7934928c-c4fc-4f04-b221-e4fddeb8740a · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-453-644/2014.Teismo proceso Nr. 3-62-3-03009-2013-2.Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.; 15.2.3.1; 15.2.2; 15.4; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 19 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Ingai Å agamogienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , atstovei I. S. , atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei R. D. ,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , skundÄ atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisekimo ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo bei palÅ«kanų priteisimo ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas skundÄ palaikė ir prašė priteisti ERGO Insurance SE, atstovaujamo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, naudai iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės 1904,33 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 4-6), bei pareiÅ¡kėjo atstovė teismo posėdžių metu nurodė, kad 2012 m. liepos 4 d. V. G. , vairuodamas P. M. nuosavybės teise priklausančiÄ transporto priemonę Audi A6, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ties sankryža su (duomenys neskelbtini) taku, Kaune, įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtÄ , neaptvertÄ ir vandeniu užlietÄ duobę, buvusiÄ važiuojamojoje kelio dalyje, ir apgadino vairuojamÄ transporto priemonę. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nenustačius transporto priemonės vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo.

Transporto priemonė buvo apdrausta ADB „ERGO Lietuva“ Transporto priemonių savanoriÅ¡ku draudimu. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus buvo nustatyta, jog transporto priemonės savininkui, dėl Å¡io eismo įvykio metu apgadinto automobilio, padaryti nuostoliai sudarė 1904,33 Lt, todėl ADB „ERGO Lietuva“, vykdydama draudimo sutarties sÄ lygas, Å¡iÄ sumÄ iÅ¡mokėjo. CK 6.263 str., 6.266 str., 6.1015 str. pagrindu dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, pareiÅ¡kėjas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už žalos padarymÄ asmenį.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. Kauno miesto savivaldybė privalo užtikrinti vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«rÄ , taisymÄ bei saugaus eismo sÄ lygas. Atsakovei netinkamai vykdant įstatymų numatytas funkcijas atsirado žala, kuri turi bÅ«ti atlyginta. 2013 m. spalio 1 d. kreipėsi į atsakovę ragindamas grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau atsakovė atsisakė atlyginti žalÄ . Atsakovė prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepimu į skundÄ (b.l. 36-43), taip pat atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta visų privalomų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, todėl savivaldybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Nepateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktÄ , priežastinio ryÅ¡io tarp duobės ir automobilio apgadinimo egzistavimÄ , t.y. neaiÅ¡ku kada, kur, nuo ko ir per kiek laiko atsirado nurodomo automobilio apgadinimai, už kuriuos praÅ¡oma atlyginti žalÄ .

Ä® bylÄ pateikta JUAB „Juta“ sÄ skaita faktÅ«ra, iÅ¡raÅ¡yta 2013 m. vasario 13 d., reiÅ¡kia, kad automobilis buvo remontuotas praėjus daugiau nei 7 mėnesiams po eismo įvykio. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad automobilis visÄ Å¡Ä¯ laikÄ nebuvo eksploatuojamas, jog nebuvo patekęs į kitÄ eismo įvykį, kuris gali bÅ«ti nurodytų apgadinimų priežastis, todėl, daryti iÅ¡vadÄ , kad JUAB „Juta“ atlikti automobilio remonto darbai yra susiję su eismo įvykiu, nėra jokio pagrindo.

Be to, policijos nutarime, suraÅ¡ytame iÅ¡ karto po eismo įvykio, yra nurodoma, kad apgadintas priekinis deÅ¡inės pusės ratas, o JUAB „Juta“ nurodytos keičiamos dalys yra rato guolio korpusas, guolis, stebulė. Dėl eismo įvykio metu atsiradusios žalos yra atsakingas ir pats vairuotojas, kuris neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, kelio bÅ«klę, nebuvo atidus iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui. Vairuotojas, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, privalėjo elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai, saugiai jÄ apvažiuoti.

Nurodė, jog pagal Draudimo įstatymo nuostatas draudimo veikla neatsiejamai yra susijusi su draudimo rizika. Konkrečiu atveju pareiÅ¡kėjo iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ padengia (virÅ¡ija) iki tol gautos įmokos, todėl nuostolių byloje nepatirta, o pareiÅ¡kėjo skundas nepagrįstas. Atsakovės nuomone, visiÅ¡kas žalos atlyginimas draudimo bendrovei prieÅ¡tarauja LR draudimo įstatymo 93 str. 1 d. įtvirtintai nuostatai, kad draudikas prisiima rizikÄ . Nurodė, jog Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos lėšų vietinės reikÅ¡mės keliams (gatvėms) tiesti, remontuoti racionalų naudojimÄ kontroliuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, kuri yra taip pat atsakinga už Kauno miesto gatvių priežiÅ«rÄ , todėl turi bÅ«ti į bylÄ Ä¯traukta atsakovu.

PraÅ¡o kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 str. 4 d. ir Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto LR Vyriausybės 2005-04-21 nutarimu Nr. 477, 3 p., 5.3. p. (5.3.1., 5.3.2 p.) atitikties LR Konstitucijos 21, 29, 94 str. nuostatoms.Trečiasis suinteresuotasis asmuo - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) dėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimų pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra (b.l. 45-48).

PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas.Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad 2012 m. liepos 4 d. apie 12.10 val. Kauno mieste įvyko eismo įvykis, kurio metu V. G. , vairuodamas automobilį AUDI A6, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvės, ties sankryža su Aktinidijų taku, važiuojamoje dalyje esančiÄ duobę ir apgadino automobilį. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba 2012 m. liepos 4 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ , nenustačiusi administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykio medžiaga, b.l. 21).

Å is procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs. Kadangi minėta transporto priemonė buvo apdrausta UAB ADB „ERGO Lietuva“ (b.l. 9), todėl apie eismo įvykį 2012 m. liepos 4 d. buvo praneÅ¡ta draudimo bendrovei (b.l. 34), atlikta transporto priemonės techninė apžiÅ«ra bei suraÅ¡ytas aktas (b.l. 31). Draudėjas pateikė pareiÅ¡kėjui dokumentus, patvirtinančius dėl transporto priemonės sugadinimo patirtas iÅ¡laidas (b.l. 27-30). PareiÅ¡kėjas dėl minėto eismo įvykio 2013 m. spalio 9 d. iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ 1904,33 Lt sumoje (b.l. 26). 2013 m. spalio 1 d. pareiÅ¡kėjas pateikė pretenzijÄ Kauno miesto savivaldybei dėl 1904,33 Lt turtinės žalos atlyginimo (b.l. 24), tačiau ji patenkinta nebuvo (b.l. 23).Atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra bÅ«tinoji sÄ lyga Å¡iai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Todėl, sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės klausimÄ , visų pirma bÅ«tina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Tiek Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte, tiek Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad užtikrindamas eismo saugumÄ , savivaldybės administracijos direktorius rÅ«pinasi vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, transporto infrastruktÅ«ros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu.

Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikÅ¡mės automobilių kelių priežiÅ«ros organizavimÄ , jos vykdymÄ ir naudojimÄ si jais nustato 2004 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiÅ«ros tvarka. Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiÅ«ros darbų ir saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiÅ«rÄ , organizuoja techninę jų priežiÅ«rÄ .

Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiÅ«rintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasÄ , važiuojamÄ jÄ dalį, kelkraščius, skiriamÄ jÄ juostÄ , kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikÅ¡teles, poilsio aikÅ¡teles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sÄ lygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apÅ¡vietimo ir kitus kelio įrenginius su Å¡ių objektų užimama žeme, kad Å¡ie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiÅ«rėti, kad kelias, jo statiniai (iÅ¡ jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkingi, estetiÅ¡ki, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiÅ«rėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, paÅ¡alinti iÅ¡džiÅ«vusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, Å¡alikelės ir ženklų matomumÄ ; neleisti, kad pakelėje bÅ«tų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, – medžiai ir krÅ«mai turi bÅ«ti Å¡alinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Už kelių priežiÅ«rÄ atsakingi asmenys ir pareigÅ«nai, pažeidę Å¡ios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku bÅ«tų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). CK 6.266 str. nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas.

Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikÅ¡mės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. SistemiÅ¡kai vertinant visas aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas pripažintina, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos atlyginti turtinės žalos atsiradimas kildinamas iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės veiklos vieÅ¡ojo administravimo srityje, todėl nagrinėjamu atveju spręstinas deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Tai reiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ , teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovė, atsikirsdama į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.). Ä®statymų leidėjo administraciniam teismui suteikta teise rinkti įrodymus, teismas gali ir turi pasinaudoti tais atvejais, kai byloje paaiÅ¡kėja, jog ginčui svarbių aplinkybių nustatymui ir visapusiÅ¡kam, objektyviam jų iÅ¡tyrimui turi bÅ«ti pateikti papildomi duomenys (ABTÄ® 57 str.4 d., 68 str.1 d., 80 str.1 d., 81 str.), tačiau bylÄ nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais (įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu).Byloje esantys įrodymai – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. liepos 4 d. eismo įvykio schema, tos pačios datos nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ (b.l. 21,22), V.

G. paaiÅ¡kinimai dėl eismo įvykio bei pareigÅ«no A. K. tarnybinis praneÅ¡imas (Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos eismo įvykio medžiaga) patvirtina, kad automobilis įvažiavo į duobę, apsemtÄ vandens, nepažymėtÄ jokiais kelio ženklais, dėl ko buvo apgadintas, kas, teismo nuomone, patvirtina patį eismo įvykio faktÄ â€“ t.y. kad 2012 m. liepos 4 d. apie 12.10 val., (duomenys neskelbtini) g., ties sankryža su (duomenys neskelbtini) taku, Kaune, automobilis AUDI A6, Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančiÄ duobę ir buvo apgadintas.Byloje nėra ginčo, kad konkreti kelio duobė, (duomenys neskelbtini) gatvės, ties sankryža su (duomenys neskelbtini) taku, Kaune, važiuojamojoje dalyje, kurioje buvo apgadintas automobilis, nebuvo paženklinta, neaptverta ar kitaip pažymėta. Duomenų apie tai, kad Å¡ioje gatvėje buvo pastatyti atitinkami įspėjamieji kelio ženklai, perspėjantys eismo dalyvius apie važiuojamosios kelio dangos nelygumus (kelio bangas, duobes), taip pat nėra.

Atsakovės atstovė teigė, jog vairuotojas, vairuodamas automobilį minėtoje gatvėje, privalėjo elgtis atidžiai, rÅ«pestingai ir atsargiai, pasirinkti saugų greitį, vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimo Nr.1950 19, 133, 134 punktu, ir Å¡ių nuostatų nevykdymas galėjo sÄ lygoti žalos atsiradimÄ , tačiau Å¡ios aplinkybės nebuvo iÅ¡tirtos.Byloje nėra objektyvių, neginčijamų duomenų, kad asmuo, vairavęs transporto priemonę, bÅ«tų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių nuostatas (ABTÄ® 57 str.).

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012 m. liepos 4 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo teisena nutraukta, nenustačius automobilio vairuotojo V. G. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Å is nutarimas priimtas nepažeidžiant esminių ATPK nuostatų, yra motyvuotas ir įsiteisėjęs. Policijos pareigÅ«nai įvykio vietoje betarpiÅ¡kai apžiÅ«rėjo sugadintÄ transporto priemonę, taip pat eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – jo vietÄ , nepažymėtÄ gatvėje esančiÄ duobę, jos matmenis (0,20 gylio, apie 0,8 m. pločio, 1,30 m. ilgio), dislokacijÄ automobilio atžvilgiu, kitus reikÅ¡mingus atstumus (Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos eismo įvykio medžiaga).

V. G. 2012 m. liepos 4 d. paaiÅ¡kinime nurodė, jog važiavo (duomenys neskelbtini) gatve paskui automobilių kolonÄ , kadangi kelias buvo pilnas balų, todėl buvo neįmanoma jas visas apvažiuoti (Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos medžiaga). Aukščiau nurodytų įrodymų visuma patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) gatvės danga buvo Å¡lapia (buvo daug balų), vairuotojas važiavo automobilių kolonoje, ginčo duobė buvo apsemta vandeniu, todėl, teismo nuomone, vairuotojo galimybė pastebėti ginčo duobę buvo ribota.

Atsižvelgiant į tai, jog vairuotojo veiksmuose KET pažeidimų nebuvo nustatyta, darytina iÅ¡vada, jog nurodytos aplinkybės apsunkino vairuotojo galimybę, elgiantis rÅ«pestingai ir apdairiai, pastebėti, sustoti ar kitaip iÅ¡vengti važiuojamojoje kelio dalyje esančiÄ duobę. Transporto priemonės vairuotojo veiksmuose nebuvo jokių didelio neatsargumo, nerÅ«pestingumo požymių, taip pat nėra jokio pagrindo svarstymui apie nenugalimos jėgos egzistavimÄ ginčo situacijoje. Kaip buvo minėta, proceso Å¡alys privalo teikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (ABTÄ® 57 str.).

Atsakovės ir jos atstovės nurodytos aplinkybės, kad pats vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir pasirinkęs saugų greitį, galėjo iÅ¡vengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo, grindžiami vien prielaidomis, tačiau objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie bÅ«tų sÄ lygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta. Dėl Å¡ių priežasčių vertinti, kad vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar atliko kitus veiksmus, kurie bent iÅ¡ dalies įtakojo žalos atsiradimÄ , nėra jokio pagrindo.

Pažymėtina, kad atsakovės ir jos atstovės argumentai, jog rizikÄ už automobilio sugadinimus turi prisiimti tik pats vairuotojas, sudarytų dar didesnes prielaidas atsakovei ir toliau elgtis neatsakingai, ignoruoti teisės aktuose numatytas pareigas dėl kelių priežiÅ«ros bei remonto, taip keliant grėsmę eismo saugumui, neprisiimti atsakomybės, nepagrįstai perkeliant jÄ patiems eismo dalyviams (ABTÄ® 57 str.).Atsakovė ginčija priežastinio ryÅ¡io tarp eismo įvykio ir automobilio apgadinimų buvimÄ .Atsakovė bei jo atstovė nurodė, kad byloje esantis Kauno AVPK Kelių policijos valdybos nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje patvirtina tik automobilio deÅ¡iniojo rato apgadinimo faktÄ , o JUAB „Juta“ remonto sÄ matoje nurodytos keičiamos dalys yra rato guolio korpusas, guolis, stebulė.

JUAB „Juta“ sÄ skaita faktÅ«ra už atliktus darbus iÅ¡raÅ¡yta praėjus septyniems mėnesiams nuo eismo įvykio, duomenų, kad automobilis nebuvo eksploatuojamas per šį laikotarpį, bei, kad neįvyko kitas eismo įvykis, į bylÄ nepateikta, todėl negalima nustatyti priežastinio ryÅ¡io tarp eismo įvykio ir automobiliui padarytų apgadinimų.Kauno AVPK Kelių policijos valdybos 2012 m. liepos 4 d. nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ nurodyta, jog automobiliui sugadintas priekinis deÅ¡inės pusės ratas (b.l. 21).

V. G. 2012 m. liepos 4 d. paaiškinime dėl eismo įvykio nurodyta, jog pažeistas ratlankis ir prakirsta padanga (Kauno AVPK Kelių valdybos eismo įvykio medžiaga). V. G. 2012 m. liepos 4 d. pranešime nurodyta, jog prakirsta dešinės pusės priekinė padanga, apgadintas ratlankis ir pažeistas ratų suvedimas (b.l. 34). Iš 2012 m. liepos 4 d. Transporto priemonės apžiūros - defekto akto (b.l.

31) matyti, jog eismo įvykio dienÄ draudėjo darbuotojas, apžiÅ«rėjęs automobilį, nustatė, jog reikalinga keisti priekinę deÅ¡inės pusės padangÄ , priekinį deÅ¡inės pusės rato guolį, priekinę deÅ¡inės pusės guoliavietę ir priekinę deÅ¡inės pusės stebulę, taip pat reikia remontuoti priekinį deÅ¡inės pusės ratlankį ir atlikti priekinės važiuoklės patikrÄ .Automobilis buvo suremontuotas. Pagal Jiezno UAB „Juta“ pateiktos 2013 m. vasario 13 d. remonto sÄ matos Nr. 396499 duomenis, automobiliui pakeistas deÅ¡inio rato guolio korpusas, priekinio deÅ¡inio rato guolis, priekinė deÅ¡inė stebulė ir priekinė deÅ¡inė padanga, taip pat atlikti su Å¡ių detalių pakeitimu susiję darbai, deÅ¡inio priekinio ratlankio remontas ir ratų suvedimas (b.l. 28-30).

JUAB „Juta“ 2013 m. vasario 18 d. iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra JUT Nr. 30021550 patvirtina, jog draudėjas dėl automobilio remonto turėjo 2920,44 Lt iÅ¡laidų (b.l. 27). Ä®vertinus Å¡iuos duomenis, darytina iÅ¡vada, kad remonto darbai, nurodyti UAB „Juta“ 2013 m. vasario 13 d. remonto sÄ matoje Nr. 396499, atitiko iÅ¡ kart po eismo įvykio 2012 m. liepos 4 d. suraÅ¡yto Transporto priemonės apžiÅ«ros - defekto akte nurodytus sugadinimus, darbų apimtį, kas paneigia atsakovės argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp eismo įvykio ir patirtų nuostolių nebuvimo.

Ta aplinkybė, kad Kauno AVPK Kelių policijos valdybos nutarime buvo fiksuotas deÅ¡inio priekinio rato apgadinimas, negali bÅ«ti pagrindu iÅ¡vadai, jog tik tokio pobÅ«džio nuostoliai ir buvo padaryti, nes pareigÅ«nai sugadinimus fiksavo įvykio vietoje, apžiÅ«rėję automobilį vizualiai. ApžiÅ«rėjus automobilį draudimo įmonėje, dalyvaujant draudimo kompetentingiems specialistams, buvo nustatyti sugadinimai, kurių nebuvo galima matyti automobilį apžiÅ«rint iÅ¡oriÅ¡kai. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių automobilio eksploatavimÄ po ginčo eismo įvykio, automobilio dalyvavimÄ kitame eismo įvykyje ar pan., t.y.

įrodymų, patvirtinančių kokių nors aplinkybių įtakÄ nustatytiems automobilio apgadinimams. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rÅ«Å¡is ir tvarkÄ apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimas Nr. 27).

Pagal UADB „Ergo Lietuva“ 2011 m. liepos 26 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 149 patvirtintų Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 (toliau-ir Taisyklių Nr. 030) 13 ir 14 skyrių, reglamentuojančių žalos nustatymo tvarkÄ ir draudimo iÅ¡mokų mokėjimo sÄ lygas, 13.1.4. punktÄ iÅ¡laidas, reikalingas transporto priemonės ar jos dalių vertei, kuri buvo draudžiamojo įvykio metu, atkurti nustato draudiko paskirtas asmuo. Tam reikalingus dokumentus, ypač nuotraukas, privalo pristatyti draudėjas, jeigu nesusitariama kitaip.Taisyklių 14.1.1 punktas nustato, jog jei draudimo sutartis sudaryta draudimo „rinkos verte“ draudimo apsaugos variantu, žalos dėl transporto priemonės sugadinimo, kai jÄ remontuoti ekonomiÅ¡kai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto iÅ¡laidas, bÅ«tinas atkurti sugadintÄ transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio.

Konkrečiu atveju, draudimo sutartis buvo sudaryta draudimo apsaugos variantu „rinkos verte“ (b.l. 9). Draudėjas pateikė pareiÅ¡kėjui dokumentus, patvirtinančius dėl transporto priemonės sugadinimo patirtas iÅ¡laidas – 2920,44 Lt sumai (b.l. 27-33).Pagal Taisyklių Nr. 030 14.1.8. punktÄ , jei po draudžiamojo įvykio remontuojant transporto priemonę, pažeistos dėvėtos detalės pakeičiamos naujomis, originaliomis gamyklos gamintojos detalėmis, tai draudikas atskaičiuoja nusidėvėjimÄ .

Detalių (iÅ¡skyrus transporto priemonės padangas), kurias paveikia natÅ«ralus nusidėvėjimas ir aplinkos poveikis, proporcingas transporto priemonės ridai ir senumui, transporto priemonės nusidėvėjimo laipsnis nustatomas atsižvelgiant į Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkÄ ir transporto priemonių vertinimo instrukcijÄ pagal Å¡iame punkte pateiktÄ lentelę. Padangų nusidėvėjimo laipsnis nustatomas pagal galiojančiÄ Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir transporto priemonių vertinimo instrukcijÄ .Jiezno UAB „Juta“ 2013 m. vasario 13 d. remonto sÄ matoje nurodyta (b.l. 28-30), jog keičiamos detalės buvo neoriginalios (sÄ matoje pažymėtomis žvaigždute pagal AUDATEX kompiuterinę programÄ ), todėl ginčo atveju, pakeistoms automobilio detalėms nusidėvėjimas buvo netaikomas pagrįstai.Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog automobilio padangai, nepažeidžiant galiojančios Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos nuostatų, pritaikytas 61,72 proc. nusidėvėjimo koeficientas (b.l.25, 65).Taigi, aukščiau iÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, jog įvertindamas nuostolio dydį bei jį apskaičiuodamas, pareiÅ¡kėjas laikėsi Taisyklėse Nr. 030 nustatytų reikalavimų.

Bendras žalos dydis – 2920,44 Lt (b.l. 25-30), tačiau atskaičius 400 Lt besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ , padangos nusidėvėjimÄ (b.l. 25, 65), Å¡i suma yra 1904,33 Lt (b.l. 25), kuri iÅ¡mokėta remonto įmonei (b.l. 26). Ä®rodymų, paneigiančių keičiamų detalių įsigijimo bei remonto iÅ¡laidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę jų kainÄ ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės iÅ¡laidos, nei tos, kurios bÅ«tinos sugadinto turto bÅ«klei iki eismo įvykio atkurti, teismui nebuvo pateikta.

Pagal automobilio sugadinimo pobÅ«dį, nurodytos iÅ¡laidos laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Atsakovės motyvai dėl žalos dydžio pagrįsti prielaidomis, todėl atmestini.Atsakovės argumentas, jog visiÅ¡kas draudimo iÅ¡mokos kaip žalos priteisimas draudimo bendrovei prieÅ¡tarauja Draudimo įstatymo 93 str. 1 d. įtvirtintai nuostatai, kad draudikas prisiima rizikÄ , atmestinas. Atsakovė neigia subrogacijos instituto taikymÄ . IÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ , pasikeičia žalos atlyginimo santykio Å¡alys – t.y. nukentėjusįjį asmenį pakeičia draudikas, kuris perima jo teisę reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio asmens atlyginti žalÄ .

Tačiau toks santykio Å¡alių pasikeitimas (draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo faktas) nepanaikina žalos atlyginimo prievolės, nes, prieÅ¡ingu atveju, susidarytų teisiÅ¡kai nelogiÅ¡ka situacija, jog atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens padarytus nuostolius (jų dalį, patenkančiÄ Ä¯ draudimo įmokų ribas) padengtų pats nuostolį patyręs asmuo.Esant Å¡ioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, kad savivaldybė, Å¡iuo konkrečiu atveju, neįvykdė pareigos tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti (duomenys neskelbtini) g., Kaune bei užtikrinti saugų eismÄ joje, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta P. M. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė.

Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (Å¡iuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms bÅ«tinosioms vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės sÄ lygoms, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas. PareiÅ¡kėjui ERGO Insurance SE iÅ¡ atsakovės priteistinas 1904,33 Lt turtinės žalos atlyginimas. Atmestini atsakovės argumentai, kad už vietinės reikÅ¡mės kelių priežiÅ«rÄ yra atsakingas trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, kadangi kelių bÅ«klė ir priežiÅ«ra priklauso nuo Kelių direkcijos skiriamų lėšų dydžio.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatytos savivaldybių savarankiÅ¡kos funkcijos vykdymui papildomas finansavimo Å¡altinis, pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymÄ , yra Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programa, kurios metines finansavimo sÄ matas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Remiantis Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos apraÅ¡u, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447, už lėšas, skirtas iÅ¡ Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos, atsako savivaldybės. Kelių direkcija turi kontroliuoti lėšų naudojimÄ pagal paskirtį, tačiau kokiems objektams naudoti skirtas lėšas, nustato pati savivaldybė.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijÄ , tokio pobÅ«džio bylose, t.y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos (pvz., 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo 2013 m. gruodžio 4 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Atsakovės praÅ¡ymas sustabdyti administracinę bylÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 str. 4 d., Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Vyriausybės 2005-04-21 nutarimu Nr. 477, 3, 5.3, (5.3.1, 5.3.2 p.) atitikties Konstitucijos 21, 29, 94 str. atmestinas, kadangi atsakovės paminėti teisės aktai netaikomi sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ , kylantį iÅ¡ draudimo bei civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisinių santykių, todėl kreiptis į Konstitucinį teismÄ nėra pagrindo (ABTÄ® 4 str. 2 d., 57 str.).

PareiÅ¡kėjas prašė priteisti 60,66 Lt turėtas iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (iÅ¡laidas kurui). Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nagrinėjamu atveju, teismo sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo ERGO Insurance SE naudai, todėl jis turi teisę reikalauti iÅ¡ kitos Å¡alies - atsakovės Kauno miesto savivaldybės atlyginti jo patirtas iÅ¡laidas susijusias su bylos nagrinėjimu.

IÅ¡ pateikto praÅ¡ymo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad praÅ¡omas priteisti iÅ¡laidas sudaro 60,66 Lt kelionės iÅ¡laidos.Bylos duomenys patvirtina, kad ERGO Insurance SE įgaliota atstovė Teisės ir regreso skyriaus teisininkė I. S. dalyvavo 2014 m. vasario 26 d. teismo posėdyje (b.l. 66-68), todėl pareiÅ¡kėjas turi teisę į transporto iÅ¡laidų, atstovei vykstant į šį teismo posėdį ir atgal, atlyginimÄ (ABTÄ® 44 str. 4 d.). PareiÅ¡kėjas savo atstovės atvykimÄ Ä¯ 2014 m. vasario 26 d. teismo posėdį grindžia VÄ® „Regitra“ registracijos liudijimu (b.l. 56), kuris patvirtina, jog pareiÅ¡kėjo atstovė į teismo posėdį vyko automobiliu Skoda Fabia, v/n (duomenys neskelbtini) ir pažyma „Dėl kuro normų“ (b.l.57), kurioje nurodyta, jog Skoda Fabia, v/n (duomenys neskelbtini) vidutinės kuro sÄ naudos yra 6,5 l/100 km.

Kadangi 2014 m. vasario 25 d. UAB „Statoil“ 95 markės benzino kaina 4,620 Lt (b.l. 55), todėl pareiÅ¡kėjas turi teisę į 60,66 Lt patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ .Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 44 straipsniu, teisėjas, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės pareiÅ¡kėjo ERGO Insurance SE, atstovaujamo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, naudai 1904,33 Lt (tÅ«kstantį devynis Å¡imtus keturis litus, 33 ct) turtinės žalos atlyginimui, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo administracinės bylos iÅ¡kėlimo teisme (2013 m. gruodžio 4 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei 60,66 Lt (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt litų, 66 ct) iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                              Audrius Grauželis