėti baudą, taip pat baudą dar galima buvo sumokėti ir per visą 2012 m. gegužės 3 d. (nes 2012 m. gegužės 1 d., antradienis buvo nedarbo diena).

Be to, ATPK 261 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis nurodymas laikomas negaliojančiu tik jo neįvykdžius per ATPK 2601 straipsnyje nustatytą terminą, tik po šio termino pabaigos per 4 dienas ATP protokolas gali būti perduotas pareigūnui, įgaliotam nagrinėti ATP bylą. Taigi kvietimas į bylos nagrinėjimą buvo išrašytas netinkamam laikui, jis galėjo būti išrašytas ne anksčiau kaip 2012 m. gegužės 4 d., atitinkamai protokolas pareiškėjui turėjo būti perduotas tik neįvykdžius nurodymo. Pareiškėjo kaltės dėl to, kad bylos nagrinėjimas 2012 m. gegužės 2 d. negalėjo įvykti, nebuvo.

Todėl pareiškėjas negali būti kaltinamas administracinio teisės pažeidimo bylos vilkinimu nuo 2012 m. balandžio 20 d. iki 2012 m. gegužės 2 d., t. y. kad nesiėmė priemonių tam, kad byla būtų nagrinėjama įstatyme nustatytais terminais, šiuo laikotarpiu jam dar neturėjo būti perduotas protokolas.

Dėl laikotarpio nuo 2012 m. gegužės 7 d. iki 2012 m. birželio 6 d., kuris nurodytas Įsakymo 1.1 punkte, pareiškėjas kaltinamas nepratęsęs ATPK 282 straipsnyje nustatyto termino. ATPK 282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla turi būti išnagrinėjama per 15 dienų nuo tos dienos, kai turintis teisę nagrinėti bylą pareigūnas gauna administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kitą bylos medžiagą, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kokiais atvejais šio straipsnio 1 dalyje nurodyti terminai turi būti pratęsiami, taip pat nurodyta, kad terminas turi būti pratęsiamas ir tais atvejais, kai dėl pažeidimo tyrimo arba kitų objektyvių priežasčių nustatytais terminais neįmanoma išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos.

Kadangi galutinai pataisytas protokolas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo įteiktas tik 2012 m. gegužės 18 d., protokolą surašė ne pareiškėjas, galima teigti, kad tik nuo šios datos pareiškėjas gavo ATP protokolą ir tik nuo šios datos galima skaičiuoti ATPK 282 straipsnio 1 dalyje nurodytą 15 dienų terminą – jis skaičiuojamas nuo dienos, kai pareigūnas gauna protokolą ir kitą bylos medžiagą. Pareiškėjas pagrįstai teigia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktą paaiškinimą jis turėjo įvertinti prieš priimdamas nutarimą.

Paaiškinimą jis gavo tik 2012 m. gegužės 18 d., kaip ir patikslintą protokolą. Traktuojant, kad 2012 m. gegužės 18 d. jau visa reikiama bylai nagrinėti medžiaga buvo surinkta, byla, vadovaujantis ATPK 282 straipsnio 1 dalimi, turėjo būti išnagrinėta 2012 m. birželio 4 d., o buvo išnagrinėta 2012 m. birželio 6 d. Nei atsakovas, nei pareiškėjas teismui nepateikė visos administracinio teisės pažeidimo bylos, pateikti tik tos bylos fragmentai, o tarnybinio nusižengimo tyrimo metu turėjo būti aiškinamasi data, kada pareiškėjas gavo ATP protokolą ir kitą bylos medžiagą, ar ji jau visa buvo surinkta ir perduota pareiškėjui.

Šis klausimas nebuvo tiriamas, todėl nenustatyta 15 dienų termino skaičiavimo pradžia. Iš pirmojo 2012 m. balandžio 18 d. protokolo Nr. KPA-V-12-AN (b. l. 36-39) matyti, kad prie jo pridėti 3 dokumentai. Antrajame protokole (b. l. 42-43) nurodyti tie patys priedai ir tai, kad atsakomybėn traukiamas asmuo su protokolo pataisymu susipažino 2012 m. gegužės 18 d. Galimai bylos medžiagą sudarė nurodyti protokole priedai, taip pat A. L. paaiškinimas (b. l. 54-58) ir visą šią medžiagą pareiškėjas turėjo nuo 2012 m. gegužės 18 d.

