2022-01-12 Nr. AB-965-3-64-3-01319-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-67-261/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01319-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Z. skundą atsakovams Šiaulių tardymo izoliatoriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl rašto ir sprendimo panaikinimo, neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) 2020 m. gegužės 13 d. raštą Nr. 17-520 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2020 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. 2S-2163 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas), priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė bei pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad atliekant bausmę Šiaulių TI, 2020 m. balandžio 14 d., po rytinės rikiuotės, pareigūnas S. V. neleido jam patekti į darbo vietą. Pareiškėjui buvo atlikta asmens krata, tačiau pro vartus iš lokalinio sektoriaus pareigūnas jo nepraleido ir pasakė laukti, pasakęs, kad jį „ateis pasiimti“. S. V. nepasakė, kas ateis pasiimti, o kitą asmenį, kuris ėjo į sandėlį, praleido. Pareiškėjas turėjo eiti į stalių dirbtuves, kur buvo atsakingas asmuo V. K.. Stalių dirbtuvėse degė šviesa ir S. V. buvo žinoma, kad V. K. yra atvykęs į darbą. Nepraleisdamas pareiškėjo pareigūnas elgėsi neteisėtai. Dėl tokių pareigūno veiksmų pareiškėjas tapo nervingas, negalėjo patekti į darbo vietą. Pareiškėjas parašė skundą Šiaulių TI direktoriui, bet jo skundas nebuvo patenkintas.

3. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Šiaulių TI nurodė, kad pareiškėjas 2020 m. balandžio 17 d. kreipėsi su skundu, kuriame prašė atsakyti, kodėl pareigūnas S. V. po ūkio būrio rytinio patikrinimo 2020 m. balandžio 14 d. kitą nuteistąjį išleido pro vartus, o jam vartus užtrenkė, pasakė, kad jo nepraleis, kol jo neateis pasitikti staliaus pareigas užimantis Šiaulių TI darbuotojas. Kadangi kitas nuteistasis į jo darbo vietą buvo praleistas, o jis ne, buvo pažeistas lygybės principas. Šiaulių TI Rašte nurodoma, kad pareigūnas, neišleisdamas pareiškėjo pro vartus, vadovavosi Šiaulių TI 2016 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1/01-108 patvirtinto Ūkio aptarnavimo būrio nuteistųjų paskirstymo į darbo vietas ir išvedimo į darbą tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 12 punktu. Atsakyme nurodoma, kad pareigūnas, neišleisdamas pareiškėjo iš lokalinio sektoriaus, paaiškino neišleidimo motyvą bei pasiūlė sulaukti atsakingo asmens ir kartu su juo eiti į priskirtą darbo vietą. Taip pat nurodyta šio atsakymo apskundimo tvarka. Pareiškėjas su nurodytu atsakymu nesutiko ir apskundė jį Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamento Sprendime nurodoma, be kita ko, nurodoma, kad nėra faktinių aplinkybių, kurios leistų teigti, jog pareigūnas elgėsi netinkamai. Šiaulių TI pareigūnas, kilus abejonių dėl nuteistajam priskirto atsakingo asmens buvimo darbo vietoje (pareigūnas nematė, ar pareiškėjui priskirtas atsakingas asmuo jau buvo darbo vietoje, nežinojo, ar patalpos atrakintos), nepraleido pareiškėjo pro vartus bei nurodė palaukti atsakingo asmens. Teikiant atsakymą pareiškėjui buvo ištirtos visos svarbios aplinkybės, o pateiktas atsakymas yra pagrįstas.

5. Šiaulių TI pažymėjo, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Šiuo atveju atsakovai vadovavosi teisės aktuose numatytomis teisėmis ir tinkamai vykdė savo pareigas, taigi nėra neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas su 2020 m. balandžio 17 d. prašymu kreipėsi į Šiaulių TI direktorių, prašydamas raštu jam atsakyti, kodėl pareigūnas S. V. po ūkio būrio rytinio patikrinimo 2020 m. balandžio 14 d. ryte nuteistąjį V. M. išleido pro vartus, o pareiškėjui užtrenkė vartus, pasakęs, kad jo neįleis, pareiškėją ateis pasiimti staliaus pareigas užimantis V. K.. Šiaulių TI Raštu į pareiškėjo prašymą atsakė, jog pareigūnas, neišleisdamas pareiškėjo pro vartus, vadovavosi Aprašo 12 punktu, pareigūno veiksmuose pažeidimų nenustatyta. Kalėjimų departamentas Sprendimu konstatavo, jog Šiaulių TI pareigūnai teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Akcentavo, kad Šiaulių TI administracija, užtikrindama ir sudarydama pareiškėjui sąlygas dirbti bausmės atlikimo metu, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, o kada ir pro kur bus lydimi nuteistieji iki jų darbo vietos, sprendžia pataisos pareigūnai ir tai neturi įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams, taip pat neturi įtakos pareiškėjo bausmės atlikimui. Taip pat nurodė, kad Šiaulių TI Raštas patektas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų.

8. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 10 straipsnio 1 dalyje, Aprašo 12–13 punktuose įtvirtintą reglamentavimą, akcentavo, kad ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjas neturėjo teisės vaikščioti be palydos, nėra, ir pabrėžė, kad nurodytą reglamentavimą pareiškėjas neturėjo teisės savarankiškai nuvykti į darbo vietą.

9. Teismas vertino Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus specialisto S. V. tarnybinio pranešimo turinį, iš kurio nustatė, kad šis pareigūnas nežinojo, jog stalių dirbtuvėse yra atsakingas asmuo V. K. ir ar stalių dirbtuvės yra atrakintos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai, kad jis žinojo, jog V. K. yra darbo vietoje ir stalių dirbtuvės yra atrakintos, o jose degė šviesa, nėra teisiškai reikšmingi. Šiuo atveju ne pareiškėjas, o pareigūnas S. V. turėjo pareigą įsitikinti, ar V. K. yra stalių dirbtuvėse. S. V. paaiškino pareiškėjui, kad jam teks palaukti, kol jo ateis pasiimti atsakingas asmuo. Pareiškėjas taip pat patvirtino šias aplinkybes. Pareigūnas, nurodydamas pareiškėjui palaukti, kol atvyks atsakingas asmuo jį palydėti į darbo vietą, teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad Šiaulių TI tinkamai atsakė pareiškėjui į jo skundą Raštu.

10. Teismas vertino, kad skundžiami Šiaulių TI Raštas ir Kalėjimų departamento Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, todėl jų naikinti nėra pagrindo.

11. Teismas pabrėžė, kad nenustatyta, jog Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus specialistas S. V., nurodydamas pareiškėjui palaukti prie lokalinio sektoriaus vartų, būtų pažeidęs teisės aktų reikalavimus. Atsakovas Šiaulių TI neatliko jokių neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją, todėl atsižvelgiant į tai ir nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės 1 000 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, atmestinas.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde nurodytas aplinkybes, akcentuodamas, kad jį 2020 m. balandžio 14 d. nepraleidus į Šiaulių TI darbo vietą buvo pažeista BVK 10 straipsnio 1 dalies nuostata. Nuo lokalinio sektoriaus durų iki darbo vietos yra 25-30 metrų, nurodytą dieną buvo aiškiai matomi darbo vietoje sėdinčio žmogaus kontūrai, degė šviesa. Pareigūnas S. V., praleisdamas kitą nuteistąjį į jo darbo vietą, kuri nuo lokalinio sektoriaus durų užstojama kitu pastatu ir neturi langų, negalėjo žinoti ir neįsitikino, ar yra darbo vietoje atsakingas asmuo. Tokiu būdu buvo pažeistas lygybės principas. Pareiškėjui buvo atlikta krata, nurodyta „tavęs ateis paimti“ bei užtrenktos durys. Joks teisės aktas nedraudžia pareiškėjui pasiekti darbo vietą be palydos.

14. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

15. Šiaulių TI nurodo, kad pagal BVK 10 straipsnio 1 dalį bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis, o Šiaulių TI administracija, užtikrindama ir sudarydama sąlygas dirbti bausmės atlikimo metu, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Vadovaujantis Aprašo 12 punktu pareiškėjui teisė vaikščioti be palydos nesuteikta. 2020 m. balandžio 25 d. pareigūno S. V. tarnybinio pranešimo turinys patvirtina, kad jis tinkamai atliko tarnybines pareigas. Šiaulių TI pareigūnai vadovaujasi galiojančiais teisės aktais, o ne atskirais suimtųjų (nuteistųjų) norais ir/ar pageidavimais, todėl nėra pagrindo konstatuoti lygiateisiškumo principo pažeidimo. Šiuo atveju pareigūnui suabejojus, ar už pareiškėją atsakingas asmuo yra darbo vietoje, jo vieno pagrįstai nepraleido, o kitus asmenis, dėl kurių atsakingų asmenų buvimo darbo vietoje abejonės nebuvo, praleido.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Šiaulių TI 2020 m. gegužės 13 d. rašto Nr. 17-520 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo J. Z. 2020 m. balandžio 17 d. prašymą, kuriame buvo prašoma atsakyti, kodėl Šiaulių TI pareigūnas po rytinio patikrinimo vieną nuteistąjį išleido pro vartus, o jam neleido išeiti, Kalėjimų departamento 2020 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 2S-2163 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo atmestas pareiškėjo 2020 m. gegužės 15 d. skundas dėl minėto Šiaulių TI Rašto, bei neturtinės žalos, kuria pareiškėjas kildina iš neteisėtų Šiaulių TI pareigūno veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčijami Šiaulių TI Raštas ir Kalėjimų departamento Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, jų naikinti nėra pagrindo. Šiaulių TI neatliko neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, todėl valstybės atsakomybė negalima ir pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

20. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, laikosi pozicijos, kad jo teisė be palydos pasiekti darbo vietą buvo pažeista, taip pat pažeistas lygiateisiškumo principas, nes kitas nuteistasis buvo praleistas, neįsitikinus, kad jo darbo vietoje buvo atsakingas asmuo.

21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija byloje nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

22. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Aiškindamasis pareiškėjo skunde įvardytus nusisikundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais.

23. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nustatė, kad skundžiamu Šiaulių TI Raštu pareiškėjas informuotas, kad pareigūnas, neišleisdamas jo pro vartus, vadovavosi Aprašo 12 punktu, pareiškėjui buvo paaiškinti neišleidimo motyvai, pasiūlyta sulaukti atsakingo asmens ir kartu su juo eiti į priskirtą darbo vietą. Nurodyta, kad Šiaulių TI pareigūno veiksmuose pažeidimų nenustatyta.

24. Dėl pareiškėjo akcentuojamos pažeistos teisės pasiekti darbo vietą be palydos teisėjų kolegija akcentuoja, kad ginčui aktualaus Šiaulių TI direktoriaus 2016 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1/01-108 patvirtinto Ūkio aptarnavimo būrio nuteistųjų paskirstymo į darbo vietas ir išvedimo į darbą tvarkos aprašo 12 punktas nustatė, kad Ūkio būrio nuteistuosius išveda į darbą, parveda iš jo ir prižiūri darbo metu atsakingi asmenys, nurodyti nuteistų asmenų, paliktų Šiaulių tardymo izoliatoriuje atlikti ūkio darbus, pareigybių aprašymuose ir Šiaulių TI direktoriaus arba direktoriaus pavaduotojo patvirtintame „Ūkio aptarnavimo būrio nuteistųjų, atliekančių pagalbinius darbus, paskirstymą į darbo vietas ir atsakingų už šių nuteistųjų išvedimą į darbą, parvedimą iš jo ir priežiūrą darbo metu, asmenų sąraše“. Pagal Aprašo 13 punktą tam, kad būtų užtikrintas savalaikis pavesto darbo atlikimas, būrio viršininkas sudaro sąrašą ūkio būrio nuteistųjų, kurie gali eiti pro KPP-2 be palydos, jei to reikia dėl atliekamo darbo.

25. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad jis 2020 m. balandžio 14 d. turėjo eiti į stalių dirbtuves, kur buvo atsakingas asmuo V. K.. Aptarto Apraše nustatyto teisinio reglamentavimo kontekste pareiškėjo argumentai dėl savarankiško pateikimo į darbo vietą be palydos atmestini ir Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus specialisto S. V. veiksmai, neišleidžiant pareiškėją bei pasiūlant sulaukti stalių V. K. bei kartu su juo bei jam prižiūrint sekti į jam (pareiškėjui) priskirtą darbo vietą, negali būti vertinami kaip neteisėti. Akcentuotina, kad pagal Šiaulių TI direktoriaus 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1/01-163 patvirtintų Šiaulių TI darbuotojų etikos taisyklių 5 punktą Šiaulių TI darbuotojas atlikdamas pareigas turi vadovautis suimtųjų bei nuteistųjų teisinę padėtį reglamentuojančiomis teisės normomis.

26. Pareiškėjas kelia klausimą dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo, praleidžiant kitą nuteistąjį į darbo vietą, o jį užlaikant. Tačiau pažymėtina, kad lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės diferencijuoti asmenis (taikyti tam tikrus ribojimus ar sąlygas), jei toks diferencijavimas yra objektyviai pateisinamas. Nagrinėjamu atveju iš pareigūno S. V. 2020 m. balandžio 25 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad jam nekilo abejonių dėl nuteistojo V. M. išleidimo į darbo vietą – sandėlį, tačiau kilo abejonių, ar nuteistojo (pareiškėjo) darbo vietoje (stalių dirbtuvėse) yra stalius V. K. ir ar stalių dirbtuvių patalpos yra atrakintos. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo argumentai, kad jam buvo žinoma, jog atsakingas asmuo stalių dirbtuvėse yra, ir stalių dirbtuvės yra atrakintos, o jose degė šviesa, nėra teisiškai reikšmingi, nes šiuo atveju įsitikinti, ar atsakingas asmuo yra darbo vietoje ir ar patalpos atrakintos, teko Šiaulių TI pareigūnui. Pareigūno nurodymas pareiškėjui palaukti, kol ateis atsakingas asmuo jį palydėti į darbo vietą, nelaikytinas diskriminaciniu.

27. Nustačius, kad Šiaulių TI pareigūnas nepažeidė teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė, todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą.

28. Teisėjų kolegija pažymi, jog, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4585-968/2020). Kadangi dėl skundžiamų teisės aktų atitikimo VAĮ reikalavimams yra išsamiai pasisakyta pirmosios instancijos teismo sprendime ir teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir išvadomis sutinka, todėl plačiau šiuo aspektu nepasisako.

29. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius