2021-08-04 Nr. AB-15312-3-61-3-00902-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3404-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00902-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos ir trečiojo suinteresuoto asmens A. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. P.) dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) 2021 m. kovo 17 d. raštu Nr. 1P-4192 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Raštas) pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Muitinės kriminalinės tarnybos Rizikos valdymo skyriaus (toliau – ir MKT RVS) vyresniajam tyrėjui A. P. (toliau – ir pareigūnas, A. P.).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas. Profesinė sąjunga nėra įgaliota vertinti tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo ir spręsti, kokios rūšies nuobauda atitinka tarnybinį nusižengimą. Nesutikdamas su darbdavio ketinama skirti tarnybine nuobauda, atsakovas negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą ją skirti.

2.2. Atsakovas, neduodamas sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, nenurodė nė vienos pareigūną dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje diskriminuojančios aplinkybės. Atsakovas turėjo apsiriboti vertinimu, ar pareigūnui tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, tačiau, nukrypdamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos, vertino tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydamas savo kompetenciją. Atsakovas trukdo Departamentui įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, kenkia viešajam interesui.

2.3. Profesinė sąjunga Rašte pateikia tik abstrakčius ir bendro pobūdžio teiginius be konkrečių ir individualių aplinkybių išdėstymo, jų ryšio su drausmine procedūra, o vien buvimas Profesinės sąjungos nariu negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl narystės joje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje. Atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.

3. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo prašymu nesutiko. Jis atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Profesinė sąjunga įgyvendina įstatymų jai suteiktą teisę atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Pareikšdama savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, ji vadovavosi Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis.

3.2. Darbdavys, nuspręsdamas skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, taikė ne tik dvigubus tarnybinės atsakomybės standartus, bet ir toleravo muitinės pareigūnų – Profesinės sąjungos narių – persekiojimą. Nustatant pareigūno kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jo padarytai veikai tinkamai kvalifikuoti reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti jo paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūno galimybei veikti pagal savo valią – tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus. Vien patikrinimo metu nustatytų pažeidimų konstatavimas neleidžia neginčijamai daryti išvadą dėl netinkamo pareigų vykdymo. Tarnybinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą.

3.3. Siūlymas skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui yra susijęs tik su jo naryste bei veikla profesinėje sąjungoje. Pareigūnas aktyviai dalyvauja profsąjunginėje veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, nebijo pareikšti nuomonę ar kritiką darbdaviui, aktyviai gina savo ir kitų pareigūnų teises, todėl sprendimas skirti jam tarnybinę nuobaudą vertintinas kaip poveikio priemonė ir persekiojimas už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje. Atsisakant duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovautasi Profesinės sąjungos veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime su pareiškėjo prašymu nesutiko. Jis nurodė, kad:

4.1. 2020 m. spalio 15 d. ir 2020 m. spalio 29 d. teikė paaiškinimus Departamento direktoriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. įsakymu sudarytos komisijos pirmininkui, nurodydamas visas nagrinėjamu atveju reikšmingas faktines aplinkybes, kurios nebuvo vertintos.

4.2. Sutinka su Profesinės sąjungos Rašte nurodytais argumentais, kad darbdavys turi būti atsakingas už tinkamų darbo sąlygų sudarymą, nustatytų funkcijų reglamentavimą ir tinkamą darbuotojų informavimą. Profesinės sąjungos prieštaravimas ir nesutikimas dėl tarnybinės nuobaudos jam skyrimo teisėtas ir pagrįstas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino, panaikino Profesinės sąjungos Raštą tuo aspektu, kuriuo buvo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą MKT RVS vyresniajam tyrėjui A. P..

