77b76ba7-e347-493a-94f6-0f33dd4b5be7 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimobyla Nr. A2.6.-1968-927/2015Teisminio proceso Nr. 4-52-3-01613-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.3; 2.1.4. VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS      N U T A R I M A S   2015 m. gruodžio 4 d.   Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė, sekretoriaujant Loretai Davenienei,vertėjaujant Julijai Grinko,dalyvaujant A. K. (A. K.),išnagrinėjusi A. K. (A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio AB „Lietuvis geležinkeliai“, gyv.

Vilniaus r., MickÅ«nų k., (duomenys neskelbtini), nebausto, teisto, administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė: A. K. 2015 m. rugsėjo 27 d., apie 03.05 val., Vilniaus r., Pakenės k., vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14, 16, 17 p. reikalavimus, nes:

1) vengė pasitikrinti blaivumÄ ,t. y. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytus (duomenys neskelbtini) str. 4 d.

2) nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir kitų automobilio dokumentų,t. y. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 1241 str. 8 d. A. K. kaltu padaręs pažeidimus prisipažino iÅ¡ dalies ir teisme paaiÅ¡kino, kad nagrinėjamo įvykio dienÄ buvo blaivus, tačiau atsisakė pÅ«sti į alkotesterį sÄ moningai, nes darbe visada tikrinasi alkotesteriu ir bÅ«na tokių atvejų, kad po kito asmens papÅ«timo parodo promiles. Be to, pareigÅ«nai jam nedavė jokio antgalio. Kadangi jis nepasitiki alkotesteriais, tačiau žinojo, kad yra atsakomybė už atsisakymÄ tikrintis, prašė pareigÅ«nų jį nuvežti į narkologinį skyrių.

Pats nevyko, nes manė, kad pareigÅ«nai privalo jį nuvežti. TÄ dienÄ jis buvo susipykęs su mergina ir susinervinęs, gal todėl pareigÅ«nams atrodė neblaivus, tačiau vis tiek mano, kad pareigÅ«nai be pagrindo norėjo jį tikrinti. Dėl pažeidimo, numatyto ATPK 1241 str. 8 d., kaltę pripažįsta (b. l. 12-13). Liudytojas R. F. tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l.

3) nurodė ir teisme paaiÅ¡kino, kad 2015-09-27 pastebėjo įtartinai važiuojantį BMW automobilį, todėl jį sustabdė patikrinimui. Patikrinimo metu nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, jis nenorėjo lipti iÅ¡ maÅ¡inos, kalbėjo neriÅ¡liai, akivaizdžiai matėsi, kad neblaivus, nenorėjo pateikti dokumentų. Prašė neraÅ¡yti protokolo, nes neblaivus, sakė, kad atvyks draugai pasiimti maÅ¡inos. PasiÅ«lius pÅ«sti į alkotesterį, jis atsisakė, sakė kad nenori ir nepÅ«s. Jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atsisakymas prilyginamas sunkiam girtumo laipsniui, bet jis vis tiek nesutiko pasitikrinti blaivumo, todėl buvo suraÅ¡ytas protokolas, kad vengė pasitikrinti blaivumÄ .

Nepamena, ar prašė jį vežti į narkologinį skyrių pasitikrinti, tačiau jie neprivalo to daryti. Tokiais atvejais žmonėms yra paaiÅ¡kinama, kas buvo padaryta ir Å¡iuo atveju, jog jie patys gali nuvykti, nes numatyta tokia tvarka (b. l. 18-19). (duomenys neskelbtini) str. 4 d. įtvirtinta atsakomybė ir už neblaivumo patikrinimo vengimÄ . A. K. nurodo sutinkantis, kad atsisakė pasitikrinti blaivumÄ , nes mano, kad pareigÅ«nai jį norėjo patikrinti be pagrindo, be to, jis prašė pareigÅ«nų jį nuvežti į narkologinį skyrių neblaivumui patikrinti, tačiau jie atsisakė.Galiojantys teisės aktai (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 6 p., Kelių eismo taisyklių 18 p.) numato transporto priemonių vairuotojams pareigÄ leistis Vyriausybės nustatyta tvarka bÅ«ti patikrinamiems, ar jie nėra neblaivÅ«s, apsvaigę nuo psichikÄ veikiančių medžiagų.

Tai numato, kad vairuotojo pareiga policijos pareigÅ«no reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iÅ¡ įstatymo. AnalogiÅ¡ka nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 17 p., kuris numato, kad policijos pareigÅ«no reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų.(duomenys neskelbtini) str. 4 d. numatyto pažeidimo požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sÄ moningos veikos, nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumÄ .

Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumÄ specialiosiomis techninėmis priemonėmis, gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1185/2007). Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumÄ , pakanka nustatyti, jog asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimÄ atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N63-1992/2010).Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d.

įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 69.1. punktas numato, kad transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų bÅ«sena patikrinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. LR Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės nustato, kad transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali bÅ«ti nustatomas dviem bÅ«dais: tikrinimo arba medicininės apžiÅ«ros pagalba.

Tikrinimas – policijos pareigÅ«nų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas). Medicininė apžiÅ«ra – specialių žinių ir reikiamÄ kvalifikacijÄ turinčių visų rÅ«Å¡ių asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų asmens sveikatos priežiÅ«ros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiÅ«rÄ , atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas) (Taisyklių 2 punktas).

Taisyklių 4 punktas nustato, kad policijos pareigÅ«nai gali tikrinti transporto priemonės vairuotojÄ , įtariamÄ esant neblaivų (girtÄ ), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros. Taisyklių 5 punktas policijos pareigÅ«nams suteikia įgaliojimus pristatyti vairuotojÄ Ä¯ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo. IÅ¡ Å¡ios nuostatos matyti, kad policijos pareigÅ«nai, įtardami vairuotojÄ esant neblaivų (girtÄ ), pirmiausia turi atlikti tikrinimo veiksmus ir tik tada, kai nėra objektyvios galimybės Å¡ių veiksmų atlikti, policijos pareigÅ«nai gali pristatyti vairuotojÄ Ä¯ sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros.

Taigi, neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu pirmiausia laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ (apsisprendimÄ ) nesitikrinti.Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad 2015-09-27 apie 03.05 val. Vilniaus r., Pakenės k., Vilniaus a. VPK Patrulių rinktinės 5-ojo bÅ«rio patruliams R. F. ir O. K. patruliuojant, jie pastebėjo važiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. K. ir kuris kelyje įtartinai vingiavo.

Sustabdžius minėtÄ automobilį patikrinimui ir pareigÅ«nui R. F. betarpiÅ¡kai bendraujant su automobilio (duomenys neskelbtini)“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju A. K., jis įvertinęs jo bendrÄ bÅ«klę: nuo jo sklindantį alkoholio kvapÄ , neriÅ¡lų kalbėjimÄ , kas pagrįstai jam davė pagrindÄ Ä¯tarti, kad asmuo yra neblaivus, pasiÅ«lė asmeniui pasitikrinti neblaivumÄ alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. AREN-0127. Liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas R. F. teisme patvirtino, kad jam priėjus prie A.

K. nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis nenorėjo lipti iÅ¡ maÅ¡inos, kalbėjo neriÅ¡liai, akivaizdžiai matėsi, kad yra neblaivus, prašė neraÅ¡yti protokolo, nes yra neblaivus, sakė, kad atvyks draugai pasiimti maÅ¡inos. Liudytojas R. F. taip pat patvirtino, kad A. K. pasiÅ«lius pasitikrinti neblaivumÄ , jis atsisakė tai padaryti, nurodydamas kad nenori ir nepÅ«s. Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigÅ«no, vykdžiusio savo tarnybines funkcijas, dėstomomis įvykio aplinkybėmis, nes tiek tyrimo metu, tiek ir per bylos nagrinėjimÄ teisme jis aplinkybės nurodė nuosekliai, logiÅ¡kai, neprieÅ¡taringai.

Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėtas liudytojas bÅ«tų Å¡aliÅ¡kas, suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį nebÅ«to pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiÅ¡kinimus. Tuo tarpu A. K. nurodymas, kad jis prašė pareigÅ«nų jį nuvežti į narkologinį skyrių pasitikrinti neblaivumo, tačiau jie atsisakė tai padaryti, yra tik jo gynybinė pozicija, nes A. K. buvo sudarytos galimybės pasitikrinti neblaivumÄ pareigÅ«nų turima technine priemone – alkoholio matuokliu, ko jis ir pats neneigė, bet jis atsisakė tai padaryti.

A. K. jokių objektyvių atsisakymo priežasčių teismui nenurodė, jis nesitikrino neblaivumo savo noru, taip iÅ¡reikÅ¡damas savo subjektyviÄ pozicijÄ . Jokių objektyvių aplinkybių, trukdančių įvykdyti teisėtus policijos pareigÅ«nų nurodymus – pasitikrinti neblaivumÄ , taip pat nenustatyta. A. K. nurodoma aplinkybė, kad jis automobilį vairavo blaivus, Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykui esmės neturi, nes pastarajam kaltinimas Å¡ioje byloje reiÅ¡kiamas ne už vairavimÄ esant neblaiviam, o už vengimÄ pasitikrinti neblaivumÄ .Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, A.

K. suraÅ¡ytame ATP protokole nurodoma, kad jis savo veiksmais pažeidė ir KET 14 p. reikalavimus. Nurodytas KET punktas numato, kad ,,draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems Å¡ios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichikÄ veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iÅ¡ pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti Å¡ios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sÄ lygų“.

Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju A. K. atsisakė tikrintis blaivumÄ ir jo neblaivumas nustatytas nebuvo, todėl iÅ¡ veikos apraÅ¡ymo Å¡is KET punktas ir aplinkybė, kad A. K., įtariama, buvo neblaivus, Å¡alintini.A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl (duomenys neskelbtini) str. 4 d. nėra, o dėl ATPK 1241 str. 8 d. – kad prisipažino padaręs šį pažeidimÄ ir gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Skiriant nuobaudÄ atsižvelgta į administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes, pobÅ«dį, į A.

K. asmenybę ir turtinę padėtį, kuris administracine tvarka nebaustas, dirba, todėl esant jo atsakomybę vienai lengvinančiai aplinkybei (dėl ATPK 1241 str. 8 d.) ir nesant sunkinančių aplinkybių, jam skirtinos artimos vidutinėms sankcijose už padarytus pažeidimus numatytos piniginės nuobaudos, kurios bendrintinos ATPK 33 str. tvarka.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p., teismas n u t a r ė: A. K. (A. K.) pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 4 d. ir 1241 str. 8 d. ir skirti:- pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 4 d.

– 600 eurų baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 8 d. – 7 eurų baudÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. galutinę nuobaudÄ paskirti 600 (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų) eurų baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti pažeidėjui, kad:1) vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 1 d., jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo Å¡io nutarimo priėmimo dienos.2) bauda turi bÅ«ti sumokėta per 40 dienų nuo Å¡io nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos, į AB bankÄ â€žSwedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001.

Pildant įmokos kvitÄ , jame bÅ«tina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datÄ , numerį ir ROIK:15051935987. Teisėja                                                                                             Jolanta Bagdonienė NuoraÅ¡as tikras:Teisėja                                                                                             Jolanta Bagdonienė