7918045b-e54d-4905-b1bd-35674c425e4a · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedKaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄja Edita DambrauskienÄ,sekretoriaujant Urtei Zagurskytei,dalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovei Rasai Girdauskienei, administracinÄn atsakomybÄn patrauktam V. B. ir jo atstovei advokatei Jelenai Smirnovai, teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau â Institucija) virÅ¡ininko Viginto LukoÅ¡iaus, administracinÄn atsakomybÄn patraukto asmens V.
Legislator headnote
AI generated7918045b-e54d-4905-b1bd-35674c425e4a · Kauno apygardos teismas: G., jo virÅ¡ininkÄs L. S. tarnybiniuose praneÅ¡imuose ir nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nurodyta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), ties pastatu, esanÄiu adresu (duomenys neskelbtini), pravažiavime tarp gyvenamųjų daugiabuÄių kiemų. ApeliantÄs teigimu, neteisingas įvykio vietos nurodymas pažeidžia jos atstovaujamojo teisÄ Ä¯ gynybÄ . Skunde taip pat nurodoma, kad byloje nÄra surinkta pakankamai objektyvių ir neginÄytinų įrodymų, patvirtinanÄių teisÄs pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, sudÄties buvimÄ V.
Full text
                                                       Administracinių teisÄs pažeidimų byla Nr. ATP-520-810/2017                                                       Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00258-2017-7                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3; 16.9.10; 21.11.10 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 6 d.
Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄja Edita DambrauskienÄ,sekretoriaujant Urtei Zagurskytei,dalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovei Rasai Girdauskienei, administracinÄn atsakomybÄn patrauktam V. B. ir jo atstovei advokatei Jelenai Smirnovai, teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau â Institucija) virÅ¡ininko Viginto LukoÅ¡iaus, administracinÄn atsakomybÄn patraukto asmens V.
B., jo atstovÄs advokatÄs Jelenos Smirnovos apeliacinius skundus dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2017 m. gegužÄs 18 d. nutarimo V. B. administracinio teisÄs pažeidimo byloje Nr. A15-544-660/2017, kuriuo V. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso (toliau â ATPK) 127 straipsnį 1 dalį ir jam skirta 150 eurų dydžio bauda, o taip pat jo atžvilgiu nutraukta administracinio teisÄs pažeidimo bylos teisena, pradÄta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t Ä :
Kauno apylinkÄs teismas 2017 m. gegužÄs 18 d. nutarimu V. B. pripažino padarius administracinį teisÄs pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, ir nubaudÄ jį 150 eurų bauda už tai, kad jis 2016 m. spalio 15 d., apie 18.00 val., Kaune, ties pastatu, esanÄiu (duomenys neskelbtini), pravažiavime tarp gyvenamųjų daugiabuÄių namų, vairavo transporto priemonÄ Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į kairÄ nepraleido prieÅ¡prieÅ¡iais važiavusio dviraÄio, vairuojamo I.
L., ko pasÄkoje su juos susidÅ«rÄ ir nežymiai sutrikdÄ jo sveikatÄ , taip pažeidÄ Kelių eismo taisyklių (toliau â KET) 157 punkto reikalavimus. V. B. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis 2016 m. spalio 15 d., apie 18.00 val., Kaune, ties pastatu, esanÄiu (duomenys neskelbtini), pravažiavime tarp gyvenamųjų daugiabuÄių namų, įvykus eismo įvykiui, kurio metu buvo sužalotas kitas asmuo, įvykio vietoje nepasiliko, nepraneÅ¡Äs apie įvykį policijai iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, tuo pažeisdamas KET 219.4 punkto reikalavimus.
Kauno apylinkÄs teismas 2017 m. gegužÄs 18 d. nutarimu bylos teisenÄ pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukÄ, nesant administracinio teisÄs pažeidimo sudÄties. Institucijos atstovas pateiktu apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2017 m. gegužÄs 18 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ administracinio teisÄs pažeidimo byloje â administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinÄti pirmosios instancijos teismui.Institucijos atstovo manymu, apylinkÄs teismas nepagrįstai nutraukÄ administracinio teisÄs pažeidimo bylos teisenÄ pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nesant administracinio teisÄs pažeidimo sudÄties.
Byloje esanÄių įrodymų visuma liudija, kad V. B., tuo metu bÅ«damas policijos pareigÅ«nu, žinojo, kad eismo įvykio atveju, kai yra sužalotų asmenų, visada kvieÄiama policija. Vertinant apgadinimų mÄ stÄ bei pobÅ«dį, pažeidÄjas negalÄjo nejausti automobilio ir dviraÄio kontakto bei nesuprasti, kad iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alina neteisÄtai. Kaip matyti iÅ¡ teismo posÄdžio protokolo, automobilio apgadinimo faktÄ patvirtino ir pats V. B.. Tai, kad V. B. norÄjo iÅ¡vengti administracinÄs atsakomybÄs ir tikÄjosi nuslÄpti padarytÄ pažeidimÄ , patvirtina ir tai, jog jis I.
L. davÄ 10 eurų. Be to, kaip matyti iÅ¡ byloje esanÄio vaizdo įraÅ¡o, kai I. L. sekÄ V. B., jis bandÄ suklaidinti I. L. bandydamas eiti ne į tÄ laiptinÄ, kurioje iÅ¡ tiesų gyvena. Akcentuotina tai, jog Å¡io vaizdo įraÅ¡o pirmosios instancijos teismas nevertino. Be to, kaip matyti iÅ¡ I. L. parodymų, kol jis gulÄjo ant asfalto, V. B. patraukÄ automobilį ir pastatÄ jį kiek toliau, t. y. bandÄ slÄpti transporto priemonÄ, jÄ iÅ¡kart patraukdamas iÅ¡ eismo įvykio vietos. Apeliaciniame skunde institucija taip pat pažymÄjo, kad V.
B. ne tik kaip vairuotojas turÄjo žinoti, kad pasitraukti iÅ¡ eismo įvykio vietos yra neleistina, bet ir turÄjo vykdyti tai, kas nurodyta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtintame Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso VI skyriaus 14.5 punkte, t. y. patekÄs į eismo įvykį, kai vairavo transporto priemonÄ, privalÄjo nedelsiant praneÅ¡ti savo tiesioginiam vadovui, taÄiau to nepadarÄ. Nesutikdamas su Kauno apylinkÄs teismo 2017 m. gegužÄs 18 d. nutarimu V.
B. pateikÄ apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o administracinio teisÄs pažeidimo bylos teisenÄ pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį nutraukti. Skunde V. B. nurodo, kad jis dviratininko neparbloÅ¡kÄ, ant jo automobilio nÄra susidÅ«rimo pÄdsakų, o automobilio pažeidimai nebuvo padaryti įvykio metu. V. B. nuomone, ant jo automobilio negalÄjo likti raudonų dviraÄio dažų, kadangi pagal transporto priemonÄs apžiÅ«ros aktÄ dviraÄio aÅ¡ies detalÄ yra juodos spalvos, kuri dviraÄio dalis paliko raudonus dažus ant automobilio ir tai, ar tai yra I.
L. dviraÄio dažai, nenustatyta. Taip pat nenustatytas įvykio mechanizmas ir susidÅ«rimo vieta. V. B. teigimu, nesiaiÅ¡kinta, kada ant V. B. automobilio atsirado apgadinimai. Anot apelianto, byloje esanti įvykio vietos schema neteisinga, tuo tarpu jo pateiktos schemos ir fotonuotraukų teismas nepriÄmÄ.Apeliaciniu skundu V. B. atstovÄ advokatÄ Jelena Smirnova praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2017 m. gegužÄs 18 d. nutarimo dalį, kurioje V. B. pripažintas padarÄs administracinį teisÄs pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, ir Å¡ioje dalyje administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ nutraukti, likusiÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ .
Skunde teigiama, kad skundžiamas nutarimas V. B. nesuprantamas, kadangi jame teismo nustatyta įvykio vieta â pravažiavimas tarp gyvenamųjų namų ties (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini), nurodyta neteisingai. Teigia, jog Å¡ioje byloje nurodomi trys įvykio vietos adresai: eismo įvykio vietos plane nurodyta įvykio vieta â gyvenamųjų namų teritorija (duomenys neskelbtini); praneÅ¡ime apie eismo įvykį ir pareigÅ«no R. V. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytas eismo įvykio vietos adresas ties (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini); tyrÄjo J.
G., jo virÅ¡ininkÄs L. S. tarnybiniuose praneÅ¡imuose ir nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nurodyta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), ties pastatu, esanÄiu adresu (duomenys neskelbtini), pravažiavime tarp gyvenamųjų daugiabuÄių kiemų. ApeliantÄs teigimu, neteisingas įvykio vietos nurodymas pažeidžia jos atstovaujamojo teisÄ Ä¯ gynybÄ . Skunde taip pat nurodoma, kad byloje nÄra surinkta pakankamai objektyvių ir neginÄytinų įrodymų, patvirtinanÄių teisÄs pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, sudÄties buvimÄ V.
B. veikoje. Teigiama, kad V. B. manymu, susidÅ«rimo nebuvo, o dviratininkas galÄjo nukristi pats, nesuvaldÄs dviraÄio. Kaip nurodÄ V. B., atvažiavÄs nuo iÅ¡važiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvÄ pusÄs ir važiuodamas pravažiavimo taku jis ketino daryti kairįjį posÅ«kį į automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄ ties (duomenys neskelbtini) namu, rodÄ kairio posÅ«kio signalÄ apsidairÄ ir iÅ¡ lÄto pradÄjo daryti manevrÄ . Jo vairuojamam automobiliui nežymiai pakrypus į kairÄ link aikÅ¡telÄs pamatÄ prie automobilio kairio Å¡ono dviratininkÄ , kuris prie automobilio atsirado staigiai, V.
B. manymu, nuo jo automobilio galo pusÄs. Kai dviratininkas nukrito, iki menamos susikirtimo linijos su įvažiavimu į aikÅ¡telÄ buvo likÄ ne mažiau 1,4 m. Mano, kad dviratininkas važiavo dideliu greiÄiu ir nesuvaldÄs dviraÄio pats nukrito. DviraÄio ir automobilio kontakto V. B. nepajuto. V. B. iÅ¡ karto sustojo ir iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Jo teigimu, vaikinas jau buvo atsistojÄs ir pakÄlÄs dviratį. AdvokatÄs nuomone, pirmosios instancijos teismas neturÄjo teisinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog V.
B. nepraleido iÅ¡ prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojanÄio dviratininko I. L., nes tokios aplinkybÄs nenustatytos ir tam byloje nÄra objektyvių ir neginÄytinų įrodymų:įvykio dienÄ I. L. negalÄjo nurodyti ir nenurodÄ tikslios įvykio vietos, savo važiavimo krypties, kas atsispindi policijos pareigÅ«no R. V. tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l. 10), o įvykio vietÄ parodÄ tik 2016 m. spalio 17 d., kas atsispindi sudarytame eismo įvykio plane (b. l. 18). Skunde nurodoma, kad nukentÄjusysis I. L. dÄl įvykio vietos ir važiavimo krypties davÄ nenuoseklius, prieÅ¡taringus ir painius parodymus, nurodydamas, kad jis važiavo (duomenys neskelbtini), nuo pastato Nr. (duomenys neskelbtini) link iÅ¡važiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvÄ, vÄliau tvirtino, kad jis dviraÄiu važiavo prie (duomenys neskelbtini) namo, kai jį kliudÄ automobilis, dar vÄliau nurodÄ, jog važiavo nuo (duomenys neskelbtini) namo pusÄs link (duomenys neskelbtini) g.
Kadangi I. L. kiekvienÄ kartÄ nurodÄ vis kitÄ savo judÄjimo kryptį, jo parodymai yra nepatikimi; fotolentelÄje Nr. 1 yra užfiksuota, kad I. L. parodÄ eismo įvykio, įvykusio 2016 m. rugpjÅ«Äio 15 d. ties pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), o ne įvykusio 2016 m. spalio 15 d. (b. l. 20), vietÄ , todÄl teismas Å¡ia fotolentele negalÄjo remtis kaip įrodymu;teisme I. L. parodÄ, kad automobilis pradÄjo greitai sukti, taÄiau bÅ«damas KMUK vaikų priÄmimo skyriuje konsultuojanÄiam chirurgui nurodÄ, kad jį partrenkÄ kieme nedideliu greiÄiu važiavÄs automobilis;pirminiuose paaiÅ¡kinimuose I.
L. tvirtino, kad automobilis Audi 80 priekine dalimi kliudÄ dviraÄio kairį ratÄ ir jo kairÄ kojÄ . Teisme nukentÄjusysis nurodÄ, kad jo dviraÄio kairį ratÄ ir jo kairÄ kojÄ V. B. kliudÄ âsavo automobilio nuo manÄs deÅ¡ine puseâ. TaÄiau V. B. tvirtina, kad jam pasirodÄ, jog dviratininkas prie automobilio kairio Å¡ono atsirado nuo automobilio galo. Skunde teigiama, kad Å¡is prieÅ¡taravimas nebuvo paÅ¡alintas. pirminiuose parodymuose I. L. neminÄjo, kad automobilio Audi 80 vairuotojas nerodÄ posÅ«kio signalo, o apklaustas teisme nurodÄ Å¡iÄ naujÄ aplinkybÄ, kad posÅ«kis nebuvo rodomas, nors V.
B. tvirtina, kad rodÄ posÅ«kio signalÄ , nes tai daro automatiÅ¡kai;5.2.6. pirminiuose parodymuose I. L. nurodÄ, kad iÅ¡ karto po įvykio V. B. automobiliu pavažiavo ir jį pasistatÄ kiek toliau, po to iÅ¡lipo ir priÄjo, taÄiau teisme Å¡ios aplinkybÄs nenurodÄ. Pats V. B. neigia, kad buvo patraukÄs automobilį iÅ¡ karto po įvykio, tvirtina, kad iÅ¡ karto sustojo ir iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo; pirminiuose parodymuose I. L. nurodÄ, kad iÅ¡ karto po įvykio buvo nukritÄs ant deÅ¡inio Å¡ono ir iÅ¡ karto atsistojo pats.
TaÄiau apklaustas teisme nurodÄ, kad nukritÄs ant asfalto gulÄjo apie minutÄ, V. B. jam atsistoti nepadÄjo. V. B. nurodÄ, kad iÅ¡ kairÄs atsiradÄs dviratininkas buvo pasvirÄs, nukritÄs, bet iÅ¡ karto atsistojo ir pakÄlÄ dviratį, kol V. B. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio; iÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. L. padarytas nugaros ir kairÄs blauzdos sumuÅ¡imas bei odos nubrozdinimas kairÄje Äiurnoje, taÄiau dÄl sužalojimų kilmÄs specialistas nurodÄ, kad jie galÄjo bÅ«ti padaryti tiek judanÄio automobilio dalimis, tiek ir nugriuvus ant kieto buko pagrindo, todÄl, kaip teigiama skunde, nepaÅ¡alinta abejonÄ dÄl V.
B. versijos, kad I. L., privažiavÄs prie V. B. automobilio nuo įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvÄ pusÄs nuo automobilio galo, galÄjo nesuvaldyti dviraÄio ir nukristi prie V. B. automobilio kairÄs pusÄs ant kairiojo Å¡ono ir susižaloti bei apgadinti dviratį nuo kritimo, o ne dÄl to, kad buvo partrenktas automobilio. Skunde kritikuojamas 2016 m. spalio 17 d. eismo įvykio vietos planas, kuris, apelianto teigimu, sudarytas netiksliai ir neteisingai atspindi pravažiavimo tako ties (duomenys neskelbtini) namu ir kitų elementų konfigÅ«racijÄ ir iÅ¡dÄstymÄ , jame neteisingai pavaizduoti pravažiavimo tako ties (duomenys neskelbtini) namu sÄ lygos ir ypatumai, kiti gatvÄs elementai, todÄl susidaro iÅ¡kreiptas įvykio vietos vaizdas, kas įtakoja neteisingÄ kelio situacijos ir įvykio vertinimÄ .
Teigiama, jog Å¡iame plane nurodyta, kad pravažiavimo takas tarp daugiabuÄių namų nuo (duomenys neskelbtini) namo ties (duomenys neskelbtini) namu ir toliau link iÅ¡važiavimo į (duomenys neskelbtini) g. yra iÅ¡dÄstytas tiesioje linijoje kaip tiesus ruožas atitinkamai 3,1 m ir 3,2 m ploÄio. TaÄiau tai neatitinka tikrovÄs, nes ties įvažiavimu link (duomenys neskelbtini) namo pravažiavimo takas daro zigzago formos vingį, todÄl ruoÅ¾Ä nuo (duomenys neskelbtini) namo link iÅ¡važiavimo į (duomenys neskelbtini) g. ties susikirtimu su įvažiavimu link (duomenys neskelbtini) namo galima kirsti arba 90 laipsnių kampu (kas neįtikÄtina) arba įstrižai, kas labiau tikÄtina.
I. L. apklausiamas teisme parodÄ, kad pamatÄ V. B. automobilį savo pusÄje, nieko nepagalvojo, taÄiau maÅ¡ina pradÄjo greitai sukti, ko pasÄkoje nukentÄjusįjį partrenkÄ ir jis nukrito. Apelianto teigimu, tokia situacija Å¡iame ruože neįmanoma. Skunde teigiama, kad jei I. L. bÅ«tų važiavÄs tiesiai 0,5 m atstumu nuo deÅ¡iniojo pravažiavimo tako kraÅ¡to, jis įsirÄžtų tiesiai į 3 m ploÄio žaliÄ jÄ vejÄ , kurioje auga medžiai. Pravažiavimo tako ypatumai, į kuriuos teismas atsisakÄ atsižvelgti, duoda pagrindÄ abejoti tiek I.
L. nurodyta susidÅ«rimo vieta, (maždaug ties susikirtimo pravažiavimo tako ir įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) namo kiemÄ viduriu), tiek dviraÄio važiavimo trajektorija ir kryptimi. Atsižvelgiant į V. B. nurodytas aplinkybes, pravažiavimo tako ypatumus, nepaÅ¡alinta abejonÄ, kad I. L. galÄjo važiuoti nuo įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvÄ pusÄs, nesuvaldÄ dviraÄio ir nukrito ties V. B. automobilio kairiu Å¡onu. Be to, skunde teigiama, kad teismas nenagrinÄjo I. L. nurodytos pirminÄs versijos dÄl jo važiavimo krypties, jog jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) namo link (duomenys neskelbtini) gatvÄs. Apeliantui abejonÄ kyla dÄl to, kad I.
L. važiavo 0,5 m atstumu nuo pravažiavimo tako deÅ¡iniojo kraÅ¡to, bei dÄl I. L. nurodytos susidÅ«rimo vietos maždaug ties susikirtimo į įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) namo kiemÄ viduriu. Skunde nurodoma, jog galimai I. L. važiavo pravažiavimo tako viduriu, ar net kairiu tako kelkraÅ¡Äiu. Be to, kaip teigiama skunde, tikÄtina, jog dviratininkas smarkiai virÅ¡ijo greitį, nevilkÄjo ryÅ¡kios liemenÄs, nebuvo užsidÄjÄs Å¡almo. TikÄtina tai, kad I. L. kirsdamas minÄtÄ tako pravažiavimo vingį įstrižai galÄjo iÅ¡važiuoti į prieÅ¡ingÄ važiavimo juostÄ ir atsitrenkti į V.
B. automobilį, kuris pradÄjo posÅ«kį, bet jo neužbaigÄ. TodÄl tikÄtina, kad galimai nukentÄjusiojo padaryti KET pažeidimai nebuvo įvertinti, o V. B. kaltÄ preziumuota. Skunde taip pat teigiama, kad teismas kategoriÅ¡kai nenustatÄ, kokia buvo dviratininko I. L. važiavimo kryptis ir trajektorija, o taip pat greitis prieÅ¡ įvykį, kurioje vietoje įvyko susidÅ«rimas, kuriomis dalimis kontaktavo V. B. automobilis ir I. L. dviratis, ir ar kontaktavo, t. y. galimo susidÅ«rimo mechanizmas Å¡ioje byloje nÄra nustatytas. 2016 m. spalio 17 d. dviraÄio FUJI techninÄs apžiÅ«ros aktas ir jo priedai â fotolentelÄs â nÄra informatyvÅ«s, nes dviraÄio defektų apraÅ¡ymas nÄra konkretus, neaiÅ¡ku, kokio pobÅ«džio apgadinimai yra kairÄje dviraÄio pusÄje ant dviraÄio vairo Å¡akÄs ties rato aÅ¡imi, kokiame aukÅ¡tyje ir kokio ploÄio yra nubrozdinimai, kurioje vietoje ir kuriame aukÅ¡tyje yra matomi žalios spalvos dažai, kokio pobÅ«džio nubrozdinimai ant balnelio deÅ¡inÄs pusÄs. Atkreiptas dÄmesys, kad iÅ¡ fotonuotraukų matyti, kad nubrozdinimai ant dviraÄio balnelio yra ne tik deÅ¡inÄje, bet ir kairÄje pusÄje, taÄiau jie neapraÅ¡yti.
Taip skunde nurodoma, kad 2016 m. spalio 19 d. automobilio Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros aktas yra neinformatyvus, neaiÅ¡ku, kur, ant kurios automobilio detalÄs užfiksuotos raudonų dažų žymÄs ant priekinio automobilio bamperio kairÄs pusÄs, maždaug 40 cm aukÅ¡tyje, institucija nesiaiÅ¡kino dÄl rastų dviraÄio ir automobilio apgadinimų ir raudonos spalvos dažų kilmÄs ant automobilio, be to, nenustatÄ ant V. B. automobilio konkreÄių kontakto su dviraÄiu FUJI vietų.
Be to, pirmosios instancijos teismas nenustatÄ ant dviraÄio FUJI kairÄs pusÄs vairo Å¡akÄs ties rato aÅ¡imi rastų žalios spalvos dažų kilmÄs, ar tai yra V. B. automobilio dažai. DÄl kaltinimo V. B. pasiÅ¡alinimu iÅ¡ eismo įvykio vietos skunde nurodoma, kad nukentÄjusiojo I. L. parodymai yra prieÅ¡taringi, nes pirminiuose parodymuose jis nenurodÄ, kad iÅ¡ karto po įvykio skundÄsi V. B., kad susižalojo, rodÄ apgadintus daiktus, taÄiau apklaustas pirmosios instancijos teisme pradÄjo tvirtinti, kad V.
B. iÅ¡ karto pasakÄ dÄl sugadintų daiktų, o taip pat patirtų sužalojimų. Pirminiuose parodymuose I. L. nurodÄ, kad vairuotojas jam siÅ«lÄ 10 eurų, taÄiau I. L. jų neÄmÄ, taÄiau pirmosios instancijos teisme nurodÄ, kad paÄmÄ 10 eurų, kuriuos vÄliau grÄ Å¾ino V. B.. DÄl policijos ir pagalbos iÅ¡kvietimo nukentÄjusiojo parodymai taip pat prieÅ¡taringi, nes pirmosios instancijos teisme jis nurodÄ, kad V. B. siÅ«lÄ kviesti policijÄ , vÄliau pradÄjo tvirtinti, kad policijos kviesti nesiÅ«lÄ, dar vÄliau į papildomÄ klausimÄ paaiÅ¡kino, kad V.
B. âjuokdamasis pasakÄ, ar kvieÄiam policijÄ â. TaÄiau I. L., kaip jis teigia, tuo metu nieko nepasakÄ, nes jam skaudÄjo nugarÄ . Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , pažeidÄ Ä¯rodymų vertinimo taisykles, savo iÅ¡vadas grindÄ tik prielaidomis, o ne objektyviais ir neginÄytinais įrodymais, neiÅ¡nagrinÄjo kiekvieno įrodymo atskirai ir įrodymų viseto, suteikÄ nepagrįstÄ prioritetÄ prieÅ¡ kitus įrodymus tik V.
B. kaltinantiems įrodymams, o bÅ«tent I. L. parodymams, ignoravo V. B. teisinanÄius įrodymus, abejonių nevertino kaltininko naudai ir tuo pažeidÄ nekaltumo prezumpcijos principÄ , kas sÄ lygojo neteisingÄ esminių bylos aplinkybių nustatymÄ , neteisingÄ materialinių teisÄs normų taikymÄ , klaidingÄ veikos kvalifikavimÄ , o galiausiai â neteisingo sprendimo priÄmimÄ . Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybÄ, kad Institucija buvo tendencinga V. B. atžvilgiu, nes dÄl galimo administracinio teisÄs pažeidimo fakto buvo pradÄtas ikiteisminis tyrimas, o ne administracinÄ teisena, kÄ patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-49371-16 duomenys.
Skunde taip pat teigiama, kad Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkÄs prokuratÅ«ros antrojo skyriaus prokurorÄ Vilija Å alÄiuvienÄ neturÄjo teisinio pagrindo iÅ¡kelti administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, kadangi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba nesurinko pakankamai įrodymų administracinio teisÄs pažeidimo faktui konstatuoti (ATPK 256 straipsnio 1, 3 dalis, ANK 569 straipsnio 1, 2 dalis). V.
B. atstovÄ advokatÄ J. Smirnova pateikÄ atsiliepimÄ dÄl Institucijos apeliacinio skundo (b.l. 109-117), atsiliepime praÅ¡o Institucijos apeliacinio skundo netenkinti. Institucija pateikÄ atsiliepimÄ dÄl V. B. apeliacinio skundo, atsiliepime praÅ¡o V. B. apeliacinio skundo netenkinti. Teismo posÄdžio metu V. B. ir jo atstovÄ praÅ¡Ä jų apeliacinius skundus tenkinti, Institucijos apeliacinio skundo netenkinti, Institucijos atstovÄ praÅ¡Ä Institucijos apeliacinį skundÄ tenkinti, V. B. ir jo atstovÄs apeliacinius skundus atmesti.
Teismas k o n s t a t u o j a : Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, V. B. ir jo atstovÄs skundai netenkinami. Nors Institucija apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti nutarimÄ ir administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinÄti apylinkÄs teismui, taÄiau apeliacinÄs instancijos teismas visus apeliaciniame skunde keliamus klausimus gali iÅ¡nagrinÄti iÅ¡ esmÄs. 2017 m. sausio 1 d. ATPK neteko galios, jį pakeitÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau â ANK).
Taigi sprendžiant klausimus dÄl administracinių teisÄs pažeidimų, kurių teisena pradÄta dar galiojant ATPK, turi bÅ«ti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau â Ä®sigaliojimo įstatymas) nuostatomis. Ä®sigaliojimo įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad âiki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkanÄios veikos, už kurių padarymÄ Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnÄ administracinÄ atsakomybÄ negu Administracinių teisÄs pažeidimų kodekse, pagal atitinkamÄ Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisÄs pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos.â Ä®sigaliojimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad âjeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarÄ administracinį teisÄs pažeidimÄ , kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, Å¡i veika perkvalifikuojama pagal atitinkamÄ Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta Å¡velnesnÄ administracinÄ atsakomybÄâ.
Taigi, nagrinÄjant administracinio nusižengimo bylÄ , teismas turi patikrinti, ar už pažeidimus, už kurių padarymÄ asmuo yra nubaustas, ANK numatyta Å¡velnesnÄ atsakomybÄ, kadangi tokiu atveju turi bÅ«ti sprendžiama dÄl padaryto pažeidimo perkvalifikavimo.V. B. patrauktas administracinÄn atsakomybÄn pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį. ATPK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukÄlÄs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymÄ , užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 144 Eur iki 289 Eur arba teisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimÄ nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisÄs vairuoti transporto priemones, â baudÄ nuo 579 iki 868 Eur.
ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ Å¡iuo atveju atitinka ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas. ANK 423 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymÄ sukÄlÄs Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 150 iki 300 Eur ir neturintiems teisÄs vairuoti transporto priemones asmenims â nuo 600 iki 850 Eur. ANK 423 straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, kad už Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ gali bÅ«ti skiriamas teisÄs vairuoti transporto priemonÄs atÄmimas nuo vienerių iki dvejų metų.
Å iuo atveju matyti, kad pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį atsakomybÄ numatyta griežtesnÄ negu pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, todÄl vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, pagal atitinkamÄ ANK straipsnį Å¡i veika neperkvalifikuojama.ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigÅ«no teisÄtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonÄ, taip pat pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijÄs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 868 eurų iki 1158 eurų su teisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų su teisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimu nuo trejų iki penkerių metų.
ANK 426 straipsnio 1 dalyje (Å¡iuo konkreÄiu atveju padaryta žala nevirÅ¡ija 15 BBND, b. l. 48, 49) numatyta, kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijÄs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudÄ nuo 600 iki 850 eurų, taip pat gali bÅ«ti skiriamas teisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimas nuo 1 iki 3 metų arba transporto priemonÄs konfiskavimas (ANK 426 straipsnio 7 dalis, 8 dalis).
Å iuo atveju ANK numato Å¡velnesnÄ atsakomybÄ, nes nebegalima skirti administracinio areÅ¡to, taip pat mažÄja galimos skirti baudos dydžio vidurkis nuo 1013 iki 725 eurų, o teisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimas nÄra privalomas. TodÄl V. B. veika perkvalifikuojama iÅ¡ ATPK 130 straipsnio 1 dalies pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.DÄl kaltinimo pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį. Kaip jau minÄta, V. B. pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad 2016 m. spalio 15 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu, esanÄiu (duomenys neskelbtini), pravažiavime tarp gyvenamųjų namų, vairavo transporto priemonÄ Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į kairÄ nepraleido prieÅ¡prieÅ¡iais važiavusio dviraÄio, vairuojamo I.
L., ko pasÄkoje su juo susidÅ«rÄ ir nežymiai sutrikdÄ jo sveikatÄ , taip pažeidÄ KET 157 punkto reikalavimus. V. B. atstovÄs apeliaciniame skunde keliamas klausimas dÄl skundžiamame nutarime nurodytos netikslios įvykio vietos â pravažiavimo tarp gyvenamųjų namų ties (duomenys neskelbtini) namu, dÄl ko, kaip nurodo V. B. atstovÄ, buvo pažeista V. B. teisÄ Ä¯ gynybÄ . Su Å¡iuo V. B. atstovÄs argumentu aukÅ¡tesnÄs instancijos teismas sutinka iÅ¡ dalies, nes, kaip matyti iÅ¡ eismo įvykio vietos plano (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-49371-16 l. 18), eismo įvykio vieta yra ties pastatu, esanÄiu (duomenys neskelbtini).
Å iÄ aplinkybÄ apeliacinÄs instancijos teisme žodinio teismo posÄdžio, suorganizuoto siekiant paÅ¡alinti bet kokius byloje esanÄius prieÅ¡taravimus ir netikslumus, metu patvirtino ir pats V. B.. BylÄ nagrinÄjant apeliacine tvarka aukÅ¡tesnÄs instancijos teisme ginÄo dÄl Å¡ios aplinkybÄs nekilo, todÄl apeliacinÄs instancijos teismas skundžiamame Kauno apylinkÄs teismo 2017 m. gegužÄs 18 d. nutarime nurodytÄ eismo įvykio vietÄ patikslina ir laiko, kad įvykio vieta yra ties pastatu, esanÄiu (duomenys neskelbtini), pravažiavime tarp gyvenamųjų namų.
Kaip matyti iÅ¡ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinÄs 2-osios kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio R. V. tarnybinio praneÅ¡imo (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-49371-16 l.14), jame įvykio vieta nurodyta ties pastatu, esanÄiu (duomenys neskelbtini). Kituose su eismo įvykio tyrimu susijusiuose dokumentuose (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-49371-16 l.6-8, 10-13, 15, 16, 91-97) eismo įvykio vietos adresas yra nurodytas skirtingai, taÄiau pagrindinis dokumentas, kuriame yra užfiksuota eismo įvykio vieta ir pastato, prie kurio įvykio minimas eismo įvykis, adresas, yra eismo įvykio vietos planas (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-49371-16 l. 18), su kuriuo V.
B. turÄjo galimybÄ susipažinti administracinio teisÄs pažeidimo bylos nagrinÄjimo pirmosios instancijos teisme metu. TodÄl negalima sutikti su V. B. atstovÄs apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog neteisingai nurodžius eismo įvykio vietos adresÄ , buvo pažeista V. B. teisÄ Ä¯ gynybÄ . Apygardos teismas pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismo posÄdyje 2017 m. vasario 15 d. prie bylos medžiagos prijungtoje eismo įvykio schemoje, sudarytoje V. B. (b. l. 25), taip pat pareigÅ«no J. G. sudarytame eismo įvykio vietos plane ir jo prieduose â fotonuotraukose (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-49371-16 l. 18, 20) užfiksuota ta pati įvykio vieta, todÄl akivaizdu, jog Å¡i aplinkybÄ tiek V.
B., tiek ir jo atstovei buvo žinoma bylos nagrinÄjimo pirmosios instancijos teisme metu ir neteisingas eismo įvykio vietos nurodymas kai kuriuose procesiniuose bylos dokumentuose ir skundžiamame nutarime negali bÅ«ti laikomas V. B. teisių pažeidimu.
16. Negalima sutikti su V. B. ir jo atstovÄs skundų argumentu, kad byloje nÄra surinkta pakankamai objektyvių ir neginÄytinų įrodymų, patvirtinanÄių teisÄs pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, sudÄties buvimÄ V. B. veikoje. Skunduose įvardijamas visas sÄ raÅ¡as aplinkybių, kurios neva neleido pirmosios instancijos teismui priimti objektyvaus ir neÅ¡aliÅ¡ko sprendimo dÄl administracinio teisÄs pažeidimo, numatyto ATPK 172 straipsnio 1 dalyje, padarymo. TaÄiau apygardos teismas laikosi prieÅ¡ingos nuomonÄs ir Å¡tai dÄl ko.ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybÄ už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , sukÄlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymÄ .
V. B. skundžiamu nutarimu buvo pripažintas pažeidÄs KET 157 punkto reikalavimus, dÄl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentÄjusiojo I. L. sveikata. V. B. ir jo atstovÄ apeliaciniuose skunduose ginÄija pirmosios instancijos teismo konstatuotÄ V. B. padarytÄ KET 157 punkto reikalavimų pažeidimÄ , teigdami, kad KET reikalavimus galimai pažeidÄ nukentÄjusysis I. L., dÄl ko ir įvyko eismo įvykis. Apygardos teismas su tokiais V. B. ir jo atstovÄs argumentais sutikti negali. KET 157 punkte įtvirtinta nuostata, kad sukdamas į kairÄ (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonÄms, važiuojanÄioms lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi tiesiai arba į deÅ¡inÄ, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, â ir lenkianÄioms transporto priemonÄms.
V. B. atstovÄs nuomone, pirmosios instancijos teismas neturÄjo teisinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad V. B. nepraleido atvažiuojanÄio dviratininko I. L., nes tokios aplinkybÄs nenustatytos ir tam byloje nÄra neginÄytinų įrodymų. Kaip vienas argumentų nurodomi prieÅ¡taringi ir V. B. versijai prieÅ¡taraujantys nukentÄjusiojo I. L. parodymai, kuriais rÄmÄsi pirmosios instancijos teismas padarydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ . V. B. atstovÄs skunde nurodoma, jog, V. B. manymu, V. B. pradÄjus vairuojamu automobiliu daryti posÅ«kį į kairÄ, automobiliui nežymiai pakrypus, V.
B. pamatÄ prie automobilio kairio Å¡ono dviratininkÄ , kuris prie automobilio atsirado staigiai, V. B. manymu, nuo jo automobilio galo pusÄs. TaÄiau apygardos teismo nuomone, tokios V. B. versijos nepatvirtina jokie kiti objektyvÅ«s bylos duomenys, o ir pats V. B. Å¡iÄ versijÄ kelia tik kaip galimÄ Ä¯vykio mechanizmÄ , taÄiau pats nÄra tikras, kaip įvyko jo vairuojamo automobilio susidÅ«rimas su dviratininku ir aÅ¡ iÅ¡ viso susidÅ«rimas buvo. Siekiant paÅ¡alinti byloje esanÄius prieÅ¡taravimus V. B. buvo apklaustas teismo posÄdyje apeliacinÄs instancijos teisme, kur jis paaiÅ¡kino, jog nematÄ, kaip važiavo dviratininkas I.
L., jį pamatÄ automobilio priekyje ir sustabdÄ automobilį. I. L. nurodytos aplinkybÄs, jog dviratininkas galÄjo atvažiuoti iÅ¡ priekio, V. B. neginÄijo (b. l. 152). Teikdamas paaiÅ¡kinimÄ policijos pareigÅ«nui (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-49371-16 l.
29) V. B. nurodÄ, jog dÄl įvykio nuoÅ¡irdžiai gailisi, savo kaltÄ pripažįsta. Teismo posÄdyje apeliacinÄs instancijos teisme V. B. teigÄ, jog Å¡iÄ aplinkybÄ paaiÅ¡kinime nurodÄ tik dÄl to, kad taip jam patarÄ raÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ paÄmÄs pareigÅ«nas. TaÄiau liudytojas J. G. teismo posÄdyje apeliacinÄs instancijos teisme tai paneigÄ (b. l. 160). NukentÄjusysis I. L. tiek teikdamas paaiÅ¡kinimÄ tyrÄjui J. G., tiek apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-49371-16 l. 30, 57) dÄl eismo įvykio mechanizmo parodÄ, kad jam važiuojant keliu tiesia kryptimi pamatÄ prieÅ¡ais atvažiuojantį tamsiai žalios spalvos automobilį, kuris tuo metu, kai I.
L. buvo beveik lygiagreÄiai su automobiliu, pradÄjo sukti į kairÄ, į kiemuose esanÄiÄ kitÄ gatvelÄ, dÄl ko automobilis priekine dalimi kliudÄ dviraÄio kairÄ pusÄ ir kairÄ nukentÄjusiojo kojÄ . Nuo smÅ«gio I. L. nuvirto į deÅ¡inÄ pusÄ, nukrito ant asfalto. IÅ¡ esmÄs tas paÄias eismo įvykio aplinkybes I. L. nurodÄ tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme (b. l. 30-31), tiek ir apklausiamas apeliacinÄs instancijos teisme (b. l. 156-157). V. B. ir jo atstovÄs apeliaciniuose skunduose nurodyti nukentÄjusiojo parodymuose esantys neatitikimai dÄl įvykio vietos adreso, dÄl to, jog konsultuojanÄiam chirurgui jis nurodÄ, kad jį partrenkÄ nedideliu greiÄiu važiavÄs automobilis, jog tik teisme I.
L. nurodÄ, kad automobilio vairuotojas nerodÄ posÅ«kio signalo, dÄl automobilio pasitraukimo iÅ¡ įvykio vietos momento, dÄl nukentÄjusiojo atsistojimo po įvykio nuo grindinio nelaikytini esminiais ir Å¡ie neatitikimai nukentÄjusiojo I. L. nurodytų aplinkybių dÄl eismo įvykio mechanizmo nepaneigia. Be to, prieÅ¡ingai nei nurodyta V. B. atstovÄs apeliaciniame skunde, nukentÄjusiojo I. L. parodymų dÄl eismo įvykio mechanizmo nepaneigia ir V. B. paaiÅ¡kinimas, nes pastarojo asmens versija dÄl eismo įvykio mechanizmo grindžiama jo paties prielaidomis, kadangi V.
B. konkretaus eismo įvykio mechanizmo nurodyti negalÄjo. Jo iÅ¡keltos versijos, jog dviratininkas galÄjo atvažiuoti V. B. iÅ¡ paskos, nuo automobilio galo, nepatvirtina ne tik jokie objektyvÅ«s bylos duomenys, bet kategoriÅ¡kai patvirtinti negali ir pats V. B.. Tuo tarpu nukentÄjusysis nuo pat eismo įvykio tyrimo pradžios nurodÄ vienintelÄ eismo įvykio kilimo priežastį, Å¡iuos jo parodymus patvirtino įstatyminis atstovas J. L., kuris teismo posÄdyje apeliacinÄs instancijos teisme nurodÄ, jog sÅ«nus jam sakÄ, kad automobilis atsitrenkÄ jam (I.
L.) į Å¡onÄ (b. l. 159). Be to, teismo posÄdyje apeliacinÄs instancijos teisme nukentÄjusysis I. L. parodÄ, kad iki įvykstant eismo įvykiui jis važiavo 3-5 km/h greiÄiu, dÄl Å¡io nurodyto greiÄio yra tikras, nes jau po įvykio jis važiavo dviraÄiu tokiu pat greiÄiu ir pagal telefone esanÄiÄ programÄlÄ nustatÄ važiavimo greitį (b. l. 157). I. L. parodymuose esantys neatitikimai dÄl pastato, ties kuriuo įvyko eismo įvykis, adreso, paaiÅ¡kinami tuo, kad, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, netoli įvykio vietos (duomenys neskelbtini) yra pastatai, kurių numeriai yra (, namų iÅ¡sidÄstymas yra klaidinantis, kuo paaiÅ¡kinami ir pareigÅ«nų procesiniuose dokumentuose, ir nukentÄjusiojo I.
L. parodymuose esantys įvykio vietos adreso neatitikimai. Kaip jau minÄta, ginÄo dÄl pastato ties Å¡ia įvykio vieta adreso nekilo, o nukentÄjusiojo I. L. važiavimo kryptis link iÅ¡važiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvÄ buvo nustatyta remiantis nukentÄjusiojo parodymais, kurie apygardos teismo laikomi patikimais, nuosekliais, jie nepaneigti ir paties V. B. parodymais. NukentÄjusiojo I. L. parodymus dÄl eismo įvykio vietos, jo mechanizmo patvirtina eismo įvykio vietos planas, taip pat fotolentelÄ su fotonuotraukomis, kuriose užfiksuotas eismo įvykio vietos vaizdas (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-49371-16 l. 18, 20).
Å iuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, prieÅ¡ingai nei teigia V. B. atstovÄ apeliaciniame skunde, yra aiÅ¡kiai pagal nukentÄjusiojo parodymus užfiksuota eismo įvykio vieta, eismo įvykio vietos planÄ sudarÄs pareigÅ«nas J. G. teismo posÄdžio apeliacinÄs instancijos teisme metu patvirtino, jog eismo įvykio vietÄ nurodÄ kartu su pareigÅ«nu įvykio vietoje buvÄs nukentÄjusysis I. L., todÄl apygardos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, vadovaujasi Å¡iuo eismo įvykio vietos planu, kuris atitinka ir nukentÄjusiojo nurodytÄ eismo įvykio mechanizmÄ .
Nesutiktina su V. B. atstovÄs apeliacinio skundo argumentu, jog minimas eismo įvykio vietos planas yra neinformatyvus dÄl netiksliai ir neteisingai atspindÄtos pravažiavimo tako konfigÅ«racijos. Apygardos teismo nuomone, plane nurodytÄ informacijÄ papildo pridÄtos fotonuotraukos, kurių padidintas vaizdas buvo peržiÅ«rÄtas teismo posÄdžio metu apeliacinÄs instancijos teisme, Å¡iose fotonuotraukose ir eismo įvykio vietos plane esanÄiÄ informacijÄ vertinant kompleksiÅ¡kai, Å¡ios informacijos Å¡iai bylai iÅ¡sprÄsti pakanka.
V. B. atstovÄs skunde taip pat keliamas klausimas dÄl fotolentelÄs (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-49371-16 l.
20) sudarymo datos, taÄiau apygardos teisme peržiÅ«rint Å¡iose fotonuotraukose užfiksuotÄ informacijÄ V. B. pripažino, liudytojas J. G. taip pat patvirtino, jog Å¡ioje fotonuotraukose užfiksuotas eismo įvykio vietos vaizdas, todÄl klaidingas datos Å¡ioje fotolentelÄje nurodymas nedaro Å¡ios fotolentelÄs negaliojanÄia. Negalima sutikti su V. B. atstovÄs apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nenustatÄ, kokie buvo dviratininko I. L. važiavimo kryptis ir trajektorija, taip pat nenustatÄ galimo susidÅ«rimo mechanizmo.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime konstatavo, jog I. L. važiuojant dviraÄiu keliu tiesiai, jį kliudÄ Ä¯ kairÄ sukantis automobilis, nuo smÅ«gio į kairÄ kojÄ jis nukrito. Å iai pirmosios instancijos iÅ¡vadai pritaria skundus nagrinÄjantis apygardos teismas. IÅ¡ tikrųjų, kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini), I. L. buvo padaryti Å¡ie sužalojimai â nugaros ir kairÄs blauzdos sumuÅ¡imai bei odos nubrozdinimo kairÄje Äiurnoje, kurie galÄjo bÅ«ti padaryti tiek judanÄio automobilio dalimis, tiek ir nugriuvus ant kieto buko pagrindo.
TaÄiau prieÅ¡ingai, nei teigia skunde V. B. atstovÄ, Å¡i specialisto iÅ¡vada nepaneigia I. L. versijos, jog V. B. vairuojamas automobilis atsitrenkÄ Ä¯ I. L. dviraÄio kairį Å¡onÄ , kliudÄ I. L. kairÄ kojÄ priekiniu automobilio vairuotojo pusÄs kampu, po ko I. L. nugriuvo ant deÅ¡inio Å¡ono. V. B. atstovÄs skunde taip pat nurodoma, kad dviraÄio ir automobilio apžiÅ«ros aktuose ir jų prieduose â fotonuotraukose esantys defektų apraÅ¡ymai yra neinformatyvÅ«s, nÄra nustatyta, kokie transporto priemonių apgadinimai buvo padaryti Å¡io eismo įvykio metu.
Su Å¡iuo skundo argumentu apeliacinÄs instancijos teismas sutinka iÅ¡ dalies. Kaip matyti iÅ¡ dviraÄio FUJI techninÄs apžiÅ«ros akto (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-49371-16 l. 21-23), jame nurodyta, kad apgadinta dviraÄio vairo Å¡akÄ ties rato aÅ¡imi kairÄje dviraÄio pusÄje, ji yra nubrozdinta, ant nubrozdinimų matomi žalios spalvos dažų likuÄiai. Automobilio Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninÄs apžiÅ«ros akte (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-49371-16 l. 24-28) taip pat užfiksuoti automobilio iÅ¡oriniai techniniai defektai, taÄiau nei I.
L., nei V. B. teismo posÄdžio apeliacinÄje instancijoje metu negalÄjo nurodyti, kurie konkreÄiai iÅ¡ Å¡ių nubrozdinimų buvo padaryti eismo įvykio metu. Atlikti papildomÄ Å¡ių transporto priemonių apžiÅ«rÄ nebuvo tikslinga, nes nuo įvykio praÄjo daug laiko, be to, kaip nurodÄ I. L. įstatyminis atstovas, nukentÄjusiojo dviratis buvo suremontuotas. Be to, tiek I. L. parodymų pagrindu, tiek ir specialisto iÅ¡vadoje nurodytų I. L. padarytų sužalojimų, tiek ir V. B. parodymų pagrindu, kuomet jis nurodÄ, kad susidÅ«rimo kontakto jis nepajuto, apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡io eismo įvykio metu stipraus kontakto nebuvo, todÄl tikÄtina, jog transporto priemonių nubrozdinimų Å¡io eismo įvykio metu padaryta nebuvo.
Å iuo konkreÄiu atveju apygardos teismas remiasi nukentÄjusiojo I. L. parodymais, jog V. B. vairuojamas automobilis priekiniu kairÄs pusÄs kampu atsitrenkÄ Ä¯ dviraÄiu važiuojantį I. L., dviraÄio kairÄ pusÄ ir kliudÄ kairÄ I. L. kojÄ , po ko Å¡is nugriuvo ant grindinio. Apygardos teismas nesivadovauja V. B. parodymais apie galimÄ eismo įvykio mechanizmÄ , nes jo parodymai grindžiami prielaidomis, numanymais, nepatvirtinti jokiais kitais bylos duomenimis, todÄl laikomi gynybine V. B. versija siekiant iÅ¡vengti administracinÄs atsakomybÄs. V.
B. atstovÄs skunde keliama versija, kad I. L. galimai važiavo pravažiavimo tako viduriu ar net kairiu tako kelkraÅ¡Äiu, be to, tikÄtina, jog dviratininkas galÄjo įstrižai kirsti pravažiavimo tako vidurį ir atsitrenkti į V. B. automobilį, kuris pradÄjo posÅ«kį, bet jo neužbaigÄ. TaÄiau byloje duomenų, pagrindžianÄių V. B. atstovÄs apeliaciniame skunde nurodytus samprotavimus dÄl galimos nukentÄjusiojo I. L. važiavimo trajektorijos, nÄra. Net ir pats V. B., kaip jau buvo nurodyta aukÅ¡Äiau, teismo posÄdžio apeliacinÄs instancijos teisme metu negalÄjo nurodyti nei I.
L. važiavimo krypties, nei trajektorijos. NukentÄjusysis I. L. apygardos teismo posÄdyje parodÄ, kad iÅ¡ pradžių jis važiavo maždaug 0,40 m atstumu nuo deÅ¡inio kelkraÅ¡Äio, tuomet pravažiavimo tako vingyje jam teko sukti kairiau, jam bÅ«nant maždaug 30 metrų atstumu nuo prieÅ¡ais buvusios duobÄs, į I. L. atsitrenkÄ V. B. vairuojamas automobilis. Automobilis atsitrenkÄ Ä¯ kairÄ dviraÄio pusÄ, kliudÄ kairÄ nukentÄjusiojo kojÄ ir nukentÄjusįjį pargriovÄ. Å ie nukentÄjusiojo parodymai nebuvo paneigti byloje esanÄiais raÅ¡ytiniais įrodymais, paties V.
B. parodymais, todÄl laikytini patikimais ir teismas jais vadovaujasi sprÄsdamas V. B. kaltÄs dÄl eismo įvykio klausimÄ . Byloje jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtintas V. B. atstovÄs apeliaciniame skunde nurodytas samprotavimas, jog nukentÄjusysis I. L. smarkiai virÅ¡ijo greitį, Å¡ios aplinkybÄs nepatvirtino net ir pats V. B.. O atstovÄs skunde keliamas klausimas dÄl nukentÄjusiojo I. L. padarytų KET pažeidimų įvertinimo, laikomas nepagrįstu, nes Å¡ioje byloje nÄra duomenų apie I.
L. padarytus KET reikalavimų, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusių su Å¡io eismo įvykio kilimu, pažeidimus. NagrinÄjamu atveju apeliacinÄs instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog V. B. kaltÄ padarius jam inkriminuotÄ administracinį teisÄs pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Pirmosios instancijos teismas rÄmÄsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinÄjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai iÅ¡dÄstÄ, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo bei įvertino teismo posÄdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarÄ faktines aplinkybes atitinkanÄias iÅ¡vadas.
Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkÄs teismo padarytų iÅ¡vadų ir nÄra pagrindo, dÄl kurio reikÄtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus dÄl administracinio teisÄs pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, vertinti kitaip. ApeliacinÄs instancijos teismas, sutikdamas su apylinkÄs teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisÄs taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams. ApylinkÄs teismas padarÄ teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas, kad sukdamas į kairÄ V.
B. nepraleido prieÅ¡prieÅ¡iais važiavusio dviraÄio, vairuojamo I. L., taip pažeidÄ KET 157 punkto reikalavimus, ko pasÄkoje su juo susidÅ«rÄ ir nežymiai sutrikdÄ jo sveikatÄ . V. B. atstovÄs apeliaciniame skunde nurodytÄ argumentÄ , jog prokurorÄ neturÄjo teisinio pagrindo iÅ¡kelti administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas atmeta kaip nepagrįstÄ , nes tokia prokurorÄs teisÄ Ä¯tvirtinta ATPK 255 straipsnyje.Apygardos teismas taip pat nesutinka su V.
B. atstovÄs apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog Institucija buvo tendencinga V. B. atžvilgiu, nes Å¡is argumentas deklaratyvus, nÄra nurodyta, kokius konkreÄiai pažeidimus padarÄ ikiteisminio tyrimo metu pareigÅ«nai, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ dÄl jų tendencingumo. Ikiteisminio tyrimo pradÄjimo pagrindas Å¡ioje byloje negali bÅ«ti vertinamas.DÄl kaltinimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį (ANK 426 straipsnio 1 dalį). Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinÄ atsakomybÄ užtraukia vairuotojo pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijÄs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinÄ atsakomybÄ užtraukia pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijÄs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, vieÅ¡oje arba privaÄioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonÄs, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonÄ, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.Å is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyÄia â tada kai asmuo suvokia, kad jis susijÄs su tokiu įvykiu, ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisÄtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET, t. y. nori taip elgtis.
Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinÄs atsakomybÄs ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslÄpti savo neblaivumÄ , paslÄpti eismo įvykio pÄdsakus ir pan. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis administracinio teisÄs pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkreÄioje situacijoje asmuo suvokÄ savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino.
Eismo įvykį sukÄlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltÄs turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys administracinių teisÄs pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyÄia, turi bÅ«ti vertinamos ir tokios aplinkybÄs, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobÅ«dis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys administracinių teisÄs pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).
Pirmosios instancijos teismas sprÄsdamas V. B. atsakomybÄs už administracinio teisÄs pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ klausimÄ , skundžiamu nutarimu padarÄ iÅ¡vadÄ , kad V. B. veiksmuose pasiÅ¡alinant į įvykio vietos tyÄios nÄra, nes jis nesuprato, kad įvyko eismo įvykis â ant I. L. nesimatÄ jokių sužalojimų ir jis nepasakÄ, kad V. B. iÅ¡kviestų policijÄ , paÄmÄs dviratį pasitraukÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos ir kalbÄjosi telefonu, neslÄpÄ automobilio, nesiekÄ iÅ¡vengti atsakomybÄs už savo veiksmus, todÄl nesant administracinio teisÄs pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudÄties, bylos teisenÄ Å¡ioje dalyje nutraukÄ (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
V. B. kaltÄ dÄl jam inkriminuoto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisÄs pažeidimo neigÄ, teigdamas, jog jis įvykio metu ir po jo nesuprato, kad įvyko eismo įvykis, kad nukentÄjusysis ar jo turtas yra sužaloti, todÄl iÅ¡ įvykio vietos pasitraukÄ, taÄiau tokiais savo veiksmais atsakomybÄs nevengÄ, nesislÄpÄ, netoli namų pastatÄ automobilį. Institucijos atstovas teigia, jog V. B., bÅ«damas pareigÅ«nu, turÄjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir laikytis KET 219.4 punkto reikalavimų, be to, V.
B. privalÄjo vadovautis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso VI sk. 14.5 punktu, ir apie eismo įvykį praneÅ¡ti savo tiesioginiam vadovui, taÄiau to nepadarÄ, todÄl jo veikoje yra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisÄs pažeidimo sudÄties požymiai. Apygardos teismas dÄl žemiau nurodytų aplinkybių, sutinka su Institucijos pozicija, jog V. B. veikoje yra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (ANK 426 straipsnio 1 dalyje) numatyto administracinio pažeidimo (nusižengimo) sudÄties požymiai.
ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, Å¡ioje byloje sprendžiant dÄl V. B. veikimo tiesiogine tyÄia pasiÅ¡alinant iÅ¡ eismo įvykio vietos, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus ir teismo iÅ¡tirtus įrodymus, padarÄ nepagrįstas iÅ¡vadas ir priÄmÄ neteisingÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ dalyje, kuria nutraukÄ V. B. atžvilgiu administracinio pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, teisenÄ . Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu buvo konstatuota V.
B. kaltÄ padarius administracinį teisÄs pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta nuobauda už tai, kad jis 2016 m. spalio 15 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu, esanÄiu (duomenys neskelbtini), pravažiavime tarp gyvenamųjų daugiabuÄių namų, vairavo transporto priemonÄ Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į kairÄ nepraleido prieÅ¡prieÅ¡iais važiavusio dviraÄio, vairuojamo I. L., ko pasÄkoje su juos susidÅ«rÄ ir nežymiai sutrikdÄ jo sveikatÄ , taip pažeidÄ Kelių eismo taisyklių (toliau â KET) 157 punkto reikalavimus.
NukentÄjusysis I. L. paaiÅ¡kinime (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-49371-16 l.
30) parodÄ, kad V. B. po įvykio ÄmÄ ginÄytis, kad kaltas dÄl įvykio I. L., taÄiau netrukus pasiÅ«lÄ 10 eurų, atsipraÅ¡Ä, teigÄ, kad juos pasiimtų ir nusipirktų saldainių arba susitaisytų dviratį. Å iuos parodymus I. L. patvirtino apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-49371-16 l. 57). Be to, nukentÄjusysis apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodÄ (b.l. 30), jog apie tai, kad sudaužytas I. L. telefonas, kad sugadintas dviratis, kad skauda nugarÄ bei kaklÄ , iÅ¡ karto po įvykio pasakÄ V.
B., o vÄliau, eidamas paskui V. B. link jo namų, papraÅ¡Ä V. B. palaukti policijos pareigÅ«nų bei grÄ Å¾ino V. B. 10 eurų. Tai, kad nukentÄjusysis kalbÄjo su V. B. bei eidamas paskui jį bandÄ patekti į namo, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena V. B. laiptinÄ, taÄiau ten nepateko dÄl esanÄios duryse kodinÄs spynos bei dÄl to, kad V. B. prieÅ¡ais nukentÄjusįjį uždarÄ laiptinÄs duris, patvirtina vaizdo įraÅ¡ai (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-49371-16 l. 85), o taip pat apeliacinÄs instancijos teisme patvirtino I.
L. įstatyminis atstovas J. L., kuris parodÄ, kad girdÄjo, kaip kalbant telefonu su J. L. I. L. perdavÄ V. B., kad iÅ¡kviesta policija, kad tuoj atvažiuos tÄtis ir greitoji pagalba (b.l. 158). Apygardos teismo nuomone, aplinkybÄ, kad V. B. turÄjo ir galÄjo suprasti, jog eismo įvykio metu buvo sugadintas I. L. turtas, patvirtina dviraÄio FUDI apžiÅ«ros aktas (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-49371-16 l. 21-23), iÅ¡ kurio aiÅ¡kiai matosi sugadintas dviraÄio priekinis ratas, Å¡io sugadinimo, apygardos teismo nuomone, V.
B. po įvykio negalÄjo nepastebÄti. V. B., bÅ«damas policijos pareigÅ«nu, turÄjo suprasti, jog tokio pobÅ«džio dviraÄio sugadinimas galÄjo bÅ«ti padarytas transporto priemonių kontakto metu. Teikdamas paaiÅ¡kinimÄ (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-49371-16 l.
29) V. B. pripažino, kad dviraÄio ir automobilio kontaktas buvo, tik vÄliau pakeitÄ pozicijÄ , jog kontakto iÅ¡ viso galimai nebuvo. TaÄiau tokiÄ V. B. pozicijÄ apygardos teismas laiko gynybine, todÄl vadovaujasi nukentÄjusiojo I. L. parodymais, kurie patvirtinti kita bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kuriomis pritarta tokiai gynybinei V. B. pozicijai, yra neteisÄtos, nepagrįstos bei paneigtinos turimų duomenų visuma.Å ių aplinkybių pagrindu, apygardos teismas konstatuoja, kad V.
B. 2016 m. spalio 15 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu, esanÄiu (duomenys neskelbtini), pravažiavime tarp gyvenamųjų daugiabuÄių namų, įvykus eismo įvykiui, kurio metu buvo sužalotas kitas asmuo, įvykio vietoje nepasiliko, nepraneÅ¡Äs apie įvykį policijai iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, tuo pažeisdamas KET 219.4 punkto reikalavimus ir toks jo pažeidimas atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (ANK 426 straipsnio 1) dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudÄtį.
DÄl administracinÄs nuobaudos skyrimo.
34. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidÄjo kaltÄs formÄ ir rūšį, asmenybÄ, atsakomybÄ lengvinanÄias ir sunkinanÄias aplinkybes. Kai yra atsakomybÄ lengvinanÄių ir sunkinanÄių aplinkybių, taip pat kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padÄtį gerinanÄių ir bloginanÄių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikÅ¡mingumÄ .
35. SprÄsdamas dÄl baudos už administracinio teisÄs pažeidimÄ , numatytÄ ANK 426 straipsnio 1 dalyje, dydžio, apygardos teismas atsižvelgia į tai, kad atsakomybÄ lengvinanÄių ir sunkinanÄių aplinkybių nenustatyta, į V. B. charakteristikÄ : jam nÄra bÅ«dingas KET pažeidimų darymas; konstatuotina, jog baudos â dydis, kuris lygus 650 (Å¡eÅ¡iems Å¡imtams penkiasdeÅ¡imt) eurų, yra visiÅ¡kai pakankama bei tuo paÄiu ne per griežta administracinÄ nuobauda, užtikrinanti ANK 22 straipsnyje numatytus tikslus.
36. AtsižvelgÄs į visa tai, kas minÄta, apygardos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkÄs teismas 2017 m. gegužÄs 18 d. nutarimu nepagrįstai ir neteisÄtai V. B. atžvilgiu nutraukÄ administracinio teisÄs pažeidimo teisenÄ , pradÄtÄ pagal ATPK 130 straipsnio 1 d. (Å¡iuo nutarimu perkvalifikuotina pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį) ir todÄl Å¡i nutarimo dalis naikintina, Å¡iuo nutarimu konstatuojant, jog V. B. padarÄ ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , už kurį, jam skirtina 650 eurų bauda. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 2 dalimi, 38 straipsniu, 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu, n u t a r i a :
V. B. ir jo atstovÄs advokatÄs Jelenos Smirnovos apeliacinius skundus atmesti. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies â panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2017 m. gegužÄs 18 d. nutarimo dalį, kuria administracinio teisÄs pažeidimo bylos teisena, pradÄta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nutraukta ir Å¡ioje dalyje: V. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje (perkvalifikuotas iÅ¡ Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalies) ir paskirti jam 650 (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties) eurų dydžio baudÄ .Kitos Kauno apylinkÄs teismo 2017 m. gegužÄs 18 d. nutarimo dalies nekeisti.Å is nutarimas įsiteisÄja jo paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiamas.
TeisÄja             Edita DambrauskienÄ