Po to pareiškėjas kreipėsi į savo vadovus dėl paaiškinimo, kaip jis nurodo, jam reikėjo patikslinti duomenis, kurie buvo nurodyti vairavimo mokyklos patikrinimo akte. Pareiškėjas jokių paaiškinimų negavo. Kadangi bylą nagrinėjo pareiškėjas, jis galėjo rinkti, jo manymu, trūkstamą informaciją. Be to, kvietimą A. L. atvykti į bylos nagrinėjimą 2012 m. birželio 6 d. 10.30 val. Inspekcijos Panevėžio regiono departamento Utenos kontrolės skyriaus patalpose, esančiose Pramonės g. 5, Utenoje, pasirašė ne pareiškėjas, o Panevėžio regiono departamento direktorius R.

Ž. (b. l. 45), tai reiškia, kad vadovas pritarė tokiai bylos nagrinėjimo datai. Bylą nurodytą dieną išnagrinėjo V. D.. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo datą paskyrė ne pareiškėjas, todėl jis negali būti kaltinamas dėl to, kad bylą išnagrinėjo ne 2012 m. birželio 4 d., o 2012 m. birželio 6 d., t. y. praleidęs 1 dieną, ir dėl to, kad nepratęsė 1 diena termino. Bylos nagrinėjimas paskirtas ne paties pareiškėjo, todėl jis negali būti kaltinamas dėl to, kad nepratęsė termino (15 dienų nuo protokolo ir kitos medžiagos gavimo dienos).

Teismas nesutiko su pareiškėjo kategoriška nuostata, kad byla būtinai turėjo būti nagrinėjama Utenoje. Inspekcijoje yra nustatyta bylų nagrinėjimo tvarka, pareiškėjui duota byla ir jis galėjo ją nagrinėti savo darbo vietoje Panevėžyje. ATPK 281 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjamos pagal pažeidimo padarymo vietą. Nuobaudą administracinio teisės pažeidimo byloje paskyrė 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Inspekcijos Panevėžio regiono departamento pareigūnas (b. l. 46-53), todėl byla galėjo būti nagrinėjama bet kurioje Panevėžio regiono vietoje, taip pat ir Panevėžyje. Tačiau pareiškėjo pastangos nagrinėti bylą Utenoje negali būti laikomos neteisėtomis. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui yra patogu, kad byla nagrinėjama pagal jo gyvenamąją vietą. Tuo labiau pareiškėjas negali būti kaltinamas dėl to, kad jis tarnybos reikalais būtent tą dieną turėjo būti Utenoje ir jam taip pat buvo patogu tą dieną išnagrinėti bylą Utenoje. Tai negali būti vertinama kaip pareiškėjo asmeniniai interesai, tai atitinka Inspekcijos, t. y. tarnybos interesus, nes nereikėtų pareiškėjui keletą kartų apmokėti kelionę ir pan.

Skundžiamo Įsakymo 1.1 punkte dėl nurodytų terminų nepratęsimo pareiškėjas kaltinamas pažeidęs Aprašo 17 punkto reikalavimus. Šiame punkte perkeltos jau minėtos ATPK nuostatos, kad byla turi būti išnagrinėta per 15 dienų nuo tos dienos, kai turintis teisę nagrinėti bylą Inspekcijos pareigūnas gauna protokolą ir kitą bylos medžiagą. Tačiau šiame punkte nurodyta, kad terminas skaičiuojamas ir atsižvelgiant į nurodymo įvykdymo terminus (pagal ATPK 2601 straipsnį ir 261 straipsnį). Šiuo atveju pati tyrimo komisija pažeidė nurodytą punktą, nes terminus skaičiavo visai neatsižvelgdama į ATPK 2601 ir 261 straipsnių nuostatas, be to, nesiaiškino, kada pareiškėjas gavo protokolą ir visą kitą būtiną bylai nagrinėti medžiagą. Teismas sprendė, kad Įsakymo 1.1 punktas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Dėl skundžiamo Įsakymo 1.2 punkte nurodyto tarnybinio nusižengimo nurodė, jog iš esmės pareiškėjas kaltinamas dėl to, kad jis 2012 m. gegužės 18 d. atidėjo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą 2012 m. birželio 6 d., o dėl to pasibaigė patraukimo administracinėn atsakomybėn terminai pagal ATP protokolo 9, 12 ir 13 punktus. Pareiškėjas pagal šiuos punktus teiseną nutraukė vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 7 punkto nuostatomis. Minėta, kad ne pareiškėjas išrašė kvietimą atsakomybėn traukiamam asmeniui 2012 m. birželio 6 d. datai. Antra, byla nepagrįstai buvo vilkinama neteisingai išrašius kvietimą į pirmą bylos nagrinėjimą, kai dar nesibaigė terminas, per kurį galima buvo sumokėti dalį baudos. Trečia, ne pareiškėjas surašė protokolą, kurį reikėjo taisyti. Ketvirta, nei šiame, nei kituose įsakymo punktuose pareiškėjas nekaltinamas dėl to, kad laiku nepratęsė ATPK 35 straipsnyje nustatytų terminų. Būtent šiame straipsnyje nustatytų terminų praleidimas nulėmė būtinybę iš dalies bylą nutraukti. Šiuos terminus pareiškėjas galėjo pratęsti tik iki jiems pasibaigiant. Todėl, jeigu už tai būtų skiriama nuobauda, turėjo būti aiškinamasi, ar pareiškėjas turėjo galimybę šiuos terminus pratęsti. Ši aplinkybė nebuvo išsiaiškinta Išvadoje. Terminai pasibaigė ne dėl to, kad neva pareiškėjas pavėluotai paskyrė bylos nagrinėjimo laiką, kaip nurodyta Įsakyme, o dėl to, kad būtent ATPK 35 straipsnyje nurodyti terminai, o ne ATPK 282 straipsnyje nustatytas terminas, nebuvo laiku pratęsti. Tačiau kaltinimas yra suformuluotas neteisingai, nei tyrimo komisija, nei vadovas priimdamas įsakymą nesiaiškino klausimo, kodėl pareiškėjas laiku nepriėmė nutarimo pratęsti ATPK 35 straipsnyje nustatytus terminus, todėl šis kaltinimo punktas taip pat yra nepagrįstas ir naikintinas.

Dėl Įsakymo 1.3 punkte nurodyto tarnybinio nusižengimo teismas pažymėjo, kad šiame punkte pareiškėjas kaltinamas dėl to, kad priimdamas 2012 m. birželio 6 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje nutraukė administracinę teiseną pagal ATP protokolo 13 punktą, nesilaikydamas ATPK 35 straipsnyje nustatytų terminų. Įsakyme ir Išvadoje išsakoma nuomonė, kad terminas skirti nuobaudą pagal nurodytą kaltinimo punktą dar nebuvo pasibaigęs. Inspekcijos Panevėžio regiono departamento 2012 m. birželio 6 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. KPA-V-12-2 yra įsiteisėjęs. Inspekcija, vadovaudamasi ATPK 291 straipsnio 1 dalimi, turėjo teisę per 20 dienų apskųsti šią nutarimo dalį apylinkės teismui (ATPK 293 straipsnis). Inspekcijos atstovas teisme paaiškino, kad Inspekcijoje nėra kontrolės dėl pareigūnų priimtų nutarimų ir jie nebūna skundžiami. Teismas konstatavo, kad nurodytas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas šioje byloje negali vertinti, ar nutarimo dalis buvo neteisėta ir nepagrįsta, to vertinti negalėjo ir tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija bei pareigūnas, kuris skyrė nuobaudą pareiškėjui už tarnybinį nusižengimą. Todėl Įsakymo 1.3 punktas taip pat yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Nei skundžiamame Įsakyme, nei Išvadoje pareiškėjui nėra pateiktas kaltinimas, kad jis laiku nepratęsė ATPK 35 straipsnyje nustatytų terminų, todėl dėl šių terminų nepratęsimo teismas nepasisakė. Įsakymas panaikintas.

III. Atsakovas Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 139-140) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti Įsakymą.

