2016-02-17 Nr. AB-3849-3-62-3-00250-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1185-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00250-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 21; 70.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK; atsakovas) direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 7-3081; 2) patenkinti pareiškėjo prašymą dėl trumpalaikės išvykos į namus; 3) įpareigoti atsakovą tinkamai įgyvendinti įstatymą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 137 str. ir Teisingumo ministro 2003 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 194, patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XXV skyriaus nuostatas) ir sudaryti individualų socialinės reabilitacijos planą, įvertinus pareiškėjo rizikos laipsnį nustatyti socialinės reabilitacijos priemones ir (ar) elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas bei jų terminą, kurias įvykdžius būtų galima pareiškėjui suteikti trumpalaikę išvyką į namus (b. l. 19–23).

Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK direktorius skundžiamu 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 7-3081 atsisakė suteikti pareiškėjui trumpalaikę išvyką į namus. Šis atsisakymas yra neteisėtas, nes jame nenurodyti konkretūs teisės aktuose nustatyti kriterijai, kurių pareiškėjas neatitiko, nenustatytos socialinės reabilitacijos priemonės ir (ar) nuteistojo nusikaltimo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijos bei jų įvykdymo terminas, kurias įvykdžius jam būtų suteikiama trumpalaikė išvyka į namus. Priimdamas skundžiamą sprendimą, atsakovas nesilaikė teisės aktų nuostatų (BVK 137 str., Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XXV skyrius).

Atsakovas Pravieniškių PN-AK su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti (b. l. 33–40).

Nurodė, kad pareiškėjo 2014 m. gruodžio 3 d. prašymas suteikti trumpalaikę išvyką į namus buvo svarstytas Komisijoje, svarstančioje klausimus dėl teisės nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę 3-iame sektoriuje, suteikti trumpalaikę išvyką į namus (toliau – ir Komisija), kuri, 2014 m. gruodžio 18 d. protokoliniu nutarimu Nr. 63-3934 nusprendė pareiškėjo prašymo netenkinti. Toks sprendimas priimtas kompleksiškai įvertinus visus kriterijus, nustatytus BVK 104 straipsnyje ir Nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus suteikimo tvarkos apraše, patvirtintame Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 284. Atsižvelgiant į Komisijos sprendimą, Pravieniškių PN – AK direktorius 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 7-3081 atsisakė suteikti pareiškėjui trumpalaikę išvyką į namus. Pažymėjo, kad Lygtinio paleidimo komisijos nustatyti kriterijai, kuriuos turi įvykdyti nuteistasis, nėra taikomos trumpalaikių išvykų į namus komisijos priimtiems sprendimams.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 80–82) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 1 d. sprendimu (b. l. 121–126) pareiškėjo A. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. gruodžio 3 d. pateikė Pravieniškių PN-AK direktoriui prašymą Nr. 72-(67)-1824, kuriame prašė suteikti trumpalaikę išvyką į namus. Pareiškėjo prašymas buvo nagrinėtas Komisijos. 2014 m. gruodžio 18 d. posėdyje nutarta nesuteikti pareiškėjui trumpalaikės išvykos į namus. Pravieniškių PN-AK direktorius 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 7-3081 informavo pareiškėją, kad Komisijos 2014 m. gruodžio 18 d. protokoliniu nutarimu jo prašymas netenkintas. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2015 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 2S-739 pareiškėjo skundas atmestas.

Teismas vadovavosi BVK 104 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) XLVIII skyriaus, Nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus suteikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto 2014 m. gegužės 19 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu Nr. V-284, 18–20 punktų nuostatomis.

Teismas taip pat rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant šias nuostatas. Iš Komisijos 2014 m. gruodžio 18 d. protokolo Nr. 63-3934 turinio matyti, kad pareiškėjui buvo atsisakyta teikti trumpalaikę išvyką į namus nustačius, kad pareiškėjo elgesys dėl vertinamuoju laiku atliktų 7 vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų, 4 skirtų drausminių nuobaudų, iš kurių viena yra galiojanti, nėra nepriekaištingas (Aprašo 19.2.1. p.), atsižvelgus į ankstesnius jo smurtinius veiksmus, įvertinus jų pobūdį, pareiškėjo polinkius (Aprašo 19.1.3; 19.1.5; 19.3.3 p.). Teismas darė išvadą, kad nors 2014 m. gruodžio 23 d. sprendime Nr. 7-3081 atsakovas neišdėstė konkrečių kriterijų, kuriems pareiškėjui neatitikus jam buvo atsisakyta suteikti trumpalaikę išvyką į namus, tačiau šiame rašte pateikdamas nuorodą į Komisijos 2014 m. gruodžio 18 d. protokolą Nr. 63-3934, kuriame nurodyti atsisakymo suteikti pareiškėjui trumpalaikę išvyką į namus motyvai, priimdamas skundžiamą sprendimą, Pravieniškių PN-AK direktorius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė. Net ir laikant, jog ginčijamas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. 7-3081 buvo nepakankamai informatyvus, minėti trūkumai buvo ištaisyti 2015 m. vasario 13 d. Kalėjimų departamento atsakyme Nr. 2S-739, kuris priimtas pareiškėjui kreipusis ikiteismine tvarka dėl 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 7-3081 apskundimo. Minėtame atsakyme aiškiai, išsamiai ir motyvuotai buvo išdėstytos atsisakymo suteikti trumpalaikę išvyką į namus priežastys ir nurodyti teisiniai atsisakymo pagrindai, todėl pareiškėjo argumentai dėl minėtų aplinkybių nepagrįsti.

Byloje esantys įrodymai patvirtino, kad Komisijos 2014 m. gruodžio 18 d. posėdyje, jai svarstant informaciją pagal Tvarkos V skyriuje numatytus kriterijus, dalyvavo pats pareiškėjas, jam buvo sudaryta galimybė atsakyti į Komisijos klausimus, todėl pareiškėjo argumentai dėl galimo jo prašymo nenagrinėjimo, atmesti kaip nepagrįsti.

Teismas atsižvelgė į BVK 111 straipsnį, 137 straipsnio 1 ir 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalį. Iš minėto įstatymu nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad nuteistųjų šeimos ir kitų socialinių ryšių išlaikymas turi būti skatinamas. Tačiau tai turi būti daroma laikantis įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų. Byloje esantys duomenys patvirtino, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių PN-AK 3 –iojo sektoriaus 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 95-492 nustatė pareiškėjui socialinės reabilitacijos priemones ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas bei jų įvykdymo terminą.

Per nustatytą laikotarpį pareiškėjui nevykdant šių nustatytų rekomendacijų, minėta Komisija 2015 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 95-135 įpareigojo pareiškėją iki pakartotinio jo prašymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų bei dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Pažymėta, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ir Komisija, sprendžianti trumpalaikių išvykų į namus klausimus, yra skirtingos komisijos, kurios, priimdamos jų kompetencijai priskirtinus sprendimus, vadovaujasi tik jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

Nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus suteikimo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose (BVK 104 str., Aprašo 18–19 p.) yra nurodytas sąrašas kriterijų, kuriuos atitinkant nuteistajam gali būti išduotas leidimas išvykti trumpam į namus. Lygtinio paleidimo komisijos nustatyti kriterijai (socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijos) į šį sąrašą nėra įtraukti. Be to, minėtuose teisės aktų nuostatose Komisijos kompetencijai nėra priskirta galimybė sudaryti individualų socialinės reabilitacijos planą (programą) ir, įvertinus nuteistojo rizikos laipsnį, nustatyti socialinės reabilitacijos priemones ir (ar) elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas bei nustatyti terminą, per kurį jas įvykdžius būtų galima suteikti trumpalaikę išvyką į namus, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą sudaryti individualų socialinės reabilitacijos planą, įvertinus pareiškėjo rizikos laipsnį nustatyti socialinės reabilitacijos priemones ir (ar) elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas bei jų terminą, kurias įvykdžius būtų galima pareiškėjui suteikti trumpalaikę išvyką į namus, netenkintas.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad skundžiamas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. 7-3081 priimtas kompetentingo subjekto, laikantis nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus reglamentuojančių teisės aktų nuostatų bei Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti šį sprendimą bei tenkinti pareiškėjo išvestinio pobūdžio reikalavimus dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo ir įpareigojimo atlikti skunde nurodytus veiksmus.

III. Pareiškėjas A. S. apeliaciniu skundu (b. l. 129–131) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino BVK 137 straipsnyje ir Teisingumo ministro 2003 m. liepos 3 d. įsakyme Nr. 194 XXV skyriuje įtvirtintų nuostatų dėl pagrindinių socialinės reabilitacijos programos tikslų. Mano, kad reikėtų skatinti visuomeninių tarnybų ir socialinių darbuotojų pagalbą pataisos įstaigos personalui, siekiant nuteistųjų socialinės reabilitacijos, o ypač palaikant ir gerinant jų santykius su šeimomis, kitais asmenimis bei socialinėmis tarnybomis. Pažymi, kad Pravieniškių PN-AK direktorius vieniems nuteistiesiems suteikia trumpalaikę išvyką į namus dėl tik jam žinomų priežasčių, o pareiškėjui nesuteikia ir nenurodo, ką jis turi įvykdyti ar kokį savo elgesį koreguoti.

Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 135–139) prašo A. S. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, pažeidęs kokias nors procesinės ar materialinės teisės normas. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2016 m. vasario 1 d. gautas pareiškėjo A. S. prašymą, kuriame, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 straipsniu, teismo prašo skundo reikalavimų nebenagrinėti ir bylą nutraukti. 2016 m. vasario 17 d. gautas pareiškėjo A. S. prašymas skundo ir su juo susijusių reikalavimų nebenagrinėti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad skundo atsiėmimo pasekmės pareiškėjui yra žinomos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Skundo (prašymo) atsisakymas yra viena iš administracinį procesą inicijuojančio asmens procesinių teisių, kurios įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, t. y. administracinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis pareiškėjo iniciatyva. ABTĮ 52 straipsnis expressis verbis įtvirtina, kad pareiškėjas turi teisę atsiimti skundą (prašymą) iki jo priėmimo, taip pat tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Nurodytos ABTĮ normos yra taikomos nagrinėjant administracines bylas pirmosios instancijos teisme, tačiau, vadovaujantis ABTĮ 133 straipsniu, apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles, kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus numatytas išimtis, todėl apeliacinės instancijos teismas, gavęs pareiškėjo atsisakymą nuo skundo, gali nutraukti bylą ABTĮ 101 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Pareiškėjas A. S. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą remiantis ABTĮ 52 straipsniu skundo reikalavimų nenagrinėti ir bylą nutraukti.

Atsižvelgdama į tai ir patikrinusi nagrinėjamos bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas atsisakymas nuo prašymo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų, pareiškėjui yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės, todėl nėra kliūčių panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimą ir nutraukti administracinę bylą.

Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punktu, 133 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. S. atsisakymą nuo skundo priimti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan