77b5030f-8f50-4ff4-a425-03bb5ff788fa · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-342-165/2017Proceso Nr. 1-04-0-00053-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.1; 2.1.7.4; 2.4.6.1   (S)                                      LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Valdimaro Bavėjano, Elenos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Žukausko,sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui, nuteistojo E. B. gynėjui advokatui Vidmantui Baumilai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. (E. B.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 14 metų.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2014-12-22 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 25 metams, bausmę paskiriant atlikti: pirmus penkerius metus kalėjime ir likusiÄ bausmės dalį – pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, E. B. pripažintas pavojingu recidyvistu. IÅ¡ E. B. priteista: D. S. 1 249,85 € turtinei ir 20 000 € neturtinei žalai atlyginti bei 521,64 € valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidoms, susidariusioms dėl antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiajai teikimo, atlyginti. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad tyčia nužudė kitÄ Å¾mogų, o bÅ«tent: jis 2015 m. lapkričio 25 d. apie 18.00 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), Å«kio aptarnavimo dalyje, siuvėjo patalpose, tarpusavio konflikto ir kilusio ginčo metu, tyčia plaktuku sudavė ne mažiau penkis smÅ«gius plaktuku į galvos bei kaklo sritis kitam nuteistajam, ten pat atliekančiam bausmę – A.

B. ir tuo jam padarė deÅ¡inio momenkaulio ir deÅ¡inio smilkinkaulio pamato kaulo linijinius lūžius, muÅ¡tinę žaizdÄ ir poodinę kraujosruvÄ deÅ¡iniame žande, kraujosruvÄ kairio žando minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kraujosruvÄ sprando minkÅ¡tuosiuose audiniuose, stuburo kaklinės dalies V-VI slankstelių keterinių ataugų lūžius, muÅ¡tinę žaizdÄ pakauÅ¡yje, pakauÅ¡kaulio skeveldrinį įspaustinį lūžimÄ , kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju smegenų dangalu, ties kairiu smegenų pusrutuliu, kraujo iÅ¡siliejimÄ po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, ko pasėkoje komplikavosi galvos smegenų suspaudimas iÅ¡siliejusiu krauju po kietuoju smegenų dangalu, galvos smegenų pabrinkimu, strigimu ir iÅ¡emija, dėl ko nukentėjusysis 2015 m. lapkričio 28 d. ligoninėje mirė.

Apeliantas nuteistasis E. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o priimti teisingÄ sprendimÄ .Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra nurodyti neteisingi faktai, pažeistos BK ir BPK normos. Nuosprendyje neteisingai nurodoma, kad jis savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies. Jis (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiÅ¡kai. Nagrinėjamoje byloje pagrindiniai liudytojai yra (duomenys neskelbtini) pareigÅ«nai, kurie budėjo įvykio dienÄ . Liudytojas nuteistasis L.

K. bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini) pataisos namų kriminalinės žvalgybos saugumo skyriaus pareigÅ«nais, todėl, jei jis (apeliantas) bÅ«tų ruošęsis padaryti nusikaltimÄ ir apie tai jam bÅ«tų sakęs, L. K. iÅ¡ karto apie tai bÅ«tų pranešęs Kriminalinės žvalgybos saugumo skyriui. Todėl liudytojo nuteistojo L. K. parodymai yra melagingi ir tai jis nurodė teisme, tačiau į tokius jo parodymus nebuvo atsižvelgta. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo sveikatos bÅ«klę.

Jis nuo (duomenys neskelbtini) metų yra (duomenys neskelbtini) grupės invalidas. Jis, atlikdamas bÅ«tinÄ jÄ karo tarnybÄ , buvo iÅ¡siųstas į AfganistanÄ ir ten buvo sunkiai sužeistas, patyrė III laipsnio konfÅ«zijÄ , dėl sveikatos bÅ«klės buvo komisuotas iÅ¡ kariuomenės. Be to, jis (duomenys neskelbtini). Tokios aplinkybės, apelianto nuomone, lengvina jo atsakomybę, tačiau teismas į tai taip pat neatsižvelgė. Apeliantas skunde pateikia ,,SavanoriÅ¡kÄ prisipažinimÄ â€œ, kuriame nurodo, kad ne jis padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , jis nuteistÄ jį A.

B. (pastaba: apeliaciniame skunde klaidingai nurodyta nužudytojo A. B. pavardė) radęs negyvÄ , bet prisiėmė svetimÄ kaltę, nes už tai jam buvo pažadėtas 10 000 eurų piniginis atlygis. Kadangi jis buvo apgautas, pinigai jam sumokėti nebuvo, todėl jis nusprendė paraÅ¡yti prisipažinimÄ . PraÅ¡o atlikti nužudymo įrankio (plaktuko) ekspertizę, nes ant jo turi bÅ«ti tikrojo žudiko pirÅ¡tų antspaudai. Apeliacinės instancijos teismo pasėdyje dalyvavęs nuteistojo E. B. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).Nuteistasis E. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o priimti teisingÄ sprendimÄ , nes jo manymu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra nurodyti neteisingi faktai, pažeistos BK ir BPK normos. Konkretizuodamas savo teiginius, apeliantas nurodo, tik tai, kad nuosprendyje klaidingai nurodyta, jog jis teisme kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, nesutinka su liudytojo L.

K. parodymų įvertinimu, ir nurodo, jog teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į jo blogÄ sveikatos bÅ«klę ir tai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tokie skundo argumentai rodo, jog nuteistasis kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos iÅ¡ esmės neginčija. Tačiau savo apeliacinio skundo pabaigoje nuteistasis įvardindamas „savanoriÅ¡ku prisipažinimu“ nurodo, jog A. B. rado negyvÄ , kaltę dėl jo nužudymo prisiėmė už pažadėtÄ atlygį, kurio negavo, ir jo kaltę gali paneigti atlikta nužudymo įrankio (plaktuko) ekspertizė.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados dėl apelianto kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Nuteistojo E. B. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisiamuosiuose posėdžiuose iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Apygardos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, nenustatyta ir kitų esminių BPK pažeidimų. Nesutiktina su apelianto teiginiu, kad nuosprendyje teismas neteisingai įvertino jo parodymus padarydamas iÅ¡vadÄ , jog E. B. kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo pripažino tik iÅ¡ dalies.

IÅ¡ E. B. duotų parodymų, pateikus jam kaltinimus dėl A. B. nužudymo, matyti, jog jis pripažino 2015 m. lapkričio 25 d. apie 18 val. konfliktavęs su A. B. dėl plaukų kirpimo maÅ¡inėlės, A. B. žodžiais įžeidinėjo jo artimuosius ir dėl to jis supykęs, tačiau kas toliau įvyko jis nepamenÄ s. Vėliau eidamas pro A. B. kambario praviras duris matė A. B. kruvinÄ gulintį ant grindų ir supratęs, kad tai jis A. B. sužalojęs, kambario duris užrakino bei susirinkęs savo daiktus nuėjo į budėtojų dalį ir apie sužalotÄ A.

B. pranešė (t.2, b.l. 11). AnalogiÅ¡kus parodymus E. B. davė ikiteisminio tyrimo teisėjui (t.2, b.l. 14-16) bei iÅ¡ esmės tokius pat ir pirmos instancijos teismo posėdyje. Teisme E. B. kelis kartus pakartojo, kad neneigia savo kaltės dėl A. B. nužudymo, nes A. B. kambaryje ir arti nebuvo jokių kitų asmenų, tačiau teigia nepamenÄ s paties nužudymo momento, pripažįsta, kad smÅ«giavo, tačiau nesutinka, kad nukentėjusiajam buvo suduoti ne 2-3, bet 5 smÅ«giai plaktuku (t.3, b.l. 171-172).

Išanalizavus tokius E. B. parodymus matyti, jog jis nors ir neneigė kaltės, tačiau neatskleidė visų A. B. nužudymo aplinkybių. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, jog A. B. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžymais, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiu galvos smegenų pusrutuliu bei kraujo išsiliejimu po galvos smegenų voratinkliniu dangalu. A. B. lavone konstatuoti šie sužalojimai:

1) muštinė žaizda pakaušyje, pakauškaulio skeveldrinis – įspaustinis lūžimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiu smegenų pusrutuliu, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų voratinkliniu dangalu;

2) dešinio momenkaulio ir dešinio smilkinkaulio pamato kaulų linijiniai lūžimai;

3) muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva dešiniame žande;

4) kraujosruva kairio žando minkštuosiuose audiniuose;

5) kraujosruva sprando minkštuosiuose audiniuose, stuburo kaklinės dalies V-VI slankstelių geterinių ataugų lūžiai. Išvadoje taip pat nurodyta, kad A. B. galvos sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių pasėkoje, kiti sužalojimai – ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje, sužalojimai padaryti keliais traumuojančiais daiktais ar įrankiais: sužalojimai nurodyti 1) ir 5) punktuose galėjo būti padaryti plaktuku (t.1; b.l. 61-66). Taigi, medicinos specialisto išvada nustatyta, kad A.

B. sužalojimai buvo padaryti ne tik smÅ«giuojant plaktuku, tačiau ir kitokiu bÅ«du, t.y. smÅ«giuojant kumščiu, spiriant ir pan. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas pagrįstai pripažino, kad E. B. neatskleidė A. B. nužudymo mechanizmo ir visų nužudymo aplinkybių, todėl jo parodymai įvertinti kaltės pripažinimu iÅ¡ dalies. Teisėjų kolegija atmeta nuteistojo apelianto E. B. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytÄ versijÄ apie tai, kad jis nenužudė A. B., tačiau už atlygį prisiėmė kaltę.

Kaip minėta, E. B. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu nors tik iÅ¡ dalies pripažino kaltę, tačiau papasakojo svarbias įvykio aplinkybes (atėjimÄ pas A. B., susipykimÄ su juo dėl negrÄ Å¾intos plaukų kirpimo maÅ¡inėlės, įsižeidimÄ dėl A. B. nepagarbaus kalbėjimo apie jo artimuosius, praneÅ¡imÄ pareigÅ«nams apie sužalotÄ A. B. ir prisipažinimÄ jiems, kad tai padarė jis, nurodė panaudotÄ Ä¯rankį - plaktukÄ ). Apeliantas keldamas Å¡iÄ versijÄ nurodo, jog tai, kad ne jis nužudė A.

B., patvirtintų plaktuko, rasto įvykio vietoje ekspertizė, kur bÅ«tų nustatyti A. B. žudiko rankų pėdsakai. Pažymėtina, kad tokia ekspertizė buvo atlikta. IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto 2015 m. gruodžio 22 d. iÅ¡vados Nr.S407/15(01) matyti, kad ant įvykio vietoje paimto metalinio plaktuko rastas žmogaus kraujas ir atlikus DNR tyrimÄ gautas DNR profilis sutampa su A. B. DNR profiliu su 99,99999999999 tikimybe. Ant metalinio plaktuko koto rasti žmogaus kraujo pėdsakai ir atlikus DNR tyrimÄ gautas miÅ¡rus, ne daugiau kaip dviejų asmenų DNR profilis, iÅ¡ kurių dominuojantis DNR profilis sutampa su A.

B. DNR profiliu, o kitas sutampa su E. B. (S414/15(01) 3 obj.) DNR profiliu su 99,99999999999 tikimybe ( t.1, b.l .74-78). Taigi, specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad įrankį – plaktukÄ , kuriuo buvo sužalotas A. B., naudojo bÅ«tent E. B., o ne kiti asmenys, E. B. teigimu galimai nužudę A. B..Nuteistasis nesutinka ir su liudytojo K. K. parodymais apie tai, kad jis (apeliantas) neva jam buvo sakęs, kad darys naujÄ nusikaltimÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nuteistasis K. K. apklausoje parodė, kad kelios dienos iki įvykio sutiktas E. B. kalbėjo apie tai, kad darys naujÄ nusikaltimÄ , nes nori patekti į kitÄ bausmės atlikimo zonÄ , tačiau liudytojas tokiomis kalbomis nepatikėjęs, nes laikęs E. B. protingu žmogumi.

Pirmos instancijos teisme liudytojas K. K. patvirtino tokius savo parodymus. Teismas nuosprendyje Å¡io liudytojo parodymus vertino visų surinktų įrodymų visete ir nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir atliktas įrodymų vertinimas yra nepalankÅ«s apeliantui nereiÅ¡kia, jog teismas netinkamai įvertino įrodymus ir padarė neteisingas iÅ¡vadas.Nustačius E. B. kaltę dėl A. B. nužudymo, baudžiamasis įstatymas, vertinant jo nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 129 straipsnio 1 dalį bei skiriant bausmę už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ , taikytas tinkamai.

Bausmė paskirta laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnis). E. B. padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų, Å¡io nusikaltimo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė iki penkiolikos metų. E. B. paskirta bausmė - laisvės atėmimas keturiolikai metų, nors ir yra artima maksimaliai sankcijoje numatytai bausmei, tačiau nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta. Parenkant tokį bausmės dydį, pirmos instancijos teismas įvertino ir E. B. charakterizuojančiÄ medžiagÄ .

Jis praeityje teistas kelis kartus, paskutiniu nuosprendžiu, pagal kurį atlieka bausmę, yra nuteistas, apart kitų nusikalstamų veikų, ir už labai sunkų nusikaltimÄ â€“ nužudymÄ sunkinančiomis aplinkybėmis itin griežta laisvės atėmimo bausme. Teismas nenustatė E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apeliantas skunde nurodo, jog teismas, skirdamas bausmę, be pagrindo neatsižvelgė į tai, jog jis yra invalidas, serga įvairiomis ligomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad sveikatos bÅ«klė E. B. netrukdė padaryti labai sunkų nusikaltimÄ , todėl ji neturi lemiamos įtakos ir parenkant bausmės dydį bei skiriant bausmę.Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti nuteistojo E. B. apeliacinį skundÄ jame nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o apygardos teismo nuosprendis nekeičiamas ir nenaikinamas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Nuteistojo E. B. (E. B.) apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                 Valdimaras Bavėjanas                                                                  Elena Vainienė                                                                  Linas Žukauskas