Legislator Case Law & Legislation
7918045b-e54d-4905-b1bd-35674c425e4a AI generated

7918045b-e54d-4905-b1bd-35674c425e4a · Kauno apygardos teismas

Case Number 7918045b-e54d-4905-b1bd-35674c425e4a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Dambrauskienė,sekretoriaujant Urtei Zagurskytei,dalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovei Rasai Girdauskienei, administracinėn atsakomybėn patrauktam V. B. ir jo atstovei advokatei Jelenai Smirnovai, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) virÅ¡ininko Viginto LukoÅ¡iaus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V.

Legislator headnote

AI generated

7918045b-e54d-4905-b1bd-35674c425e4a · Kauno apygardos teismas: G., jo virÅ¡ininkės L. S. tarnybiniuose praneÅ¡imuose ir nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nurodyta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), pravažiavime tarp gyvenamųjų daugiabučių kiemų. Apeliantės teigimu, neteisingas įvykio vietos nurodymas pažeidžia jos atstovaujamojo teisę į gynybÄ . Skunde taip pat nurodoma, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, sudėties buvimÄ V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                       Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-520-810/2017                                                       Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00258-2017-7                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3; 16.9.10; 21.11.10 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 6 d.

Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Dambrauskienė,sekretoriaujant Urtei Zagurskytei,dalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovei Rasai Girdauskienei, administracinėn atsakomybėn patrauktam V. B. ir jo atstovei advokatei Jelenai Smirnovai, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) virÅ¡ininko Viginto LukoÅ¡iaus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V.

B., jo atstovės advokatės Jelenos Smirnovos apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarimo V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A15-544-660/2017, kuriuo V. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnį 1 dalį ir jam skirta 150 eurų dydžio bauda, o taip pat jo atžvilgiu nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutarimu V. B. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, ir nubaudė jį 150 eurų bauda už tai, kad jis 2016 m. spalio 15 d., apie 18.00 val., Kaune, ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), pravažiavime tarp gyvenamųjų daugiabučių namų, vairavo transporto priemonę Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į kairę nepraleido prieÅ¡prieÅ¡iais važiavusio dviračio, vairuojamo I.

L., ko pasėkoje su juos susidÅ«rė ir nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ , taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 157 punkto reikalavimus. V. B. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis 2016 m. spalio 15 d., apie 18.00 val., Kaune, ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), pravažiavime tarp gyvenamųjų daugiabučių namų, įvykus eismo įvykiui, kurio metu buvo sužalotas kitas asmuo, įvykio vietoje nepasiliko, nepranešęs apie įvykį policijai iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, tuo pažeisdamas KET 219.4 punkto reikalavimus.

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutarimu bylos teisenÄ pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Institucijos atstovas pateiktu apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje – administracinio teisės pažeidimo bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Institucijos atstovo manymu, apylinkės teismas nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Byloje esančių įrodymų visuma liudija, kad V. B., tuo metu bÅ«damas policijos pareigÅ«nu, žinojo, kad eismo įvykio atveju, kai yra sužalotų asmenų, visada kviečiama policija. Vertinant apgadinimų mÄ stÄ bei pobÅ«dį, pažeidėjas negalėjo nejausti automobilio ir dviračio kontakto bei nesuprasti, kad iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alina neteisėtai. Kaip matyti iÅ¡ teismo posėdžio protokolo, automobilio apgadinimo faktÄ patvirtino ir pats V. B.. Tai, kad V. B. norėjo iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir tikėjosi nuslėpti padarytÄ pažeidimÄ , patvirtina ir tai, jog jis I.

L. davė 10 eurų. Be to, kaip matyti iÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o, kai I. L. sekė V. B., jis bandė suklaidinti I. L. bandydamas eiti ne į tÄ laiptinę, kurioje iÅ¡ tiesų gyvena. Akcentuotina tai, jog Å¡io vaizdo įraÅ¡o pirmosios instancijos teismas nevertino. Be to, kaip matyti iÅ¡ I. L. parodymų, kol jis gulėjo ant asfalto, V. B. patraukė automobilį ir pastatė jį kiek toliau, t. y. bandė slėpti transporto priemonę, jÄ iÅ¡kart patraukdamas iÅ¡ eismo įvykio vietos. Apeliaciniame skunde institucija taip pat pažymėjo, kad V.

B. ne tik kaip vairuotojas turėjo žinoti, kad pasitraukti iš eismo įvykio vietos yra neleistina, bet ir turėjo vykdyti tai, kas nurodyta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtintame Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso VI skyriaus 14.5 punkte, t. y. patekęs į eismo įvykį, kai vairavo transporto priemonę, privalėjo nedelsiant pranešti savo tiesioginiam vadovui, tačiau to nepadarė. Nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarimu V.

B. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį nutraukti. Skunde V. B. nurodo, kad jis dviratininko neparbloÅ¡kė, ant jo automobilio nėra susidÅ«rimo pėdsakų, o automobilio pažeidimai nebuvo padaryti įvykio metu. V. B. nuomone, ant jo automobilio negalėjo likti raudonų dviračio dažų, kadangi pagal transporto priemonės apžiÅ«ros aktÄ dviračio aÅ¡ies detalė yra juodos spalvos, kuri dviračio dalis paliko raudonus dažus ant automobilio ir tai, ar tai yra I.

L. dviračio dažai, nenustatyta. Taip pat nenustatytas įvykio mechanizmas ir susidÅ«rimo vieta. V. B. teigimu, nesiaiÅ¡kinta, kada ant V. B. automobilio atsirado apgadinimai. Anot apelianto, byloje esanti įvykio vietos schema neteisinga, tuo tarpu jo pateiktos schemos ir fotonuotraukų teismas nepriėmė.Apeliaciniu skundu V. B. atstovė advokatė Jelena Smirnova praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarimo dalį, kurioje V. B. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, ir Å¡ioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti, likusiÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ .

Skunde teigiama, kad skundžiamas nutarimas V. B. nesuprantamas, kadangi jame teismo nustatyta įvykio vieta – pravažiavimas tarp gyvenamųjų namų ties (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini), nurodyta neteisingai. Teigia, jog šioje byloje nurodomi trys įvykio vietos adresai: eismo įvykio vietos plane nurodyta įvykio vieta – gyvenamųjų namų teritorija (duomenys neskelbtini); pranešime apie eismo įvykį ir pareigūno R. V. tarnybiniame pranešime nurodytas eismo įvykio vietos adresas ties (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini); tyrėjo J.

G., jo virÅ¡ininkės L. S. tarnybiniuose praneÅ¡imuose ir nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nurodyta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), pravažiavime tarp gyvenamųjų daugiabučių kiemų. Apeliantės teigimu, neteisingas įvykio vietos nurodymas pažeidžia jos atstovaujamojo teisę į gynybÄ . Skunde taip pat nurodoma, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, sudėties buvimÄ V.

B. veikoje. Teigiama, kad V. B. manymu, susidÅ«rimo nebuvo, o dviratininkas galėjo nukristi pats, nesuvaldęs dviračio. Kaip nurodė V. B., atvažiavęs nuo iÅ¡važiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę pusės ir važiuodamas pravažiavimo taku jis ketino daryti kairįjį posÅ«kį į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę ties (duomenys neskelbtini) namu, rodė kairio posÅ«kio signalÄ apsidairė ir iÅ¡ lėto pradėjo daryti manevrÄ . Jo vairuojamam automobiliui nežymiai pakrypus į kairę link aikÅ¡telės pamatė prie automobilio kairio Å¡ono dviratininkÄ , kuris prie automobilio atsirado staigiai, V.

B. manymu, nuo jo automobilio galo pusės. Kai dviratininkas nukrito, iki menamos susikirtimo linijos su įvažiavimu į aikÅ¡telę buvo likę ne mažiau 1,4 m. Mano, kad dviratininkas važiavo dideliu greičiu ir nesuvaldęs dviračio pats nukrito. Dviračio ir automobilio kontakto V. B. nepajuto. V. B. iÅ¡ karto sustojo ir iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Jo teigimu, vaikinas jau buvo atsistojęs ir pakėlęs dviratį. Advokatės nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog V.

B. nepraleido iÅ¡ prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančio dviratininko I. L., nes tokios aplinkybės nenustatytos ir tam byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų:įvykio dienÄ I. L. negalėjo nurodyti ir nenurodė tikslios įvykio vietos, savo važiavimo krypties, kas atsispindi policijos pareigÅ«no R. V. tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l. 10), o įvykio vietÄ parodė tik 2016 m. spalio 17 d., kas atsispindi sudarytame eismo įvykio plane (b. l. 18). Skunde nurodoma, kad nukentėjusysis I. L. dėl įvykio vietos ir važiavimo krypties davė nenuoseklius, prieÅ¡taringus ir painius parodymus, nurodydamas, kad jis važiavo (duomenys neskelbtini), nuo pastato Nr. (duomenys neskelbtini) link iÅ¡važiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę, vėliau tvirtino, kad jis dviračiu važiavo prie (duomenys neskelbtini) namo, kai jį kliudė automobilis, dar vėliau nurodė, jog važiavo nuo (duomenys neskelbtini) namo pusės link (duomenys neskelbtini) g.

Kadangi I. L. kiekvienÄ kartÄ nurodė vis kitÄ savo judėjimo kryptį, jo parodymai yra nepatikimi; fotolentelėje Nr. 1 yra užfiksuota, kad I. L. parodė eismo įvykio, įvykusio 2016 m. rugpjūčio 15 d. ties pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), o ne įvykusio 2016 m. spalio 15 d. (b. l. 20), vietÄ , todėl teismas Å¡ia fotolentele negalėjo remtis kaip įrodymu;teisme I. L. parodė, kad automobilis pradėjo greitai sukti, tačiau bÅ«damas KMUK vaikų priėmimo skyriuje konsultuojančiam chirurgui nurodė, kad jį partrenkė kieme nedideliu greičiu važiavęs automobilis;pirminiuose paaiÅ¡kinimuose I.

L. tvirtino, kad automobilis Audi 80 priekine dalimi kliudė dviračio kairį ratÄ ir jo kairę kojÄ . Teisme nukentėjusysis nurodė, kad jo dviračio kairį ratÄ ir jo kairę kojÄ V. B. kliudė „savo automobilio nuo manęs deÅ¡ine puse“. Tačiau V. B. tvirtina, kad jam pasirodė, jog dviratininkas prie automobilio kairio Å¡ono atsirado nuo automobilio galo. Skunde teigiama, kad Å¡is prieÅ¡taravimas nebuvo paÅ¡alintas. pirminiuose parodymuose I. L. neminėjo, kad automobilio Audi 80 vairuotojas nerodė posÅ«kio signalo, o apklaustas teisme nurodė Å¡iÄ naujÄ aplinkybę, kad posÅ«kis nebuvo rodomas, nors V.

B. tvirtina, kad rodė posÅ«kio signalÄ , nes tai daro automatiÅ¡kai;5.2.6. pirminiuose parodymuose I. L. nurodė, kad iÅ¡ karto po įvykio V. B. automobiliu pavažiavo ir jį pasistatė kiek toliau, po to iÅ¡lipo ir priėjo, tačiau teisme Å¡ios aplinkybės nenurodė. Pats V. B. neigia, kad buvo patraukęs automobilį iÅ¡ karto po įvykio, tvirtina, kad iÅ¡ karto sustojo ir iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo; pirminiuose parodymuose I. L. nurodė, kad iÅ¡ karto po įvykio buvo nukritęs ant deÅ¡inio Å¡ono ir iÅ¡ karto atsistojo pats.

Tačiau apklaustas teisme nurodė, kad nukritęs ant asfalto gulėjo apie minutę, V. B. jam atsistoti nepadėjo. V. B. nurodė, kad iš kairės atsiradęs dviratininkas buvo pasviręs, nukritęs, bet iš karto atsistojo ir pakėlė dviratį, kol V. B. išlipo iš automobilio; iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. L. padarytas nugaros ir kairės blauzdos sumušimas bei odos nubrozdinimas kairėje čiurnoje, tačiau dėl sužalojimų kilmės specialistas nurodė, kad jie galėjo būti padaryti tiek judančio automobilio dalimis, tiek ir nugriuvus ant kieto buko pagrindo, todėl, kaip teigiama skunde, nepašalinta abejonė dėl V.

B. versijos, kad I. L., privažiavęs prie V. B. automobilio nuo įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę pusės nuo automobilio galo, galėjo nesuvaldyti dviračio ir nukristi prie V. B. automobilio kairės pusės ant kairiojo Å¡ono ir susižaloti bei apgadinti dviratį nuo kritimo, o ne dėl to, kad buvo partrenktas automobilio. Skunde kritikuojamas 2016 m. spalio 17 d. eismo įvykio vietos planas, kuris, apelianto teigimu, sudarytas netiksliai ir neteisingai atspindi pravažiavimo tako ties (duomenys neskelbtini) namu ir kitų elementų konfigÅ«racijÄ ir iÅ¡dėstymÄ , jame neteisingai pavaizduoti pravažiavimo tako ties (duomenys neskelbtini) namu sÄ lygos ir ypatumai, kiti gatvės elementai, todėl susidaro iÅ¡kreiptas įvykio vietos vaizdas, kas įtakoja neteisingÄ kelio situacijos ir įvykio vertinimÄ .

Teigiama, jog Å¡iame plane nurodyta, kad pravažiavimo takas tarp daugiabučių namų nuo (duomenys neskelbtini) namo ties (duomenys neskelbtini) namu ir toliau link iÅ¡važiavimo į (duomenys neskelbtini) g. yra iÅ¡dėstytas tiesioje linijoje kaip tiesus ruožas atitinkamai 3,1 m ir 3,2 m pločio. Tačiau tai neatitinka tikrovės, nes ties įvažiavimu link (duomenys neskelbtini) namo pravažiavimo takas daro zigzago formos vingį, todėl ruoÅ¾Ä nuo (duomenys neskelbtini) namo link iÅ¡važiavimo į (duomenys neskelbtini) g. ties susikirtimu su įvažiavimu link (duomenys neskelbtini) namo galima kirsti arba 90 laipsnių kampu (kas neįtikėtina) arba įstrižai, kas labiau tikėtina.

I. L. apklausiamas teisme parodė, kad pamatė V. B. automobilį savo pusėje, nieko nepagalvojo, tačiau maÅ¡ina pradėjo greitai sukti, ko pasėkoje nukentėjusįjį partrenkė ir jis nukrito. Apelianto teigimu, tokia situacija Å¡iame ruože neįmanoma. Skunde teigiama, kad jei I. L. bÅ«tų važiavęs tiesiai 0,5 m atstumu nuo deÅ¡iniojo pravažiavimo tako kraÅ¡to, jis įsirėžtų tiesiai į 3 m pločio žaliÄ jÄ vejÄ , kurioje auga medžiai. Pravažiavimo tako ypatumai, į kuriuos teismas atsisakė atsižvelgti, duoda pagrindÄ abejoti tiek I.

L. nurodyta susidÅ«rimo vieta, (maždaug ties susikirtimo pravažiavimo tako ir įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) namo kiemÄ viduriu), tiek dviračio važiavimo trajektorija ir kryptimi. Atsižvelgiant į V. B. nurodytas aplinkybes, pravažiavimo tako ypatumus, nepaÅ¡alinta abejonė, kad I. L. galėjo važiuoti nuo įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę pusės, nesuvaldė dviračio ir nukrito ties V. B. automobilio kairiu Å¡onu. Be to, skunde teigiama, kad teismas nenagrinėjo I. L. nurodytos pirminės versijos dėl jo važiavimo krypties, jog jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) namo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Apeliantui abejonė kyla dėl to, kad I.

L. važiavo 0,5 m atstumu nuo pravažiavimo tako deÅ¡iniojo kraÅ¡to, bei dėl I. L. nurodytos susidÅ«rimo vietos maždaug ties susikirtimo į įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) namo kiemÄ viduriu. Skunde nurodoma, jog galimai I. L. važiavo pravažiavimo tako viduriu, ar net kairiu tako kelkraščiu. Be to, kaip teigiama skunde, tikėtina, jog dviratininkas smarkiai virÅ¡ijo greitį, nevilkėjo ryÅ¡kios liemenės, nebuvo užsidėjęs Å¡almo. Tikėtina tai, kad I. L. kirsdamas minėtÄ tako pravažiavimo vingį įstrižai galėjo iÅ¡važiuoti į prieÅ¡ingÄ važiavimo juostÄ ir atsitrenkti į V.

B. automobilį, kuris pradėjo posūkį, bet jo neužbaigė. Todėl tikėtina, kad galimai nukentėjusiojo padaryti KET pažeidimai nebuvo įvertinti, o V. B. kaltė preziumuota. Skunde taip pat teigiama, kad teismas kategoriškai nenustatė, kokia buvo dviratininko I. L. važiavimo kryptis ir trajektorija, o taip pat greitis prieš įvykį, kurioje vietoje įvyko susidūrimas, kuriomis dalimis kontaktavo V. B. automobilis ir I. L. dviratis, ir ar kontaktavo, t. y. galimo susidūrimo mechanizmas šioje byloje nėra nustatytas. 2016 m. spalio 17 d. dviračio FUJI techninės apžiūros aktas ir jo priedai – fotolentelės – nėra informatyvūs, nes dviračio defektų aprašymas nėra konkretus, neaišku, kokio pobūdžio apgadinimai yra kairėje dviračio pusėje ant dviračio vairo šakės ties rato ašimi, kokiame aukštyje ir kokio pločio yra nubrozdinimai, kurioje vietoje ir kuriame aukštyje yra matomi žalios spalvos dažai, kokio pobūdžio nubrozdinimai ant balnelio dešinės pusės. Atkreiptas dėmesys, kad iš fotonuotraukų matyti, kad nubrozdinimai ant dviračio balnelio yra ne tik dešinėje, bet ir kairėje pusėje, tačiau jie neaprašyti.

Taip skunde nurodoma, kad 2016 m. spalio 19 d. automobilio Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros aktas yra neinformatyvus, neaišku, kur, ant kurios automobilio detalės užfiksuotos raudonų dažų žymės ant priekinio automobilio bamperio kairės pusės, maždaug 40 cm aukštyje, institucija nesiaiškino dėl rastų dviračio ir automobilio apgadinimų ir raudonos spalvos dažų kilmės ant automobilio, be to, nenustatė ant V. B. automobilio konkrečių kontakto su dviračiu FUJI vietų.

Be to, pirmosios instancijos teismas nenustatė ant dviračio FUJI kairės pusės vairo šakės ties rato ašimi rastų žalios spalvos dažų kilmės, ar tai yra V. B. automobilio dažai. Dėl kaltinimo V. B. pasišalinimu iš eismo įvykio vietos skunde nurodoma, kad nukentėjusiojo I. L. parodymai yra prieštaringi, nes pirminiuose parodymuose jis nenurodė, kad iš karto po įvykio skundėsi V. B., kad susižalojo, rodė apgadintus daiktus, tačiau apklaustas pirmosios instancijos teisme pradėjo tvirtinti, kad V.

B. iÅ¡ karto pasakė dėl sugadintų daiktų, o taip pat patirtų sužalojimų. Pirminiuose parodymuose I. L. nurodė, kad vairuotojas jam siÅ«lė 10 eurų, tačiau I. L. jų neėmė, tačiau pirmosios instancijos teisme nurodė, kad paėmė 10 eurų, kuriuos vėliau grÄ Å¾ino V. B.. Dėl policijos ir pagalbos iÅ¡kvietimo nukentėjusiojo parodymai taip pat prieÅ¡taringi, nes pirmosios instancijos teisme jis nurodė, kad V. B. siÅ«lė kviesti policijÄ , vėliau pradėjo tvirtinti, kad policijos kviesti nesiÅ«lė, dar vėliau į papildomÄ klausimÄ paaiÅ¡kino, kad V.

B. „juokdamasis pasakė, ar kviečiam policijÄ â€œ. Tačiau I. L., kaip jis teigia, tuo metu nieko nepasakė, nes jam skaudėjo nugarÄ . Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, savo iÅ¡vadas grindė tik prielaidomis, o ne objektyviais ir neginčytinais įrodymais, neiÅ¡nagrinėjo kiekvieno įrodymo atskirai ir įrodymų viseto, suteikė nepagrįstÄ prioritetÄ prieÅ¡ kitus įrodymus tik V.

B. kaltinantiems įrodymams, o bÅ«tent I. L. parodymams, ignoravo V. B. teisinančius įrodymus, abejonių nevertino kaltininko naudai ir tuo pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ , kas sÄ lygojo neteisingÄ esminių bylos aplinkybių nustatymÄ , neteisingÄ materialinių teisės normų taikymÄ , klaidingÄ veikos kvalifikavimÄ , o galiausiai – neteisingo sprendimo priėmimÄ . Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybę, kad Institucija buvo tendencinga V. B. atžvilgiu, nes dėl galimo administracinio teisės pažeidimo fakto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o ne administracinė teisena, kÄ patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-49371-16 duomenys.

Skunde taip pat teigiama, kad Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros antrojo skyriaus prokurorė Vilija Å alčiuvienė neturėjo teisinio pagrindo iÅ¡kelti administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, kadangi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba nesurinko pakankamai įrodymų administracinio teisės pažeidimo faktui konstatuoti (ATPK 256 straipsnio 1, 3 dalis, ANK 569 straipsnio 1, 2 dalis). V.

B. atstovė advokatė J. Smirnova pateikė atsiliepimÄ dėl Institucijos apeliacinio skundo (b.l. 109-117), atsiliepime praÅ¡o Institucijos apeliacinio skundo netenkinti. Institucija pateikė atsiliepimÄ dėl V. B. apeliacinio skundo, atsiliepime praÅ¡o V. B. apeliacinio skundo netenkinti. Teismo posėdžio metu V. B. ir jo atstovė prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, Institucijos apeliacinio skundo netenkinti, Institucijos atstovė prašė Institucijos apeliacinį skundÄ tenkinti, V. B. ir jo atstovės apeliacinius skundus atmesti.

Teismas k o n s t a t u o j a : Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, V. B. ir jo atstovės skundai netenkinami. Nors Institucija apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teismui, tačiau apeliacinės instancijos teismas visus apeliaciniame skunde keliamus klausimus gali iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės. 2017 m. sausio 1 d. ATPK neteko galios, jį pakeitė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK).

Taigi sprendžiant klausimus dėl administracinių teisės pažeidimų, kurių teisena pradėta dar galiojant ATPK, turi bÅ«ti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Ä®sigaliojimo įstatymas) nuostatomis. Ä®sigaliojimo įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad „iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymÄ Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamÄ Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos.“ Ä®sigaliojimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, Å¡i veika perkvalifikuojama pagal atitinkamÄ Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta Å¡velnesnė administracinė atsakomybė“.

Taigi, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ , teismas turi patikrinti, ar už pažeidimus, už kurių padarymÄ asmuo yra nubaustas, ANK numatyta Å¡velnesnė atsakomybė, kadangi tokiu atveju turi bÅ«ti sprendžiama dėl padaryto pažeidimo perkvalifikavimo.V. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį. ATPK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymÄ , užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 144 Eur iki 289 Eur arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo 579 iki 868 Eur.

ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ Å¡iuo atveju atitinka ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas. ANK 423 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymÄ sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 150 iki 300 Eur ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 600 iki 850 Eur. ANK 423 straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, kad už Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ gali bÅ«ti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo vienerių iki dvejų metų.

Å iuo atveju matyti, kad pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį atsakomybė numatyta griežtesnė negu pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, todėl vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, pagal atitinkamÄ ANK straipsnį Å¡i veika neperkvalifikuojama.ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 868 eurų iki 1158 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje (Å¡iuo konkrečiu atveju padaryta žala nevirÅ¡ija 15 BBND, b. l. 48, 49) numatyta, kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudÄ nuo 600 iki 850 eurų, taip pat gali bÅ«ti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų arba transporto priemonės konfiskavimas (ANK 426 straipsnio 7 dalis, 8 dalis).

Šiuo atveju ANK numato švelnesnę atsakomybę, nes nebegalima skirti administracinio arešto, taip pat mažėja galimos skirti baudos dydžio vidurkis nuo 1013 iki 725 eurų, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nėra privalomas. Todėl V. B. veika perkvalifikuojama iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.Dėl kaltinimo pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį. Kaip jau minėta, V. B. pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad 2016 m. spalio 15 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), pravažiavime tarp gyvenamųjų namų, vairavo transporto priemonę Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į kairę nepraleido priešpriešiais važiavusio dviračio, vairuojamo I.

L., ko pasėkoje su juo susidÅ«rė ir nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ , taip pažeidė KET 157 punkto reikalavimus. V. B. atstovės apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl skundžiamame nutarime nurodytos netikslios įvykio vietos – pravažiavimo tarp gyvenamųjų namų ties (duomenys neskelbtini) namu, dėl ko, kaip nurodo V. B. atstovė, buvo pažeista V. B. teisė į gynybÄ . Su Å¡iuo V. B. atstovės argumentu aukÅ¡tesnės instancijos teismas sutinka iÅ¡ dalies, nes, kaip matyti iÅ¡ eismo įvykio vietos plano (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-49371-16 l. 18), eismo įvykio vieta yra ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini).

Å iÄ aplinkybę apeliacinės instancijos teisme žodinio teismo posėdžio, suorganizuoto siekiant paÅ¡alinti bet kokius byloje esančius prieÅ¡taravimus ir netikslumus, metu patvirtino ir pats V. B.. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka aukÅ¡tesnės instancijos teisme ginčo dėl Å¡ios aplinkybės nekilo, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamame Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarime nurodytÄ eismo įvykio vietÄ patikslina ir laiko, kad įvykio vieta yra ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), pravažiavime tarp gyvenamųjų namų.

Kaip matyti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. V. tarnybinio pranešimo (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-49371-16 l.14), jame įvykio vieta nurodyta ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini). Kituose su eismo įvykio tyrimu susijusiuose dokumentuose (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-49371-16 l.6-8, 10-13, 15, 16, 91-97) eismo įvykio vietos adresas yra nurodytas skirtingai, tačiau pagrindinis dokumentas, kuriame yra užfiksuota eismo įvykio vieta ir pastato, prie kurio įvykio minimas eismo įvykis, adresas, yra eismo įvykio vietos planas (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-49371-16 l. 18), su kuriuo V.

B. turėjo galimybę susipažinti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Todėl negalima sutikti su V. B. atstovės apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog neteisingai nurodžius eismo įvykio vietos adresÄ , buvo pažeista V. B. teisė į gynybÄ . Apygardos teismas pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje 2017 m. vasario 15 d. prie bylos medžiagos prijungtoje eismo įvykio schemoje, sudarytoje V. B. (b. l. 25), taip pat pareigÅ«no J. G. sudarytame eismo įvykio vietos plane ir jo prieduose – fotonuotraukose (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-49371-16 l. 18, 20) užfiksuota ta pati įvykio vieta, todėl akivaizdu, jog Å¡i aplinkybė tiek V.

B., tiek ir jo atstovei buvo žinoma bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir neteisingas eismo įvykio vietos nurodymas kai kuriuose procesiniuose bylos dokumentuose ir skundžiamame nutarime negali būti laikomas V. B. teisių pažeidimu.

16. Negalima sutikti su V. B. ir jo atstovės skundų argumentu, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, sudėties buvimÄ V. B. veikoje. Skunduose įvardijamas visas sÄ raÅ¡as aplinkybių, kurios neva neleido pirmosios instancijos teismui priimti objektyvaus ir neÅ¡aliÅ¡ko sprendimo dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 172 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Tačiau apygardos teismas laikosi prieÅ¡ingos nuomonės ir Å¡tai dėl ko.ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

V. B. skundžiamu nutarimu buvo pripažintas pažeidęs KET 157 punkto reikalavimus, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo I. L. sveikata. V. B. ir jo atstovė apeliaciniuose skunduose ginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotÄ V. B. padarytÄ KET 157 punkto reikalavimų pažeidimÄ , teigdami, kad KET reikalavimus galimai pažeidė nukentėjusysis I. L., dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Apygardos teismas su tokiais V. B. ir jo atstovės argumentais sutikti negali. KET 157 punkte įtvirtinta nuostata, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi tiesiai arba į deÅ¡inę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.

V. B. atstovės nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad V. B. nepraleido atvažiuojančio dviratininko I. L., nes tokios aplinkybės nenustatytos ir tam byloje nėra neginčytinų įrodymų. Kaip vienas argumentų nurodomi prieÅ¡taringi ir V. B. versijai prieÅ¡taraujantys nukentėjusiojo I. L. parodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas padarydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ . V. B. atstovės skunde nurodoma, jog, V. B. manymu, V. B. pradėjus vairuojamu automobiliu daryti posÅ«kį į kairę, automobiliui nežymiai pakrypus, V.

B. pamatė prie automobilio kairio Å¡ono dviratininkÄ , kuris prie automobilio atsirado staigiai, V. B. manymu, nuo jo automobilio galo pusės. Tačiau apygardos teismo nuomone, tokios V. B. versijos nepatvirtina jokie kiti objektyvÅ«s bylos duomenys, o ir pats V. B. Å¡iÄ versijÄ kelia tik kaip galimÄ Ä¯vykio mechanizmÄ , tačiau pats nėra tikras, kaip įvyko jo vairuojamo automobilio susidÅ«rimas su dviratininku ir aÅ¡ iÅ¡ viso susidÅ«rimas buvo. Siekiant paÅ¡alinti byloje esančius prieÅ¡taravimus V. B. buvo apklaustas teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme, kur jis paaiÅ¡kino, jog nematė, kaip važiavo dviratininkas I.

L., jį pamatė automobilio priekyje ir sustabdė automobilį. I. L. nurodytos aplinkybės, jog dviratininkas galėjo atvažiuoti iÅ¡ priekio, V. B. neginčijo (b. l. 152). Teikdamas paaiÅ¡kinimÄ policijos pareigÅ«nui (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-49371-16 l.

29) V. B. nurodė, jog dėl įvykio nuoÅ¡irdžiai gailisi, savo kaltę pripažįsta. Teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme V. B. teigė, jog Å¡iÄ aplinkybę paaiÅ¡kinime nurodė tik dėl to, kad taip jam patarė raÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ paėmęs pareigÅ«nas. Tačiau liudytojas J. G. teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme tai paneigė (b. l. 160). Nukentėjusysis I. L. tiek teikdamas paaiÅ¡kinimÄ tyrėjui J. G., tiek apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-49371-16 l. 30, 57) dėl eismo įvykio mechanizmo parodė, kad jam važiuojant keliu tiesia kryptimi pamatė prieÅ¡ais atvažiuojantį tamsiai žalios spalvos automobilį, kuris tuo metu, kai I.

L. buvo beveik lygiagrečiai su automobiliu, pradėjo sukti į kairę, į kiemuose esančiÄ kitÄ gatvelę, dėl ko automobilis priekine dalimi kliudė dviračio kairę pusę ir kairę nukentėjusiojo kojÄ . Nuo smÅ«gio I. L. nuvirto į deÅ¡inę pusę, nukrito ant asfalto. IÅ¡ esmės tas pačias eismo įvykio aplinkybes I. L. nurodė tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme (b. l. 30-31), tiek ir apklausiamas apeliacinės instancijos teisme (b. l. 156-157). V. B. ir jo atstovės apeliaciniuose skunduose nurodyti nukentėjusiojo parodymuose esantys neatitikimai dėl įvykio vietos adreso, dėl to, jog konsultuojančiam chirurgui jis nurodė, kad jį partrenkė nedideliu greičiu važiavęs automobilis, jog tik teisme I.

L. nurodė, kad automobilio vairuotojas nerodė posūkio signalo, dėl automobilio pasitraukimo iš įvykio vietos momento, dėl nukentėjusiojo atsistojimo po įvykio nuo grindinio nelaikytini esminiais ir šie neatitikimai nukentėjusiojo I. L. nurodytų aplinkybių dėl eismo įvykio mechanizmo nepaneigia. Be to, priešingai nei nurodyta V. B. atstovės apeliaciniame skunde, nukentėjusiojo I. L. parodymų dėl eismo įvykio mechanizmo nepaneigia ir V. B. paaiškinimas, nes pastarojo asmens versija dėl eismo įvykio mechanizmo grindžiama jo paties prielaidomis, kadangi V.

B. konkretaus eismo įvykio mechanizmo nurodyti negalėjo. Jo iškeltos versijos, jog dviratininkas galėjo atvažiuoti V. B. iš paskos, nuo automobilio galo, nepatvirtina ne tik jokie objektyvūs bylos duomenys, bet kategoriškai patvirtinti negali ir pats V. B.. Tuo tarpu nukentėjusysis nuo pat eismo įvykio tyrimo pradžios nurodė vienintelę eismo įvykio kilimo priežastį, šiuos jo parodymus patvirtino įstatyminis atstovas J. L., kuris teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog sūnus jam sakė, kad automobilis atsitrenkė jam (I.

L.) į Å¡onÄ (b. l. 159). Be to, teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis I. L. parodė, kad iki įvykstant eismo įvykiui jis važiavo 3-5 km/h greičiu, dėl Å¡io nurodyto greičio yra tikras, nes jau po įvykio jis važiavo dviračiu tokiu pat greičiu ir pagal telefone esančiÄ programėlę nustatė važiavimo greitį (b. l. 157). I. L. parodymuose esantys neatitikimai dėl pastato, ties kuriuo įvyko eismo įvykis, adreso, paaiÅ¡kinami tuo, kad, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, netoli įvykio vietos (duomenys neskelbtini) yra pastatai, kurių numeriai yra (, namų iÅ¡sidėstymas yra klaidinantis, kuo paaiÅ¡kinami ir pareigÅ«nų procesiniuose dokumentuose, ir nukentėjusiojo I.

L. parodymuose esantys įvykio vietos adreso neatitikimai. Kaip jau minėta, ginčo dėl pastato ties šia įvykio vieta adreso nekilo, o nukentėjusiojo I. L. važiavimo kryptis link išvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę buvo nustatyta remiantis nukentėjusiojo parodymais, kurie apygardos teismo laikomi patikimais, nuosekliais, jie nepaneigti ir paties V. B. parodymais. Nukentėjusiojo I. L. parodymus dėl eismo įvykio vietos, jo mechanizmo patvirtina eismo įvykio vietos planas, taip pat fotolentelė su fotonuotraukomis, kuriose užfiksuotas eismo įvykio vietos vaizdas (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-49371-16 l. 18, 20).

Å iuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, prieÅ¡ingai nei teigia V. B. atstovė apeliaciniame skunde, yra aiÅ¡kiai pagal nukentėjusiojo parodymus užfiksuota eismo įvykio vieta, eismo įvykio vietos planÄ sudaręs pareigÅ«nas J. G. teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu patvirtino, jog eismo įvykio vietÄ nurodė kartu su pareigÅ«nu įvykio vietoje buvęs nukentėjusysis I. L., todėl apygardos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, vadovaujasi Å¡iuo eismo įvykio vietos planu, kuris atitinka ir nukentėjusiojo nurodytÄ eismo įvykio mechanizmÄ .

Nesutiktina su V. B. atstovės apeliacinio skundo argumentu, jog minimas eismo įvykio vietos planas yra neinformatyvus dėl netiksliai ir neteisingai atspindėtos pravažiavimo tako konfigÅ«racijos. Apygardos teismo nuomone, plane nurodytÄ informacijÄ papildo pridėtos fotonuotraukos, kurių padidintas vaizdas buvo peržiÅ«rėtas teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme, Å¡iose fotonuotraukose ir eismo įvykio vietos plane esančiÄ informacijÄ vertinant kompleksiÅ¡kai, Å¡ios informacijos Å¡iai bylai iÅ¡spręsti pakanka.

V. B. atstovės skunde taip pat keliamas klausimas dėl fotolentelės (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-49371-16 l.

20) sudarymo datos, tačiau apygardos teisme peržiÅ«rint Å¡iose fotonuotraukose užfiksuotÄ informacijÄ V. B. pripažino, liudytojas J. G. taip pat patvirtino, jog Å¡ioje fotonuotraukose užfiksuotas eismo įvykio vietos vaizdas, todėl klaidingas datos Å¡ioje fotolentelėje nurodymas nedaro Å¡ios fotolentelės negaliojančia. Negalima sutikti su V. B. atstovės apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokie buvo dviratininko I. L. važiavimo kryptis ir trajektorija, taip pat nenustatė galimo susidÅ«rimo mechanizmo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime konstatavo, jog I. L. važiuojant dviračiu keliu tiesiai, jį kliudė į kairę sukantis automobilis, nuo smÅ«gio į kairę kojÄ jis nukrito. Å iai pirmosios instancijos iÅ¡vadai pritaria skundus nagrinėjantis apygardos teismas. IÅ¡ tikrųjų, kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini), I. L. buvo padaryti Å¡ie sužalojimai – nugaros ir kairės blauzdos sumuÅ¡imai bei odos nubrozdinimo kairėje čiurnoje, kurie galėjo bÅ«ti padaryti tiek judančio automobilio dalimis, tiek ir nugriuvus ant kieto buko pagrindo.

Tačiau prieÅ¡ingai, nei teigia skunde V. B. atstovė, Å¡i specialisto iÅ¡vada nepaneigia I. L. versijos, jog V. B. vairuojamas automobilis atsitrenkė į I. L. dviračio kairį Å¡onÄ , kliudė I. L. kairę kojÄ priekiniu automobilio vairuotojo pusės kampu, po ko I. L. nugriuvo ant deÅ¡inio Å¡ono. V. B. atstovės skunde taip pat nurodoma, kad dviračio ir automobilio apžiÅ«ros aktuose ir jų prieduose – fotonuotraukose esantys defektų apraÅ¡ymai yra neinformatyvÅ«s, nėra nustatyta, kokie transporto priemonių apgadinimai buvo padaryti Å¡io eismo įvykio metu.

Su šiuo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas sutinka iš dalies. Kaip matyti iš dviračio FUJI techninės apžiūros akto (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-49371-16 l. 21-23), jame nurodyta, kad apgadinta dviračio vairo šakė ties rato ašimi kairėje dviračio pusėje, ji yra nubrozdinta, ant nubrozdinimų matomi žalios spalvos dažų likučiai. Automobilio Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros akte (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-49371-16 l. 24-28) taip pat užfiksuoti automobilio išoriniai techniniai defektai, tačiau nei I.

L., nei V. B. teismo posėdžio apeliacinėje instancijoje metu negalėjo nurodyti, kurie konkrečiai iÅ¡ Å¡ių nubrozdinimų buvo padaryti eismo įvykio metu. Atlikti papildomÄ Å¡ių transporto priemonių apžiÅ«rÄ nebuvo tikslinga, nes nuo įvykio praėjo daug laiko, be to, kaip nurodė I. L. įstatyminis atstovas, nukentėjusiojo dviratis buvo suremontuotas. Be to, tiek I. L. parodymų pagrindu, tiek ir specialisto iÅ¡vadoje nurodytų I. L. padarytų sužalojimų, tiek ir V. B. parodymų pagrindu, kuomet jis nurodė, kad susidÅ«rimo kontakto jis nepajuto, apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡io eismo įvykio metu stipraus kontakto nebuvo, todėl tikėtina, jog transporto priemonių nubrozdinimų Å¡io eismo įvykio metu padaryta nebuvo.

Å iuo konkrečiu atveju apygardos teismas remiasi nukentėjusiojo I. L. parodymais, jog V. B. vairuojamas automobilis priekiniu kairės pusės kampu atsitrenkė į dviračiu važiuojantį I. L., dviračio kairę pusę ir kliudė kairę I. L. kojÄ , po ko Å¡is nugriuvo ant grindinio. Apygardos teismas nesivadovauja V. B. parodymais apie galimÄ eismo įvykio mechanizmÄ , nes jo parodymai grindžiami prielaidomis, numanymais, nepatvirtinti jokiais kitais bylos duomenimis, todėl laikomi gynybine V. B. versija siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. V.

B. atstovės skunde keliama versija, kad I. L. galimai važiavo pravažiavimo tako viduriu ar net kairiu tako kelkraščiu, be to, tikėtina, jog dviratininkas galėjo įstrižai kirsti pravažiavimo tako vidurį ir atsitrenkti į V. B. automobilį, kuris pradėjo posūkį, bet jo neužbaigė. Tačiau byloje duomenų, pagrindžiančių V. B. atstovės apeliaciniame skunde nurodytus samprotavimus dėl galimos nukentėjusiojo I. L. važiavimo trajektorijos, nėra. Net ir pats V. B., kaip jau buvo nurodyta aukščiau, teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu negalėjo nurodyti nei I.

L. važiavimo krypties, nei trajektorijos. Nukentėjusysis I. L. apygardos teismo posėdyje parodė, kad iÅ¡ pradžių jis važiavo maždaug 0,40 m atstumu nuo deÅ¡inio kelkraščio, tuomet pravažiavimo tako vingyje jam teko sukti kairiau, jam bÅ«nant maždaug 30 metrų atstumu nuo prieÅ¡ais buvusios duobės, į I. L. atsitrenkė V. B. vairuojamas automobilis. Automobilis atsitrenkė į kairę dviračio pusę, kliudė kairę nukentėjusiojo kojÄ ir nukentėjusįjį pargriovė. Å ie nukentėjusiojo parodymai nebuvo paneigti byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, paties V.

B. parodymais, todėl laikytini patikimais ir teismas jais vadovaujasi spręsdamas V. B. kaltės dėl eismo įvykio klausimÄ . Byloje jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtintas V. B. atstovės apeliaciniame skunde nurodytas samprotavimas, jog nukentėjusysis I. L. smarkiai virÅ¡ijo greitį, Å¡ios aplinkybės nepatvirtino net ir pats V. B.. O atstovės skunde keliamas klausimas dėl nukentėjusiojo I. L. padarytų KET pažeidimų įvertinimo, laikomas nepagrįstu, nes Å¡ioje byloje nėra duomenų apie I.

L. padarytus KET reikalavimų, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusių su Å¡io eismo įvykio kilimu, pažeidimus. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog V. B. kaltė padarius jam inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo bei įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir nėra pagrindo, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, vertinti kitaip. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams. Apylinkės teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, kad sukdamas į kairę V.

B. nepraleido prieÅ¡prieÅ¡iais važiavusio dviračio, vairuojamo I. L., taip pažeidė KET 157 punkto reikalavimus, ko pasėkoje su juo susidÅ«rė ir nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ . V. B. atstovės apeliaciniame skunde nurodytÄ argumentÄ , jog prokurorė neturėjo teisinio pagrindo iÅ¡kelti administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas atmeta kaip nepagrįstÄ , nes tokia prokurorės teisė įtvirtinta ATPK 255 straipsnyje.Apygardos teismas taip pat nesutinka su V.

B. atstovės apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog Institucija buvo tendencinga V. B. atžvilgiu, nes Å¡is argumentas deklaratyvus, nėra nurodyta, kokius konkrečiai pažeidimus padarė ikiteisminio tyrimo metu pareigÅ«nai, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ dėl jų tendencingumo. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindas Å¡ioje byloje negali bÅ«ti vertinamas.Dėl kaltinimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį (ANK 426 straipsnio 1 dalį). Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, vieÅ¡oje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.Å is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET, t. y. nori taip elgtis.

Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino.

Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi bÅ«ti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobÅ«dis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

Pirmosios instancijos teismas spręsdamas V. B. atsakomybės už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ klausimÄ , skundžiamu nutarimu padarė iÅ¡vadÄ , kad V. B. veiksmuose pasiÅ¡alinant į įvykio vietos tyčios nėra, nes jis nesuprato, kad įvyko eismo įvykis – ant I. L. nesimatė jokių sužalojimų ir jis nepasakė, kad V. B. iÅ¡kviestų policijÄ , paėmęs dviratį pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio vietos ir kalbėjosi telefonu, neslėpė automobilio, nesiekė iÅ¡vengti atsakomybės už savo veiksmus, todėl nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties, bylos teisenÄ Å¡ioje dalyje nutraukė (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

V. B. kaltę dėl jam inkriminuoto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo neigė, teigdamas, jog jis įvykio metu ir po jo nesuprato, kad įvyko eismo įvykis, kad nukentėjusysis ar jo turtas yra sužaloti, todėl iš įvykio vietos pasitraukė, tačiau tokiais savo veiksmais atsakomybės nevengė, nesislėpė, netoli namų pastatė automobilį. Institucijos atstovas teigia, jog V. B., būdamas pareigūnu, turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir laikytis KET 219.4 punkto reikalavimų, be to, V.

B. privalėjo vadovautis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso VI sk. 14.5 punktu, ir apie eismo įvykį pranešti savo tiesioginiam vadovui, tačiau to nepadarė, todėl jo veikoje yra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Apygardos teismas dėl žemiau nurodytų aplinkybių, sutinka su Institucijos pozicija, jog V. B. veikoje yra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (ANK 426 straipsnio 1 dalyje) numatyto administracinio pažeidimo (nusižengimo) sudėties požymiai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ioje byloje sprendžiant dėl V. B. veikimo tiesiogine tyčia pasiÅ¡alinant iÅ¡ eismo įvykio vietos, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus ir teismo iÅ¡tirtus įrodymus, padarė nepagrįstas iÅ¡vadas ir priėmė neteisingÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ dalyje, kuria nutraukė V. B. atžvilgiu administracinio pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, teisenÄ . Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu buvo konstatuota V.

B. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta nuobauda už tai, kad jis 2016 m. spalio 15 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), pravažiavime tarp gyvenamųjų daugiabučių namų, vairavo transporto priemonę Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į kairę nepraleido prieÅ¡prieÅ¡iais važiavusio dviračio, vairuojamo I. L., ko pasėkoje su juos susidÅ«rė ir nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ , taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 157 punkto reikalavimus.

Nukentėjusysis I. L. paaiškinime (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-49371-16 l.

30) parodė, kad V. B. po įvykio ėmė ginčytis, kad kaltas dėl įvykio I. L., tačiau netrukus pasiÅ«lė 10 eurų, atsiprašė, teigė, kad juos pasiimtų ir nusipirktų saldainių arba susitaisytų dviratį. Å iuos parodymus I. L. patvirtino apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-49371-16 l. 57). Be to, nukentėjusysis apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė (b.l. 30), jog apie tai, kad sudaužytas I. L. telefonas, kad sugadintas dviratis, kad skauda nugarÄ bei kaklÄ , iÅ¡ karto po įvykio pasakė V.

B., o vėliau, eidamas paskui V. B. link jo namų, paprašė V. B. palaukti policijos pareigÅ«nų bei grÄ Å¾ino V. B. 10 eurų. Tai, kad nukentėjusysis kalbėjo su V. B. bei eidamas paskui jį bandė patekti į namo, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena V. B. laiptinę, tačiau ten nepateko dėl esančios duryse kodinės spynos bei dėl to, kad V. B. prieÅ¡ais nukentėjusįjį uždarė laiptinės duris, patvirtina vaizdo įraÅ¡ai (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-49371-16 l. 85), o taip pat apeliacinės instancijos teisme patvirtino I.

L. įstatyminis atstovas J. L., kuris parodė, kad girdėjo, kaip kalbant telefonu su J. L. I. L. perdavė V. B., kad iškviesta policija, kad tuoj atvažiuos tėtis ir greitoji pagalba (b.l. 158). Apygardos teismo nuomone, aplinkybę, kad V. B. turėjo ir galėjo suprasti, jog eismo įvykio metu buvo sugadintas I. L. turtas, patvirtina dviračio FUDI apžiūros aktas (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-49371-16 l. 21-23), iš kurio aiškiai matosi sugadintas dviračio priekinis ratas, šio sugadinimo, apygardos teismo nuomone, V.

B. po įvykio negalėjo nepastebėti. V. B., bÅ«damas policijos pareigÅ«nu, turėjo suprasti, jog tokio pobÅ«džio dviračio sugadinimas galėjo bÅ«ti padarytas transporto priemonių kontakto metu. Teikdamas paaiÅ¡kinimÄ (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-49371-16 l.

29) V. B. pripažino, kad dviračio ir automobilio kontaktas buvo, tik vėliau pakeitė pozicijÄ , jog kontakto iÅ¡ viso galimai nebuvo. Tačiau tokiÄ V. B. pozicijÄ apygardos teismas laiko gynybine, todėl vadovaujasi nukentėjusiojo I. L. parodymais, kurie patvirtinti kita bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kuriomis pritarta tokiai gynybinei V. B. pozicijai, yra neteisėtos, nepagrįstos bei paneigtinos turimų duomenų visuma.Å ių aplinkybių pagrindu, apygardos teismas konstatuoja, kad V.

B. 2016 m. spalio 15 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), pravažiavime tarp gyvenamųjų daugiabučių namų, įvykus eismo įvykiui, kurio metu buvo sužalotas kitas asmuo, įvykio vietoje nepasiliko, nepranešęs apie įvykį policijai iš įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas KET 219.4 punkto reikalavimus ir toks jo pažeidimas atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (ANK 426 straipsnio 1) dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo.

34. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikÅ¡mingumÄ .

35. Spręsdamas dėl baudos už administracinio teisės pažeidimÄ , numatytÄ ANK 426 straipsnio 1 dalyje, dydžio, apygardos teismas atsižvelgia į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į V. B. charakteristikÄ : jam nėra bÅ«dingas KET pažeidimų darymas; konstatuotina, jog baudos – dydis, kuris lygus 650 (Å¡eÅ¡iems Å¡imtams penkiasdeÅ¡imt) eurų, yra visiÅ¡kai pakankama bei tuo pačiu ne per griežta administracinė nuobauda, užtikrinanti ANK 22 straipsnyje numatytus tikslus.

36. Atsižvelgęs į visa tai, kas minėta, apygardos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutarimu nepagrįstai ir neteisėtai V. B. atžvilgiu nutraukė administracinio teisės pažeidimo teisenÄ , pradėtÄ pagal ATPK 130 straipsnio 1 d. (Å¡iuo nutarimu perkvalifikuotina pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį) ir todėl Å¡i nutarimo dalis naikintina, Å¡iuo nutarimu konstatuojant, jog V. B. padarė ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , už kurį, jam skirtina 650 eurų bauda. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 2 dalimi, 38 straipsniu, 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu, n u t a r i a :

V. B. ir jo atstovės advokatės Jelenos Smirnovos apeliacinius skundus atmesti. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarimo dalį, kuria administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nutraukta ir Å¡ioje dalyje: V. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje (perkvalifikuotas iÅ¡ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalies) ir paskirti jam 650 (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties) eurų dydžio baudÄ .Kitos Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarimo dalies nekeisti.Å is nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiamas.

Teisėja             Edita Dambrauskienė