2018-12-12 Nr. AB-676-3-61-3-00842-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2250-629/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00842-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Ministerija) veiksmų, nepervedant pareiškėjui teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1–3).

1.1. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2330-505/2015 (toliau – ir KAAT sprendimas) priteisė pareiškėjui 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija per tris mėnesius nuo teismo priimto sprendimo neišmokėjo pareiškėjui priteistos sumos, bet įvykdė 1 433,62 Eur išieškojimą. Pareiškėjas tai vertino kaip jo teisių pažeidimą, kadangi jis turi teisę į žalos atlyginimą, kurį jam priteisė teismas.

1.2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam turėjo būti išmokėtas neturtinės žalos atlyginimas už netinkamas kalinimo sąlygas Kauno tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Pažymėjo, kad negali būti išskaičiuojami pinigai iš sumos, priteistos dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pakenkusių sveikatai arba turėjusių įtakos psichologinei ir emocinei būklei, atlyginti. Kadangi pareiškėjui nebuvo išmokėta priteista neturtinė žala, jis jautėsi morališkai sugniuždytas, pažemintas.

2. Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 11–13).

2.1. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, kad Ministerijos 2016 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. (1.35.)7R-954 buvo neteisėtas, todėl pagrindo kilti valstybės civilinei atsakomybei nėra. Priešingai, Ministerija, vykdydama antstolės patvarkymą, veikė teisėtai, vadovaudamasi teisės aktais.

2.2. Atsakovas nurodė, jog Ministerija gavo antstolės V. M. 2015 m. lapkričio 24 d. patvarkymą Nr. B-8729 (vykdomoji byla Nr. 0015/11 /02853), kuriame buvo nurodyta, kad antstolė vykdo išieškojimo veiksmus iš S. V.. Paaiškino, kad Ministerija privalo vykdyti antstolio reikalavimus (patvarkymus), nes kitu atveju būtų pažeista Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 585 straipsnio 1 dalies nuostata, kad antstolio reikalavimai privalomi visiems asmenims. Už antstolio reikalavimų (patvarkymų) nevykdymą teismas juridinio asmens vadovui arba kitam už antstolio reikalavimų (patvarkymų) įvykdymą atsakingam asmeniui gali skirti iki 289 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 ir 3 dalys). Atsakovas, remdamasis teismų praktika, teigė, kad Ministerija, vykdydama teismų sprendimus, privalo pervesti pinigines lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, jeigu yra gautas antstolio patvarkymas dėl lėšų arešto. Pažymėjo, kad Ministerija nevertina antstolio veiksmų ir sprendimų teisėtumo. Nurodė, kad pareiškėjas, manydamas, kad antstolio patvarkymas dėl lėšų arešto yra galimai nepagrįstas ir neteisėtas, skundą dėl antstolio veiksmų (sprendinių) turi teisę paduoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnyje nustatyta tvarka.

2.3. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas praleido terminą skųsti Ministerijos veiksmus, nes skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė 2017 m. kovo 13 d., t. y. praėjus daugiau kaip 1 m. nuo Ministerijos sprendimo priėmimo (2016 m. sausio 29 d.). Atsakovas atkreipė dėmesį, jog Ministerija 2016 m. sausio 29 d. sprendime Nr. (1.35.)7R-954 padarė rašymo klaidą nurodydamas, kad 1 433,62 Eur pervedami antstolei B. P., o ne V. M..

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

4. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas S. V. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmų, nepervedant pareiškėjui teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo.

5. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad:

5.1. Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2330-505/2015 pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Šis sprendimas nebuvo skundžiamas apeliacine tvarka.

