2024-05-08 Nr. AB-7423-4-45-3-00133-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1720-463/2024

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00133-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

vertėjaujant Olgai Vostrenkovai,

dalyvaujant užsieniečiui M. S. ir jo atstovei advokatei Eglei Vrubliauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio, (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistačiusio M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo persvarstymo ir sulaikymo taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistačiusiam M. S..

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas persvarstyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 27 d. sprendimą ir palikti galioti sulaikymą užsieniečiui, (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistačiusiam M. S. (toliau – ir Užsienietis) iki 2024 m. birželio 27 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Centras nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 27 d. sprendimu nuspręsta sulaikyti Užsienietį iki 2024 m. birželio 27 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Užsienietis 2024 m. balandžio 15 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 24S101685 nustatyti valstybę, atsakingą už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Užsieniečio asmens tapatybė nėra nustatyta, jis neturi dokumentų, leidžiančių būti Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje, prieglobsčio prašymą pateikė tik po trijų savaičių nuo sulaikymo, atsižvelgus į priimtą Migracijos departamento sprendimą, tikslinga Užsieniečiui taikyti sulaikymą ir pasikeitus jo teisinei padėčiai persvarstyti šį klausimą.

3. Užsienietis teismo posėdyje nurodė, kad trejus metus gyveno Europoje su (duomenys neskelbtini) piliečio pasu, tačiau jo pasą Kaune pavogė, apie paso vagystę niekam nepranešė. Padedant Raudonajam Kryžiui susisiekė su dukra, gyvenančia (duomenys neskelbtini), ir ji jam atsiuntė jo paso nutrauką, bet pareigūnams jis šios nuotraukos nerodė ir nieko nesakė apie tai. Šiuo metu neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų pragyvenimui, pažįstamų asmenų, gyvenančių Lietuvos Respublikoje. Užsienietis norėtų turėti galimybę nueiti į parduotuvę, dirbti. Užsienietis teigė, kad prieš pateikdamas prieglobsčio prašymą ilgai svarstė, domėjosi savo galimybėmis, o ne piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra.

4. Užsieniečio atstovė teismo posėdyje prašė skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, Užsienietį apgyvendinant netaikant judėjimo suvaržymų.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. balandžio 18 d. sprendimu tenkino Centro teikimą iš dalies, t. y. pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 27 d. sprendimą, kuriuo Užsieniečiui paskirtas sulaikymas ir sulaikymo terminą sutrumpino iki 8 savaičių, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas prieglobsčio byloje ir užsienietis bus perduotas kitai Europos Sąjungos valstybei narei.

6. Teismas nustatė, kad 2021 m. spalio 23 d. (duomenys neskelbtini) pilietis M. S. atvyko į Šengeno erdvę Respubliką per Lenkijos Respubliką, turėdamas (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio pasą. 2024 m. kovo 25 d. 19.15 val. Kauno mieste užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 114 straipsnio 1 dalį. Užsienietis tvirtina, kad jo pasas buvo pavogtas Kaune. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 27 d. sprendimu Užsieniečiui taikytas sulaikymas Centre iki 2024 m. birželio 25 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, motyvuojant, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje numatyti sulaikymo pagrindai. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą ir Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 24S10685, kuriuo bus siekiama nustatyti valstybę, atsakingą už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą.

7. Teismas sprendė, kad Užsieniečiui pateikus prieglobsčio prašymą, jo teisinis statusas pasikeitė ir yra pagrindas persvarstyti priimtą sprendimą dėl Užsieniečio sulaikymo (Įstatymo 118, 14021 str.).

8. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3 punktuose, 5 dalies 1–4 punktuose numatyti sulaikymo pagrindai, nes Užsienietis neturi tapatybę patvirtinančių dokumentų, todėl reikia nustatyti jo tapatybę, nėra nustatyti motyvai, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, prieglobsčio prašymą Užsienietis pateikė tik būdamas sulaikytas, nors turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio procedūra anksčiau, be to, neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, socialinių ar ekonominių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, kad jo tapatybė nėra nustatyta, nėra tenkinama viena iš Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies sąlygų, todėl nėra galimybės jam skirti alternatyvios sulaikymui priemonės. Esant tokios aplinkybėms, teismas sprendė, kad paliktinas galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 27 d. sprendimu paskirtas sulaikymas.

9. Teismas nurodė, kad pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013 prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas pagal minėto reglamento 28 straipsnį, tačiau sulaikymo terminas šiuo pagrindu, atsižvelgiant į reglamento 28 straipsnio 3 dalies terminus ir faktines aplinkybes, neturėtų būti ilgesnis nei 8 savaitės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2265-624/2023). Todėl teismas sulaikymo taikymo terminą sutrumpino iki 8 savaičių.

III. 10. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. sprendimą ir skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

11. Užsienietis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktais, 5 dalies 1–4 punktais. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 2–4 punktų nuostatos nėra taikomos prieglobsčio prašytojo sulaikymui. Atsižvelgiant į Užsieniečio turimą teisinį statusą (prieglobsčio prašytojas), teismas, spręsdamas dėl sulaikymo, nepagrįstai taikė pačią griežčiausią priemonę – sulaikymą. Užsieniečio vertinimu, buvo pagrindas VSAT teikimą tenkinti iš dalies ir taikyti Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

12. Užsienietis pažymi, kad yra prieglobsčio prašytojas, jo prieglobsčio prašymas nėra išnagrinėtas, tačiau nėra duomenų, jog jo nesulaikius nebūtų įmanoma atlikti veiksmų, susijusių su jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimu ir / ar prieglobsčio prašymo motyvų išsiaiškinimu.

13. Užsienietis teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog jo tapatybė nėra nustatyta, tačiau teismo sprendime nurodyta, kad byloje nustatyta, jog Užsienietis į Lietuvą atvyko turėdamas (duomenys neskelbtini) piliečio pasą (tačiau jis buvo pavogtas); be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, Užsienietis patvirtino, jog yra gavęs paso kopiją (nuotrauką), ją turi savo telefone. Tad yra visi pagrindai laikyti, kad Užsieniečio tapatybė ir pilietybė yra nustatytos. Nenustatyta duomenų, jog Užsienietis šiuo metu nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, taip pat, jog Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Nėra jokių kitų ypatingų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą taikyti Užsieniečiui tokį griežtą judėjimo laisvės apribojimą kaip sulaikymas. Įvertinus individualią Užsieniečio situaciją, laikytina, kad jo sulaikymas yra neproporcingas, o išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus galima ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte, – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl teismo sprendimas turėtų būti pakeistas.

14. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15. Centras nurodo, kad egzistuoja trys prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai: Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punktas – nėra nustatyta Užsieniečio asmens tapatybė, iš jo žodžių, jis atvyko iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, turėdamas (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, kuris vėliau Lietuvoje buvo pavogtas; Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas — siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (Užsienietis, neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką, nesikreipė į kompetentingas institucijas ir nepranešė apie savo buvimą, nedėjo pastangų dėl savo įteisinimo šalyje, jog jis nebendradarbiavo, prieglobsčio prašymą pateikė ir motyvus nurodė tik 20 dienų po sulaikymo, kai suprato, jog pradėta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra) bei Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punktas.

16. Centras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, persvarstydamas sulaikymo pagrindus, sutrumpino Užsieniečio sulaikymą iki 8 savaičių ir pritaikė prieglobsčio prašytojui taikomus sulaikymo pagrindus. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis taikoma tiek neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantiems užsieniečiams, tiek prieglobsčio prašytojams. Kadangi Užsienietis prieglobsčio prašymą pateikė tik būdamas jau kurį laiką sulaikytas, jis 2021 m. spalio 23 d. kirto išorinę Lenkijos Respublikos sieną, sprendžiamas klausimas dėl Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo bei galimo asmens perdavimo jai, ir atsižvelgiant į tai, kad asmuo nebendradarbiauja (atvyko į Lietuvą, neturėdamas tinkamų kelionės dokumentų, gyveno neteisėtai, neturėdamas pastovios gyvenamosios vietos), yra pagrindas manyti, kad sprendimas dėl jo perdavimo atsakingai valstybei gali būti priimtas ir įvykdytas tik jį sulaikius. Todėl nėra pagrindo sutikti, kad nėra duomenų, jog Užsieniečio nesulaikius nebūtų įmanoma atlikti veiksmų, susijusių su jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimu ar / ir prieglobsčio prašymo motyvų išaiškinimu. Teismas atsižvelgė į Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes, kad asmens tapatybė nenustatyta, jis nebendradarbiavo su institucijomis dėl savo įteisinimo Lietuvoje, prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik po sulaikymo, ir pagrįstai sprendė, kad šiuo metu nėra galimybės taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės. Be to, sulaikymo terminas buvo sutrumpintas iki 2024 m. gegužės 21 d. Nenustačius Užsieniečio asmens tapatybės nėra galimybės patikrinti, ar jo buvimas kelia grėsmę valstybės saugumui, ar jis kelia pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kadangi vidinės valstybių nariu sienos nėra saugomos. Užsieniečio veiksmai parodo, kad jis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, yra didelė tikimybė, kad gavęs judėjimo laisvę jis pasislėps, todėl egzistavo Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3 punktuose.

17. Centras nurodo, kad Užsienietis 2024 m. balandžio 29 d. Centro (duomenys neskelbtini) identifikuotas kaip turintis (duomenys neskelbtini) sutrikimų arba sergantis (duomenys neskelbtini) liga asmuo, jis buvo konsultuotas (duomenys neskelbtini). Aplinkybė dėl Užsieniečio pažeidžiamumo nebuvo žinoma pirmosios instancijos teismui, nes atsirado po sprendimo priėmimo. Užsieniečio laisvės ribojimas turi būti vertinamas asmens teisių ir teisėtų interesų galimo pažeidimo aspektu. Jis buvo sulaikytas apleistame pastate, be dokumentų, nesikreipė į valdžios institucijas dėl savo buvimo įteisinimo. Todėl darytina išvada, kad jis suvokė savo veiksmų esmę ir siekė nebūti surastas, galima teigti, jog turimas sveikatos sutrikimas nelėmė jo apsisprendimo elgtis neteisėtai. Užsieniečiui yra taikomos (duomenys neskelbtini) nurodytos rekomendacijos dėl jo individualių, specialiųjų poreikių tenkinimo, t. y. asmeniui užtikrinta rami, saugi apgyvendinimo aplinka, aprūpinimas paskirtais medikamentais, (duomenys neskelbtini) teikimas, (duomenys neskelbtini) būklės stebėjimas ir t. t.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui paskirtas sulaikymas ir sulaikymo terminas sutrumpintas iki 8 savaičių, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas prieglobsčio byloje ir užsienietis bus perduotas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, teisėtumas ir pagrįstumas.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas teismo sprendimas priimtas nagrinėjant VSAT teikimą, pateiktą pasikeitus Užsieniečio teisiniam statusui – jam tapus prieglobsčio prašytoju, persvarstyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 27 d. sprendimu skirtą judėjimo laisvę ribojančią priemonę (sulaikymą). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Užsienietis neturi tapatybę patvirtinančių dokumentų, todėl reikia nustatyti jo tapatybę, nėra nustatyti motyvai, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, prieglobsčio prašymą Užsienietis pateikė tik būdamas sulaikytas, nors turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio procedūra anksčiau, be to, neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, socialinių ar ekonominių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, dėl to Įstatyme numatyti tikslai – prieglobsčio prašymo išnagrinėjimas, sprendimo priėmimas ir įvykdymas – gali būti pasiekti tik Užsienietį sulaikius. Kadangi Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, nėra tenkinama viena iš Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies sąlygų, todėl nėra galimybės jam skirti alternatyvios sulaikymui priemonės.

20. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde nurodo, jog Įstatyme įtvirtintiems tikslams pasiekti nėra būtina Užsieniečiui taikyti griežčiausią judėjimo laisvės ribojimo priemonę – sulaikymą.

21. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas šiais atvejais: siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.); pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį (4 p.); kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (5 p.).

22. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

23. Bylos duomenimis, Užsienietis atvyko į Lietuvą, neturėdamas kelionės dokumentų ir asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, gyveno neteisėtai, neturėdamas pastovios gyvenamosios vietos, jo tapatybė nėra nustatyta. Užsienietis tik būdamas sulaikytas, beveik po trijų savaičių, pateikė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašymą. Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 24S101685, kuriuo nusprendė nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką, jo sulaikymo aplinkybės, jo elgesys nuo jo atvykimo į Lietuvą momento iki sulaikymo (nesiekė įteisinti buvimo Lietuvos Respublikoje) leidžia spręsti, kad teiginiai dėl pareiškėjo bendradarbiavimo su valstybinėmis institucijomis ir / ar nesislapstymo nėra pagrįsti.

24. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo išvada dėl Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytų pagrindų sulaikyti Užsienietį buvimo yra pagrįsta.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai konstatavo nesant aplinkybių, suponuojančių alternatyvios sulaikymui priemonės taikymą. Byloje nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą vertinti, jog Užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į kilmės valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl tiek parinkta priemonė, tiek jos taikymo terminas nėra nebūtini ir / ar neproporcingi.

26. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs reikšmingas faktines bylos aplinkybes ir tinkamai aiškinęs bei taikęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečio, (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistačiusio M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys