N-575-546-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-546/2012

Teisminio proceso Nr. 4-65-3-00382-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija 44

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 27 d. nutarties V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Administracinė komisija prie Kupiškio rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Komisija) 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimu pripažino V. K. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 straipsnio 5 dalyje („Gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimas, padaręs žalos asmens sveikatai ar turtui“) numatytą veiką skiriant už tai įspėjimą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda V. K. skirta už tai, kad šis 2010 m. rugsėjo 28 d., 19.35 val., Pamarnakių kaime neužtikrino jam patikėtų gyvulių priežiūros, dėl ko gyvulys išėjo į važiuojamąją dalį, kur įvykio eismo įvykis, t. y. buvo apgadintas G. V. automobilis, taip pažeidžiant Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr.TS-188 patvirtintos Gyvūnų globos, laikymo ir priežiūros Kupiškio rajone taisyklių 37 punkto reikalavimus.

Panevėžio apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs G. V. skundą, 2011 m. sausio 27 d. nutartimi jį atmetė. Teismas nurodė, kad byloje nėra kilęs ginčas dėl faktinių pažeidimo aplinkybių, V. K. savo kaltės neneigia, tačiau G. V. mano, jog atsakomybėn šiuo atveju turėjo būti patrauktas gyvulio savininkas – Z. A. P.. Teismas nustatė, jog V. K. apie 20 metų gyvena Z. A. P. sodyboje ir už gyvenimą joje bei maistą prižiūri ūkininko gyvulius, Z. A. P. patvirtino, jog prižiūrėti gyvulius patikėjo V. K.. Gyvūnų globos, laikymo ir priežiūros Kupiškio rajone taisyklių 1 punktas numato, jog jų turi laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys, ATPK 110 straipsnyje neįtvirtinta, jog administracinė atsakomybė galima tik savininkui, o tai, kad Gyvūnų globos, laikymo ir priežiūros Kupiškio rajone taisyklių 37 punkte minima savininko pareiga užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, nepanaikina atsakomybės gyvūnus prižiūrėjusiam asmeniui.

II. Nesutikdama su Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartimi, G. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai. Apeliaciniame skunde teigia, jog teismo nutartis priimta neįsigilinus į bylos esmę, neištyrus visų faktinių aplinkybių. Mano, jog Z. A. P., siekdamas išvengti atsakomybės, susitarė su asocialiu asmeniu V. K., kad šis prisiimtų atsakomybę. Teigia, jog tarp minėtų asmenų nėra jokių rašytinių sutarčių, todėl ir savininko teisių bei pareigų perkėlimas V. K. negalimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog V. K. atsakomybėn patrauktas visiškai pagrįstai, jo kaltė, padarius ATPK 110 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta.

G. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pažeidimo subjekto tvirtindama, jog šiuo atveju už pažeidimą turėtų būti atsakomybėn traukiamas Z. A. P..

Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog Gyvūnų globos, laikymo ir priežiūros Kupiškio rajone taisyklių 37 punkte nurodyta, jog gyvūnų savininkai turi užtikrinti, kad gyvūnai nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Tačiau tų pačių taisyklių 1 punktas įtvirtina bendrą taisyklę, jog taisyklės galioja Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje ir jų privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys, o 19 punktas apibrėžia gyvūno savininką kaip kiekvieną sukakusį 16 metų fizinį ar juridinį asmenį, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną. Iš bylos medžiagos matyti, ir tai apeliantė nepaneigė, kad Z. A. P. gyvena Panevėžyje, ne sodyboje (b. l. 28, 55), būtent V. K., kuris gyvena sodyboje jau apie 20 metų, rūpinasi Z. A. P. gyvuliais (b. l. 56), ką šis darė ir 2010 m. rugsėjo 28 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį laikė subjektu, kuris privalėjo laikytis Gyvūnų globos, laikymo ir priežiūros Kupiškio rajone taisyklių 37 punkte įtvirtintų nuostatų. Tokia pozicija matyti ir iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-2376/2011 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Panevėžio apygardos administracinis teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

G. V. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius