791eb2ce-e058-4aef-bbf3-c666a260b6c7 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-443-954/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18312-2020-2 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 19 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Jakubonienės ir Jurgos Vasiliauskienės, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei ir Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Palaimai, nuteistajam J.

S., jo gynėjai advokatei Loretai DaukÅ¡ienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. gegužės 15 d.

Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 11 metų laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi, bausmes iÅ¡ dalies sudedant ir prie neatliktos laisvės atėmimo bausmės pridėta nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 4 (ketveri) metai 8 (aÅ¡tuoni) mėnesiai laisvės atėmimo. Ä® paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę įskaitytas J. S. suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, vienÄ kardomojo kalinimo (suėmimo) dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).

Nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Nukentėjusiojo M. V. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista iÅ¡ J. S. 2400 Eur nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 400 Eur nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiosios E. V. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista iÅ¡ J. S. 300 Eur nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje civiliniai ieškiniai atmesti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. J. S. nuteistas už tai, kad 2020 m. gegužės 4 d. apie 19.00 val. parke, esančiame Å¡alia daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, neva dėl to, kad M. V. jį apkalbėdamas įžeidė, savo naudai iÅ¡ M. V. reikalavo 3000 Eur, bei nurodė, kad M. V. privalo Å¡iuos pinigus per 1 valandÄ Ä¯mesti į jo (J. S.) butui priklausančiÄ paÅ¡to dėžutę Nr. 10, esančiÄ (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ingu atveju, jei nebus sumokėta reikalaujama suma, nurodė, kad bus panaudotas fizinis smurtas prieÅ¡ M.

V. ar jo artimuosius, taip pat sunaikintas ar sugadintas M. V. priklausantis turtas, ko pasėkoje, dalį neteisėtai reikalaujamų pinigų – 2400 Eur 2020 m. gegužės 4 d. apie 20.20 val. M. V., pagal J. S. anksčiau duotÄ nurodymÄ , įdėjo į paÅ¡to dėžutę Nr. 10, esančiÄ daugiabučio namo laiptinėje (duomenys neskelbtini). Po to, J. S., toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2020 m. gegužės 15 d. 15.06 val. naudodamasis mobilaus ryÅ¡io telefonu, kurio SIM kortelės abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2020 m. gegužės 16 d. 15.43 val. naudodamasis mobilaus ryÅ¡io telefonu, kurio SIM kortelės abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), į M.

V. naudojamÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , kurio SIM kortelių abonentiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atsiuntė dvi SMS žinutes, kuriose neturėdamas teisėto pagrindo atvirai reikalavo iÅ¡ M. V. 2400 Eur sumos, nurodydamas, kad artimiausiu metu Å¡i suma turi bÅ«ti įmesta į paÅ¡to dėžutę Nr. 10, esančiÄ (duomenys neskelbtini) laiptinėje, laiptinės durų spynos kodas Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė, kad 1200 Eur turi bÅ«ti perduoti iki 2020 m. gegužės 16 d. 20.00 val. kiti 1200 Eur – iki kitos svaitės trečiadienio, t. y. 2020 m. gegužės 20 d., grasindamas, kad jei reikalavimas nebus įvykdytas, bus sunaikintos M.

V. priklausančios transporto priemonės, bus fiziškai sužalotas M. V., o žmona ir vaikas bus apipilti rūgštimi.

2. Kauno apylinkės teismas, pripažindamas J. S. kaltu nurodė, kad nors kaltinamasis J. S. savo kaltę dėl turto prievartavimo neigė, tačiau byloje esantys ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai leidžia daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ dėl J. S. kaltės prievartavus turtÄ iÅ¡ nukentėjusiojo M. V.. Visų pirma, teismas rėmėsi nuosekliais ir iÅ¡samiais nukentėjusiojo M. V. parodymais apie tai, kad iÅ¡ jo buvo prievartaujamas turtas – pinigai. Teismas taip pat rėmėsi kaltinamojo ir nukentėjusiojo susiraÅ¡inėjimu per „Messenger“, „Signal“ programėles bei SMS žinutėmis, įrodymais, kuriuose pateikta susiraÅ¡inėjimo turinio analizė – sprendžiant nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimÄ svarbiais laikytini duomenys, užfiksuoti 2020 m. gegužės 13 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokole, 2020 m. birželio 11 d. apžiÅ«ros protokole, 2020 m. gegužės 18 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokole, 2020 m. birželio 11 d. objektų apžiÅ«ros protokole, 2020 m. gegužės 25 d. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole, 2020 m. gegužės 21 d. telefoninių pokalbių suvestinėje Nr. 20-IL-17146.

Teismas sprendė, kad iÅ¡ 2020 m. gegužės 3–4 d. susiraÅ¡inėjimo per „Signal“ programėlę žinučių turinio akivaizdu, kad 2020 m. gegužės 4 d. susitikimo iniciatorius buvo bÅ«tent kaltinamasis (1 t., b. l. 28–32) – tai leido teismui spręsti, kad kaltinamasis nusikalstamų ketinimų turėjo dar prieÅ¡ susitikimÄ ir susitikimo metu juos realizavo. Aplinkybę, kad kaltinamojo reikalauta pinigų suma iÅ¡ tiesų buvo įdėta į J. S. butui priklausančiÄ paÅ¡to dėžutę Nr. 10, esančiÄ (duomenys neskelbtini), patvirtina jau minėtas kaltinamojo ir nukentėjusiojo 2020 m. gegužės 3–4 d. susiraÅ¡inėjimas per „Signal“ programėlę.

Kaip užfiksuota 2020 m. birželio 11 d. apžiÅ«ros protokole, 2020 m. gegužės 4 d. 20.21 val., t. y. praėjus kiek daugiau nei valandai po susitikimo, M. V. abonentui „a. B.“ iÅ¡siunčia žinutę tekstu „Eik pasiimk sokolada“. Abonentas „a. B.“ 2020 m. gegužės 4 d. 20.22 val. iÅ¡siunčia žinute „Nemegstu ju bet aciu kad pasiuliai“ (1 t., b. l. 33–34). Aplinkybę, kad kaltinamojo reikalauta pinigų suma iÅ¡ tiesų buvo įdėta į J. S. butui priklausančiÄ paÅ¡to dėžutę Nr. 10, esančiÄ (duomenys neskelbtini), patvirtina ir tai, kad nukentėjusiajam buvo žinomas kaltinamojo gyvenamosios vietos laiptinės kodas, buto, kuriame gyvena kaltinamasis, paÅ¡to dėžutės numeris, kai tuo tarpu kaltinamasis duodamas parodymus patvirtino, kad nukentėjusysis niekada nėra buvęs jo bute. 2020 m. birželio 3 d. eksperimento atlikimo protokole užfiksuota, kad stovint prie daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės durų, kurios rakinamos kodine spyna, surinkus kodÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pasigirsta garsinis signalas ir laiptinės durys atsidaro.

Pro duris patenkama į laiptinės vidų. Užlipus laiptais į antrÄ aukÅ¡tÄ matomos prie sienos pritvirtintos paÅ¡to dėžutės. Viena iÅ¡ paÅ¡to dėžučių pažymėta Nr. 10 (1 t., b. l. 61–62). Nors kaltinamasis teigė, kad pareigÅ«nai žinodami jo buvimo vietÄ , patys galėjo iÅ¡siųsti nurodytas žinutes ir, kad visas susiraÅ¡inėjimas galimai vyko tarp pareigÅ«nų bei nukentėjusiojo, tačiau teismas tokiÄ kaltinamojo versijÄ atmetė, kadangi byloje nėra jokių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad pareigÅ«nai turėjo suinteresuotumÄ nepagrįstai patraukti J.

S. baudžiamojon atsakomybėn už nukentėjusiojo turto prievartavimÄ . Taip pat teismas nenustatė, kad tokį suinteresuotumÄ turėjo nukentėjusieji – prieÅ¡ingai, jie augino metų neturintį kÅ«dikį, savo pirmagimį (4 t., b. l. 137), o ikiteisminio tyrimo pradėjimas reiÅ¡kė, kad Å¡iuo jaunai Å¡eimai ypatingai svarbiu gyvenimo etapu dalį laiko ir jėgų reikės skirti bendravimui su pareigÅ«nais, vykimui į ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismÄ . Teismas nesutiko su kaltinamojo ir jo gynėjo nuostata, kad nukentėjusiojo nuo 2020 m. gegužės 14 d. raÅ¡ytos žinutės gali bÅ«ti vertinamos kaip provokacija daryti nusikalstamÄ veikÄ â€“ iÅ¡ draugu laikomo žmogaus gautas siÅ«lymas susitikti, iÅ¡spręsti tarpusavio nesutarimus nusikalstamų ketinimų neturinčiam asmeniui nebÅ«tų sukėlęs jokių asociacijų su turto prievartavimu.

Teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti byloje esantys įrodymai esmingai sutapo tarpusavyje. Byloje nėra duomenų, kad Å¡ie įrodymai bÅ«tų gauti neteisėtais bÅ«dais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Å ie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningÄ visumÄ . IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso tvarka (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad J.

S. veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, kaltinamasis pripažintinas kaltu ir baustinas.

3. Nuteistasis J. S. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti 2021 m. gegužės 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti , nes yra nekaltas, apkalbėtas. 3.1. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų, nes byloje surinktus duomenis vertino nesilaikydamas BPK 20 straipsnyje, 305 straipsnio 5 dalyje nustatytų kriterijų ir reikalavimų bei neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , fragmentiÅ¡kai, epizodiÅ¡kai ir nenuosekliai juos analizavo, iÅ¡tyręs vienus duomenis, jų nesulygino su kitais.

Skundo autorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį veikė akivaizdžiai Å¡aliÅ¡kai, tai patvirtina nuosprendyje iÅ¡dėstyti teiginiai, kurie nepatikrinti ir paraÅ¡yti iÅ¡ kaltinamojo akto. IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad jis aiÅ¡kiai ir nuosekliai aiÅ¡kino teismui visas aplinkybes, o teismo iÅ¡vada, kad negalėjo prisiminti kokiais numeriais naudojosi 2020 m. gegužės mėn. yra neteisinga. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nežiÅ«rint į jo teismui teiktus parodymus ir paaiÅ¡kinimus, teismas skirdamas bausmę pažeidė bendrus bausmės skyrimo principus, kas patvirtina teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . 3.2.

Skundo autorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ jo atžvilgiu savo sprendimÄ iÅ¡ esmės grindė iÅ¡skirtinai tariamų nukentėjusiųjų parodymais bei atmesdamas, nevertindamas ir visiÅ¡kai neanalizuodamas jo kaip kaltinamojo duotų parodymų. Pirmosios instancijos teismas vertino iÅ¡skirtinai jį kaltinančius įrodymus, visiÅ¡kai ignoruodamas jį teisinančius įrodymus. Teismas neteisingai vertino, kad M. V. parodymai nuoseklÅ«s ir nėra pagrindo jais netikėti. Apeliantas pažymi, kad prie Å¡ios bylos yra prijungti ir M.

V. iš kitos bylos parodymai duoti 2019 m. rugsėjo 27 d. ir 2020 m. gegužės 22 d., kuriuose pastarasis paaiškina, kad davė melagingus parodymus. 2020 m. gegužės 4 d. jo susitikimo metu su M. V., kada neva jį reketavo, nėra jokių objektyvių duomenų, tik M. V. apkalbėjimas, kad nuvažiavo namo paėmė 2400 Eur, suvyniojo į šokolado pakuotę ir įmetė į jo pašto dėžutę. Nors M. V. aiškino, kad 2020 m. gegužės 4 d. jis savo ranka užrašė raštelį su laiptinės durų kodu, tačiau nukentėjusysis nėra išsaugojęs raštelio, tai akivaizdu, kad jei būtų raštelis, jį būtų išsaugojęs. 3.3.

Apeliantas nurodo, kad nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo jo atžvilgiu atlikti slaptus veiksmus, kadangi negalima vadovautis gandais. 2020 m. birželio 19 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikto protokolo matyti, jog laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki liepos 13 d. veiksmai nebuvo atlikti, tačiau abu nukentėjusieji aiÅ¡kino, kad 2020 m. gegužės 13-14 d. M. V. su pareigÅ«nų pagalba susiekdavo per „Signal“ programÄ ir informuodavo pareigÅ«nus kÄ jis paraÅ¡ydavo bei gaudavo instrukcijas kÄ paraÅ¡yti jam. 2020 m. gegužės 13 ir 14 d.

SMS siųstos į „Signal“ programėlę yra provokacija padaryti nusikaltimÄ . Nėra jokių duomenų, kad tai bÅ«tent jis rašė iÅ¡ tų numerių. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad 2020 m. gegužės 15-16 d. jis iÅ¡ numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rašė grasinančias žinutes nukentėjusiajam ir reikalavo pinigų, kurie nėra jo, nenustatyta, kad Å¡iais numeriais naudotųsi jis, telefonai nerasti. 3.4. Taip pat skunde pažymi, kad civilinį ieÅ¡kinį parašė pareigÅ«nai, o liudytojas V.

A. (V. A.) paliudijo faktÄ apie girdėtÄ nukentėjusiojo M. V. ir liudytojo D. V., jog davė melagingus parodymus. Be to, skundo autorius atkreipia dėmesį, kad parodymų patikrinimo veiksmas, eksperimentas užfiksuotas blogai, nesimato kurioje vietoje jis atliekamas, neaiÅ¡ku kokios durys atidaromos.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis J. S. ir jo gynėja advokatė Loreta DaukÅ¡ienė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Nukentėjusysis M. V. ir prokuroras prašė nuteistojo J. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo J. S. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistasis J. S. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo iÅ¡vadomis dėl jo kaltės padarius inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 181 straipsnio 1 dalyje, ir mano, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apeliantų nuomone, priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį buvo iÅ¡kirtinai vadovaujamasi nukentėjusiųjų parodymais, tačiau neatsižvelgė į apelianto nuoseklius parodymus. Taip pat apelianto nuomone, teismas skirdamas bausmę pažeidė bendrus bausmės skyrimo principus, kas patvirtina teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .

Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 320 straipsnyje. Remiantis Å¡io straipsnio 3 dalimi teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistojo J. S. skundo esmę, jame keliamus klausimus, bylÄ patikrina skundo ribose, t. y. įrodymų vertinimo bei bausmės skyrimo, aspektu. Dėl įrodymų vertinimo 6. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tai yra – įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Ä®rodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 ir 301 straipsniuose, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ . Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta pagal Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemÄ , o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu.

Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iÅ¡ anksto nėra svarbesnis už kitÄ , nepriklausomai nuo įrodymų Å¡altinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai ir pan.). Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nesutikdama su apelianto apeliacinio skundo argumentais, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , sprendžia, kad prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, jų visetÄ bei padarė pagrįstas iÅ¡vadas, neprieÅ¡taraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl nuteistojo J. S. padarytų konkrečių nusikalstamų veiksmų ir jų apimties, juos teisiÅ¡kai įvertino.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo iÅ¡vados dėl apelianto nusikalstamų veiksmų yra nepagrįstos, tačiau iÅ¡ nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino visų byloje esančių įrodymų visetÄ , detaliai argumentavo, dėl kokių priežasčių vienus įrodymus atmeta, o kitų ne, ir padarė visiÅ¡kai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad J. S. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 181 straipsnio 1 dalyje. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, tiriant ir vertinant įrodymus, taikymo pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė.

8. Pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadÄ , kad J. S. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , grindė teisiamajame posėdyje tiesiogiai iÅ¡nagrinėtų ir įvertintų bylos įrodymų visuma, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir 301 straipsnio 1 dalyje. Teisiamajame posėdyje buvo apklaustas nuteistasis J. S., nukentėjusieji M. V. ir E. V., liudytojai G. J., D. V. bei V. A., ikiteisminio tyrimo atlikęs operatyvinius veiksmus pareigÅ«nas M. Ž., taip pat iÅ¡tirti raÅ¡ytiniai duomenys. 8.1.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas nuteistasis J. S. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad nuo 2017 m. su M. V. buvo geri draugai, jis nukentėjusiajam surasdavo klientų dėl automobilių ir pats imdavo. Nukentėjusiojo žmonÄ pažįsta, yra jÄ keletÄ kartų pavežęs, tačiau su ja nedaug bendravo. Kas pasikeitė 2020 m., nežino, tÄ vakarÄ turėjo susitikti dėl skolos, nes jis nukentėjusiajam buvo skolingas 600 Eur. Nukentėjusysis atvažiavo prie jo namų (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Prašė nukentėjusiojo dar palaukti dėl skolos, tačiau nukentėjusysis padėjęs rankÄ jam ant peties pradėjo visokiais žodžiais Å¡nekėti, todėl nukentėjusiojo rankÄ užlaužė, nukentėjusysis suklupo, tuomet nukentėjusįjį paleido. Nukentėjusysis M. V. pradėjo rėkti, kad paraÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ . IÅ¡ nukentėjusiojo pinigų nereikalavo, jo turto neprievartavo. Apie kaltinime nurodytas sumas nieko nežino – nukentėjusiajam buvo ir yra skolingas 600 Eur, kurių neturi galimybės atiduoti, nes yra suimtas.

Dėl byloje esančių žinučių J. S. nurodė, jog kur su M. V. bendrauja per „Messenger“, „Signal“ programėles, tai yra jo rašytos žinutės, tačiau žinutės siųstos iš kitų telefono numerių yra ne jo. Jas greičiausiai rašė patys policijos pareigūnai. Jis tuo metu segėjo apykoję, todėl nelogiška, kad būtų išdrįsęs rašyti tokio turinio žinutes. Telefono numerio – (duomenys neskelbtini), niekada nėra turėjęs ir niekada nėra tokiu naudojęsis, šis telefono numeris ne jo, tokio telefono numerio apskritai nežino.

„8491“ – telefono numerio su tokia skaičių kombinacija galu taip pat nėra turėjęs. Savo numerių, kuriais naudojosi 2020 m. gegužės mėn. mintinai neatsimena. Nukentėjusysis yra buvęs prie jo namų (duomenys neskelbtini), pačiame bute nėra buvęs, tačiau negali pasakyti, iÅ¡ kur nukentėjusysis sužinojo jo laiptinės durų kodÄ ir buto numerį. Po to vakaro, kai apsipyko, nukentėjusysis skambino, po kelių dienų pradėjo raÅ¡yti keisto turinio žinutes ir dar po kelių dienų pradėjo žinutes raÅ¡inėti.

Atrašė nukentėjusiajam, kad kartos procedÅ«rÄ . Iki sulaikymo nežinojo, kad nukentėjusysis buvo paskleidęs žinias apie jį. Savo laiptinės kodÄ prisimena – „(duomenys neskelbtini)“. Su D. V. sėdėjo vienoje kameroje, tačiau tikrai neprašė jo padegti jokių automobilių – mano, kad liudytojas jį apkalbėjo norėdamas bÅ«ti greičiau paleistas į laisvę. Duodamas parodymus teisme liudytojas pripažino, kad jam nieko nėra žinoma apie bylÄ . Neatsimena, kodėl iÅ¡ nukentėjusiojo skolinosi 600 Eur, gal trÅ«ko automobilio remontui.

Nukentėjusysis visada jam paskolindavo, jis nukentėjusiajam grÄ Å¾indavo skolas. Skolindavosi iÅ¡ nukentėjusiojo, nes nukentėjusysis seniau yra sakęs, kad kai reikės pinigų, gali kreiptis, paskolins be problemų. Paskolos raÅ¡telių nepasiraÅ¡inėdavo. Davė 600 Eur be paskolos raÅ¡telio, nes pasitikėjo vienas kitu. „Mersedeso“ registravimas vyko be grasinimų – tiesiog susitiko su nukentėjusiuoju ir užregistravo (4 t., b. l. 195–197). 8.2. Nors nuteistasis J. S. duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje bei apeliaciniame skunde siekia bet kokiais bÅ«dais sumenkinti nukentėjusiojo M.

V. duotų parodymų patikimumÄ , tačiau teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiojo M. V. parodymais. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis M. V. nurodė, kad su J. S. iki įvykio buvo pažįstami apie 3–4 metus. Susipažino tuomet, kai J. S. buvo paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos su apykoja. Kadangi M. prekiauvo automobiliais, o J. S. ten netoli gyveno ir eidamas pro Å¡alį vis pakalbindavo ir taip užsimezgė pažintis. Kaltinime nurodytu metu susitiko su J.

S., kuris pradėjo priekaiÅ¡tauti dėl to, kad jis tariamai yra primelavęs, jog J. S. užsiima sÄ vadavimu. J. S. nurodė už tai sumokėti 3000 Eur, teigdamas, kad 600 Eur, kuriuos jam yra skolingas, iÅ¡brauks ir reikalaudamas sumokėti likusius 2400 Eur. PrieÅ¡ingu atveju grasino sugadinti turtÄ , grasino jo Å¡eimai. J. S. pasakė durų kodÄ , paÅ¡to dėžutės numerį. Kalba buvo trumpa, kad liežuvis ilgas, kad jis prisidirbo. Buvo dviese, nuėjo prie J. S. namų į miÅ¡kelį. Buvo pasakyta, kad per valandÄ jis turi atvežti pinigus.

Po kurio laiko prasidėjo grasinimai, reikalaujant dar pinigų. ReikalavimÄ sumokėti 2400 Eur įvykdė iÅ¡ karto – nunešė įdėtus į Å¡okolado popieriukÄ . Buvo paskolinęs J. S. 600 Eur, vykdamas su juo susitikti galvojo, kad nori grÄ Å¾inti skolÄ , tačiau prasidėjo reketavimas. Buvo iÅ¡sigandęs, žinojo, kad J. S. yra recidyvistas, pirmiausiai buvo svarbu Å¡eimos saugumas ir tai buvo svarbiau nei pinigai. Tuo momentu pasirodė paprasčiau paduoti pinigus, nei kažkur kreiptis pagalbos.

Jam nekilo jokių abejonių, kad grasinimai realÅ«s, nes pats J. S. jam anksčiau yra siÅ«lęs skambinti, jei kiltų kokių problemų – jis sudarė įvaizdį, kad gali nelabai legaliais bÅ«dais iÅ¡spręsti visus klausimus. J. S. nurodė, kad žino, kur jis laiko automobilius, žino, kur gyvena jo žmona. Grįžęs namo žmonai nieko nesakė, pasiėmė verslui skirtus pinigus. Namuose buvusio Å¡okolado popieriukÄ panaudojo kaip vokÄ pinigams. Pinigai buvo kupiÅ«romis po 50 ir 100 Eur.

Durų kodÄ J. S. buvo užrašęs ant lapelio, tačiau to lapelio neiÅ¡saugojo. Ä®metė pinigus į paÅ¡to dėžutę ir parašė J. S., kad ateik pasiimti Å¡okoladÄ . Jis parašė dėkui. Naujų reikalavimų sulaukė bendraudamas su J. S. žinutėmis. Žinojo, kad J. S. užsiima prostitucijos organizavimu, pats apie tai jam buvo pasakojęs, kad vežioja prostitutes. Gal J. S. galvojo, kad jis kažkam apie tai papasakojo. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad turėjo ne vienÄ J. S. telefono numerį, juos pas save telefone buvo įsivedęs kaip „a.

B.“, „A. M.“, „Andrius taksas“, „B.“. J. S. sportavo boksÄ . Iki įvykio konfliktų kildavo, jei atsisakydavo patenkinti kokį J. S. praÅ¡ymÄ â€“ tada prasidėdavo necenzÅ«riniai žodžiai. Ä®simintinesnis įvykis buvo dėl J. S. automobilio „Mercedes“, kurį buvo užregistravęs jo vardu. Kitoje byloje J. S. praÅ¡ymu jis melavo, kad automobilis yra jo, spaudimÄ darė tiek J. S. advokatas, tiek jo žmona. Nukentėjusiojo teigimu, jis yra daug padėjęs J. S., pastarojo praÅ¡ymu leisdavo naudotis automobiliais, parduodavo automobilius iÅ¡simokėtinai, paskolindavo pinigų, galiausiai sulaukė praÅ¡ymo meluoti pareigÅ«nams dėl automobilio.

Gaudamas žinutes iš skirtingų numerių suprato, kad rašo J. S. iš pastarajam būdingos bendravimo manieros. Susirašinėdavo per „Messinger“, „Whats App“, „Signal“ programėles. Žinutes gaudavo skirtingais savo telefonų numeriais – nėra daug žmonių, kurie žinotų visus jo numerius. Žinutes gaudavo į tris numerius. Jose buvo reikalaujama pinigų, kad turi mokėti iš naujo. Žinutėse buvo rašoma, kad nevykdant reikalavimų, jo žmona ir vaikas bus apipilti rūgštimi, kad bus surasti automobiliai.

IÅ¡ D. V. sužinojo, kad J. S. prašė D. V. padengti nukentėjusiojo automobilius. Su D. V. susipažino per J. S.. D. V. buvo pardavęs automobilį iÅ¡simokėtinai. Iki nuėjimo į policijÄ paraÅ¡yti pareiÅ¡kimo su J. S. nesusiraÅ¡inėjo. Policijoje patartas pareigÅ«nų parašė J. S. klausdamas, kÄ konkrečiai jis pasakė tariamai apkalbėdamas kaltinamÄ jį. IÅ¡ kitų numerių gautos žinutės buvo jau po pareiÅ¡kimo policijai paraÅ¡ymo. RaÅ¡ydamas žinutes palaikė kontaktÄ su pareigÅ«nais.

Neatrodė keista, kad užrašė durų kodÄ antrÄ kartÄ . Jam nekilo jokių abejonių, kad raÅ¡o bÅ«tent J. S.. IÅ¡ J. S. gautÄ Å¾inutę persiųsdavo tyrėjui, klausdavo, kaip elgtis toliau. BÅ«davo patarimas gauti iÅ¡ J. S. kuo daugiau informacijos, galbÅ«t bandyti susitikti su juo. Atsakymus J. S. raÅ¡ydavo pats, Å¡alia tyrėjo nebuvo. TekstÄ - „Sakei jei sumokėsi pinigus, tai nelįsi prie manęs“ parašė pats. Ä® policijÄ kreipėsi dėl saugumo, nes suvokė, kad viskas tuo vienu reikalavimu nepasibaigs ir tęsis toliau, kreipimuisi į policijÄ turėjo įtakos ir žmona.

Pats padarė susiraÅ¡inėjimų su J. S. kopijas ir pateikė (3 t., b. l. 189–194). 8.3. Pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji E. V. nurodė, jog J. S. iki įvykio pažinojo porÄ metų, matydavo, kai jis bÅ«davo pas jos vyrÄ . PorÄ kartų yra jÄ pavežęs. Paskutinį kartÄ J. S. matė bÅ«dama nėščia. Sutuoktinis su J. S. bendravo dėl automobilių, yra davęs automobilį iÅ¡simokėtinai. Apie įvykį sužinojo praėjus kelioms dienoms po jo. Pradėjo klausinėti vyro, kas atsitiko, nes matė, kad jis negali užmigti naktimis, visas kaip nesavas.

Tuomet vyras jai papasakojo, kad yra reketuojamas, kad vežė pinigų. Jai nenorėjo nieko sakyti, nes ji tuo metu dar pati maitino kÅ«dikį, nenorėjo, kad ji nervuotųsi. Po jų pokalbio vyras nuėjo į policijÄ . Ji labai iÅ¡sigando, nes J. S. žinojo ne tik kur gyvena jų Å¡eima, bet ir kur gyvena jos brolis. Jos artimieji iÅ¡sigando, norėjo jÄ su vaiku iÅ¡sivežti. Visi sureagavo labai rimtai. Pokalbis su vyru buvo ryte, o po pietų jau buvo praneÅ¡ta policijai. Paskui prasidėjo kitos žinutės, tačiau buvo ramiau, kadangi žinojo, jog yra praneÅ¡ta policijai.

Tos žinutės jÄ iÅ¡gÄ sdino, grasino kÅ«dikį paversti invalidu apipilant rÅ«gÅ¡timi. Visos grasinančios žinutės buvo siunčiamos vyrui, jas skaitė kartu su vyru. Po kreipimosi į policijÄ sutuoktinis tarėsi ir su tyrėjais dėl atraÅ¡ymo – jis pats informuodavo tyrėjus, kad gavo žinutę, sulaukdavo patarimų. Jai nekilo abejonių, kad J. S. grasinimai realÅ«s ir gali bÅ«ti įvykdyti. Vyras jai papasakojo, kad J. S. kartu su juo kameroje buvusio suimtojo prašė sudeginti jos vyro automobilius.

Jie su vyru pervarė visus automobilius į kitÄ vietÄ , norėdami juos iÅ¡saugoti. Ji pati su kÅ«dikiu padėjo tas maÅ¡inas perstatyti (3 t., b. l. 194–195). 8.4. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojas G. J. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad M. V. pažįsta nuo 2019 m. gegužės mėnesio. Su juo susipažino per J. S., kai norėjo iÅ¡simokėtinai įsigyti automobilį. IÅ¡ M. V. įsigijo automobilį „Seat Altea“. Parašė M.

V. paskolos lapelį 2400 Eur sumai ir paėmė naudojimui minėtÄ automobilį. Automobilis registruotas M. V. vardu, o jis yra automobilio naudotojas. M. V. kas mėnesį moka įmokas už minėtÄ automobilį. Moka po 150 ar 200 Eur, priklausomai nuo to, kiek turi tuo metu pinigų. Buvo sutarę, kad pinigus gražins per 1 metus, bet pinigų laiku gražinti nespėjo. Dėl laiku neatiduotų pinigų tarp jo ir M. V. nėra jokių konfliktų ir iki Å¡ios dienos jų santykiai yra geri. Pinigus už automobilį M.

V. jis perduodavo pats grynais pinigai. Jokių tarpininkų nebuvo. Turi kažkokį M. V. mobilaus ryšio telefono numerį, kurio mintinai nepamena. M. V. taip pat turi jo mobilaus ryšio telefono Nr. 867250698. Buvo sutarę, kad kaip baigs mokėti įmokas už automobilį, automobilį galės registruoti savo vardu ir automobilis taps jo nuosavybe. Su J. S. jokių draugiškų ryšių nepalaiko. Jis yra tik jo pažįstamas. Ar J. S. palaikė ir ar palaiko kokius nors ryšius su M. V., nežino. Apie tai, kad J.

S. galėjo reikalauti iÅ¡ M. V. pinigų ar jam grasinti, nieko nežino (4 t., b. l. 53–54, 1 t., b. l. 111–112). 8.5. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytojas D. V. nurodė, kad su nukentėjusiuoju M. V. susipažino per J. S.. IÅ¡ nukentėjusiojo iÅ¡simokėtinai pirko automobilį „Toyota Versus“. Apie J. S. ir M. V. nesutarimus nieko nežino. Apie J. S. reikalautÄ 3000 Eur sumÄ jam žinoma iÅ¡ paties Justo. 2020 m. gegužės m. su J. S. savaitę laiko buvo uždaryti vienoje kameroje.

J. S. pasakė už kÄ yra sulaikytas, tačiau nedetalizavo, kada ir kaip prašė pinigų, taip pat nenurodė, ar buvo perduoti pinigai, kokiomis aplinkybėmis buvo perduoti. J. S. pasakojo tik apie tai, kuo yra įtariamas. 2020 m. birželio mėn. buvo paleistas iÅ¡ suėmimo, tuomet atsiskaitė su nukentėjusiuoju už įsigytÄ automobilį. Buvo sutaręs su nukentėjusiuoju, kad už automobilį mokės nuo 150 iki 300 Eur kas mėnesį. Mokėdavo grynais. Pinigus nukentėjusiajam perduodavo ir tiesiogiai, ir per J.

S., kuriuo pasitikėjo. PrieÅ¡ jam iÅ¡einant, J. S. buvo užsiminęs, kad jis (padegtų nukentėjusiojo automobilius, tačiau to daryti nesutiko. Iki atsidurdamas kameroje su J. S., pastarojo paliepimu prekiaudavo narkotikais, o pinigus atiduodavo J. S.. Buvo naudojamas smurtas, kad atliktų tokius veiksmus. Tuo metu jis buvo suimtas dėl narkotikų, už jų pardavinėjimÄ . Nežino, kodėl jį su J. S. į vienÄ kamerÄ patalpino. Tyrėjas pas jį į kamerÄ buvo atėjęs tik dėl jo paties bylos.

IÅ¡ tardymo izoliatoriaus buvo pervežtas į areÅ¡tinę, areÅ¡tinėje buvo laikomas dėl narkotikų bylos. Kada apklausė dėl turto prievartavimo (tik atvežus į areÅ¡tinę ar kitÄ dienÄ ), neatsimena. IÅ¡ suėmimo buvo paleistas 2020 m. birželio mėn. Pateikė dokumentus dėl turimų sveikatos problemų, todėl ir buvo paleistas. IÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus jis rašė J. S. buvusiais žmonai. J. S. buvo davęs adresÄ , todėl jai parašė. Atsimena, kad rašė laiÅ¡kÄ , bet negali pasakyti, kÄ rašė (4 t., b. l. 112–116). 8.6.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo liudytoju apklaustas V. A., kuris nurodė, kad J. S. Å¡ioje byloje yra apkalbėtas. J. S. pažįsta seniai, nes jam remontuodavo maÅ¡inas. Per „Facebook“ pamatė įraÅ¡Ä , kad J. S. kartu su D. V. sulaikė pareigÅ«nai. Po kažkiek laiko D. V. išėjo į laisvę. Jis su D. V. bei M. V. buvo susitikę garaže, esančiame Saulės g. Klausinėjo dėl to įvykio ir D. V. sakė, kad jam nebuvo jokios kitos iÅ¡eities, kaip viskÄ suversti ant Justo, todėl jį paleido į laisvę.

O paskui stovėdamas M. V. šalia jo, rūkė žolę ir kartu kalbėjo, kad gerai „sudirbo“, t. y. gerai apkalbėjo. Nežino, kokie santykiai siejo J. S. su nukentėjusiuoju M. V.. Datos, kada vyko minėtas pokalbis, negali pasakyti, tai galėjo būti ruduo, gal vasara. D. V. minėjo, kad M. V. davė melagingus parodymus. D. V. sakė, kad jie apšmeižė žmogų, tai reiškia, kad davė melagingus parodymus. Tiksliai nežino, kokius melagingus parodymus davė. Nežinojo, kad J. S. atžvilgiu yra atliekami trys ikiteisminiai tyrimai.

Tiksliai negali pakartoti, kokie žodžiai buvo pasakyti, tačiau iÅ¡ pokalbių turinio padarė iÅ¡vadÄ , kad D. V. su nukentėjusiuoju apkalbėjo kaltinamÄ jį (4 t., b. l. 164–165). 8.7. Taip pat pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju buvo apklaustas M. Ž., kuris nurodė, jog Å¡iame ikiteisminiame tyrime buvo operatyvinis darbuotojas, kartu dirbo su tyrėju V. K.. Jo pasiraÅ¡ytuose protokoluose pateikti duomenys yra teisingi, jis atliko duomenų analizę. Dėl J. S. buvo atliekami vienas ar du tyrimai.

Pažįsta J. M.. Nepamena, ar Å¡iame ikiteisminiame tyrime rinko duomenis, kur gyvena J. S.. Žinojo, kad j. S. neÅ¡iojo elektroninę apykoję. Gavo duomenis iÅ¡ padalinio, kuris stebi apykojės veikimÄ . Duomenys gaunami pagal oficialias užklausas. Turėjo galimybę pasiskambinti ir paklausti, kur yra apykoję dėvintis asmuo. IÅ¡vadÄ , kad žinutes siunčia konkretus asmuo, padarė iÅ¡ tyrimo metu surinktų duomenų. Padarė tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad rašė J. S. (4 t., b. l. 193–195). 8.8.

Nuteistasis J. S. apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuosprendį grindė vien tik nukentėjusiojo parodymais, kuriais nėra pagrindo tikėti. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiojo M. V. parodymai viso proceso metu nekito, buvo nuoseklūs, išsamūs. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu vienodai ir detaliai paaiškino visas esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 54–61).

IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. V. detaliai parodė vietÄ , kurioje 2020 m. gegužės 4 d. susitiko su J. S., kurioje vietoje pastarasis grasino nukentėjusiajam ir reikalavo sumokėti 3000 Eur. Taip pat nukentėjusysis M. V. nurodė ir namo, į kurį nešė J. S. reikalaujamÄ pinigų sumÄ , laiptinę. Siekiant patikrinti nukentėjusiojo M. V. parodymus buvo atliktas ir eksperimentas, kurio metu vaizdo įraÅ¡as buvo peržiÅ«rėtas ir pirmosios instancijos teisme (1 t., b. l. 61–62, 4 t., b. l. 154).

PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas savo skunde, nėra pagrindo abejoti minėto procesinio veiksmo atlikimu ir jo pagrindu gautais duomenimis, nes eksperimento atlikimo metu užfiksuota, jog stovint prie daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės durų, kurios rakinamos kodine spyna, surinkus kodÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pasigirsta garsinis signalas ir laiptinės durys atsidaro. Pro duris patenkama į laiptinės vidų, o užlipus laiptais į antrÄ aukÅ¡tÄ matomos prie sienos pritvirtintos paÅ¡to dėžutės, iÅ¡ kurių viena iÅ¡ paÅ¡to dėžučių pažymėta Nr.

10. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, jog nukentėjusysis M. V. nunešė į J. S. nurodytÄ paÅ¡to dėžutę pažymėtÄ Nr. 10, reikalaujamÄ 2 400 Eur pinigų sumÄ , nepaneigia ir ta aplinkybė, jog nukentėjusysis M. V. neiÅ¡saugojo J. S. užraÅ¡yto, ant balto lapelio, laiptinės durų kodinės spynos kodo. 8.9. Teismas nenustatė pagrindo, jo nenurodė ir pats nuteistasis J. S., kodėl nukentėjusiajam M. V. bÅ«tų buvę naudinga apkalbėti nuteistÄ jį, duoti prieÅ¡ jį melagingus parodymus.

Nuteistasis J. S. skunde teigia, jog prie Å¡ios baudžiamosios bylos yra pridėti M. V. apklausų protokolai, kuriuose jis pripažino melavęs duodamas parodymus. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, prie bylos buvo pridėti 2019 m. rugsėjo 27 d. ir 2020 m. gegužės 22 d. liudytoju apkausto M. V. apklausos protokolai (4 t., b. l. 146–148, 149–151). IÅ¡ minėtų liudytojo apklaustos protokolų matyti, kad M. V. liudytojo buvo apklausiamas ne nagrinėjamoje baudžiamojoje bylos, o kitame ikiteisminiame tyrime.

M. V. davė parodymus nesusijusius su skundžiamu nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog Å¡ioje byloje M. V. davė melagingus parodymus. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog kiekvieno asmens (nukentėjusiojo, liudytojo, kaltinamojo ir kt.) parodymai analizuotini konkrečioje byloje, jų patikimumas sprendžiamas įvertinus parodymų nuoseklumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , logiÅ¡kumÄ ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių.

Nagrinėjamu atveju, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo M. V. parodymų teisingumu ir patikimumu, be to, juos patvirtina kiti byloje esantys ir teisme ištirti įrodymai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia nukentėjusiojo M. V. parodymų ir ta aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu civilinį ieškinį atspausdino tyrėjas. M. V. duodamas parodymus nuosekliai nurodė, jog byloje esantis jo civilinis ieškinys yra surašytas iš jo žodžių, o tyrėjas jį tik atspausdino. 8.10. 2020 m. gegužės 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis M.

V. pateikė 5 vnt. A4 formato popieriaus lapus su per programėlę „Signal“ iš abonento ,,a. B.“ gautų žinučių tekstais (1 t., b. l. 26–32), kurie 2020 m. birželio 11 d. buvo apžiūrėti. Iš šio apžiūros protokolo matyti, buvo apžiūrėti 5 vnt. A4 formato popieriaus lapai su žinučių, gautų per programėlę „Signal“ iš abonento „a. B.“, tekstais. Susirašinėjimas žinutėmis vyko tarp nukentėjusiojo M. V. ir abonento „a.

B.“. SusiraÅ¡inėjimas vyko naudojant mobilaus ryÅ¡io telefone įdiegtÄ programÄ â€žSignal“. SusiraÅ¡inėjimas žinutėmis tarp minėtų asmenų vyko laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 3 d. 11.13 val. iki 2020 m. gegužės 4 d. 20.22 val. IÅ¡ žinučių turinio matyti, kad buvo planuojamas susitikimas tarp M. V. ir abonento „a. B.“. 2020 m. gegužės 4 d., 20.21 val. M. V. abonentui „a. B.“ iÅ¡siunčia žinutę tekstu „Eik pasiimk sokolada“. Abonentas „a.

B.“ 2020 m. gegužės 4 d. 20.22 val. išsiunčia žinute „Nemegstu ju bet aciu kad pasiuliai“ (1 t., b. l. 33–34). Taip pat 2020 m. gegužės 18 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis M. V. pateikė 12 vnt. A4 formato popieriaus lapų su žinučių, esančių jo mobilaus ryšio telefono programoje „Signal“ ir „Messenger“ su asmeniu, kuris įvardintas „a. B.“, „B.“, tekstais ir su SMS žinučių tekstais, gautais iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), SMS žinutės tekstu, išsiųstu į Nr. (duomenys neskelbtini) „a.

B.“ (1 t., b. l. 38–51). IÅ¡ minėtų susiraÅ¡inėjimų matyti, kad 2020 m. gegužės 13 d. – 2020 m. gegužės 14 d. laikotarpiu susiraÅ¡inėjimas žinutėmis vyko tarp nukentėjusiojo M. V. ir abonento „a. B.“. SusiraÅ¡inėjimas vyko naudojant mobilaus ryÅ¡io telefone įdiegtÄ programÄ â€žSignal“. IÅ¡ bendro žinučių turinio suprantama, kad M. V. abonento „a. B.“ klausia, kas tas asmuo, kuriam jis (M. V.) paskleidė melagingas žinias apie abonentÄ â€ža.

B.“. M. V. abonentui „a. B.“ 11.16 val. iÅ¡siunčia žinutę tekstu „Davai atvesk man ta zmogu ir tegul jis ta pati ka sake tau pasako prie mano akiu“. 12.24 val. abonentas „a. B.“ atsako žinute „pakartosim procedÅ«ra nes nelabai matau supranti kÄ darai“. Ant A4 formato atspausdinta žinutė, kuri 2020 m. gegužės 15 d., 15.06 val. atsiųsta į M. V. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ mobilaus ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Žinutės tekstas „Klausyk ciuda tu proto turi ka vakar rasinejai prisisneki ir jieskai siknoje skiliu.

Kam tas auto slepi jos niekur nesaugios. nejuokink.ir kam tas auto liest kai yra brangesniu dalyku sema.karocia tau asile nedaejo kad sedet tyliai sugalvojai parasinet .tai turek beda dabar laiptines kodas (duomenys neskelbtini) buto 10 viska tiek pat ir taip pat padarai iki 20h jai ne pas mentus begsi dar skaudziau bus.ir tau ir semai nori seima parizikuot prasau.o man vistiek nieko neirodysi sakyt galima daug bet viska reik irodyt.sutvarkai tu temu nelieti daugiau ir laisvas.pats kaltas ner ko rasinet.nesutvarkai skaudes labai visiems.neatrasyk nes sito nr jau nera.“. 2020 m. gegužės 15 d. 16.11 val.

M. V. abonentui „a. B.“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡siunčia žinute tekstu „Paliekam kitai sav ta klausima. As db tiek neturesiu“. Ant A4 formato atspausdinta žinutė, kuri 2020 m. gegužės 16 d. 15.43 val. atsiųsta į M. V. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ mobilaus ryÅ¡io telefono Nr. +(duomenys neskelbtini). Žinutės tekstas „Kkausyk tu gaidzio galva tu cia taisykliu nenustatinek tau paskutine nuolaida sendiena iki astuoniu imeti 1200 ir iki trecedienin astuoniu 1200.paskutini karta tau rasau.

Nes potn tiek zmona tiek vaika rugstim nupils prisiekiu tau.ir ten auto nesaugios kur pastatiai. nezaisk daune neturi tai skolinkis. O po to laisvas kai reiks auto perasyt pats tave rasiu man daugiau nerasinek. Pasirink kas geriau ar zmona ir vaikas invalidai ar keli prarasti eurai. Perspeju daugiau tau nerasysiu“ (1 t., b. l. 52–53). Nuteistasis J. S. apeliaciniame skunde teigia, jog nėra jokių įrodymų, kad jis būtų rašęs žinutes su reikalavimu perduoti pinigus nukentėjusiajam M. V. iš telefonų numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Nuteistojo teigimu, Å¡ias žinutes nukentėjusiajam galėjo raÅ¡yti policijos pareigÅ«nai. Teisėjų kolegija įvertinusi nuoseklius nukentėjusiojo M. V. parodymus, pačių žinučių turinį, nuteisėjo J. S. iÅ¡keltÄ versijÄ , jog nukentėjusiajam žinutes galėjo siųsti pareigÅ«nai atmeta. Nors iÅ¡ tiesų J. S. sulaikymo metu pas jį nebuvo surasti telefonai su minėtais telefonų numeriais, tačiau tai neneigia pirmosios instancijos teismo padarytos pagrįsto iÅ¡vados, jog bÅ«tent J.

S. nukentėjusiajam M. V. siuntė grasinančios pobūdžio žinutes, neteisėtai reikalaudamas perduoti pinigus, iš telefono numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Iš susirašinėjimų matyti, kad nukentėjusysis M. V. 2020 m. gegužės 13-14 d. naudojantis programėle „Signal“ susirašinėjo abonentu „a. B.“, kuris jo teigimu yra J. S.. Po šio susirašinėjimo, tai yra 2020 m. gegužės 15 d., 15.06 val. nukentėjusysis M. V. gavo žinutę iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ Å¡ios žinutės turinio akivaizdu, jog tai buvo J. S. reakcija į prieÅ¡ tai dienÄ siustas M. V. žinutes, kuriomis pastarasis siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes susijusias su apkalbomis. Taip pat iÅ¡ Å¡ios žinutės turinio matyti, kad joje nurodoma ir J. S. gyvenamojo namo laiptinės durų kodas. Taip pat iÅ¡ aukščiau aptartų raÅ¡ytinių duomenų matyti, kad 2020 m. gegužės 16 d. 15.43 val., nukentėjusiajam M. V., iÅ¡ mobilaus ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atsiųsta dar viena žinutė.

Nors Å¡i žinutė buvo siunčiama dar iÅ¡ kito telefono numerio, tačiau iÅ¡ jos turinio akivaizdu, jog jÄ siuntė tas pats asmuo, kuris nukentėjusiajam M. V. atsiuntė žinutę ir 2020 m. gegužės 15 d. 15.06 val., iÅ¡ mobilaus ryÅ¡io telefono Nr. +(duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 16 d. 15.43 val. siųstos žinutės turinys rodo, jog tai yra atsakas į M. V. siųstas žinutes, jog reikalaujamos pinigų sumos Å¡iuo metu neturi, praÅ¡ymÄ nukelti iki kitÄ savaitę bei klausimÄ dėl automobilio perraÅ¡ymo.

Tiek pačių žinučių turinys, tiek byloje esantys duomenys apie tai, kad J. S. priklausantis automobilis „Mercedes-Benz“ buvo registruotas nukentėjusiojo vardu ir, kad nukentėjusysis M. V. siekė, jog bÅ«tų sutvarkyta automobilio registracija, neabejotinai patvirtina, jog visų nukentėjusiajam M. V. siųstų žinučių autorius buvo ne kas kitas, o J. S.. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir 2020 m. gegužės 19 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl MRT iÅ¡klotinių analizės nurodyti duomenys, jog iÅ¡analizavus numerio (duomenys neskelbtini) iÅ¡klotinę, matyti, kad 2020 m. gegužės 15 d. 15.06 val. abonento numeris riÅ¡osi prie telekomunikacijos bokÅ¡to Nr. 416B, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini).

Išanalizavus numerio (duomenys neskelbtini) išklotinę, matyti, kad 2020 m. gegužės 16 d. 15.42 val. abonento numeris rišosi prie telekomunikacijos bokšto Nr. 218B, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini). Atlikus MRT abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išklotinių analizę bei sulyginus su J. S., kuriam buvo taikoma intensyvi priežiūra, mobilaus elektroninio stebėjimo įtaiso duomenimis nustatyta, kad jo buvimo vieta sutampa su minėtų MRT abonentų prisijungimo vietomis (1 t., b. l. 147–149).

Å ių duomenų tikrumÄ patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju M. Ž.. 8.11. Nuteistasis J. S. apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad 2020 m. gegužės 13 d. ir 14 d. žinutės siųstos į „Signal“ programėlę yra provokacija padaryti nusikaltimÄ . Atsakant į šį apeliacinio skundo argumentÄ teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamajame procese provokacija suprantama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamÄ veikÄ apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamÄ veikÄ , kurios prieÅ¡ tai neketino padaryti.

Tačiau Å¡iuo atvejų tokių aplinkybių byloje nėra. IÅ¡ nuteistojo J. S. minimų nukentėjusiojo M. V. siųstų žinučių turinio matyti, kad nukentėjusysis siųstose žinutės tik J. S. teiraujasi dėl automobilio perraÅ¡ymo, bando iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybės dėl apkalbėjimo, praÅ¡o atvesti žmogų kuris sakė, jog nukentėjusysis M. V. apkalbėjo J. S., kviečia susitiki, pasikalbėti be pykčių, tačiau J. S. į tai reaguodamas atsako, jog pakartos procedÅ«rÄ , nes nukentėjusysis nelabai suprantÄ kÄ daro (1 t., b. l. 40–47).

Nors nukentėjusysis M. V. jau buvo kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl J. S. veiksmų ir bendravo su pareigÅ«nais dėl žinučių raÅ¡ymo, tačiau susiraÅ¡inėjimų turinys rodo, jog J. S. nebuvo skatinamas ar kurstomas daryti nusikalstamÄ veikÄ , todėl J. S. argumentai dėl provokacijos yra deklaratyvÅ«s ir atmetami kaip nepagrįsti. 8.12. Taip pat nuteistasis J. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo jo atžvilgiu atlikti slaptus veiksmus, kadangi negalima vadovautis gandais.

Byloje esanti 2020 m. gegužės 13 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis patvirtina, jog buvo tenkintas prokuroro prašymas ir leista laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. liepos 13 d. atlikti veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės, tačiau 2020 m. birželio 19 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolas patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. liepos 13 d. veiksmai neatskleidžiant savo tapatybės nebuvo atlikti (1 t., b. l. 184–185, 187).

Taigi nors buvo sankcionuota procesinės prievartos priemonė, numatyta BPK 158 straipsnyje, tačiau ji nebuvo atlikta, jos pagalba nebuvo gauta jokių duomenų, kuriuos pirmosios instancijos teismas bÅ«tų pripažinęs įrodymais ir grindęs J. S. atžvilgiu priimtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. Teisėjų kolegija atmeta ir nuteistojo J. S. apeliacinio skundo argumentus dėl liudytojo V. A. parodymų vertinimo ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada dėl Å¡io liudytojo parodymų vertinimo.

Nors liudytojas V. A. apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad girdėjo pokalbį tarp nukentėjusiojo M. V. ir D. V., kad jie apkalbėjo J. S.. Tačiau iÅ¡ liudytojo parodymų matyti, kad jis negalėjo tiksliai nurodyti kÄ kalbėjo jo minimi asmenys, jis tik nurodė savo nuomonę. Taip pat iÅ¡ liudytojo parodymų matyti, kad jis nežinojo, jog J. S. atžvilgiu buvo atliekamas ne vienas ikiteisminis tyrimas. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus įrodymų visumÄ , matyti, kad V. A. parodymai buvo paneigti kita bylos medžiaga, kurios patikimumas, kaip buvo aptarta aukščiau, nekelia jokių abejonių.

9. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog patikrinus skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal nuteistojo J. S. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad minėtame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų vertinimo yra nepagrįstos, jos prieÅ¡tarauja bylos medžiagai bei skundžiamo procesinio sprendimo turiniui ir iÅ¡ esmės iÅ¡reiÅ¡kia tik apelianto nesutikimÄ su teismo padarytomis jam nepalankiomis iÅ¡vadomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi duomenys, kuriais apylinkės teismas grindė savo iÅ¡vadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, yra gauti teisėtais bÅ«dais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti įrodymų ir daryti kitokias išvadas nei padarė apylinkės teismas, su jomis visiškai sutinka ir teismo argumentų iš naujo nebekartoja, juolab, kad skundžiamo nuosprendžio turinys apeliantui yra žinomas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos faktines aplinkybes nustatė ir jas vertino kitaip, nei tikėjosi nuteistasis, t. y. jam nepalankiai, savaime nereiškia, jog byla išnagrinėta neišsamiai, o nuosprendyje padarytos išvados dėl J.

S. kaltės padarius BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ yra nepagrįstos. Dėl paskirtos bausmės 10. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę pažeidė bendrus bausmės skyrimo principus. Å is praÅ¡ymas skunde nėra argumentuotas, todėl skundžiamas nuosprendis dėl bausmės skyrimo patikrinamas bendruoju baudžiamojo įstatymo normų, reglamentuojančių bausmės skyrimÄ , vertinimo aspektu. 10.1. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagÄ ir skundžiamÄ nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, paskirdamas J. S. bausmę ir nustatydamas jos dydį, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, teisingai įvertino ir nuteistojo asmenybę bei kitas aplinkybes. 10.2. J. S. apysunkį nusikaltimÄ padarė tiesiogine tyčia, jis baigtas.

Nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalis 13 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. J. S. nusikalto ne pirmÄ kartÄ , jis yra teistas keturis kartus, nusikalto neiÅ¡nykus teistumui bei lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos metu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir sunkumÄ bei J. S. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę.

11. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esančių aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, jog vertinamu atveju J. S. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimÄ yra itin aktualu, į kÄ , sprendžiant iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio ir buvo atsižvelgta skiriant jam laisvės atėmimo bausmę. Ä®vertinus nuteistojo J. S. asmenybę bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ nėra pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas laisvės atėmimo bausmės rūšį ir nustatydamas trukmę, paminėtų įstatyminių nuostatų nepažeidė. Dėl proceso iÅ¡laidų 12. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. rugpjūčio 30 d. pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-5619, dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistÄ jį J.

S. sudaro 187,56 Eur, kurios turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ nuteistojo valstybei. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trÅ«kumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybÄ , bylas.

Pagal galiojančiÄ straipsnio redakcijÄ , teismas priima sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ kaltininko, o priimdamas sprendimÄ gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

13. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundÄ , kuris Å¡ia nutartimi atmetamas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir praÅ¡oma priteisti už nuteistajam J. S. suteiktÄ teisinę pagalbÄ nurodyta iÅ¡laidų suma yra neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad J. S. materialinė padėtis yra bloga. Nuteistasis J. S. atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, tačiau yra darbingo amžiaus ir gali dirbti.

PraÅ¡oma priteisti proceso iÅ¡laidų suma yra reali ir pagrįsta raÅ¡ytiniais duomenimis, todėl ji iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ nuteistojo J. S. (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo J. S. apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo J. S. 187,56 Eur (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis eurus 56 ct.), antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kurios turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas, įmokos kodas 5630, o mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinė pagalbÄ .

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Giedraitis Jūratė Jakubonienė Jurga Vasiliauskienė