6. Teismas nustatė, kad Departamento generalinio direktoriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1B-769 buvo sudaryta komisija ir pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl MKT RVS vyresniojo tyrėjo A. P. veiksmų. Komisija, atlikusi tarnybinį patikrinimą surašė 2021 m. vasario 26 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 8P-284 (toliau – ir Išvada), kurioje pareigūnui siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Departamento direktorius 2021 m. kovo 3 d. raštu Nr. (5.46)3B-1262 kreipėsi į atsakovą, prašydamas duoti sutikimą A. P. skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinė sąjunga Raštu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, nurodydama, kad sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, priimant sprendimą nebuvo vertinamos padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, ignoruoti pareigūno paaiškinime nurodyti faktai, nenustačius žalos muitinei, siūlymą skirti tarnybinę nuobaudą vertino kaip susijusį su pastarojo naryste profesinėje sąjungoje, poveikio priemonę ir persekiojimą už dalyvavimą Profesinės sąjungos veikloje.

7. Teismas aptarė Profesinių sąjungų įstatymo 11 straipsnį, 13 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1–2 dalis, analizavo LVAT praktiką analogiško pobūdžio bylose ir priėjo prie išvados, kad nors Profesinės sąjungos įgalioti atstovai turėjo teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant trečiojo suinteresuoto asmens A. P. tarnybinio nuobaudos skyrimo klausimą, o gavusi išvadą dėl šio pareigūno tarnybinio patikrinimo, Profesinė sąjunga per 2 darbo dienas turėjo teisę pateikti savo nuomonę dėl išvados pagrįstumo, tačiau, gavusi Departamento prašymą duoti sutikimą šiam pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą, Profesinė sąjunga nuobaudų skyrimo pagrįstumą turėjo įvertinti tik tais aspektais, ar nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės bei veiklos Profesinėje sąjungoje, dėl jo atstovavimo Profesinės sąjungos nariams.

8. Teismas konstatavo, kad Profesinė sąjunga Rašte išreiškė savo nuomonę dėl jos nario A. P. padarytos veikos, jos kvalifikavimo, tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno teiktų paaiškinimų vertinimo, nesutiko, jog Išvadoje pareigūnui buvo pagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą, tačiau Rašte Profesinė sąjunga nepateikė jokių motyvų, duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad A. P. tarnybinė nuobauda skiriama būtent dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje.

9. Teismas, įvertinęs Rašto turinį, priėjo prie išvados, kad atsakovo Rašto argumentai, susiję su Departamento taikomais dvigubais standartais, toleruojamu muitinės pareigūnų, kurie yra Profesinės sąjungos nariai, persekiojimu, pareigūnui priimto sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą neatitikimu teisingumo ir sąžiningumo principams, yra deklaratyvūs ir abstraktūs. Teismas pažymėjo, kad, spręsdama klausimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, Profesinė sąjunga savo nesutikimą grindė aplinkybėmis, nesusijusiomis su atliktu tarnybiniu patikrinimu, todėl teismas jų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Nors Profesinė sąjunga teigė, kad dėl aktyvaus pareigūno dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje jam skiriama nuobauda, tačiau, teismas vertino, jog tai nepagrįsta jokiais įrodymais. Išvadoje detaliai aprašytos aplinkybės ir pateiktas padaryto pažeidimo teisinis vertinimas, kad tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui nuspręsta skirti dėl aplaidumo tarnyboje. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad tarnybinė atsakomybė pareigūnui taikoma dėl netinkamų tarnybos pareigų ir funkcijų atlikimo, o ne dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje.

10. Teismas Rašte pateiktus argumentus vertino kaip Profesinės sąjungos nesutikimą su Išvadoje pateiktu jos nario atliktos veikos vertinimu, ir nurodė, jog tai savaime nereiškia, kad Departamentas, tirdamas pareigūno galimus tarnybinius pažeidimus, pažeidė jo ar jo atstovaujamos Profesinės sąjungos teises ir (arba) visuomeninį interesą turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją. Teismas, nustatęs, kad argumentų, kaip A. P. planuojama skirti tarnybinė nuobauda gali būti susijusi su jo naryste ir veikla Profesinėje sąjungoje, atsakovas nepateikė ir atsiliepime, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, nusprendė, jog Profesinė sąjunga Rašte nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. P., todėl Departamento prašymą tenkino ir Raštą panaikino.

III. 11. Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą.

12. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas netinkamai išaiškino materialiosios teisės normas, taikytinas byloje, neišnagrinėjo visų reikšmingų aplinkybių, todėl priimtas sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.

12.2. Muitinės pareigūnų tarnybą nuo 2019 m. sausio 1 d. reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas) bei kiti teisės aktai, reglamentuojantys muitinės veiklą. Profesinė sąjunga, pareikšdama savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, vadovavosi ne tik Profesinių sąjungų įstatymu, bet ir Aprašo 25 punkto nuostatomis. Kadangi Apraše nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis gali būti priimtas įstaigos vadovo sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, darytina išvada, kad dėl pastarosios skyrimo sprendžia įstaigos vadovas vadovaudamasis savo vidiniais įsitikinimais, tarnybinio patikrinimo medžiaga ir kita turima informacija, įskaitant ir Profesinės sąjungos Rašto motyvais.

12.3. Nors atsakovas įstatymo nėra įgaliotas spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau Profesinė sąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius, o pareikšti savo nuomonę dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo Profesinė sąjunga gali bet kuriuo momentu ir laiku. Profesinė sąjunga nesutikime skirti tarnybinę nuobaudą nurodė faktus ir aplinkybes dėl, jos nuomone, Profesinės sąjungos narių persekiojimo. Nei Departamentas, nei teismas visai nesigilino į tas aplinkybes, bylą nagrinėjo paviršutiniškai visai nepasisakydamas dėl darbdavio veiksmų.

12.4. Departamento priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra grįstas diskriminaciniais pagrindais, t. y. kaip Profesinės sąjungos renkamojo organo nariui. Atkreiptinas dėmesys, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje net nėra nurodyta, kad tarnybinės atsakomybės tikslai negali būti pasiekti kitomis, su tarnybinės atsakomybės taikymu nesusijusiomis priemonėmis, kaip tik tarnybinės nuobaudos – papeikimo – skyrimu. Departamentas, ginčydamas Profesinės sąjungos nesutikimą ir prašydamas jį panaikinti, teismui turėjo pateikti įrodymus, kad atsisakyme nurodyti argumentai nepagrįsti, o atsisakymas iš esmės pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012), tačiau to nepadarė, savo prašymą grindė vien įstatymu suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu. Profesinės sąjungos pateikti argumentai ir įrodymai parodo pareiškėjo nuostatą dėl Profesinės sąjungos ir bandymus daryti įtaką jos veiklai per narius. Pažymėtina, kad tokios Departamento poveikio priemonės pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas dėl teisės vienytis į organizacijas. Departamentas nepaneigė Profesinės sąjungos pateiktų argumentų, o teismas nevertino medžiagos visumos, nepasisakė (neišsamiai pasisakė) dėl šių aplinkybių.

12.5. Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl Profesinės sąjungos nesutikime pateiktų įrodymų, net nereikalavo iš pareiškėjo paneigti nesutikimo argumentus, taip suteikdamas darbdaviui, kaip stipresnei šaliai, nepagrįstą pranašumą skiriant drausminę nuobaudą ir paversdamas įstatymuose įtvirtintą profesinių sąjungų renkamojo organo nario garantiją ir profesinei sąjungai suteiktą teisę duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui – įmonėje veikiančios Profesinės sąjungos renkamojo organo nariui – drausminę nuobaudą tik nieko nelemiančia ir nereikšminga procedūra.

12.6. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime išaiškino, kad Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje, 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu siekiama apsaugoti profesinių sąjungų renkamų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinės sąjungos renkamuose organuose. Reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Departamento prašymą atmesti. Jo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Tarnybinės nuobaudos taikymas turi būti proporcingas, tarp padaryto pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Nagrinėjamu atveju paskirta tarnybinė nuobauda pažeidžia proporcingumo principo reikalavimą, kadangi buvo ignoruojamos ir nevertinamos paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, jog suklydimas buvo žmogiška klaida, todėl siūlytina skirti tarnybinė nuobauda yra neadekvati.