Apeliaciniame skunde dėl Įsakymo 1.1 punkto teigia, jog teismas padarė visiškai nesuprantamą ir nepagrįstą išvadą, kad diena, nuo kurios šis terminas turėtų būti pradėtas skaičiuoti, yra ta diena, kai atsakomybėn traukiamas asmuo buvo supažindintas su galutine protokolo versija (patikslintu protokolu), t. y. 2012 m. gegužės 18 d. Pirma, teismas visiškai nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. byloje esančio administracinių teisės pažeidimų protokolų registracijos žurnalo, kuriame aiškiai nurodyta ir patvirtinta, kada V.

D. buvo perduotas protokolas ir su juo susijusi visa bylos medžiaga, t. y. 2012 m. balandžio 20 d. Nurodo, jog nėra pagrindo teigti, kad protokolas ir visa bylos medžiaga pareiškėjui buvo perduota 2012 m. gegužės 18 d., neaišku, kodėl teismas nurodė būtent šią datą. Rašytiniai bylos įrodymai leidžia neginčijamai teigti tik tai, kad šią dieną atsakomybėn traukiamas asmuo buvo supažindintas su patikslintu protokolu. Tačiau nėra jokių objektyvių duomenų teigti, kad minėtas patikslintas protokolas šią dieną buvo perduotas V.

D.. Akivaizdu, kad jis turėjo būti surašytas, o ir buvo surašytas anksčiui nei teismo nustatyta data. Jei teismas manė, kad ši aplinkybė yra svarbi, kad be jos negali būti priimtas sprendimas, tai privalėjo būti aktyvus, pasinaudoti visomis savo teisėmis ir galimybėmis šią aplinkybę nustatyti (pvz., iškviesti liudyti protokolo patikslinimą surašiusį pareigūną ar kitus byloje dalyvavusius asmenis), o ne vadovautis niekuo nepagrįstomis interpretacijomis, juo labiau prieštaraujančiomis byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

Antra, visiškai nesuprantama teismo pozicija dėl byloje esančio dokumento pavadinto „protokolo patikslinimu“. Inspekcija laikosi pozicijos, kad tokio dokumento atsiradimo galimybes nėra reglamentuotos ATPK bei kitų Lietuvoje galiojančių teisės aktų nuostatomis ir tokio dokumento, kurio registracijos numeris bei surašymo data yra tie patys kaip ir tikrojo administracinių teisės pažeidimų protokolo, todėl tokio „dokumento“ iš viso negali būti. Susidaro paradoksali situacija, kad pagal visus ATPK reikalavimus surašytas protokolas su administraciniu nurodymu, teismo nuomone, yra tik kažkokia pirminė versija ir pagal ją nei byla negalėjo būti nagrinėjama, nei pradėti skaičiuoti ATPK 282 straipsnyje nustatyti terminai.

Kyla daug klausimų, į kuriuos teismas savo sprendime neatsakė. Jeigu tikrasis protokolas yra teismo pripažintas „protokolo patikslinimas“ ir tik jį surašius galėjo būti nagrinėjama byla ir skaičiuojami jos išnagrinėjimo terminai pagal ATPK 282 straipsnį, tai kodėl su juo nebuvo surašytas administracinis nurodymas. Kodėl „protokolo patikslinimas“, kurio surašymo data (ji aiškiai nurodyta pačiame dokumente) yra 2012 m. balandžio 18 d., teismo manymu, yra surašytas 2012 m. gegužės 18 d., kodėl su šiuo dokumentu per 3 darbo dienas nebuvo supažindintas atsakomybėn traukiamas asmuo ir jam neįteikta šio dokumento kopija ir t. t.

Teismas savo sprendime taip pat padarė išvadą, kad V. D. minėtas protokolas ir bylos medžiaga iš viso negalėjo būti perduoti laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 20 d. iki 2012 m. gegužės 2 d., todėl jis negali būti kaltinamas bylos vilkinimu per minėtą laikotarpį. Tokie teismo teiginiai yra visiškai nesuprantami ir niekuo neargumentuoti. Byloje esantys duomenys aiškiai įrodo, kad byla V. D. buvo perduota būtent 2012 m. balandžio 20 d., be to, V. D. nėra inkriminuojamas bylos vilkinimas būtent nurodytu laikotarpiu.

Inspekcijos nuomone, pareiškėjas privalėjo imtis visų reikalingų ir įstatymais numatytų būdų ir priemonių, kad byla būtų išnagrinėta įstatymo nustatytais terminais ir tvarka. Teismo išvada, kad Inspekcijos Panevėžio regiono departamento direktorius, pasirašęs kvietimą atsakomybėn traukiamam asmeniui ir paskyręs jame nurodytą datą nagrinėti bylai, todėl yra atsakingas už terminų praleidimą, yra visiškai nesuvokiama ir nepagrįsta. Niekas ir jokių sprendimų byloje negali priimti, išskyrus bylą nagrinėjantį pareigūną, jis juos priima vienasmeniškai įvertinęs surinktus įrodymus. Šiuo atveju departamento direktorius pasirašė kvietimą kaip departamento vadovas, kuriam pagal pareigybės aprašymą ir Inspekcijos darbo reglamentą yra suteikti įgaliojimai pasirašyti siunčiamus dokumentus. Departamento direktorius, nesantis bylą nagrinėjančiu pareigūnu, neturi jokių galių priimti sprendimus administracinio teisės pažeidimo byloje. Teismas ignoravo byloje esančius įrodymus, kad minėtą raštą, informuojantį atsakomybėn traukiamą asmenį apie bylos nagrinėjimo laiką ir datą, rengė būtent V. D. (tai nurodyta pačiame rašte, rengėjo rekvizituose), V. D. tiek atliekant tyrimą, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad būtent jis derino minėtą bylos nagrinėjimo datą ir laiką tiek su atsakomybėn traukiamu asmeniu, tiek su jo atstovu, todėl nesuprantama, kodėl teismas padarė tokią nepagrįstą išvadą. Teismas sprendime nustatė, kad byla turėjo būti išnagrinėta 2012 m. birželio 4 d., o kaip rodo rašytiniai įrodymai, buvo išnagrinėta 2012 m. birželio 6 d. Inspekcijos nuomone, paneigti faktų, kad byla buvo išnagrinėta praleidus ATPK 282 straipsnyje nustatytus terminus, netgi ir tuos, kuriuos nustatė teismas, o nutarimą byloje priėmė V. D., o ne koks kitas asmuo, negalima. Be to, termino praleidimas net ir viena diena yra aiškus ATPK nuostatų pažeidimas.

Inspekcija taip pat nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kad V. D. dėl bylos medžiagos papildymo negalėjo tinkamai išnagrinėti bylos laikotarpiais nuo 2012 m. balandžio 20 d. iki 2012 m. gegužės 2 d. ir nuo 2012 m. gegužės 7 d. iki 2012 m. birželio 6 d. Jau nuo pirmos dienos, kai gavo bylos medžiagą (2012 m. balandžio 20 d.) jis matė, kada baigiasi bylos nagrinėjimo terminai ir galėjo (net ir privalėjo) imtis priemonių užtikrinti terminų laikymąsi. Pavyzdžiui, galėjo tarnybiniu pranešimu informuoti departamento direktorių, kad šis užtikrintų, jog protokolo surašymo trūkumai būtų pašalinti per tokį laiko tarpą, po kurio dar jam liktų pakankamai laiko išnagrinėti bylą ir pan. Valstybės tarnautojas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą ir žinantis, kad byla gali būti neišnagrinėta įstatymo nustatytais terminais, privalo imtis visų jam prieinamų veiksmų, kad užtikrintų bylos išnagrinėjimą laiku, o ne tik formaliai perduoti bylą kitiems tos pačios įstaigos valstybės tarnautojams bylos trūkumų pašalinimui. Ypač tais atvejais, kai valstybės tarnautojas žino, kad po trūkumų pašalinimo bylą vėl teks nagrinėti jam. V. D. pasielgė visiškai formaliai ir nebendradarbiavo su kitais to paties departamento pareigūnais, informuodamas pastaruosius apie bylos terminus ir, jo paties manymu, jam reikalingą terminą laiku išnagrinėti bylą, dėl ko buvo pažeisti bylos išnagrinėjimo terminai.

Inspekcija taip pat nesutinka su teismo išvada, kad V. D. pastangos nagrinėti bylą Utenoje negali būti laikomos neteisėtomis ir kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui yra patogu, kad byla nagrinėjama pagal jo gyvenamąją vietą. Nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas sprendžiamas ne atsakomybėn traukiamo asmens patogumas ar nepatogumas, o sankcijų už teisės pažeidimus klausimas. Patogios vietos parinkimas negali būti prielaida sudaryti tokias sąlygas, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išvengtų atsakomybės. V. D. privalėjo įvertinti visas aplinkybes ir jei bylos nagrinėjimo vieta ir laikas buvo kliūtimi laikytis įstatyme nustatytų terminų, privalėjo pakeisti bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir išnagrinėti bylą Panevėžio regiono departamento patalpose.

Inspekcija laiko nepagrįstu teismo išvadą dėl Įsakymo 1.3 punkto. Vien tai, kad Panevėžio regiono departamento 2012 m. birželio 6 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo skųstas, negali būti pagrindas laikyti jį teisėtu. Inspekcija nesutinka, kad įsigaliojus nutarimui administracinio teisės pažeidimo byloje negali būti vertinami bylą nagrinėjusio pareigūno veiksmai Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) nuostatų prasme.

Pareiškėjas V. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 148-149) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pažymi, kad perduodamų ar siunčiamų administracinių teisės pažeidimų protokolų apskaitos žurnale visus be išimties administracinių teisės pažeidimų protokolus registruoja Inspekcijos Panevėžio regiono direktoriaus pavaduotojas, kuriuos perduoda pareiškėjui, kadangi jo pareiga – tvarkyti administracinių teisės pažeidimų bylų apskaitą. Perdavimas fiksuojamas grafoje „ATPP perdavimas bylą nagrinėjančiam pareigūnui“, tačiau tai nereiškia, kad byla bus nagrinėjama. Didžiausia dalis protokolų nepasiekia bylos nagrinėjimo stadijos, nes administracinė teisena baigiama asmeniui susimokėjus administraciniu nurodymu paskirtą baudą, dalis protokolų persiunčiama nagrinėjimui į kitus departamentus. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. KPA-V-12-2AN buvo perduotas su administraciniu nurodymu, t. y. pasiūlymu asmeniui per 10 darbo dienų susimokėti pusę minimalios baudos. Protokolo grafoje „Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo“ jokių įrašų nebuvo, todėl protokolas su administraciniu nurodymu perduotas apskaitai, ne nagrinėjimui. Perdavimo nagrinėjimui viza nurodyta protokole „2012 m. gegužės 7 d.“. Teismas išsamiai pasisakė dėl Įsakymo 1.1 punkto. Nagrinėjamu atveju protokolas buvo surašytas su administraciniu nurodymu. Nustatyta, kad administracinio nurodymo terminas baigėsi 2012 m. gegužės 3 d. Atsižvelgiant į ATPK 2601 ir 261 straipsnių nuostatas matyti, kai teismas padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, nes jokių pagrindų nuo 2012 m. balandžio 20 d. skaičiuoti ATPK 282 straipsnio 1 dalyje nustatytus nagrinėjimo terminus, nebuvo.

Dėl argumento, kad jokias būdais ATPK 282 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai byloje neturėjo būti pradedami skaičiuoti nuo 2012 m. gegužės 18 d., pažymi, kad perdavimo nagrinėjimui viza nurodyta protokole „2012 m. gegužės 7 d.“, tačiau protokolas turėjo esminių trūkumų, dėl kurių bylos nagrinėjimo stadija negalėjo prasidėti. Aprašo 51 punkto nuostatos įpareigoja Departamento pavaduotoją patikrinti protokolų surašymo teisingumą ir juos nustačius organizuoti protokolų ištaisymą. Administracinio teisės pažeidimo protokolo priedą-patikslinimą pareiškėjas gavo 2012 m. gegužės 18 d., todėl visiškai pagrįsta teismo išvada, kad būtent nuo 2012 m. gegužės 18 d. pradedamas skaičiuoti ATPK 282 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas. Paskutinė termino diena buvo 2012 m. birželio 4 d. Mano, kad esminis motyvas, kuriuo teismas grindžia savo išvadą, yra tas, kad nei viename Įsakymo punkte nėra kaltinimo, kad laiku nepratęsti ATPK 35 straipsnyje nustatyti terminai, todėl kaltinimas suformuotas neteisingai.

Pareiškėjas nurodo, jog dėl Įsakymo 1.3 punkto teismas padarė pagrįstas išvadas. Pažymi, kad Inspekcijos viršininko 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 2B-345, kuris buvo priimtas po Inspekcijos pažeidimų prevencijos komisijos pasiūlymo, UAB „Algerna“ (A. L. vadovaujamai vairavimo mokyklai) pritaikė sankcijas remiantis protokolo 2, 7, 8, 11, 14 punktuose suformuotais kaltinimais, tačiau dėl 9, 12, 13 punktuose suformuotų pažeidimų Inspekcija sankcijų įmonei netaikė, nors to daryti teisinių kliūčių nebuvo. Taigi minėtu įsakymu atsakovas iš esmės priėmė tokį pat sprendimą netaikyti sankcijų vairavimo mokyklai dėl protokolo 9, 12, 13 punktuose suformuotų pažeidimų. Mano, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl jo atliktas tendencingai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2012 m. lapkričio 2 d. įsakymo Nr. 3B-252 „Dėl tarnybinės nuobaudos V. D. skyrimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Įsakymu anksčiau minėta tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta atsižvelgiant į 2012 m. spalio 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotus nusižengimus, t. y. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso nuostatų nesilaikymą nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindus ir tvarką valstybės tarnautojams reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) nuostatos bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012; 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.).

Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip matyti iš tarnybinio patikrinimo išvados ir įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo tarnybinė nuobauda V. D. skirta už šiuos vykdant tarnybines pareigas padarytus pažeidimus: pirma, turėdamas savo žinioje administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. KPA-V-12-2AN laikotarpyje nuo 2012-04-20 iki 2012-05-02 ir nuo 2012-05-07 iki 2012-06-06 dėl neatsargumo nesiimdamas būtinų priemonių ir veiksmų, kad byla būtų nagrinėjama ATPK 282 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais, nepratęsdamas procesiniu sprendimu minėtų terminų, nesilaikė minėtų ATPK nuostatų; antra, 2012-05-18 Panevėžio regiono departamento Utenos kontrolės skyriaus patalpose priimdamas nemotyvuotą sprendimą atidėti administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. KPA-V-12-2AN nagrinėjimą ir vėliau paskirdamas bylos nagrinėjimo datą ir laiką 2012-06-06 dėl neatsargumo praleisdamas patraukimo administracinėn atsakomybėn terminus pagal tris protokole nurodytus pažeidimus (eilės numeriai protokole Nr. KPA-V-12-2AN 9, 12 ir 13) ir nutraukdamas administracinę teiseną dėl jų pagal ATPK 250 straipsnio 7 punktą, dėl ko A. L. už minėtus pažeidimus išvengė administracinės atsakomybės, nesilaikė ATPK nuostatų; trečia, V. D. 2012-06-06 Panevėžio regiono departamento Utenos kontrolės skyriaus patalpose priimdamas nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. KPA-V-12-2AN nutraukdamas administracinę teiseną pagal protokole 13 punktu nurodytą pažeidimą vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 7 punktu, nesilaikė ATPK 35 straipsnyje nustatytų terminų ir nutraukė administracinę teiseną už pažeidimą, kurio patraukimo administracinėn atsakomybėn terminas nebuvo pasibaigęs, dėl ko A. L. už minėtą pažeidimą išvengė administracinės atsakomybės.

Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjas negali būti kaltinamas administracinio teisės pažeidimo bylos vilkinimu laikotarpyje nuo 2012 m. balandžio 20 d. iki 2012 m. gegužės 2 d., t. y. kad nesiėmė priemonių tam, kad byla būtų nagrinėjama įstatyme nustatytais terminais, nes šiuo laikotarpiu dar nebuvo pasibaigęs administracinio nurodymo įvykdymo terminas.

Iš byloje esančio administracinių teisės pažeidimų protokolų registracijos žurnalo matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas su kita medžiaga (ATP byla) 2012 m. balandžio 20 d. buvo perduotas nagrinėti V. D.. Tačiau visiškai neaišku (nurodytos abstrakčios priežastys), kodėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos Panevėžio regiono departamento direktoriaus pavaduotojo 2012 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. KPA-V-12-2AN bylos nagrinėjimas atidėtas 2012 m. gegužės 18 d. Be to, ATP byloje yra du administracinio teisės pažeidimo protokolai, kurie surašyti ta pačia kalendorine data, tačiau jų turinys skirtingas. Pastaroji aplinkybė iš dalies patvirtina pareiškėjo teiginius, kad ATP bylos nebuvo galima išnagrinėti, nes buvo būtina patikslinti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotus kaltinimus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Kadangi atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustatė, kada tiksliai buvo surašytas naujas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei perduotas V. D., ir to nėra galimybės padaryti pagal bylos medžiagą, laikytina, jog pareiškėjui ATP protokolas (bylos medžiaga) buvo perduotas 2012 m. gegužės 18 d. Šios datos neginčija ir V. D..

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 282 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos per penkiolika dienų nuo tos dienos, kai turintis teisę nagrinėti bylą organas (pareigūnas) gauna administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kitą bylos medžiagą. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog kai asmuo vengia administracinės atsakomybės, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, paskelbiama jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo arba kitų objektyvių priežasčių nustatytais terminais neįmanoma išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau, negu numatyta šio kodekso 35 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju ATP byla nebuvo išnagrinėta anksčiau nurodytais terminais (iki 2012 m. birželio 4 d. įskaitytinai) ir šie terminai procesiniu dokumentu nebuvo pratęsti.

Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad bylos nagrinėjimas paskirtas ne paties pareiškėjo (kvietimą pasirašė Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Panevėžio regiono departamento direktorius), todėl jis negali būti kaltinamas dėl to, kad nepratęsė termino (15 dienų nuo protokolo ir kitos medžiagos gavimo dienos). Šios teismo padarytos išvados negalima laikyti teisėta. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas, už bylą atsakingas įgaliotas bylą nagrinėti pareigūnas, todėl jis turi kontroliuoti ir procesinius terminus. Ne kas nors kitas, o bylą įgaliota nagrinėti institucija (pareigūnas) privalo užtikrinti, kad administracinio teisės pažeidimo byla būtų laiku ir teisingai išnagrinėta, o kalti asmenys patraukti administracinėn atsakomybėn. Aplinkybė, jog kvietimą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui 2012 m. birželio 6 d. datai pasirašė Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Panevėžio regiono departamento direktorius, sprendžiant pareiškėjo kaltės klausimą nėra reikšminga.

Pareiškėjas taip pat kaltinamas tuo, kad jis 2012 m. gegužės 18 d. atidėjo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą 2012 m. birželio 6 d., o dėl to pasibaigė patraukimo administracinėn atsakomybėn terminai pagal ATP protokolo 9, 12 ir 13 punktus. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šis kaltinimas atsakovo yra suformuluotas neteisingai. Kita vertus, pažymėtina, jog šis tarnybinio patikrinimo išvadoje ir įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nurodytas kaltinimas iš dalies dubliuojasi su anksčiau aptartu pažeidimu, todėl šis kaltinimo punktas pirmosios instancijos teismo pagrįstai panaikintas.

Analizuodamas ir vertindamas atsakovo Įsakymo 1.3 punkte nurodytą pažeidimą, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjo 2012 m. birželio 6 d. priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra įsiteisėjęs, todėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija bei pareigūnas, kuris skyrė nuobaudą pareiškėjui už tarnybinį nusižengimą, negalėjo vertinti, ar ši nutarimo dalis (dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo 13 punkte nurodyto pažeidimo) yra neteisėta ir nepagrįsta.

Valstybės tarnautojų tarnybinę atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, kurio 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Anksčiau minėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje pažymėta, kad V. D. turi galiojančią tarnybinę nuobaudą – pastabą, tyrimo metu nebendradarbiavo su Komisija ir trukdė nustatyti reikšmingas tyrimui aplinkybes. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertina, jog skundžiamu Įsakymu skirta nuobauda – papeikimas – laikytina proporcinga padarytam pažeidimui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai vertino faktinę situaciją, taikė ir aiškino teisės normas, ko pasėkoje iš dalies priėmė netinkamai motyvuotą sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo V. D. skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo V. D. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius