7934fb71-bf44-4a95-bfca-ef7a8b69dcc0 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-1203-343/2013 (Proceso Nr. 2-05-3-12088-2011-3) Procesinio sprendimo kategorijos: 24.1; 24.2; 38; 44.5.2.4; 121.21  (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės ir RÅ«tos Palubinskaitės (pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1168-429/2013 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovams G. B. ir D. S.-G., trečiajam asmeniui R. S. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kiniu (b.l. 3-6, t.

1) ieÅ¡kovas prašė priteisti jam solidariai iÅ¡ atsakovų 62 157,58 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, įskaitant 1 865 Lt dydžio žyminį mokestį bei 163 Lt vertimo iÅ¡laidų, nurodydamas, kad 2007 m. liepos 22 d. Ispanijoje dėl G. B., vairavusio Lietuvos Respublikoje registruotÄ , D. S.-G. priklausančiÄ transporto priemonę BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė PEUGEOT 405, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ir sužalota M. D. B. ir S. C. B. sveikata. D. S.-G. priklausanti transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, suteikiančiu reikiamos apimties draudimo apsaugÄ ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos SÄ jungos valstybėse narėse, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 41 straipsnio 8 dalies nuostatose.

Eismo įvykio valstybės Ispanijos nacionalinis draudikų biuras, sureguliavęs ir iÅ¡mokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimÄ , pateikė transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui reikalavimÄ 62 157,58 Lt sumai. Kadangi eismo įvykis įvyko Ispanijoje, o jo metu žala padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, tačiau transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nedrausta transporto priemone, ieÅ¡kovas, remdamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei Bendradarbiavimo nuostatų 5 straipsniu, iÅ¡mokėjo Ispanijos nacionaliniam draudikų biurui 62 157,58 Lt.

IeÅ¡kovas, sumokėdamas Ispanijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamÄ sumÄ , atlygino transporto priemone BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytÄ Å¾alÄ bei su Å¡ios žalos administravimu susijusias administravimo iÅ¡laidas ir įgijo solidaraus reikalavimo teisę atsakovų atžvilgiu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 5 d. sprendimu (b.l. 12-18, t.

3) ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei D. S.-G. 1 865 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 4000 Lt iÅ¡laidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bei valstybei priteisė 106,52 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, nustatęs, kad 2007 m. liepos 22 d. Ispanijoje dėl G. B., vairavusio Lietuvos Respublikoje registruotÄ , D. S.-G. priklausančiÄ transporto priemonę BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė PEUGEOT 405, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ir sužalota M. D. B. bei S. C. B. sveikata, sprendė, kad ieÅ¡kovas, 2008 m. rugpjūčio 25 d. atlyginęs eismo įvykio valstybės Ispanijos nacionaliniam draudikų biurui Å¡io nukentėjusiems asmenims iÅ¡mokėtų patirtų nuostolių atlyginimÄ , įgijo regreso teisę į kaltus dėl to asmenis, t. y. atsakovus. Kadangi transporto priemonės neapdraudimas tuo atveju, kai jÄ privaloma apdrausti, yra kvalifikuojamas kaip tyčinis imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimas, teismas nurodė, kad eismo įvykio kaltininko ir neapdraustos transporto priemonės savininko atsakomybė ieÅ¡kovui yra solidarioji.

Nagrinėjamu atveju nebuvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, todėl teismas sprendė, jog ieÅ¡kinio dalykas yra iÅ¡imtinai susijęs su žalos atlyginimu dėl deliktinių teisinių santykių, kuriems taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Kadangi eismo įvykis įvyko bÅ«tent dėl atsakovo G. B. veiksmų, teismas sprendė, kad ir jis yra atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ , dėl ko jÄ privalo atlyginti. Pasisakydamas dėl atsakovės D.

S.-G. atsakomybės nagrinėjamu atveju teismas nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog transporto priemonė eismo įvykio metu buvo apdrausta, taip pat, kad transporto priemonę ji pardavė savo broliui R. S. pagal žodinę pirkimo – pardavimo sutartį už 1 000 EUR sumÄ , todėl laikė, kad bÅ«tent ji yra atsakinga už tinkamÄ pareigos sudaryti transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį įvykdymÄ . Atsakovė, perduodama naudotis neapdraustÄ automobilį, pažeidė įstatymo draudžiamÄ jÄ normÄ ir tokiu elgesiu padarė neteisėtus veiksmus, kurie yra priežastiniame ryÅ¡yje su ieÅ¡kovui atsiradusia pareiga kompensuoti Ispanijos nacionalinio draudikų biuro iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam asmeniui.

Teismas, esant atsakovės praÅ¡ymui, taikė ieÅ¡kinio senatį nurodydamas, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės nesieja draudimo teisiniai santykiai, kadangi draudimo teisiniai santykiai gali sieti draudikÄ ir draudėjÄ . Kadangi ieÅ¡kovas nėra draudikas, nevykdo draudimo veiklos, jo ir atsakovės negali sieti draudimo santykiai, o Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui įgijus atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ transporto priemonės vairuotojÄ ar jo savininkÄ laikytina, kad Å¡iuos subjektus sieja iÅ¡ delikto kylantys santykiai, kuriems taikytinas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Teismas nurodė, kad kadangi ieÅ¡kovas, pareikÅ¡damas reikalavimÄ atlyginti žalÄ jÄ padariusiam asmeniui, perima pradinio kreditoriaus (nukentėjusiojo) teises ir pareigas tiek žalos atlyginimo prievolėje, tiek ir draudimo santykiuose (jei nukreiptų reikalavimÄ Ä¯ žalÄ padariusio asmens draudikÄ ), tai iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjusiai įstaigai taikomi ne tik tie patys ieÅ¡kinio senaties terminai, bet ir jų skaičiavimo tvarka. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo regreso teisė reikalauti iÅ¡mokėtos pinigų sumos atsiranda nuo pagrindinės prievolės kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui įvykdymo momento.

Teismas nustatė, kad Ispanijos nacionalinis draudikų biuras dėl 2007 m. liepos 22 d. įvykusio autoįvykio į ieÅ¡kovÄ kreipėsi 2008 m. birželio 30 d., kuris iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo 2008 m. rugpjūčio 25 d. Kadangi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys teisme gautas 2011 m. rugpjūčio 19 d., teismas sprendė, kad yra praleistas sutrumpintas 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, todėl, atsakovei praÅ¡ant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ieÅ¡kinio senatį taikė ir ieÅ¡kinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu (b.l. 24-26, t.

3) ieÅ¡kovas praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013m. vasario 5 d. sprendimÄ ir priteisti iÅ¡ bendraatsakovų ieÅ¡kovui 62 157,58 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas klaidingai sprendė, jog ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamam reikalavimui turi bÅ«ti taikomas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nurodytas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs Ispanijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautÄ sumÄ , turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovus, kaip atsakingus už žalos padarymÄ asmenis, su kuriais ieÅ¡kovÄ sieja ne draudimo teisiniai santykiai, o iÅ¡ delikto kylantys regresiniai teisiniai santykiai. IÅ¡ delikto kylantiems reikalavimams netaikytinas 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Nurodytos pozicijos laikosi aukÅ¡tesnės instancijos teismai, o teismo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012 Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikoma, kadangi skiriasi bylų faktinės aplinkybės ir subjektai, kurie reiÅ¡kia atgręžtinius reikalavimus. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė laiku, nepraleidęs 3 metų ieÅ¡kinio senaties termino, todėl teismas nepagrįstai taikė ieÅ¡kinio senatį. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (b.l. 67-68, t.

3) atsakovė praÅ¡o netenkinti apeliacinio skundo ir 2013 m. vasario 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nesutikimas su apeliaciniu skundu yra grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Atsakovė nurodė sutinkanti su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas neteisingai ginčo atveju taikė 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi iÅ¡ deliktinės atsakomybės kylančios žalos atlyginimui taikomas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

2. Apeliantas neteisingai nurodo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo momentÄ , nuo kurio pradedama skaičiuoti ieÅ¡kinio senatis. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovas įvykdo biuro pareigÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , bÅ«tent nuo Å¡ios datos turi bÅ«ti skaičiuojamas ieÅ¡kinio senaties terminas, t. y. nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡ioje byloje turėjo bÅ«ti skaičiuojamas nuo tada, kai apelianto atstovas Ispanijos draudikų biuras atliko mokėjimus atlyginant turtinę ir neturtinę žalÄ .

Kadangi duomenų apie tokio mokėjimo atlikimo datÄ byloje nėra, nėra aiÅ¡ku, nuo kada skaičiuotina ieÅ¡kinio senaties termino pradžia. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Ispanijos draudikų biuras ieÅ¡kovui sÄ skaitÄ iÅ¡rašė 2008 m. birželio 30 d., o tuomet jau buvo atlyginta žala nukentėjusiems asmenims, laikytina, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį pateikė praleidęs net ir sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , neprašė Å¡io termino atnaujinti, nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių terminas turėtų bÅ«ti atnaujintas, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovas elgėsi nerÅ«pestingai, aplaidžiai įgyvendino savo teises.

Pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui iÅ¡nyksta teisė į ieÅ¡kininę pažeistos teisės gynybÄ , o tai sudaro pagrindÄ atmesti ieÅ¡kinį. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Vadovaudamasi CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylÄ iÅ¡nagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio senaties terminÄ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui kreipiantis į teismÄ dėl eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos priteisimo regreso tvarka iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens ir asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, dėl ko apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako Å¡iuo klausimu.

Byloje nustatyta, kad 2007 m. liepos 22 d. Ispanijoje dėl G. B., vairavusio Lietuvos Respublikoje registruotÄ , D. S.-G. priklausančiÄ transporto priemonę BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė PEUGEOT 405, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sužalota M. D. B. bei S. C. B. sveikata. Dėl įvykusio eismo įvykio M. D. B. buvo iÅ¡mokėta 3 769,74 EUR draudimo iÅ¡moka, iÅ¡ jų 3 021 EUR už laikinÄ negaliÄ ir 748,74EUR neturtinei žalai atlyginti, S. C.

B. buvo iÅ¡mokėta 11 851,20 EUR draudimo iÅ¡moka, iÅ¡ kurių 1 200 EUR už transporto priemonės apgadinimÄ , 6 545,50 EUR už laikinÄ negaliÄ ir 4 105,70 EUR neturtinei žalai atlyginti. Apeliantas, 2008 m. birželio 30 d. gavęs Ispanijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimÄ dėl nukentėjusiems asmenims iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų sumokėjimo, 2008 m. rugpjūčio 25 d. atlygino eismo įvykio valstybės Ispanijos nacionaliniam draudikų biurui Å¡io nukentėjusiems asmenims iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas.

Byloje nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo Å¡ios nustatytos faktinės aplinkybės ir klausimas dėl apelianto Ispanijos nacionaliniam draudikų biurui iÅ¡mokėtų sumų dydžio bei pagrįstumo nekeliamas, todėl dėl jų nepasisakytina. Apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi pirmosios instancijos teismo byloje nustatytomis aplinkybėmis. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui reiÅ¡kiant regresinį reikalavimÄ IeÅ¡kinio senatis yra įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali priverstinai, t. y. valstybės padedamas apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį teisme.

Siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistas teises, palengvinti įrodinėjimo procesÄ bei užkirsti keliÄ begaliniam bylinėjimuisi, įstatymo leidėjas nustatė tam tikrus terminus, per kuriuos asmuo, valstybės padedamas, gali realiai apginti savo pažeistÄ teisę. Transporto priemonių draudimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, kurio tikslas yra nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas yra garantuoti dėl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykyje nukentėjusių ir patyrusių žalÄ trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimÄ , nevirÅ¡ijant įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos, taip pat užtikrinti apdraustojo turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant Å¡iuo draudimu apdraustÄ transporto priemonę.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu yra sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimÄ apsaugos sistema, pagal kuriÄ , atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalos atlyginimo, iÅ¡mokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado naudojant apdraustÄ ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytÄ pareigÄ privalomai drausti, neapdraustÄ transporto priemonę.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas imperatyvusis reikalavimas, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės turi bÅ«ti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ä®statyme nustatyta, kad sudaryti draudimo sutartį yra transporto priemonės savininko pareiga. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjęs trečiasis asmuo pretenzijÄ dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytÄ Å¾alÄ asmeniui (kaltininkui), tiesiogiai Europos SÄ jungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (atsakingam draudikui), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – minėto įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui (Å¡iuo konkrečių atveju apeliantui) ar jo atstovui.

Minėto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatytas vienas iÅ¡ tokių atveju, t. y. jeigu kaltininkas padarė žalÄ Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustÄ nustatytÄ (identifikuotÄ ) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Å iuo atveju transporto priemonės savininkas nėra įvykdęs įstatyme nustatytos pareigos sudaryti draudimo sutartį su draudiku, todėl nesant sudarytos draudimo sutarties, t. y. nesant susiklosčiusių draudimo teisinių santykių tarp transporto priemonės, kuria padaryta žala, savininko ir draudiko, draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡moka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.

Tokiu atveju Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies pagrindu atsiranda Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ . Taigi, pripažįstama Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro teisė regreso tvarka reikalauti patirtos žalos atlyginimo.

Draudimo teisiniai santykiai tarp transporto priemonių valdytojų ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nesusiklosto. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras draudiko funkcijų neatlieka, t. y. nesudaro draudimo sutarčių, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp apelianto ir atsakovų būtų susiklostę draudimo teisiniai santykiai.

Civilinėje byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu atsakovei nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, todėl laikytina, kad atsakovės, kaip transporto priemonės savininkės, atsakomybė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui kyla dėl to, kad ji neįvykdė įstatymo imperatyvo sudaryti draudimo sutartį ir pažeidė draudžiamÄ jÄ Ä¯statymo normÄ â€“ draudimÄ leisti kitam asmeniui naudoti neapdraustÄ transporto priemonę.

Dėl Å¡ių pažeidimų bÅ«tent apeliantui atsirado pareiga atlyginti nukentėjusiems asmenims Ispanijos nacionalinio draudikų biuro iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , todėl laikytina, kad dėl neteisėtos atsakovės veikos apeliantas patyrė turtinę žalÄ , o iÅ¡ delikto kylantiems reikalavimams, t. y. dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Taigi Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro regresiniam reikalavimui taikytinas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kaip reikalavimui dėl biurui padarytos žalos atlyginimo.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime nurodė teisingus motyvus dėl trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino taikymo apelianto regresiniam reikalavimui pareikÅ¡ti, tačiau be pagrindo taikė vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir nurodė, kad apeliantas jį yra praleidęs. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjęs teismas nepagrįstai Å¡ioje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro reikalavimui priteisti iÅ¡ atsakovų eismo įvykio metu nukentėjusiesiems asmenims iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ taikė vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog teismas nagrinėjamoje byloje be pagrindo rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012 spręsdamas dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo, kadangi tuo atveju buvo sudaryta draudimo sutartis ir egzistavo draudimo teisiniai santykiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė ir savo atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė sutinkanti su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai ginčo atveju taikė sutrumpintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir sutiko, kad ginčo atveju teismas turėjo taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ kaip reikalavimui dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui padarytos žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apelianto pareikÅ¡tam reikalavimui taikė vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir laikant, kad ginčo atveju kaip pareikÅ¡tam reikalavimui dėl žalos atlyginimo turėtų bÅ«ti taikomas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, spręstina, ar ieÅ¡kinys teismui buvo paduotas nepraleidus ieÅ¡kinio senaties termino, kuris yra treji metai. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momento Nors apeliacine tvarka ir nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentu laikyti 2008 m. rugpjūčio 25 d., t. y. datÄ , kada apeliantė iÅ¡mokėjo iÅ¡mokÄ Ispanijos nacionaliniam draudikų biurui, tačiau atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ yra keliamas ieÅ¡kinio senaties termino pradžios klausimas, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kinio senaties pradžios momentu laikė bÅ«tent 2008 m. rugpjūčio 25 d., kadangi pagrindinė prievolė buvo įvykdyta anksčiau, t. y. dar iki Ispanijos nacionaliniam draudikų biurui kreipiantis į apeliantę dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos atlyginimo, t. y. dar iki 2008 m. birželio 30 d., o kadangi apeliantė ieÅ¡kinį teismui pateikė 2011 m. rugpjūčio 19 d., tai bet kokiu atveju, net ir laikant, kad pareikÅ¡tam reikalavimui taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, apeliantė į teismÄ kreipėsi praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Su tokia pozicija teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentu laikė 2008 m. rugpjūčio 25 d., t. y. tÄ dienÄ , kuriÄ apeliantas iÅ¡mokėjo Ispanijos nacionaliniam draudikų biurui iÅ¡mokÄ . Kadangi ieÅ¡kinys teisme gautas 2011 m. rugpjūčio 19 d. ir laikant, kad ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentas yra bÅ«tent 2008 m. rugpjūčio 25d., laikytina, kad ieÅ¡kovas į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi nepraleidęs ieÅ¡kinio senaties termino.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro reikalavimai yra regresiniai, o remiantis CK 1.127 straipsnio 4 dalimi, iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Sutiktina, kad prievolė dėl žalos nukentėjusiems eismo įvykio metu asmenims atlyginimo buvo įvykdyta tada, kai Ispanijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims jų patirtÄ Å¾alÄ .

Nors konkrečių duomenų apie žalos nukentėjusiems asmenims atlyginimo momentÄ byloje nėra, tačiau nurodyti duomenys reikÅ¡mės teisingam ginčo iÅ¡spendimui neturi, kadangi ieÅ¡kinio senaties termino pradžia laikytina prievolės Ispanijos nacionaliniam draudikų biurui įvykdymo momentas. Nurodyta iÅ¡vada darytina remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi, pagal kuriÄ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, arba kitos valstybės nacionalinio draudikų biuro ar Garantinio iždo (fondo), jeigu jis yra prisiėmęs atsakomybę už tokį žalos padarymo atvejį pagal Bendradarbiavimo nuostatus arba pagal susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo nuostatas iÅ¡mokėtos žalos atlyginimo tik tuo atveju ir tik tada, kai iÅ¡moka kitos Europos SÄ jungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamÄ sumÄ .

Taigi tik nuo to momento, kai apeliantas iÅ¡mokėjo Ispanijos nacionaliniam draudikų biurui iÅ¡mokÄ laikytina, jog jis patyrė nuostolius, o taip pat tik nuo Å¡io momento apeliantui tapo žinomas konkretus jo patirtų nuostolių dydis. Taigi, tik iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo nacionaliniam draudikų biurui diena yra ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentas, o kartu ir pagrindinės prievolės įvykdymo kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui įvykdymo momentas. Pažymėtina, kad tokios praktikos sprendžiant ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momento klausimÄ vėliausioje savo praktikoje laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012 iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , kad situacijoje, kai draudikas reiÅ¡kia ieÅ¡kinį draudėjui dėl dalies draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo pagal privalomojo transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kai draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo draudiko korespondentas kitoje valstybėje, nes toje kitoje valstybėje įvyko eismo įvykis, sukėlęs žalÄ , ieÅ¡kinio senaties termino pradžia turi bÅ«ti laikomas tas momentas, kai draudikas atliko mokėjimÄ savo korespondentui (arba atstovui pagal KetvirtÄ jÄ transporto priemonių draudimo direktyvÄ ).

Nors faktinės aplinkybės minėtoje civilinėje byloje nėra analogiÅ¡kos nagrinėjamos bylos aplinkybėms, tačiau esminė nuostata dėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momento ir jÄ pagrindžiantys argumentai, teisėjų kolegijos manymu, taikytini ir nagrinėjamu atveju. Taigi, atsižvelgiant į anksčiau nurodytus argumentus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kinio senaties termino pradžia laikė 2008 m. rugpjūčio 25 d., t. y. tÄ dienÄ , kuriÄ apeliantas iÅ¡mokėjo Ispanijos nacionaliniam draudikų biurui iÅ¡mokÄ .

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visus nurodytus argumentus, konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias teisės normas, netinkamai taikė ginčo teisiniams santykiams sutrumpintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl priėmė neteisėtÄ sprendimÄ , kurį, remiantis nurodytais motyvais, yra pagrindas pakeisti. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad dėl atsiradusios žalos yra abiejų atsakovų kaltė, konstatavęs, kad jų atsakomybė yra solidari, ieÅ¡kinį atmetė vien pritaikęs ieÅ¡kinio senatį.

Kadangi byloje nustatytas žalos dydis, atsakovų neteisėti veiksmai ir priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir neveikimo bei atsiradusios žalos, kaltė, teisėjų kolegija, pripažinusi, kad apeliantas į teismÄ kreipėsi nepraleidęs ieÅ¡kinio senaties termino, kadangi jis prasidėjo 2008 m. rugpjūčio 25 d., o apeliantas į teismÄ kreipėsi 2011 m. rugpjūčio 19 d., mano esant pakankamÄ pagrindÄ apelianto pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti jam solidariai iÅ¡ atsakovų G.

B. ir D. S.-G. 62 157,58 Lt nuostolių. Patenkinus pagrindinį reikalavimÄ , tenkintinas ir reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo, priteisiant apeliantei iÅ¡ atsakovų 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Patenkinus apelianto apeliacinį skundÄ ir ieÅ¡kinį tenkinant visiÅ¡kai, iÅ¡ naujo spręstinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas. Kadangi apeliacinis skundas ir ieÅ¡kinys tenkintini visiÅ¡kai, remiantis 93 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, apeliantui priteistina lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų 1 865 Lt žyminio mokesčio už pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, 163,60 Lt už pateiktų priedų vertimÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ bei 1 865 Lt už apeliacinį skundÄ , t. y. iÅ¡ viso 3 893,60 Lt, iÅ¡ kiekvieno iÅ¡ atsakovų po 1 946,80 Lt.

Nustatyta, kad civilinėje byloje yra patirta 106,52 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl tenkinant ieÅ¡kinį Å¡ios iÅ¡laidos lygiomis dalimis priteistinos iÅ¡ atsakovų po 53,26 Lt. Atsakovams jų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos, kadangi apeliacinis skundas ir ieÅ¡kinys tenkintini. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u s p r e n d ž i a : apeliacinį skundÄ patenkinti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 5 d. sprendimÄ panaikinti.

IeÅ¡kinį patenkinti. Priteisti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, Vilnius, Algirdo g. 38, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, solidariai iÅ¡ atsakovų G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir D. S.-G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 62 157,58 Lt (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt septynis Lt 58 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (62 157,58 Lt) skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2011-08-29) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, Vilnius, Algirdo g. 38, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, iÅ¡ atsakovo G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1 946,80 Lt (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus 80 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, Vilnius, Algirdo g. 38, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, iÅ¡ atsakovės D.

S.-G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1 946,80 Lt (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus 80 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 53,26 Lt (penkiasdeÅ¡imt tris litus 26 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡iÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ banke Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas - 5660, mokėjimo paskirtis - „bylinėjimosi iÅ¡laidos“, ir nedelsiant po apmokėjimo pateikiant kvito ar mokėjimo pavedimo originalÄ Kauno apylinkės teismui.

Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės D. S.-G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 53,26 Lt (penkiasdeÅ¡imt tris litus 26 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡iÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ banke Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas - 5660, mokėjimo paskirtis - „bylinėjimosi iÅ¡laidos“, ir nedelsiant po apmokėjimo pateikiant kvito ar mokėjimo pavedimo originalÄ Kauno apylinkės teismui.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai                                                                        Algimantas Kukalis                                                                                                Virginija Lozoraitytė Rūta Palubinskaitė