13.2. Profesinės sąjungos Rašte nurodytas argumentas, jog darbdavys turi būti atsakingas už tinkamų darbo sąlygų sudarymą, nustatytų funkcijų reglamentavimą ir tinkamą darbuotojų informavimą, yra pagrįstas ir teisingas. Lietuvos Respublikos muitinėje RIKS funkcinė kortelė „Automobilis“ ir jos turinys nėra reglamentuotas, o informacijos teisingumo pareigūnai patikrinti neturi galimybių. Šiuo atveju pareigūnas savarankiškai ir savo nuožiūra vertina ir renka informaciją. Nei Departamento generalinio direktoriaus įsakymu, nei MKT direktoriaus įsakymu muitinėje nėra patvirtintos Rizikos valdymo tvarkos ir rizikos valdymo veiksmų, atliekant vogtų transporto priemonių, vogtų valstybinių numerių „Atsargaus patikrinimo“, „Konkretaus patikrinimo“ tvarkos. Su šia tvarka pareigūnas nebuvo pasirašytinai supažindintas. Mokymų šia tema taip pat nebuvo. MKT RVS nėra įdiegtų Polis II ir INTERPOLO duomenų bazių, kuriose būtų galima patikrinti vogtų transporto priemonių VIN bei įsitikinti, ar transporto priemonės buvo vogtos, ar ne. Sutinkamai su šiais argumentais, spręstina, jog darbdavys pats turėjo imtis visų įmanomų atsargumo priemonių, būtinų taisyklių, atitinkamų tvarkų, vykdant darbines funkcijas nustatymo, jog tokių neatitikimų būtų išvengta.

13.3. LVAT praktikoje pripažįstama, kad: reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamųjų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamojo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga (2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4427-492/2019).

13.4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. 1K-237 „Dėl tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių patvirtinimo“ 33 punktu, pareigūnai – profesinių sąjungų atstovai – turi teisę susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, teikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Tuo tarpu Statuto 61 straipsnio 5 punkte nurodyta, jog skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Nagrinėjamu atveju toks prieštaravimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Profesinės sąjungos jau buvo išreikštas, todėl jis yra lemiantis ir pagrindžiantis Departamento veiksmų dėl nuobaudos paskyrimo nepagrįstumą.

14. Atsakovas Departamentas atsiliepime į Profesinės sąjungos ir A. P. apeliacinius skundus prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti. Departamento atsiliepimas į atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens A. P. apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismo sprendime išdėstyta pozicija atitinka LVAT 2014 m. kovo 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-153/2014 išdėstytą poziciją, kurioje konstatuota, kad atsižvelgiant į Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų teisių reglamentavimą Europos Sąjungos teisės aktuose, taip pat į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka / nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus.

14.2. Teismo sprendime išdėstyta pozicija taip pat atitinka LVAT praktiką dėl statutinių valstybės tarnautojų vertinimo sugriežtintos drausmės pareigūnais (2004 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-853/2004, 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 ir kt.). Todėl egzistuoja pagrįstas viešasis interesas, jog atsakingų institucijų ir jos pareigūnų, turinčių atitinkamą profesinę ir teisinę kompetenciją, darbas būtų organizuojamas tokiu būdu, kad nebūtų sutrikdytas tinkamas ir efektyvus tarnybos paskirties vykdymas, t. y. pagrindinių funkcijų įgyvendinimas. Tinkamos drausmės užtikrinimas – statutinių įstaigų veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonė. Dėl šių aplinkybių tokios įstaigos vadovybė, nepriklausomai nuo pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, turi turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę, taip sukeliant pavojų viešajam interesui.

14.3. Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, nenurodė nei vienos diskriminavimą dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės ir prieštaraudama LVAT praktikai, vertino pačios tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Teismas patvirtino, kad nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ketinama skirti dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu prieš kitus, Profesinei sąjungai nepriklausančius, pareigūnus.

14.4. Tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ketinama skirti konstatavus teisės aktų pažeidimus, o tarnybinė nuobauda yra susijusios išimtinai su pareigūno netinkamu pareigų atlikimu, o ne dalyvavimu Profesinės sąjungos veikloje. Vien deklaratyvus pareigūno buvimas Profesinės sąjungos nariu (sąrašuose) negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje. Kiti apeliacinių skundų argumentai, kuriais bandoma paneigti tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą, nereikšmingi, kadangi tai nėra susiję su nagrinėjamos bylos objektu – Profesinės sąjungos atsisakymu duoti sutikimą skirti tarnybinė nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. atsiliepime į Profesinės sąjungos apeliacinį skundą pritaria jame nurodytiems argumentams, prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti Departamento prašymą. A. P. atsiliepime papildomai nurodo, kad teismui sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, svarbu atsižvelgti į pažeidimo sunkumą, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas. Nagrinėjamu atveju teismas netyrė ir nevertino 2021 m. balandžio 21 d. atsiliepime į Departamento prašymą nurodytų aplinkybių, jog nustatant pareigūno kaltę, atliekant tarnybinį patikrinimą, nebuvo įvertintos jo tariamos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, neišanalizuoti trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimuose nurodyti argumentai, kad nebuvo nustatytos ir patvirtintos tvarkos. Visą tarnybos laiką funkcijas ir pareigas pareigūnas atlikdavo tinkamai, veikdavo savo kompetencijos ribose ir jų neperžengdavo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2021 m. kovo 17 d. rašto Nr. 1P-4192 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą MKT RVS vyresniajam tyrėjui A. P., teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo prašyme išdėstytus argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimus, įvertinęs byloje esančius duomenis, Departamento prašymą tenkino ir panaikino Profesinės sąjungos Raštą, atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. P. aspektu.

18. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinius skundus pateikė atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo. Atsakovas teigia, kad teismas netinkamai išaiškino materialiosios teisės normas, taikytinas byloje, neišnagrinėjo visų reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į tai, jog Departamento priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra grįstas diskriminaciniais pagrindais. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju paskirta tarnybinė nuobauda pažeidžia proporcingumo principo reikalavimą, Departamentas ignoravo ir nevertino jo paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, jog suklydimas buvo žmogiška klaida, todėl siūlytina skirti tarnybinė nuobauda yra neadekvati. A. P. laikosi pozicijos, kad Profesinės sąjungos išreikštas prieštaravimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo yra lemiantis ir pagrindžiantis Departamento veiksmų dėl nuobaudos paskyrimo nepagrįstumą.

19. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos. Todėl byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

20. Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

21. Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Šia norma profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka.

22. Profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijas reglamentuojančio Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams, t. y. darbuotojams, išrinktiems į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąją ir (arba) valdymo instituciją, laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamosios ir (arba) valdymo institucijos sutikimas. Minėtoje įstatymo nuostatoje įtvirtintos darbuotojo – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario – darbo teisių garantijos tikslas yra užtikrinti tiems nariams atitinkamą laisvę, nepriklausomumą nuo darbdavio, išvengti galimų darbdavio teisės skirti tarnybinę nuobaudą darbuotojui piktnaudžiavimų, taip pašalinant darbdaviui nepalankius ir su juo konfliktuojančius profesinių sąjungų lyderius (žr., pvz., LVAT 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4427-492/2019).

23. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi nurodyti faktus, leidžiančius daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi pagrįsti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga nurodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje.

24. LVAT praktikoje pripažįstama ir tai, kad: reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamųjų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamojo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamojo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).

25. Aptartas teisinis reglamentavimas ir LVAT formuojama praktika patvirtina, kad atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą turi būti grindžiamas tikslais, kurių siekiant buvo įtvirtintas toks įstatyminis reikalavimas – nustatyti garantijas statutiniams pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, kad jie nebūtų diskriminuojami tarnyboje dėl jų narystės profesinėse sąjungose arba dėl veiklos profesinėse sąjungose (žr., pvz., LVAT 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1457/2009, 2010 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-165/2010, 2011 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1492/2011, 2014 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2131/2014, 2014 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2271/2014).

26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Profesinė sąjunga Rašte išreiškia savo nuomonę dėl jos nario A. P. padarytos veikos, jos kvalifikavimo, tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno teiktų paaiškinimų vertinimo, nesutinka, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje pareigūnui buvo pagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą, tačiau Rašte nepateikia jokių motyvų, duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinė nuobauda skiriama būtent dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

27. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog Profesinė sąjunga nesutikime skirti tarnybinę nuobaudą nurodė faktus ir aplinkybes dėl, jos nuomone, Profesinės sąjungos narių persekiojimo bei diskriminacijos. Nustatyta, kad Profesinė sąjunga Rašte, įvertinusi atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagą, be kita ko, nurodė, kad nustatant pareigūno kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jo padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, jo paaiškinime nurodytos aplinkybės, pareigūnui nepagrįstai pasiūlyta skirti neadekvačią tarnybinę nuobaudą, pareigūno atliekamos funkcijos nėra reglamentuotos, o faktiniai duomenys patvirtina, kad pareigūnas savo pareigas atlieka tinkamai, todėl Profesinė sąjunga pareiškėjo sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą įvertino kaip poveikio priemonę pareigūnams – Profesinės sąjungos nariams. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos aplinkybės pagrindžia, kad Profesinė sąjunga Rašte nepateikė faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su Profesinės sąjungos veikla buvimo. Profesinei sąjungai nepagrindus minėto ryšio tikimybės, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra nepagrįstas, nes tokiu būdu varžomos pareiškėjo teisės vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, ignoruojama galimybė reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus. Todėl kaip nepagrįsti atmetami atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl darbdaviui suteikto nepagrįsto pranašumo skiriant drausminę nuobaudą, paneigiant įstatyminę profesinių sąjungų garantiją. Taip pat atmetamas ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentas, kad Profesinės sąjungos Rašte išreikštas prieštaravimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo yra lemiantis ir pagrindžiantis Departamento veiksmų dėl nuobaudos paskyrimo nepagrįstumą.

28. Pažymėtina, kad byloje yra pateikta Tarnybinio patikrinimo išvada 2012 m. vasario 26 d. „Dėl vyresniojo tyrėjo A. P. veiksmų“ Nr. 8P-284. Tai paneigia atsakovo apeliacinio skundo teiginius, jog pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog Rašte nurodyti argumentai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas įvertino Išvadoje nurodytas aplinkybes, pateiktą padaryto pažeidimo teisinį vertinimą ir padarė pagrįstą išvadą, jog tarnybinė atsakomybė šiam pareigūnui būtų taikoma dėl netinkamų tarnybos pareigų ir funkcijų atlikimo, o ne dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje.

29. Vertinant trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentus primintina, kad šioje byloje yra nagrinėjamas ginčas dėl Profesinės sąjungos Rašto, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą MKT RVS vyresniajam tyrėjui A. P., teisėtumo ir pagrįstumo. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje lemiančią reikšmę turi tik tie argumentai, kurie yra susiję su tuo, ar A. P. tarnybinė nuobauda skiriama išimtinai dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje. Iš A. P. apeliacinio skundo argumentų galima daryti išvadą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo siekia iš esmės įvertinti tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytų pažeidimų ir numatomos pareigūnams skirti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau šios aplinkybės nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką, jos gali būti nagrinėjamos tik tuo atveju, jeigu pareigūnui tarnybinė nuobauda bus paskirta ir ji bus ginčijama.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinių skundo argumentus, nenustatė pagrindų jį tenkinti. Pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino visas bylai išspręsti teisinę reikšmę turinčias aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės ir proceso normas, atsižvelgė į aktualią teismų praktiką, priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos ir trečiojo suinteresuoto asmens A. P. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas