792d58e2-109c-4852-92da-3eed87185444 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-9932-1014/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05082-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 2.4.4.8. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 22 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja RÅ«ta Kazlauskienė, sekretoriaujant L. L., dalyvaujant ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai I. V., atsakovės UAB „Naujoji pilaitė“ atstovei teisininkei G. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“, atstovaujamos advokato padėjėjos I. V., pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Naujoji pilaitė“, atstovaujamai teisininkės G. K., dėl turtinės žalos priteisimo. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“, atstovaujama advokato padėjėjos I. V. (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei UAB „Naujoji pilaitė“ (toliau –ir atsakovė), praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 546 Eur turtinės žalos atlyginimo, 23,78 Eur kompensacinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui, 6 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad 2019 m. lapkričio 12 d. buvo sulietos buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpos. Ä®vykio metu minėtas butas ieÅ¡kovės buvo apdraustas bÅ«sto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovė vadovavosi bÅ«sto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016 m. sausio 26 d. redakcija, galioja nuo 2016 m. vasario 1 d.). IeÅ¡kovė pagal lokalinę sÄ matÄ , sudaromÄ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu ND1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtinta Sistela programa, apskaičiavo, kad ieÅ¡kovės apdrausto turto remonto kaina sudaro 546 Eur ir iÅ¡mokėjo draudėjui tokio dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovės apdraustas turtas buvo sulietas trÅ«kus bendro naudojimo stovui. Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirta atsakovė, todėl ji privalėjo prižiÅ«rėti jos administruojamo pastato bendrÄ jÄ naudojimo inžinerinė įrangÄ , organizuoti jos remontÄ . Atsakovė yra atsakinga už viso pastato priežiÅ«rÄ (eksploatavimÄ ) ir turi pareigÄ atlikti daugiabučio namo techninės priežiÅ«ros pagrindinius darbus. IeÅ¡kovė siuntė pretenzijÄ atsakovei, ragindama atlyginti žalÄ , tačiau turtinė žala iki Å¡iol nėra atlyginta.

3. Atsakovės atsiliepimu į ieÅ¡kinį praÅ¡oma ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos priteisimo atmesti pilna apimtimi kaip nepagrįstÄ . Nurodoma, jog atsakovė vykdydama savo kaip daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus funkcijas laikėsi ir laikosi Lietuvos Respublikos teisės aktų, todėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų patikrinimus (stebėjimus) atlieka laikydamasi teisės aktų nustatyto periodiÅ¡kumo, tinkamai vykdo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiÅ«rÄ .

Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti atsakovei, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus, visus reikiamus sprendimus, susijusius su šiuo pastatu prima pastato savininkai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 13 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K­3­409­684/2017 pažymėjo, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai.

Atsakovė turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiÅ«ra ir remontu, siekdama iÅ¡saugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiÅ«ros paslaugas. Atsakovė jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sÄ lygoti kokios nors žalos atsiradimÄ nepadarė, nėra jokio priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl civilinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu negalima.

Tikėtina, kad avarija įvyko dėl nusidėvėjusio vamzdyno, tačiau bendro naudojimo vamzdynų nusidėvėjimas, nesant kompetentingų asmenų, institucijų sprendimo, negali bÅ«ti savaime tapatinamas su jų avarine bÅ«kle. Nusidėvėję vamzdžiai netrukdo naudoti inžinerinėmis sistemomis po to, kai atsakovė nustato daugiabučio namo vandentiekio tinklų defektus. Ne atsakovė, o butų ir kitų patalpų savininkai, turi pareigÄ , disponuodami informacija, susijusiÄ su defektais ir priimti sprendimus dėl prevencinių priemonių (reikalingų darbų atlikimo) įgyvendinimo.

Atsakovė neturi teisės be gyventojų iÅ¡ankstinio pritarimo imtis savo iniciatyva gerinti bendrojo naudojimo objektus (perdažyti laiptinę, suremontuoti stogÄ , suremontuoti siÅ«les, iÅ¡valyti laiptinės langus, įstiklinti bendrus balkonus). Dėl visų darbų, kurie nėra susiję su bendro naudojimo objektų tinkamos bÅ«klės iÅ¡saugojimu likviduojant avarijas ir gedimus, reikalingas iÅ¡ankstinis gyventojų sutikimas raÅ¡tu ar pritarimas balsuojant žodžiu namo gyventojų susirinkime. Atsakovė nėra atsakingas už vamzdynų defektus esančius gyventojų atsakomybės ribose.

4. IeÅ¡kovės dublike teigiama, kad atsakovė, kaip namo administratorė, žinodama apie susidėvėjusį vamzdynÄ privalėjo imtis veiksmų Å¡io vamzdyno remontui organizuoti. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, atsakovė susirinkimÄ Å¡iuo klausimu organizavo tik vienÄ kartÄ â€“ keli mėnesiai iki įvykio. Kitų veiksmų, jog jos prižiÅ«rima bendro naudojimo inžinerinė įranga tinkamai funkcionuotų, atsakovė nesiėmė, kas laikytina teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymu. BÅ«tent Å¡ių pareigų nevykdymas ir sÄ lygojo žalos atsiradimÄ .

5. Atsakovės triplike nurodoma, jog ieškovė nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, taip pat nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovė būtų pažeidusi teisės aktų ir (ar) sutarties nustatytas pareigas ir (ar) netinkamai ar visai jų nevykdžiusi, todėl nenustačius jokių neteisėtų atsakovės veiksmų, dėl kurių galėjo įvykti buto užpylimas, atsakovės civilinė atsakomybė negalima. Nusidėvėję vamzdžiai netrukdo naudoti inžinerinėmis sistemomis po to, kai atsakovė nustato daugiabučio namo vandentiekio tinklų defektus. Atsakovė neturi teisės be gyventojų išankstinio pritarimo imtis savo iniciatyva gerinti bendrojo naudojimo objektus.

6. Teismo posėdžių metu ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovė advokato padėjėja I. V. palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus pilna apimtimi ir paaiÅ¡kino, kad atsakovės netinkamas pareigų vykdymas detaliai nurodytas procesiniuose dokumentuose sÄ lygojo žalos atsiradimÄ . 2018 – 2019 m. buvo atliktos ginčo gyvenamojo namo apžiÅ«ros, tačiau pagal privalomuosius reikalavimus nustatytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. D1-653 patvirtintame statybos techniniame reglamente (STR) 1.12.05:2002 atsakovė turi atlikti periodines bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus.

Jeigu atsakovė turi duomenų apie tai, kad administruojamo namo inžinerinė įranga yra nusidėvėjusi. Tokiu atveju apžiÅ«ros turi vykti kiekvienÄ mėnesį. Vienintelis susirinkimas dėl vandentiekio vamzdžio keitimo vyko 2019 m. rugsėjo 2 d., o buto Nr. (duomenys neskelbtini) užliejimas įvyko 2019 m. lapkričio 12 d. Jeigu atsakovė aktyviai, o ne pasyviai spręstų administruojamo namo defektų ir (ar) gedimų klausimu, žalos nebÅ«tų.

7. Teismo posėdžių metu UAB „Naujoji pilaitė“ atstovė teisininkė G. K. prašė ieškinį atmesti ir paaiškino, jog šiuo konkrečiu atveju užliejimas įvyko trūkus bendrojo naudojimo vamzdžiui, kuris ribojasi su butui Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiais vamzdynais. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojai iki 2019 m. lapkričio 12 d. neinformavo atsakovės apie nusidėvėjusius vamzdynus, nors kito buto gyventojai (pavyzdžiui, buto Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo informavęs apie vamzdynų defektus, kuriuos atsakovė pašalino.

Atsakovė su administruojamo namo gyventojais nuolat sprendžia klausimus dėl vamzdynų bÅ«klės, teikia pasiÅ«lymus dėl jų keitimo, be kita ko, aiÅ¡kina, kad namÄ racionalu bÅ«tų renovuoti, tačiau konkrečiu atveju neprieinama gyventojų bendro sutarimo, darbams įgyvendinti reikalingos lėšos, o ginčo namo gyventojai yra senyvo amžiaus. IeÅ¡kinys atmetamas 8. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis).

Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Byloje nustatytos ginčui reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės 9. IÅ¡ raÅ¡ytinių bylos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė su draudėju A. K. sudarė bÅ«sto draudimo sutartį, pagal kuriÄ laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (bÅ«sto draudimo liudijimas).

Iš 2019 m. lapkričio 18 d. pastatų nuostolio aprašymo bei turto sunaikinimo, sugadinimo akto nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 12 d. buvo užlietas butas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y., koridoriuje ir kambaryje nuo drėgmės atšoko tapetai, sandėliuke nuo vandens atšoko durų staktos apvadai). Bylos šalys teismo posėdžių metų patvirtino, jog byloje nėra ginčo dėl avarijos vietos, – trūko bendrojo naudojimo vamzdynas besiribojantis su buto Nr. (duomenys neskelbtini) vamzdynais, esančiais tamsiajame kambaryje („tamsiuke“).

Byloje pateikti 2019 m. lapkričio 18 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktas ir remonto darbų sÄ mata, iÅ¡ kurių matyti, kad apskaičiuota dėl įvykio padaryta žala 546,35 Eur sumai. IeÅ¡kovė 2019 m. lapkričio 19 d. iÅ¡mokėjo 546 Eur draudimo iÅ¡mokÄ A. K.. Nekilnojamo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡as patvirtina, jog gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, yra nustatytas minėto gyvenamojo namo administravimas, o administratore paskirta atsakovė, butams (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

IeÅ¡kovė praneÅ¡imais dėl iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydama sumokėti praÅ¡omÄ priteisti sumÄ , tačiau atsakovė žalos ieÅ¡kovei neatlygino. Dėl atsakovės civilinės atsakomybės 10. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris iÅ¡moka draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tÄ patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingÄ asmenį.

Tai reiÅ¡kia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bÅ«tina nustatyti visų atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimÄ . Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga yra preziumuojama, tai reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).

Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktrinÄ kaltė ir neteisėti veiksmai yra neiÅ¡skiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiÅ¡kai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpcijÄ . Ä®rodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieÅ¡kovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotÄ teismų praktikÄ nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalÄ ir bÅ«tent tokio dydžio, kiek buvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡mokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovės veiksmai ar neveikimas.

11. Å alys ginčijasi iÅ¡ esmės dėl administratoriaus civilinės atsakomybės pagrindų (ne)buvimo administruojant daugiabutį namÄ . IeÅ¡kovės manymu, bÅ«tent atsakovė, kaip gyvenamojo namo administratorė, netinkamai vykdžiusi jai teisės aktais nustatytas pareigas, t. y. laiku nepakeitusi karÅ¡to vandens vamzdžio, dėl kurio įvyko buto Nr. (duomenys neskelbtini) užliejimas, yra atsakinga už apdraustam butui padarytÄ Å¾alÄ . Atsakovė procesiniuose dokumentuose, taip pat teismo posėdžio metu teigė, jog ieÅ¡kovė neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Su Å¡iais atsakovės argumentais teismas sutinka.

12. Sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tame name esančių butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal CK 4.84 straipsnio 1 ir 5 dalis administratorius daugiabučiui gyvenamajam namui yra skiriamas administruoti bendrojo naudojimo objektus.

13. Pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiÅ«ra. Ä®gyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, be kitų, atlieka Å¡ias funkcijas: sudaro namo bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡Ä , kuriame, be kita ko, turi bÅ«ti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė bÅ«klė, prireikus apraÅ¡Ä papildo arba keičia (Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatų (toliau – ir nuostatos) 5.2 punktas); vadovaudamasis gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomaisiais reikalavimais organizuoja namo techninę priežiÅ«rÄ , namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimÄ , avarijų lokalizavimÄ ir likvidavimÄ (nuostatų 5.3 punktas); remdamasis namo bendrojo naudojimo objektų techninių apžiÅ«rų duomenimis, rengia daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinius ir ilgalaikius darbų planus, imasi priemonių Å¡iems planams įgyvendinti, darbų planai pateikiami patalpų savininkams, Å¡ie planai svarstomi patalpų savininkų susirinkime (nuostatų 5.4 punktas); vadovaudamasis darbų planais, rengia pasiÅ«lymus dėl lėšų kaupimo namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir jų naudojimo tvarkos (nuostatų 5.41 punktas);

Nuostatų 5.4, 5.41, 5.42, 7.1, 11, 12, 121 punktuose nurodytais atvejais 1/4 patalpų savininkų raÅ¡tu pateiktu praÅ¡ymu arba savo iniciatyva, vadovaudamasis CK 4.85 straipsnio 3 dalimi, Å¡aukia patalpų savininkų susirinkimus arba Å¡ių nuostatų 13 punkte nurodyta tvarka organizuoja patalpų savininkų balsavimÄ raÅ¡tu. Taigi administratorius neturi teisės savarankiÅ¡kai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiÅ«ros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau Å¡ie planai turi bÅ«ti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai.

Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas. 14. 2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka.

Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, jo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. balandžio 5 d. (toliau – ir Reglamentas), 37 punktas numatė, kad nuolatinius statinio bÅ«klės stebėjimus atlieka techninis prižiÅ«rėtojas arba, kai techninis prižiÅ«rėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio bÅ«klės stebėjimus. Pagal Reglamento 43 punktÄ kasmetinių apžiÅ«rų metu detaliai apžiÅ«rimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė.

Reglamento 44 punkte numatyta, kad statinio būklės įvertinimai nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų metu aprašomi ir registruojami šiuose dokumentuose: 44.1. nuolatinių stebėjimų – įrašais statinio techninės priežiūros žurnale (Reglamento 2 priedas), pažymint pastebėtus defektus ar pavojingas deformacijas arba tai, kad jų nerasta, numatomas priemones pastebėtiems defektams pašalinti; 44.2. kasmetinių ir neeilinių apžiūrų  – atitinkamos apžiūros akte (rekomenduojama akto forma pateikta 3 priede) ir įrašu statinio techninės priežiūros žurnale.

Būtent šie dokumentai – techninės priežiūros žurnalas, apžiūrų aktai, yra teisės aktuose įtvirtinti įrodymai, kurie gali patvirtinti namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiksmus atliekant jam teisės aktų kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriui pavestas funkcijas.

15. Teismui pasiÅ«lius pateikti, atsakovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad atsakovė kaip namo administratorė atliko realius veiksmus įgyvendinant ginčo namo bendro naudojimo objektų priežiÅ«rÄ (techninę): 2018 m. birželio 11 d. statinio apžiÅ«ros aktas patvirtina, kad gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastebėti bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos (tiek Å¡alto, tiek karÅ¡to vandens bei tiek lietaus, tiek buitinių nuotekų tinklų) defektai, deformacijos ir gedimai dėl vamzdynų (stovų). 2019 m. gegužės 21 d. statinio apžiÅ«ros aktas patvirtina, kad buvo pastebėti bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos – vamzdynų (stovų) defektai. 2019 m. rugpjūčio 26 d. statinio apžiÅ«ros aktas, taip pat patvirtina, jog Å¡iame gyvenamajame name buvo pastebėti bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos – vamzdynų ir ventilių defektai.

Taigi bylos duomenimis, iki 2019 m. lapkričio 12 d. įvykio atsakovė, kaip gyvenamojo namo administratorė stebėjo namo techninę bÅ«klę. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovė laiku pastebėjo esamus bendrojo naudojimo vamzdynų defektus ir juos nustatyta tvarka fiksavus, ėmėsi priemonių organizuoti atitinkamus remonto darbus: 2019 m. rugsėjo 2 d. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raÅ¡tu skaičiavimo komisijos protokolas patvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 2 d. vyko butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas dėl ginčo vamzdynų keitimo, tačiau butų savininkai nepriėmė sprendimų dėl ginčo vamzdžių keitimo, o 2019 m. rugpjūčio 11 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raÅ¡tu biuletenis, be kita ko, patvirtina, kad ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas A.

K. nepritarė sutarties sudarymui dėl vandentiekio vamzdyno keitimo. Taigi bylos medžiaga patvirtina, kad disponuodami informacija, susijusia su vamzdyno defektais, butų savininkai nepriėmė sprendimų dėl prevencinių priemonių (reikalingų darbų atlikimo) įgyvendinimo. Byloje nėra duomenų, jog iki 2019 m. lapkričio 12 d. buto Nr. (duomenys neskelbtini) užliejimo butų Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai kreiptųsi į atsakovę dėl karšto vandens vamzdžių pakeitimo ir (ar) remonto.

Akcentuotina, kad ginčo atveju atsakovė neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas ir negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio, todėl atsakovei negali būti taikoma griežta atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės.

16. Anot ieškovės, atsakovės neteisėtas neveikimas pasireiškė pareigos nevykdymu ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimu (CK 6.246, 6.266 straipsniai). Dėl šių argumentų pažymėtina, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus.

Å aliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiÅ«rėti kitam asmeniui, savaime nepaÅ¡alina savininko atsakomybės už pastato trÅ«kumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose dėl bendraturčių teisių ir pareigų dėl bendrosios dalinės nuosavybės, išaiškinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo.

Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso bÅ«tent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie Å¡iÄ teisę įgyvendina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014 ir jose nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

17. Atsakovė nepagrindė, kaip namo administratoriaus veiksmai ar neveikimas prisidėjo prie praÅ¡omos priteisti žalos susidarymo ar jos padidėjimo. Teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovės veiksmus (neveikimÄ ) bei padarytÄ Å¾alÄ sieja teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.263 straipsnis). Nurodytais motyvais teismas atmeta ieÅ¡kovės reikalavimus atsakovei dėl turtinės žalos atlyginimo.

18. Kiti procesiniuose dokumentuose Å¡alių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų 19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Ieškovės ieškinį atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Atsakovas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje nepareiškė ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 (keistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2), CPK 92 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a: ieškovės uždarosios akcinės bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Naujoji pilaitė“ dėl turtinės žalos priteisimo atmesti.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja RÅ«ta Kazlauskienė