5.2. Antstolė V. M. 2015 m. lapkričio 24 d. patvarkyme Nr. B-8729 „Dėl turtinių teisių arešto“ (vykdomoji byla Nr. 0015/11/02853) nurodė, kad: Ministerija gali turėti skolininkui S. V. mokėtinų piniginių lėšų; vadovaudamasi CPK 613, 688 ir 749 straipsniais, antstolė nusprendė: areštuoti skolininkui S. V. priklausančias turtines teises į jam išmokėtinas pinigines lėšas; nustatyti 1 711,89 Eur turto arešto mastą; informuoti, kad išieškojimas vykdomas trečios eilės išieškotojo naudai; prievolės skolininkui nurodo prievolę pagal suėjusius mokėjimo terminus įvykdyti antstolei – pinigines lėšas, išmokėtinas S. V., per 3 dienas nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos pervesti į nurodytą antstolės V. M. depozitinę sąskaitą; informuoti, kad reikalavimų teisių, susijusių su piniginėmis išmokomis, areštas taikomas ir būsimoms išmokoms (CPK 749 straipsnio 2 dalis) (b. l. 14).

5.3. Ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2015 m. lapkričio 6 d. prašymą vykdyti KAAT sprendimą, 2016 m. sausio 29 d. sprendime Nr. (1.35.)7R-954 „Dėl priteistos žalos“ (toliau – ir Sprendimas), be kita ko, nurodė: antstolė V. M. 2015 m. lapkričio 24 d. patvarkyme vykdomojoje byloje Nr. 0015/11/02853 areštavo pareiškėjui priklausančią pinigų sumą (1 433,62 Eur) ir įpareigojo pervesti šias lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą; pagal CPK 585 straipsnio 1 dalį antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims, o asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti baudą, todėl vykdant šį patvarkymą 1 433,62 Eur bus pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą, o likusi suma – 1 566,38 Eur – į pareiškėjo nurodytą sąskaitą; pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų, pagal 3 dalį antstolis, nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto, jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą; CPK, reglamentuodamas minėtas antstolio teises ir bendras išieškojimo taisykles, neskirsto teisės subjektų (asmenų) į juridinius ir fizinius asmenis; taigi, CPK 688 straipsnyje išdėstytas reglamentavimas su galimybe nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir antstolio teise išieškoti sietinas ir su juridiniu asmeniu, t. y. Ministerija; Ministerijai nesuteikta teisė vertinti antstolio procesinių veiksmų, tokią teisę turi tik teismas, todėl pareiškėjas turi teisę skųsti antstolės veiksmus CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka (b. l. 15).

5.4. Ministerija 2016 m. vasario 22 d. iš pareiškėjui KAAT sprendime priteistos 3 000 Eur sumos 1 433,62 Eur pervedė antstolei V. M. (mokėjimo nurodymas Nr. 22332) (b. l. 5), o 1 566,38 Eur – pareiškėjui (mokėjimo nurodymas Nr. 22333) (b. l. 6).

6. Teismas sprendime aptaręs neturtinės žalos priteisimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, iš byloje esančių duomenų nustatęs, kad buvo gautas antstolės patvarkymas, o jį Teisingumo ministerija įvykdė, pažymėjo, kad Ministerija privalo vykdyti antstolio reikalavimus (patvarkymus), nes kitu atveju būtų pažeista Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 1 dalies nuostata, kad antstolio reikalavimai privalomi visiems asmenims. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

7. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad jis, manydamas, kad antstolio patvarkymas dėl lėšų arešto yra galimai nepagrįstas ir neteisėtas, skundą dėl antstolio veiksmų (sprendinių) turi teisę paduoti CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka.

III. 8. Pareiškėjas S. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas savo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. Teismas sprendime rėmėsi tik atsakovo pateiktais duomenimis.

8.2. Ministerija pirmiausia turi atlyginti priteistą neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui, o ne antstolei. Atkreipia dėmesį, jog Ministerija jo neinformavo, kad pinigų dalis bus pervesta į antstolės sąskaitą.

8.3. Pareiškėjo atžvilgiu valstybė šiurkščiai pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį ir nenori jam atlyginti neturtinės žalos. Pareiškėjas teigia, kad Ministerijai pervedus pinigus į antstolio sąskaitą buvo neįvykdytas teismo sprendimas.

8.4. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog jis 2015 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į Ministeriją dėl neturtinės žalos, priteistos Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu, pervedimo į jo sąskaitą, tačiau tik 2016 m. vasario 22 d. jam buvo pervesta 1 566,38 Eur, taigi, Ministerija per tris mėnesius neįvykdė teismo sprendimo.

8.5. 2018 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsakovo atsiliepimą, kuriame nurodė, kad palaiko savo apeliacinį skundą.

9. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teisingumo ministerija 2016 m. sausio 29 d. rašte Nr. (1.35.)7R-954 aiškiai ir išsamiai pareiškėjui nurodė Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo vykdymo tvarką (šiuo sprendimu pareiškėjui priteista 3 000 Eur neturtinė žala). Teisingumo ministerija gavo antstolės V. M. 2015 m. lapkričio 24 d. patvarkymą Nr. B-8729 (vykdomoji byla Nr. 0015/11/02853), kuriame buvo nurodyta, kad antstolė vykdo išieškojimo veiksmus iš S. V. 1433,62 Eur sumai. Šio patvarkymo pagrindu į antstolės depozitinę sąskaitą buvo pervesta 1433,62 Eur, o pareiškėjui – 1566,38 Eur.

9.2. Ministerija nevertina antstolio veiksmų ir sprendimų teisėtumo. Pareiškėjui nesutinkant su antstolio patvarkymu, skundą dėl antstolio veiksmų (sprendimų) jis turi teisę paduoti CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl galimai netinkamų atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, veiksmų, vykdant teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas, ir šiais veiksmais pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ABTĮ (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

12. Nagrinėjant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia, pabrėžtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis)), atlyginimo, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

13. Šiame kontekste akcentuotina, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2330-505/2015 pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Šis sprendimas nebuvo skundžiamas apeliacine tvarka. Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 6 d. atsakovui pateikė prašymą vykdyti Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą.

Šiuo aspektu pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (toliau – ir Žalos atlyginimo įstatymas (2015 m. birželio 9 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1762)) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnis), taip pat dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis), atlyginti, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus;

šių asignavimų valdytojas yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Pagal Žalos atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punktą iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asignavimų, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus, Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo. Remiantis to paties straipsnio 3 dalimi, šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodytus dokumentus Teisingumo ministerija turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo, o šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytus dokumentus – per 3 mėnesius nuo jų pasirašymo.

Taigi, nagrinėjamu atveju Teisingumo ministerija minėtą pareiškėjo prašymą privalėjo įvykdyti per 3 mėnesius. Nepasibaigus šiam terminui, Teisingumo ministerijoje buvo gautas antstolės V. M. 2015 m. lapkričio 24 d. patvarkymas Nr. B-8729 „Dėl turtinių teisių arešto“, kuriame buvo nurodyta, kad Ministerija gali turėti skolininkui S. V. mokėtinų piniginių lėšų, todėl nustatė 1 711,89 Eur turto arešto mastą (išieškojimo dydis 1433,62 Eur), nurodė informuoti pareiškėją, kad išieškojimas vykdomas trečios eilės išieškotojo naudai, prievolės skolininkui – prievolę pagal suėjusius mokėjimo terminus įvykdyti antstolei – pinigines lėšas, išmokėtinas S. V., per 3 dienas nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos pervesti į nurodytą antstolės V.

M. depozitinę sąskaitą.

14. Pagal CPK 585 straipsnio 1 dalį antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Teisingumo ministerija privalėjo vykdyti antstolio reikalavimą. Pabrėžtina, kad tokios praktikos nuosekliai laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-696-492/2015, 2016 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-670-756/2016, 2018 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-345-552/2018 ir kt.). Pažymėtina, kad Ministerija, gavusi antstolės V. M. 2015 m. lapkričio 24 d. patvarkymą Nr. B-8729 „Dėl turtinių teisių arešto“, 2016 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. (1.35.)7R-954 „Dėl priteistos žalos“ informavo pareiškėją, jog jam priteistos žalos atlyginimo dalis bus pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą (b. l. 15). Iš byloje esančio antstolės V. M. 2015 m. lapkričio 24 d. patvarkymo Nr. B-8729 „Dėl turtinių teisių arešto“ matyti, jog jis adresuotas Teisingumo ministerijai (b. l. 14), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Teisingumo ministerija neturėjo teisės atsisakyti vykdyti antstolio nurodymo.

15. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju teismo sprendimas, kuriuo jam priteistas žalos atlyginimas, neįvykdytas. Ta aplinkybė, jog į pareiškėjui priteistą sumą buvo nukreiptas teisėtas antstolio išieškojimas (byloje nėra duomenų, įrodančių, jog antstolės V. M. 2015 m. lapkričio 24 d. patvarkymas Nr. B-8729 „Dėl turtinių teisių arešto“ teisės aktų nustatyta tvarka būtų pripažintas neteisėtu ir panaikintas), nesudaro pagrindo teigti, jog tokiu būdu Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimas buvo įvykdytas netinkamai (žr., pvz., LVAT 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-598/2013, 2016 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-677-575/2016, 2018 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-345-552/2018 ir kt.). Šiuo aspektu kartu pabrėžtina, kad ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis, be kita ko, nustato, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti antstolių procesinių veiksmų, susijusių su sprendimų vykdymu, teisėtumo. Pagal CPK 510 straipsnį skundai dėl antstolių procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Šiuo atveju dalis neturtinės žalos atlyginimo teismo priteista suma nebuvo sumokėta pareiškėjui dėl CPK įtvirtintos pareigos vykdyti antstolio patvarkymą, todėl pareiškėjo teiginiai, kad priteista neturtinė žala visa turėjo būti pervesta jam, nesudaro pagrindo Teisingumo ministerijos veiksmus pripažinti neteisėtais.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Teisingumo ministerijos veiksmuose, susijusiuose su antstolės V. M. 2015 m. lapkričio 24 d. patvarkymo Nr. B-8729 „Dėl turtinių teisių arešto“ vykdymu, nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, o nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas šiuo atveju yra betikslis.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, Ministerija per tris mėnesius neįvykdė teismo sprendimo, nes pareiškėjas 2015 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į Ministeriją dėl neturtinės žalos, priteistos Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu, pervedimo į jo sąskaitą, tačiau tik 2016 m. vasario 22 d. jam buvo pervesta 1 566,38 Eur.

18. Vadovaujantis Žalos atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodytus dokumentus Teisingumo ministerija turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Ministerija 16 dienų praleido terminą įvykdyti pareigą išmokėti pareiškėjui Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu priteistą neturtinės žalos dalį, kuri liko įvykdžius antstolės V. M. 2015 m. lapkričio 24 d. patvarkymą Nr. B-8729 „Dėl turtinių teisių arešto“. Tačiau, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas nei apeliaciniame skunde, nei pirminiame savo skunde nenurodė, kokią žalą dėl to patyrė bei jos nepagrindė. Iš pareiškėjo skundo argumentų matyti, kad savo emocinius išgyvenimus pareiškėjas sieja su Ministerijos įvykdytu antstolės V. M. 2015 m. lapkričio 24 d. patvarkymu Nr. B-8729 „Dėl turtinių teisių arešto“, dėl kurio teisėtumo yra pasisakyta šios Nutarties 15-17 punktuose.

19. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė, kokią žalą patyrė dėl Ministerijos pavėlavimo pareiškėjui pervesti neturtinės žalos atlyginimą, kaip ir nenurodė priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovo neveikimo, todėl, šiuo atveju, nenustačius dviejų iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį pareiga atlyginti žalą nekyla.

20. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė privalomų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė