791f709f-9bf0-48ae-ae97-5eba8a1d9039 · Kauno apygardos teismas

Pranešėja: Danguolė Šiugždinytė                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-495-238/2015;Teisėja: Jūratė Petraškienė                                                     Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00328-2014-9;                                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 4 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Rimo Švirino, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Genovaitei Ročienei, nuteistajam D.

K., jo gynėjui advokatui Linui Mažonui, nukentėjusiajam D. T., vieÅ¡ame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ â€“ laisvės atėmimu 2 metams, pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.Tuo pačiu nuosprendžiu iÅ¡ D. K. priteista D. T. 177,25 Eur turtinei ir 1448,10 Eur neturtinei žalai atlyginti; Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 176,25 Eur D. T. gydymo iÅ¡laidų atlyginimas; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 210,40 Eur turtinei žalai atlyginti.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: D. K. pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2014 m. balandžio 16 d., apie 8.15 val., apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vieÅ¡oje vietoje – J.

Ralio gatvėje prie pastato Nr. 3, Jonavoje, rodydamas aiÅ¡kų visuomenės ir žmogaus negerbimÄ , savo elgesiu prieÅ¡pastatydamas save aplinkiniams, ignoruodamas elementarias elgesio taisykles, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį D. T. – sudavė jam rankomis ir kojomis ne mažiau kaip septynis smÅ«gius: vienÄ Ä¯ veido sritį, vienÄ Ä¯ burnos sritį, vienÄ Ä¯ virÅ¡ugalvio kairę pusę, vienÄ Ä¯ galvos deÅ¡inę pusę, vienÄ Ä¯ galvos kairę pusę, vienÄ Ä¯ pakauÅ¡io kairę pusę, vienÄ Ä¯ nugaros kairę pusę bei abiejų rankų pirÅ¡tais spaudė akiduobes, tuo padarė nukentėjusiajam D.

T. nubrozdinimÄ virÅ¡ugalvio kairėje, poodinę kraujosruvÄ kaktos kairėje, kraujosruvÄ kairės ausies kauÅ¡elyje, kraujosruvÄ už kairės ausies, kraujosruvÄ pakauÅ¡io kairėje, kraujosruvÄ kaktos deÅ¡inėje, du nubrozdinimus kaktos deÅ¡inėje, kraujosruvÄ kaktos deÅ¡inėje, pereinančiÄ Ä¯ deÅ¡inio smilkinio sritį, du nubrozdinimus ties deÅ¡inio antakio iÅ¡oriniu kraÅ¡tu, kraujosruvÄ deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, kraujosruvÄ už deÅ¡inės ausies, kraujosruvÄ tarp antakių, kraujosruvas kairės akies vokuose, kairės akies obuolio junginėje, nubrozdinimÄ nosies pamato srityje kairėje pusėje, kraujosruvas deÅ¡inės akies vokuose, deÅ¡inės akies obuolio junginėje, nubrozdinimus deÅ¡inės akies virÅ¡utinio voko vidiniame kampe, kraujosruvÄ deÅ¡inio skruosto srityje, kraujosruvÄ virÅ¡utinės lÅ«pos deÅ¡inėje, kraujosruvÄ su nubrozdinimu nugaros kairėje, žaizdas akių obuolių junginėse, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D.

T. sveikatÄ bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Apeliaciniame skunde nuteistasis D. K. praÅ¡o Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendį pakeisti – nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į LR BK 138 straipsnio 1 dalį, paskirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, ir sumažinti D. T. priteistus 1448,10 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad teismas neiÅ¡samiai ir neobjektyviai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl to netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Be to, teismas neteisingai subendrino bausmes, dėl to jam yra paskirta didesnė, nei priklauso, bausmė. Apeliantas nesutinka, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, taip pat su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei bausmės paskyrimu. Pats nukentėjusysis pripažino, jog iki konflikto su juo apsižodžiavo, jam iÅ¡sakė provokuojančius posakius, pats konfliktas įvyko dėl abiejų kaltės, nebuvo jokio iÅ¡ankstinio suplanavimo vykdyti muÅ¡tynes, viskas įvyko spontaniÅ¡kai po abiejų apsižodžiavimo.

Teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių asmeninių priežasčių buvimÄ , bei tuo, kad nuteistojo veiksmams įtakÄ padarė alkoholio vartojimas, dėl to jis savo elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, tuo pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nėra pagrįsta ir teisinga. ChuliganiÅ¡kos paskatos yra veikÄ kvalifikuojanti aplinkybė, kuri gali bÅ«ti taikoma tik nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – bÅ«tent chuliganiÅ¡kos paskatos.

Smurto veiksmai, nors ir atlikti vieÅ¡oje vietoje ir sutrikdę vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Kaip matyti iÅ¡ objektyvių bylos duomenų, jis veikė ne iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, o dėl nukentėjusiojo provokuojančio elgesio įtakos.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos nuostatos, jog teismas savo iÅ¡vadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Taigi, iÅ¡vadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumÄ ar nekaltumÄ pirmosios instancijos teismas daro vadovaudamasis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai iÅ¡tirtų ir patikrintų duomenų visumÄ .

Tik toks nuosprendis gali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Be to, pažymėtina, jog įrodymų vertinimas yra iÅ¡imtinai teismo prerogatyva, todėl tai, jog teismo iÅ¡vados nesutampa su apelianto subjektyviu duomenų vertinimu, nėra pagrindas teigti, jog įrodymai iÅ¡tirti ir įvertinti netinkamai, o nuosprendis nepagrįstas.Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog D. K. padarė LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

Pripažindamas apeliantÄ kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta.LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta atsakomybė asmeniui, kuris dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiÅ¡kų paskatų – nustatymas. ChuliganiÅ¡kos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant suprieÅ¡inti save su aplinkiniais, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be jokios dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.

Tais atvejais, kai kaltininko vieÅ¡ojoje vietoje padarytÄ smurtinę veikÄ pirmiausia nulėmė pavydas, kerÅ¡tas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panaÅ¡aus pobÅ«džio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiÅ¡kų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama.Apeliantas nurodo, kad jis veikė ne iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, o dėl nukentėjusiojo provokuojančio elgesio įtakos, todėl jo veika turėtų bÅ«ti kvalifikuojama ne pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , o pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kolegija konstatuoja, kad šis apelianto argumentas nepagrįstas. Teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta, kad D. T. iki konflikto būtų pažinojęs D. K., taip pat kad būtų atlikęs kokius nors veiksmus, kuriais jį provokuotų. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, D. T. pirmas nepuolė kaltinamojo, jam negrasino, taigi nebuvo konflikto iniciatorius. Kaip ir visiškai pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad būtent D.

K. provokavo konfliktÄ â€“ be jokios priežasties sustojo prie nukentėjusiojo, įžūliai replikavo. Byloje nustatyta, kad D. K. nuo pat pradžių užkabindamas nukentėjusįjį vieÅ¡oje vietoje ieÅ¡kojo preteksto konfliktui, o nukentėjusiajam pasakius frazę, kuri kaltinamajam nepatiko („eik, kur eini“), tai panaudojo kaip dingstį jį muÅ¡ti, be jokios priežasties smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį vieÅ¡oje vietoje ir jį sužalojo. Sutiktina su iÅ¡vada, kad tokie D. K. veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip asmeninės paskatos, nes jie rodo aiÅ¡kų žmogaus ar visuomenės negerbimÄ , moralės ir elgesio normų niekinimÄ .

Konkrečiu atveju D. K. elgesys vertintinas kaip atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant suprieÅ¡inti save su aplinkiniais, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos. Nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo D. T. parodymais, kurie viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s, nekito, juo labiau kad Å¡iuos jo parodymus patvirtina kita byloje surinkta medžiaga, tarp jų ir vaizdo įraÅ¡as. Pažymėtina, kad nuteistojo D. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, jog D. T. jam smÅ«giavo pirmas, buvo paneigti vaizdo įraÅ¡u, iÅ¡ kurio matyti, kad smÅ«gius kojomis pirmas suduoda D.

K.. Duodamas parodymus teismo posėdžio metu D. K. teigė detalių neprisimenantis, todėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dėl to, kas smūgiavo pirmas, negalėjo patvirtinti. Nuteistasis, skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu, taip pat neneigė, kad galėjo suduoti smūgius nukentėjusiajam. Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, nuteistasis be priežasties replikavo nukentėjusiojo atžvilgiu, sakydamas „ko čia žiūri“, „valink iš čia“. Nors nuteistasis teismo posėdžio metu teigė manantis, kad tokių žodžių pasakyti negalėjo, tačiau pripažino, kad įvykio detalių prisiminti negali.

IÅ¡ Å¡ių įrodymų visumos nekyla abejonių, kad D. K. pats pradėjo konfliktÄ su nukentėjusiuoju ir prieÅ¡ jį vartojo smurtÄ be jokios priežasties. Teismas pagrįstai nusprendė, kad D. K. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ) kvalifikuojanti aplinkybė – chuliganiÅ¡kos paskatos – inkriminuota teisingai. Byloje pagrįstai nustatyta, kad nusikalstamas veikas D. K. padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo pobÅ«dį, nuteistojo asmenybę – anksčiau teistas, naujÄ veikÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ , t. y. jis yra recidyvistas (recidyvistui, vadovaujantis LR BK 56 straipsnio 1 dalimi, už tyčinio nusikaltimo padarymÄ teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę), baustas administracine tvarka, vartoja narkotines medžiagas, nevedęs, Å¡eimos ir oficialaus darbo neturi.

Teismas atsižvelgė į nustatytÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas įvertino tai, kad Å¡i nusikalstama veika yra neatsitiktinė, tai nevienkartinių kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų loginė pasekmė ir gyvenimo bÅ«das, todėl įvertinęs visų aplinkybių visumÄ , skyrė bausmę – laisvės atėmimÄ , bausmės dydį parinkdamas padarytų nusikaltimų sankcijos ribose, artimÄ , tačiau mažesnę už vidurkį.

Teismas pagrįstai paskyrė bausmę atlikti pataisos namuose, kadangi nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes laikytina, kad bausmė paskirta teisingai. Pirmosios instancijos teismas už nusikaltimus, numatytus LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, paskirtas bausmes, vadovaudamasis LR BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrinęs apėmimo bÅ«du (nes yra idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis), griežtesne 2 metų laisvės atėmimo bausme apimdamas Å¡velnesnę 1 metų laisvės atėmimo bausmę, ir paskyręs galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams, bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė ir subendrino jas tinkamai.Teismo nuosprendžiu iÅ¡ nuteistojo D.

K. priteista 1448,10 Eur nukentėjusiojo D. T. neturtinei žalai atlyginti. Konstatuojama, kad ši suma priteista pagrįstai, priteisto civilinio ieškinio ir žalos dydis nuosprendyje argumentuotas, todėl apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio motyvų dėl neturtinės žalos neatkartoja. Nuteistasis nurodo, kad žalos atlyginimo dydis yra per didelis, neatitinkantis sužalojimų masto. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priteistas sumos dydis dėl nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kuomet jam buvo padarytos žaizdos akių obuolių junginėse ir dėl to patirtas fizinis skausmas nusikalstamos veikos padarymo metu, taip pat po operacijos, dvasiniai išgyvenimai, pažeminimas, yra visiškai proporcingas ir adekvatus.

Priteistos sumos dydis atitinka dydžius, kurie priteisiami analogiško pobūdžio bylose dėl tyčinių nesunkių sveikatos sutrikdymų, ir neprieštarauja teisminei praktikai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K–300/2014, 2K–238/2014 ir kt.)Konstatuojama, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, įstatyminio pagrindo jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : nuteistojo D.

K. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė teisėja                                                                 Danguolė Å iugždinytė Teisėjai                                                                                           Rimas Å virinas                                                                                                         Algerdas UrbÅ¡ys