79326e66-a67d-4b74-9927-6302dde5d67f · Panevėžio apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. e1-698-1059/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16224-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.30.5. (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 28 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų teisėjas Ignas Totilas, iÅ¡nagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros (Panevėžys) prokurorės Linos Lomonienės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktÄ medžiagÄ , kurioje:

L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Ispanija, iÅ¡siskyręs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, bedarbis, neteistas (teistumas iÅ¡nykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė : L. B. 2022 m. balandžio 24 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini)kaimo miÅ¡ke, žiauriai elgėsi su gyvÅ«nu: tyčia užnėręs virvę ant kaklo A.

B. priklausančiam Å¡uniui, jį pakabino ant medžio Å¡akos ir virvei, užspaudus (užveržus) kaklo kraujagysles ir trachėjÄ sutriko Å¡uns kraujo apytaka, aprÅ«pinanti galvos smegenis krauju ir kvėpavimo funkcija, dėl to įvyko Å¡uns mirtis. Kaltinamasis L. B. visiÅ¡kai prisipažino kaltu ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Pažįsta A. B., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jiedu yra draugai, susitinka maždaug į mėnesį kartÄ , du, iÅ¡geria. Prisipažįsta, kad pakorė A.

B. Å¡unį. Tai buvo kalė, kviesdavo „Ryža“, nežino ar jos toks buvo tikras vardas, ar ne, nežino kokios veislės buvo Å¡uo, greičiausiai miÅ¡rÅ«nas. Å uniui buvo, apie 14-15 m., jis sunkiai sirgo, kažkas buvo su vidaus organais, nes kokius kelis paskutinius mėnesius nuo Å¡uns sklido labai nemalonus kvapas, tarsi pÅ«vančios mėsos. Nelabai gali pasakyti, kas Å¡uniui buvo, nes pats neapžiÅ«rinėjo, jam tik įstrigo kvapas. Be to, pats A. užsiminė, kad Å¡uo sunkiai serga, kad neturi pinigų jo nuvežti pas veterinarijos gydytojÄ , taip pat neturėjo pinigų gydytojo iÅ¡sikviesti.

A. turi neįgalumÄ , jis vos pragyvena iÅ¡ invalidumo paÅ¡alpos. A. Å¡unį mylėjo, laikė kambaryje, negalėjo žiÅ«rėti, kaip Å¡uo kankinasi, kelis kartus jo paprašė, kad jis nudaigotų Å¡unį, kad Å¡is nebesikankintų. Sakė, kad pats per daug jį myli ir yra prisirišęs, kad pats to negalėtų padaryti, todėl vis papraÅ¡ydavo jo. Kelis kartus atsisakė tai padaryti, bet 2022 m. balandžio mėn., tikslios dienos neprisimena, buvo sekantis savaitgalis po Velykų, tai galėjo bÅ«ti balandžio 23 arba 24 dienÄ , A. vėl jo paprašė nudaigoti Å¡unį.

Jis buvo pas jį, kartu gėrė, buvo jau girtas, atsimena, kad gėrė alų, kokį ir kiek jo iÅ¡gėrė, neprisimena. Matyt dėl to, kad buvo girtas, sutiko Å¡uniui „padaryti galÄ â€œ. Kiek kartų A. prieÅ¡ tai jo prašė, jis nesutikdavo, tačiau tada buvo gan girtas, matyt todėl ir sutiko. Po pietų, apie 15.00 val., jis pasiėmė Å¡unį ir išėjo į miÅ¡kÄ . Kodėl išėjo į miÅ¡kÄ ir kodėl tokiu bÅ«du sugalvojo „nudaigoti Å¡unį“, dabar blaiviu protu negali paaiÅ¡kinti.

Tai padarė dėl to, kad buvo girtas. Blaivus to nebÅ«tų daręs. Kiek atsimena, jo mintis buvo Å¡unį „nudaigoti“, kadangi Å¡is buvo didelis, sugalvojo užsmaugti ir tada užkasti. A. sakė, kad užkastų miÅ¡ke, namų teritorijoje nenori. Su A. lygtais nesitarė, kaip jis pribaigs Å¡unį, arba to neatsimena. Jis neatsimena, ar pats rado pas A. virvę, ar jis jam padavė ir tada išėjo su Å¡unimi į netoliese esantį miÅ¡kÄ . Kadangi Å¡uo jį pažįsta, paklusniai ėjo su juo.

A. liko namuose, jis taip pat buvo girtas. MiÅ¡ke užnėrė Å¡uniui ant kaklo virvę, kitÄ virvės galÄ užmetė ant medžio Å¡akos ir tada traukė virvės galÄ Å¾emyn, kad Å¡uo pasikeltų. Taip Å¡unį ir pakorė. Neprisimena, ar Å¡is kankinosi kariamas, ar cypė, neprisimena dėl girtumo, be to, pats jautėsi blogai, kad taip daro, tai nuėjo iÅ¡ karto nuo Å¡uns tolyn, išėjo namo. Pamanė, kad vėliau ateis ir užkas į žemę, tačiau pamirÅ¡o. Jis pamirÅ¡o apie šį įvykį, A. jo apie Å¡unį nieko neklausinėjo, tai ir neprisiminė.

Dabar net iÅ¡sigando, kad Å¡uns nepakasė. NuoÅ¡irdžiai gailisi, kad taip gavosi. Supranta, kad padarė nusikaltimÄ , bet Å¡uo labai kankinosi prieÅ¡ tai ilgÄ laikÄ , nes sirgo, o A. neturėjo kaip pagydyti. A. jam yra minėjęs, kad skambino į kelias prieglaudas, jog Å¡unį paimtų, tačiau jam atsakydavo, kad sergančio Å¡uns jiems nereikia. Papildomai apklaustas įtariamasis L. B. parodė, kad prisipažįsta padaręs šį nusikaltimÄ . Apie Å¡io įvykio aplinkybes jau yra davęs parodymus, juos tvirtina ir toliau jų laikosi.

Papildomai nieko neturi kÄ pasakyti, nebent tai, kad labai gailisi, jog taip pasielgė. Be kaltinamojo visiÅ¡ko prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais. Liudytojo A. B. apklausos protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad gyvena (duomenys neskelbtini), gyvena vienas. L. B. yra jo draugas, kuris kartais jį aplanko jo namuose. Pats yra neįgalus, sunkiai vaikÅ¡to, turi problemų su stuburu, niekur nedirba, gyvena iÅ¡ invalidumo paÅ¡alpos. Gegužės mėnesio pradžioje (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke rastas pakartas Å¡uo yra jo.

Tai buvo kalytė, vardu „Ryža“, ji buvo rudos spalvos, jai buvo apie 12-15 m. Å unį įsigijo prieÅ¡ 5 m., ji tiesiog atklydo į jo kiemÄ . Jis jÄ prisijaukino, ji yra miÅ¡rÅ«nė, nei kilmės, nei kitokių Å¡uns dokumentų neturi. Å uns nėra gydęs jokiose veterinarijos įstaigose, taip pat nebuvo kvietęs veterinarijos gydytojų, skiepytas taip pat nebuvo. Å uo dėl amžiaus jau kuris laikas sirgo, kas jam buvo, tiksliai negali pasakyti, bet nuo jo sklido jau labai nemalonus kvapas, mano, kad kažkas buvo negerai su vidaus organais.

Kadangi pats neturi iÅ¡ ko Å¡unį nuvežti pas veterinarijos gydytojÄ , ar gydytojÄ iÅ¡kviesti, Å¡uns negydė, leido jam gaiÅ¡ti pačiam. Tačiau pastaruoju metu matė, kad Å¡uo labai kankinasi – nebeėsdavo maisto, inkÅ¡davo ir pan. Å unį laikė namo viduje. Prisimena, kad balandžio 24 d., pas jį buvo atėjęs L. B., su kuriuo dviese nuo pat ryto gėrė alų. Abu prisigėrė, paprašė L., kad jam padėtų dėl Å¡uns. Tiksliai negali pasakyti, kokiais žodžiais pasakė, bet paprašė, kad Å¡is pribaigtų Å¡unį, kad Å¡uo nebesikankintų ir miÅ¡ke jį užkastų.

Å alia jo namų yra miÅ¡kas. Jis pats labai mylėjo Å¡unį, buvo prie jo prisirišęs, kadangi gyvena vienas, Å¡uo visada bÅ«davo su juo, buvo jo kompanionas. Tačiau taip besikankinančio Å¡uns nebegalėjo matyti. Atsimena, kad L. ne iÅ¡ karto sutiko Å¡unį pribaigti. Tačiau ir Å¡is matė, kad Å¡uo kankinasi, tai maždaug po pietų, tiksliai laiko nepasakys, galėjo bÅ«ti apie 15.00 val., L. iÅ¡sivedė iÅ¡ namų Å¡unį ir nuėjo link miÅ¡ko. Pats kartu nėjo. KÄ Å¡uniui daryti nesitarė, nes jam per daug buvo skaudu, todėl nežinojo kaip L. jį pribaigs, neklausinėjo, nes buvo skaudu dėl Å¡uns.

Taip darė, kad Å¡uo nebesikankintų. Jis iki tol, kol pareigÅ«nai jam pranešė, kad rado miÅ¡ke pakartÄ ant medžio Å¡akos jo Å¡unį, nežinojo, kad Å¡is pakartas. L. virvės nedavė, nežino iÅ¡ kur jis jÄ gavo. Taip su L. tikrai nesitarė, sakė, kad Å¡unį užkastų, tik nesakė kokiu bÅ«du pribaigti, nes jam buvo skaudu dėl Å¡uns. Po to, kai sužinojo apie pakartÄ savo Å¡unį, jis susitikęs paklausė L. kodėl jis paliko Å¡unį kabėti ant medžio Å¡akos. L. atsakė, kad pats negali paaiÅ¡kinti, kad buvo toks girtas, jog neprisimena kÄ darė.

Nežino ar tikėti jo žodžiais, bet yra kaip yra. Dėl Å¡uns pakorimo pretenzijų neturi, nes pats prašė Å¡unį pribaigti. Žinoma, tokiu bÅ«du nebÅ«tų leidęs Å¡unį pribaigti, bet dabar jau nieko negali pakeisti. Dėl Å¡io įvykio jis nenukentėjo, civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. Skambino į kelias Å¡unų prieglaudas, kad Å¡unį paimtų iÅ¡ jo, tačiau visur pasakė, kad sergančio ir mirÅ¡tančio Å¡uns nereikia. Pats nesijaučia esantis bendrininku, nes nematė kitos galimybės kaip Å¡uniui palengvinti gyvenimo pabaigÄ , nes pinigų gydyti ar atlikti eutanazijÄ neturi.

Tikrai Å¡uns atžvilgiu nesielgė žiauriai, kaip tik mano, kad palengvino jam daliÄ . Liudytojos R. R. apklausos protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad iÅ¡ kaimo žmonių kalbų sužinojo, jog netoli kaimo esančiame miÅ¡kelyje yra pakartas Å¡uo. 2022 m. gegužės 2 d., apie pietus, nuėjo į minėtÄ miÅ¡kelį pažiÅ«rėti, ar tikrai yra pakartas Å¡uo. Įėjusi į miÅ¡kÄ ir eidama takeliu, apie 150 m, pamatė ant medžio kabantį rudos spalvos Å¡unį. Apie tai pranešė policijai.

Å uo gali bÅ«ti tame pačiame kaime gyvenančio A., gyv. (duomenys neskelbtini), arba S., kurį vadina B., gyv. (duomenys neskelbtini), name. Kiek žino, jie laiko daug Å¡unų, kurie yra neprižiÅ«rėti ir bėgioja po visÄ kaimÄ . Å ie vyriÅ¡kiai gyvena vieni, ir kiek žino, tarpusavyje nesutaria. Kas galėjo pakabinti miÅ¡ke Å¡unį, nežino, nematė. Liudytojo S. B. apklausos protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad miÅ¡ke rastas Å¡uo yra jo kaimyno A. B.. Å uo sunkiai sirgo, duso, buvo leisgyvis, todėl A. paprašė pažįstamo L.

B., gyv. (duomenys neskelbtini), kad šunį užkastų, nes pats A. sunkiai vaikšto. Kai jis A. paklausė, kur dingo šuo, A. atsakė, kad šuo nudvėsė, o kartu buvęs L. pasakė, kad šunį užkasė miške. Tai buvo kažkur prieš tris savaites. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK VS vyr. tyrėjos O. T. 2022 m. gegužės 9 d. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2022 m. gegužės 2 d., 16.47 val., (duomenys neskelbtini) miške, ant medžio šakos, virvės kilpoje rastas pakartas rudos spalvos šuo, priklausantis A.

B.. 2022 m. gegužės 6 d. patologinio anatominio tyrimo akto Nr. 2-22/5270 P1, 8 p. nurodyta, kad Å¡uns mirtis įvyko iÅ¡ karto, virve užspaudus kaklo kraujagysles ir trachėjÄ , dėl ko sutriko kraujo apytaka, aprÅ«pinanti galvos smegenis krauju ir kvėpavimo funkcija. 2022 m. gegužės 2 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Važiuojant žvyruotu keliuku (duomenys neskelbtini), deÅ¡inėje kelio pusėje yra sodyba, kurios numeris (duomenys neskelbtini).

Å ios sodybos kairėje pusėje yra tvora, ant tvoros stulpelių yra uždėta viela. Važiuojant palei Å¡iÄ tvorÄ privažiuojamas miÅ¡ko masyvas, prie kurio kraÅ¡to yra griovys. Perlipus šį griovį, deÅ¡iniau, yra miÅ¡ko keliukas, vedantis į miÅ¡ko gilumÄ . Keliuku nuo miÅ¡ko pakraščio nuėjus 160 metrų, keliuko deÅ¡inėje pusėje, ant medžio yra matyti kabantis negyvas Å¡uo, kurio galva yra 140 cm aukÅ¡tyje, likusi kÅ«no dalis kaba žemyn galÅ«nėmis, galÅ«nės nesiekia žemės. Ant Å¡uns kaklo yra užnerta baltos spalvos virvė, kuri permesta per Å¡akÄ ir pririÅ¡ta prie greta augančio medžio.

Å uo yra rudos spalvos, galva tamsios spalvos. Aplinkui Å¡iÄ vietÄ yra miÅ¡ko paklotė, prikritę lapų, Å¡akų, apžiÅ«rint jokių pėdsakų nerasta. 2022 m. gegužės 2 d. vyresniosios tyrėjos M. J. tarnybiniu praneÅ¡imu, iÅ¡ kurio matyti, kad 2022 m. gegužės 2 d., dirbant policijos ekipaže, buvo gautas nurodymas nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur miÅ¡ke buvo rastas pakartas Å¡uo. Nuvykus į įvykio vietÄ buvo rastas pakabintas ant Å¡akos rudos spalvos Å¡uo. IÅ¡siaiÅ¡kinta, kad Å¡uo priklauso A.

B., gyv. (duomenys neskelbtini). A. B. nurodė, kad šuo buvo senas ir ligotas, dvėsė, todėl pažįstamo paprašė, kad šunį užkastų miške, nes pats sunkiai vaikšto. Apie tai, kad šuo buvo paliktas kabantis ant šakos miške, jis sužinojo tik pokalbio metu iš policijos pareigūnų, o iki tol manė, kad šuo yra užkastas, t. y. palaidotas. Šuo iš įvykio vietos buvo paimtas ir priduotas saugojimui įmonei AB „Panevėžio specialusis autotransportas“. 2022 m. gegužės 9 d.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto raÅ¡tu Nr. 3A-481 „Dėl tyrimo atlikimo“, iÅ¡ kurio matyti, kad pagal 2022 m. gegužės 6 d. Patologinio anatominio tyrimo akto Nr. 2-22/5270 P1 8 punkte pateiktÄ informacijÄ , Å¡uns mirtis įvyko iÅ¡ karto, virve užspaudus (užveržus) kaklo kraujagysles ir trachėjÄ , dėl ko sutriko kraujo apytaka, aprÅ«pinanti galvos smegenis krauju ir kvėpavimo funkcija. Dėl vidaus organų dalinės autolizės negalima tiksliai identifikuoti patologinius anatominius pokyčius, bÅ«dingus kitoms ligoms.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2022 m. gegužės 6 d. Gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktu Nr. 2-22/5270 P1, iš kurio matyti, kad patologinė anatominė diagnozė yra stranguliacinė asfikcija, kraujo apytakos sutrikimas. Kaip matyti, kaltinamasis pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje žiauriai elgėsi su gyvūnu, kas sukėlė jo mirtį. Šie jo parodymai sutampa su liudytojų nurodytomis aplinkybėmis, tarnybiniais pranešimais, kitais bylos duomenimis.

Aukščiau aptartų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieÅ¡taraujantys, atitinkantis bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis L. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis žiauriai elgėsi su gyvÅ«nu, dėl ko Å¡is mirė. Kaltinamasis L. B. žiauriai elgėsi su gyvÅ«nu – Å¡uniu, dėl ko gyvÅ«nas mirė, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 310 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis neprieÅ¡tarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡imi ir jos dydžiu, civilinis ieÅ¡kinys byloje nepareikÅ¡tas, todėl teismas sprendžia, jog yra visos bÅ«tinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sÄ lygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje.

Kaltinamojo L. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir dėl jos nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio (nurodė, kad buvo iÅ¡gėręs, jeigu buvęs blaivas nebÅ«tų taip pasielgęs) ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui nustatytas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , asmenybę, į vienÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ ir į vienÄ jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybes, kitas byloje esančias bausmės skyrimui svarbias aplinkybes.

L. B. padarė vienÄ baigtÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , praeityje yra teistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs, administracine tvarka nebaustas, psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose – neregistruotas, nedirbantis. Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro iÅ¡vadÄ , kad BK 41 straipsnio 1 dalyje numatyti bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 310 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ L.

B. skiriant prokurorės siÅ«lomÄ bausmės rūšį – vieÅ¡uosius darbus, kurių terminas nustatytinas artimas minimaliam. Ä®vertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , vadovaujantis BK 641 straipsniu kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : L. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – vieÅ¡uosius darbus 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvideÅ¡imt) valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L.

B. galutinę bausmę – vieÅ¡uosius darbus 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvideÅ¡imt) valandų per mėnesį visuomenės labui. L. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. IÅ¡aiÅ¡kinti L. B., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo Å¡io dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mams praÅ¡ymÄ , reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.

Padavus tokį praÅ¡ymÄ , teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus Å¡ia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Ignas Totilas