7929a02a-5fe1-4267-85ec-43c8b4e5dd0f · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-480-253/2021 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01209-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3; 2.6.29.3; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 13 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieÅ¡kinį atsakovui B.

Ž. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo B. Ž.: 1.1. 295,49 Eur negrÄ Å¾into kredito; 1.2. 47,34 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 11,45 Eur administravimo mokesčio, 105,45 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismÄ dienos; 1.3. 39 proc. negautų pajamų nuo negrÄ Å¾into kredito sumos (295,49 Eur) nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 28 d.); 1.4. 39 proc. negautų pajamų nuo negrÄ Å¾into kredito sumos (295,49 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 28 d.) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos; 1.5. 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; 1.6. bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Atsakovas per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Plungės apylinkės teismas 2021 m. vasario 17 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisdamas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai: 3.1. 295,49 Eur negrÄ Å¾into kredito; 3.2. 47,34 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. sausio 31 d.; 3.3. 11,45 Eur administravimo mokesčio, apskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. sausio 31 d.; 3.4. 86,01 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. sausio 31 d., iki ieÅ¡kinio parengimo dienos, t. y. 2020 m. gruodžio 30 d.; 3.5. 39 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo ieÅ¡kinio parengimo dienos, t. y. 2020 m. gruodžio 30 d., iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, t. y. 2022 m. liepos 28 d., nuo pagal vartojimo kredito sutartį tÄ mėnesį turėjusios bÅ«ti likusios negrÄ Å¾intos vartojimo kredito sumos, t. y. 2021 m. sausio 28 d.

– 6,49 Eur, 2021 m. vasario 28 d. – 6,24 Eur, 2021 m. kovo 28 d. – 5,98 Eur, 2021 m. balandžio 28 d. – 5,71 Eur, 2021 m. gegužės 28 d. – 5,43 Eur, 2021 m. birželio 28 d. – 5,15 Eur, 2021 m. liepos 28 d. – 4,85 Eur, 2021 m. rugpjūčio 28 d. – 4,55 Eur, 2021 m. rugsėjo 28 d. – 4,23 Eur, 2021 m. spalio 28 d. – 3,90 Eur, 2021 m. lapkričio 28 d. – 3,57 Eur, 2021 m. gruodžio 28 d. – 3,22 Eur, 2022 m. sausio 28 d. – 2,86 Eur, 2022 m. vasario 28 d. – 2,49 Eur, 2022 m. kovo 28 d.

– 2,11 Eur, 2022 m. balandžio 28 d. – 1,71 Eur, 2022 m. gegužės 28 d. – 1,31 Eur, 2022 m. birželio 28 d. – 0,88 Eur, 2022 m. liepos 28 d. – 0,46 Eur; 3.6. 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, t. y. 440,29 Eur, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. 2021 m. sausio 7 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; 3.7. 122,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. 3.8. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

4. Dėl skolos, mokėjimo (pelno) palÅ«kanų ir administravimo mokesčio priteisimo. Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimÄ , konstatavo, kad, pradinei kreditorei UAB „BnP Finance“ ir atsakovui sudarius vartojimo kredito sutartį, tarp Å¡ios sutarties Å¡alių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Pradinei kreditorei UAB „BnP Finance“ perleidus iÅ¡ minėtos sutarties kylančias reikalavimo teises ieÅ¡kovei UAB „Legal Balance“, ieÅ¡kovė įgijo teisę atsakovui reikÅ¡ti visus reikalavimus, kuriuos vartojimo kredito sutarties pagrindu atsakovui turėjo teisę reikÅ¡ti pradinė kreditorė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnis).

5. Teismas nurodė, jog byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas tinkamai įvykdė prievolę grÄ Å¾inti gautÄ kreditÄ , sumokėti iki sutarties nutraukimo apskaičiuotas mokėjimo (pelno) palÅ«kanas ir dalį administravimo mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), todėl darytina iÅ¡vada, jog atsakovas įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį nustatyta tvarka ir terminais tinkamai neįvykdė ir liko ieÅ¡kovei skolingas 295,49 Eur negrÄ Å¾into kredito, 47,34 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. sausio 31 d., taip pat 11,45 Eur administravimo mokesčio, apskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. sausio 31 d.

6. Dėl nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad sutarties nutraukimas, be kita ko, lėmė atsakovo sutartinės pareigos mokėti mokėjimo (pelno) palÅ«kanas pasibaigimÄ , todėl pradinė kreditorė ir ieÅ¡kovė, kaip jos teisių perėmėja, negavo to, kÄ pagrįstai tikėjosi gauti tinkamo atsakovo įsipareigojimų vykdymo atveju. Teismas nusprendė, jog ieÅ¡kovės negautų pajamų faktas byloje yra įrodytas.

7. Teismas pabrėžė, jog tinkamo atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymu atveju pagal mokėjimo grafikÄ laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 31 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo data) iki 2020 m. gruodžio 30 d. (ieÅ¡kinio parengimo data) pradinė kreditorė (ir atitinkamai ieÅ¡kovė, kaip jos teisių perėmėja) pagrįstai galėjo tikėtis gauti 86,01 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų sumÄ (8,80 Eur + 8,62 Eur + 8,44 Eur + 8,25 Eur + 8,05 Eur + 7,85 Eur + 7,64 Eur + 7,43 Eur + 7,21 Eur + 6,98 Eur 6,74 Eur = 86,01 Eur).

Nurodė, kad atsakovui pažeidus savo sutartinius įsipareigojimus, lėmusius vienaÅ¡aliÅ¡kÄ vartojimo kredito sutarties nutraukimÄ , Å¡i suma laikytina ieÅ¡kovės negautomis pajamomis laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 31 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo data) iki 2020 m. gruodžio 30 d. (ieÅ¡kinio parengimo data). Teismas įvertino tai, kad nėra pagrindo Å¡iuo laikotarpiu atsakovės negautas pajamas skaičiuoti nuo visos atsakovo negrÄ Å¾intos kredito sumos (295,49 Eur), nes toks mokėjimo palÅ«kanų skaičiavimas vartojimo kredito sutartyje nebuvo numatytas.

8. Teismas nurodė, kad pagal vartojimo kredito sutartį atsakovo mokėtina pelno palÅ«kanų suma buvo apskaičiuota nuo kiekvienÄ mėnesį turėjusios bÅ«ti negrÄ Å¾intos vartojimo kredito likučio sumos, atitinkamai nuo ieÅ¡kinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 30 d.) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 28 d.), tinkamo atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymu atveju pradinė kreditorė (ir atitinkamai ieÅ¡kovė, kaip jos teisių perėmėja) pagrįstai galėjo tikėtis gauti mokėjimo palÅ«kanų sumÄ , apskaičiuotÄ taikant vartojimo kredito sutarties specialiosiose sÄ lygose numatytÄ 39 proc. metinę palÅ«kanų normÄ nuo pagal vartojimo kredito sutartį tÄ mėnesį turėjusios bÅ«ti likusios negrÄ Å¾intos vartojimo kredito sumos, t. y. 2021 m. sausio 28 d.

– 6,49 Eur, 2021 m. vasario 28 d. – 6,24 Eur, 2021 m. kovo 28 d. – 5,98 Eur, 2021 m. balandžio 28 d. – 5,71 Eur, 2021 m. gegužės 28 d. – 5,43 Eur, 2021 m. birželio 28 d. – 5,15 Eur, 2021 m. liepos 28 d. – 4,85 Eur, 2021 m. rugpjūčio 28 d. – 4,55 Eur, 2021 m. rugsėjo 28 d. – 4,23 Eur, 2021 m. spalio 28 d. – 3,90 Eur, 2021 m. lapkričio 28 d. – 3,57 Eur, 2021 m. gruodžio 28 d. – 3,22 Eur, 2022 m. sausio 28 d. – 2,86 Eur, 2022 m. vasario 28 d. – 2,49 Eur, 2022 m. kovo 28 d.

– 2,11 Eur, 2022 m. balandžio 28 d. – 1,71 Eur, 2022 m. gegužės 28 d. – 1,31 Eur, 2022 m. birželio 28 d. – 0,88 Eur, 2022 m. liepos 28 d. – 0,46 Eur.

9. Teismas konstatavo, jog negautų pajamų skaičiavimas po sutarties termino pabaigos virÅ¡ytų kreditoriaus teisėtų lÅ«kesčių interesÄ , Å¡ios pajamos nebuvo iÅ¡ anksto numatytos gauti, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 39 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ nuo sutarties terminio pabaigos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos atmestinas kaip nepagrįstas.

10. Dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo. Teismas, įvertinęs tai, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), nusprendė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11.

Apeliaciniu skundu uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ (toliau – apeliantė) praÅ¡o: - pakeisti Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo dalį dėl 105,45 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieÅ¡kinio parengimo dienos, priteisimo ir priteisti apeliantei iÅ¡ atsakovo 105,45 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieÅ¡kinio parengimo dienos; - pakeisti Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo dalį dėl 39,00 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ (295,49 Eur) nuo ieÅ¡kinio parengimo dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 28 d.), priteisimo ir priteisti apeliantei iÅ¡ atsakovo 39,00 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ (295,49 Eur) nuo ieÅ¡kinio parengimo dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 28 d.); - pakeisti Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo dalį dėl 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ (295,49 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 28 d.) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos priteisimo ir priteisti apeliantei iÅ¡ atsakovo 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ (295,49 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 28 d.) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos; - pakeisti Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir priteisti apeliantui iÅ¡ atsakovo 136,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; - kitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ ; - priteisti apeliantei iÅ¡ atsakovo 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtÄ už apeliacinį skundÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai nusprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palÅ«kanos). Apeliantė su tokia teismo pozicija nesutinka, kadangi teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į aktualiÄ Lietuvos teismų praktikÄ , sutarties sÄ lygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes ir kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį ir skaičiavimo tvarkÄ pagrindžiančius kriterijus. 11.2.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat, nors skundžiamame sprendime paminėjo, tačiau neatsižvelgė į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palÅ«kanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebÅ«tų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiÅ¡kia, kad apeliantei gali bÅ«ti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma. 11.3.

Apeliantė argumentuoja, kad, remiantis sutarties 1.9, 1.12, 1.31 punktais, palÅ«kanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrÄ Å¾inta kredito dalis mažėja, t. y. palÅ«kanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrÄ Å¾intos kredito dalies, kuri laiku vykdant sutartį mažėja. Sutarties specialiosiose sÄ lygose nurodyta mokėjimo (pelno) palÅ«kanų suma (213,36 Eur) buvo pagrįsta teisėtu pradinio kreditoriaus lÅ«kesčiu, kad visÄ sutartÄ laikotarpį sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais, taip pat kad po truputį mažės negrÄ Å¾into kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palÅ«kanos.

Pradinis kreditorius, gavęs antrÄ jÄ Ä¯mokÄ , Å¡iÄ Ä¯mokÄ bÅ«tų iÅ¡ karto galėjęs perskolinti toliau už 39,00 proc. ir (ar) didesnę palÅ«kanų normÄ . Lygiai taip pat su kiekviena kita įmoka, kadangi pradinio kreditoriaus veikla susijusi su kasdieniu pinigų skolinimu savo klientams. 11.4. Apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) visiÅ¡kÄ patenkinimÄ , skaičiuojant 39,00 proc. mokėjimo (pelno) palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ (295,49 Eur) nuo ieÅ¡kinio parengimo dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririÅ¡ant prie sutarties grafiko. 11.5.

Apeliantė pažymėjo, kad, nutraukus vartojimo kredito Sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimÄ (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų dydį po Sutarties nutraukimo, o ne pagal iki Sutarties nutraukimo galiojusį grafikÄ . 11.6. Apeliantės nuomone, teismas sukÅ«rė teisinę fikcijÄ , kuria įpareigoja apeliantę įsivaizduoti, jog ji kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iÅ¡ atsakovo mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl neva juos gali perskolinti, gauti pajamų ir atitinkamai mažinti atsakovo negrÄ Å¾intÄ kredito sumÄ ir nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas.

Tai nėra logiška, kadangi teismo nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei ieškovės teisėtų lūkesčių. Ji vis dar negali atgauti piniginių lėšų iš atsakovo ir perskolinti kitiems asmenims ir gauti iš to realių ir pagrįstų pajamų. 11.7. Apeliantė pažymėjo, kad apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, priešingai nei teismo sprendime nepagrįstai performuluoti negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, yra subalansuoti su Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalies reikalavimais.

Atsakovas iÅ¡saugo galimybę sumokėti tik faktiÅ¡kai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o apeliantė iÅ¡saugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tÄ laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiÅ¡kai naudojasi visa negrÄ Å¾inta kredito suma, o ne gauti pagal negaliojantį ir teisine fikcija pagrįstÄ Sutarties grafikÄ apskaičiuotÄ , objektyvios tiesos neatitinkančiÄ negrÄ Å¾intÄ kredito sumÄ . 11.8. Apeliantė mano, kad ieÅ¡kinyje pagrindė civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimÄ , negautų pajamų (nuostolių) dydį, skaičiavimus ir skaičiavimų taikymo prielaidas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti apeliantės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po Sutarties termino pasibaigimo dienos. 11.9.

Apeliantei nėra aiÅ¡ku, kodėl sutarties termino pabaigos datÄ teismas kartu laikė ir negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Mano, jog negalima negautų pajamų (nuostolių) sieti su sutarties termino pabaigos data, kadangi, jeigu sutarties termino pabaigos data sueis, o atsakovas vis dar nebus grÄ Å¾inęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, tai apeliantė ir toliau neatgaus atsakovui suteiktos vartojimo kredito sumos, o atsakovas ir toliau Å¡ia suma arba už jÄ Ä¯sigytais daiktais naudosis ir laivai disponuos, o apeliantė ir toliau neturės galimybės atsakovo valdomus pinigus perskolinti ir iÅ¡ jų perskolinimo gauti realių pajamų. 11.10.

Apeliantės manymu, teismas bÅ«tent su visos vartojimo kredito sumos grÄ Å¾inimu, o ne su sutarties termino pabaiga turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigÄ . Toks negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formulavimas ieÅ¡kinyje atlieka prevencinę ir skatinamÄ jÄ funkcijÄ , kadangi kuo anksčiau atsakovas grÄ Å¾ins visÄ vartojimo kredito sumÄ , tuo mažiau jam teks sumokėti ieÅ¡kovės patirtų negautų pajamų (nuostolių). Kita vertus, pasibaigus sutarties terminui ieÅ¡kovei nereikės dar kartÄ kreiptis į teismÄ dėl tolesnių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, taip iÅ¡vengiant papildomų bylinėjimosi ir vykdymo proceso iÅ¡laidų. 11.11.

Apeliantė pažymi, jog nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti bÅ«simÄ Å¾alÄ remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievolę apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) apeliantė patirs ateityje. 11.12. Apeliantė mano, jog teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinių reikalavimų, todėl ginčijamo sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų turėtų bÅ«ti pakeista, priteisiant apeliantei iÅ¡ atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. y. 136,00 Eur).

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

14. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo iÅ¡ dalies tenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieÅ¡kinio parengimo dienos, taip pat kuriuo iÅ¡ dalies tenkintas reikalavimas priteisti 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už laikotarpį nuo ieÅ¡kinio parengimo dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 28 d.), ir netenkintas reikalavimas dėl 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 28 d.) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta, todėl apeliacijos dalykas apibrėžiamas apeliacinio skundo ribomis.

15. Apeliantė, nesutikdama su nurodytomis pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis, apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas neatsižvelgiant į aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, naujausiÄ apeliacinės instancijos teismų praktikÄ ir kitas, bylos teisingam iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas, aplinkybes. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus ir reikalavimus teisėjų kolegija pasisako dėl skundžiamos teismo sprendimo dalių, kartu pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų.

Faktinės bylos aplinkybės 16. IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, jog tarp pradinės kreditorės AB „BnP Finance“ ir atsakovo 2019 m. liepos 28 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – vartojimo kredito sutartis), pagal kuriÄ AB „BnP Finance“ suteikė 300,00 Eur vartojimo kreditÄ , o atsakovas įsipareigojo kreditÄ su 213,36 Eur palÅ«kanomis (taikant 39,00 procentų metinę palÅ«kanų normÄ ), 81,00 Eur sutarties administravimo mokesčiu grÄ Å¾inti per 36 mėnesius, t. y. iki 2022 m. liepos 28 d.

Atsakovas įsipareigojimų tinkamai nevykdė, į 2019 m. gruodžio 30 d. siųstÄ raginimÄ sumokėti susidariusį įsiskolinimÄ nereagavo, todėl AB „BnP Finance“ vartojimo kredito sutartį nuo 2020 m. sausio 31 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė. 2020 m. kovo 3 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu AB „BnP Finance“ perleido reikalavimo teises į atsakovÄ ieÅ¡kovei UAB „Legal Balance“. Duomenų apie tai, kad atsakovas bÅ«tų tinkamai įvykdęs iÅ¡ sutarties kylančias prievoles, bÅ«tų pareiÅ¡kęs pretenzijas dėl sutarties vykdymo, skolos ar netesybų priskaičiavimo, byloje nėra.

IeÅ¡kovė apie reikalavimo teisės perleidimÄ praneÅ¡imu informavo atsakovÄ ir pareikalavo įvykdyti prievolę naujajai kreditorei. Dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki ieÅ¡kinio parengimo dienos, taip pat nuo ieÅ¡kinio parengimo dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, dydžio 17. Apeliantė apeliaciniame skunde, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, nesutinka su teismo sprendimu ieÅ¡kovės negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki ieÅ¡kinio parengimo dienos, taip pat nuo ieÅ¡kinio parengimo dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, skaičiuoti ne nuo visos negrÄ Å¾intos kredito sumos, kaip to prašė ieÅ¡kovė, o nuo pagal vartojimo kredito sutartį tÄ mėnesį turėjusios bÅ«ti likusios negrÄ Å¾intos vartojimo kredito sumos.

18. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas, pažeidęs vartojimo kredito sutarties vykdymo tvarkÄ , privalo atlyginti ieÅ¡kovės patirtus nuostolius, tačiau Å¡iuo atveju byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto negautų pajamų (nuostolių) dydžio.

19. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu iÅ¡ esmės teigia, jog teismas, spręsdamas klausimÄ dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai nusprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palÅ«kanos). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais. Nagrinėjamu atveju, norint nustatyti negautų pajamų (nuostolių) dydį, bÅ«tina vadovautis CK nuostatomis, nustatančiomis sutarties nutraukimo teisines pasekmes.

20. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi Å¡alis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarkÄ nustatančių sutarties sÄ lygų ir kitų sutarties sÄ lygų galiojimui, jeigu Å¡ios sÄ lygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis).

Toks pats aiškinimas dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių pateikiamas ir kasacinio teismo praktikoje. Pažymima, kad sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

21. BendrÄ ja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jei nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iÅ¡ sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lÅ«kesčio nepasiekiama dėl vienos iÅ¡ Å¡alių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, yra nuostoliai, remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios Å¡alies sÄ skaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimÄ civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikÅ¡mę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principÄ turi įrodinėjimo proceso specifika.

Negautų pajamų įrodinėjimas reiÅ¡kia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo bÅ«ti, jei nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimÄ . Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

23. Bylos duomenimis nustatyta, jog pradinė kreditorė ir atsakovas, sudarydami 2019 m. liepos 28 d. vartojimo kredito sutartį, specialiosiose sÄ lygose aptarė atsakovo mokamÄ palÅ«kanų sumÄ , taip pat suderino mokėjimų grafikÄ iki vartojimo kredito sutarties pabaigos. IÅ¡ kartu su paskolos sutartimi pateikto mokėjimo grafiko matyti, kad kredito grÄ Å¾inimo terminas pasibaigia 2022 m. liepos 28 d. Tai reiÅ¡kia, jog Å¡alys iÅ¡ anksto susitarė, kokiÄ pinigų sumÄ už naudojimÄ si pradinės kreditorės paskolintais pinigais ir kokiais terminais (aptarė kiekvienÄ Ä¯mokos dydį už atitinkamÄ laikotarpį) atsakovas privalo sumokėti pradinei kreditorei (aptarė mokėjimo (pelno) palÅ«kanas), todėl akivaizdu, jog pradinė kreditorė pagrįstai galėjo tikėtis gauti tokias pinigų sumas, kurios yra aptartos ir suderintos prie vartojimo kredito sutarties pateiktame mokėjimo grafike.

24. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iuo skundo argumentu, kadangi skundžiamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas neįpareigojo atsakovo vykdyti mokėjimų grafike nustatytus mokėjimus, o nustatė atitinkamus ieÅ¡kovės nuostolius tam tikru laikotarpiu, t. y. mokėjimo grafikÄ vertino kaip raÅ¡ytinį įrodymÄ , pagrindžiantį tikėtinus ieÅ¡kovės nuostolius.

25. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Tai reiškia, jog, siekiant nustatyti negautų pajamų (nuostolių) dydį, būtent ieškovė turi pateikti įrodymus, kokios pajamos pasirašant vartojimo kredito sutartį buvo numatytos gauti iš anksto, taip pat ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas negautas pajamas pagal mokėjimų grafike nurodytas sumas, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantė, neprisiriÅ¡o prie Å¡io grafiko kaip vienintelio įrodymo, galinčio apibrėžti negautų pajamų (nuostolių) dydį, o įvertino tai, kad pateiktame mokėjimo grafike yra nurodytos konkrečios pinigų sumos, kurias atsakovas privalėjo sumokėti pradinei kreditorei, o nesant kitų įrodymų, patvirtinančių didesnes nuostolių sumas, ieÅ¡kovės reikalavimÄ sumažino, atsižvelgdamas į byloje pateiktų įrodymų visumÄ .

IeÅ¡kovei manant, kad negautos pajamos (patirti nuostoliai) yra didesnės nei mokėjimo grafike nurodytos sumos, ieÅ¡kovė turėjo teisę pateikti tokius nuostolius patvirtinančius įrodymus, tačiau Å¡ios savo pareigos ji neįvykdė – objektyvių įrodymų, patvirtinančių didesnius, nei nustatyta, nuostolius, į bylÄ pateikta nebuvo.

26. Apeliantės teigimu, jei vartojimo kredito sutartis bÅ«tų buvusi vykdoma tinkamai, pradinė kreditorė, gavusi iÅ¡ atsakovo įmokÄ (as), jÄ (as) bÅ«tų iÅ¡ karto galėjusi perskolinti ir gauti iÅ¡ to naudos. Atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovės nurodomos (galbÅ«t bÅ«simos) negautos pajamos nėra kildinamos iÅ¡ ginčo sutarties. Be to, ieÅ¡kovė, iÅ¡ pradinės kreditorės įsigijusi reikalavimo teises į atsakovÄ , turi įrodinėti savo, o ne pradinės ieÅ¡kovės patirtus nuostolius. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė, negavusi atitinkamų įmokų iÅ¡ atsakovo, buvo priversta atsisakyti sudaryti kitus konkrečius paskolos sandorius ir dėl to negavo pajamų. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad skundo argumentai, jog ieÅ¡kovė patyrė daugiau nuostolių, nei buvo priteista skundžiamu sprendimu už akių, atmestini kaip nepagrįsti.

27. Minėta, jog Å¡alys, sudariusios paskolos sutartį 2019 m. liepos 28 d., suderino mokėjimų grafikÄ iki vartojimo kredito sutarties pabaigos, o tai savo ruožtu reiÅ¡kia, kad Å¡alys iÅ¡ anksto susitarė, kokiÄ pinigų sumÄ už naudojimÄ si pradinio kreditoriaus paskolintais pinigais ir kokiais terminais (aptarė kiekvienÄ Ä¯mokos dydį už atitinkamÄ laikotarpį) atsakovas privalo sumokėti pradiniam kreditoriui (aptarė mokėjimo (pelno) palÅ«kanas), todėl yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog pradinis kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti tokias pinigų sumas, kurios yra aptartos ir suderintos prie vartojimo kredito sutarties pateiktame mokėjimo grafike.

28. Pažymėtina ir tai, jog apeliacinės instancijos teismas neneigia ieÅ¡kovės teisės į kitų (ne pagal mokėjimo grafikÄ nustatytų) negautų pajamų (nuostolių) priteisimÄ , tačiau, kaip minėta anksčiau, ieÅ¡kovės pareiga – tokių negautų pajamų (nuostolių) dydį įrodyti. Byloje nėra įrodymų, jog ieÅ¡kovė aptariamu laikotarpiu bÅ«tų patyrusi didesnių nuostolių nei nustatyti mokėjimo grafike. Objektyvių įrodymų, jog ieÅ¡kovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti didesnes papildomas pajamas, nei nurodyta aptariamame mokėjimo grafike, byloje nėra pateikta.

29. Apibendrinant iÅ¡dėstytus motyvus, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kinio reikalavimų priteisti negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki ieÅ¡kinio parengimo dienos, taip pat nuo ieÅ¡kinio parengimo dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, tinkamai taikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, priimtas procesinis sprendimas atitinka naujausiÄ teismų formuojamÄ praktikÄ Å¡iuo klausimu.

Todėl Å¡i pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis laikytina teisėta ir pagrįsta. Dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos 30. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atsisakė priteisti iÅ¡ atsakovo 39 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ nuo sutarties terminio pabaigos, t. y. 2022 m. liepos 28 d., iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos.

Apeliantė įrodinėja, kad negautos pajamos (nuostoliai) gali bÅ«ti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo. Nurodo, kad jeigu po sutarties termino pabaigos atsakovas vis dar nebus grÄ Å¾inęs visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieÅ¡kovė ir toliau negalės atsakovo valdomų pinigų perskolinti ir iÅ¡ jų perskolinimo gauti realių pajamų. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai neatitinka formuojamos naujausios kasacinio teismo praktikos.

31. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokiÄ teisės aiÅ¡kinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieÅ¡ terminÄ , pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natÅ«ra, todėl mokėjimo (pelno) palÅ«kanos skolininkui pagal Å¡iÄ sutartį nebegali bÅ«ti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palÅ«kanų iki visiÅ¡ko paskolos sumos grÄ Å¾inimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktÄ paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrÄ sias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palÅ«kanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali bÅ«ti priteisiama didesnė iÅ¡ reikalaujamų sumų.

Tuo tarpu aiÅ¡kinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palÅ«kanas gali iÅ¡likti iki faktinio paskolos sumos grÄ Å¾inimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrÄ Å¾inimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grÄ Å¾inimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, virÅ¡ija lÅ«kesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtÄ pelnÄ ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau bÅ«tų pasibaigusi.

32. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau nurodytais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, daro iÅ¡vadÄ , jog tenkinus ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 39 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ nuo sutarties termino pabaigos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo, bÅ«tų virÅ¡ytos sutartine teise ginamo lÅ«kesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, kurių pagrįstai galėjo bÅ«tų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos.

Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimÄ laikotarpiu, kurio nebeapima Å¡alių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neiÅ¡plaukia nei iÅ¡ Å¡alių sudarytos sutarties, nei iÅ¡ įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Pažymėtina ir tai, jog sutarties sudarymo metu nei pradinė kreditorė, nei vėliau apeliantė negalėjo turėti lÅ«kesčio, kad atsakovas sutarties tinkamai nevykdys, ir todėl tikėtis gauti minėtas pajamas.

Apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai.

33. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovei skundžiamu sprendimu už akių yra priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Vadinasi, nagrinėjamu atveju yra kompensuojami 5 proc. dydžio praradimai. IeÅ¡kovė turėjo įrodyti, kad kreditorė bÅ«tų galėjusi atsakovo negrÄ Å¾intÄ sumÄ perskolinti už didesnes kaip 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, o patirti nuostoliai sudarytų daugiau kaip 5 proc. metinių palÅ«kanų. Tačiau ieÅ¡kovė pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu to neįrodinėjo ir tariamai prarastinų pajamų (nuostolių) dydį (39 proc.) patvirtinančių įrodymų nepateikė.

34. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos iki visiÅ¡ko kredito gražinimo.

35. Ä®vertinęs ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai proporcingai sumažino ieÅ¡kovei priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Dėl procesinės bylos baigties 36. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir nuodugniai iÅ¡tyrė byloje pateiktus įrodymus, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas ir formuojamÄ teismų praktikÄ , priimtas teismo sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 38.

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

39. Kadangi ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ . Teisėjai Raimonda Andrulienė Albina Pupeikienė Alvydas Žerlauskas