77af74a5-b296-4ac1-aeb7-e9eb35cab821 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-7512-965/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04366-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Erika TamoÅ¡aitienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. J. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, R. V. Teismas n u s t a t ė :

1. pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po savo motinos J. V. mirties priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti. Nurodo, kad po jos motinos mirties liko motinai nuosavybės teise priklausęs butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame pareiÅ¡kėja gyvena, juo naudojasi, rÅ«pinasi ir Å¡iuo metu tvarko kaip savo turtÄ , todėl mano, kad šį palikimÄ priėmė, pradėjusi jį faktiÅ¡kai valdyti. PareiÅ¡kėjos brolis R.

V. į palikimÄ , atsiradusį po motinos mirties, nepretenduoja, brolio ir sesers sutarimu nuspręsta, kad jų motinai priklausęs butas atitektų pareiÅ¡kėjai. Kitų įpėdinių, galėjusių pretenduoti į palikimÄ , nėra. PareiÅ¡kėja po motinos mirties į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes nežinojo, kad tai yra bÅ«tina. Todėl siekiant užbaigti paveldėjimo procedÅ«rÄ po pareiÅ¡kėjos motinos mirties, praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

2. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas pateikė atsiliepimÄ , pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, institucijos atstovui nedalyvaujant. Pažymi, kad VÄ® Turto bankas tik nuo 2015 m. kovo 20 d. vykdo valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto apskaitÄ , todėl institucija neturi duomenų apie pareiÅ¡kime nurodyto turto paveldėjimÄ , taip pat jo faktinį valdymÄ . Suinteresuoto asmens nuomone, pareiÅ¡kėja turėtų pateikti papildomus raÅ¡ytinius įrodymus, kurių pagrindu galima bÅ«tų vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti, kad palikėjos palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu per įstatyme nustatytÄ terminÄ .

3. Suinteresuotas asmuo R. V. per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė, apie bylÄ informuotas tinkamai. Teismas konstatuoja : pareiÅ¡kimas tenkintinas.

4. Teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Teismas, nustatydamas juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad pareiÅ¡kėjas priėmė savo artimųjų palikimÄ po jų mirties faktiniu turto valdymu, vadovaujasi įrodymais, o taip pat (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sprendžiant tokio pobÅ«džio bylas, bÅ«tina vadovautis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais. Teismas pažymi, kad civiliniai santykiai pasižymi dispozityviÅ¡kumu ir kiekvienas savininkas teises į savo turtÄ Ä¯gyvendina laisvai ir nepakankamas rÅ«pinimasis turtu negali paneigti pačios teisės į turtÄ .

5. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina J. V., gim. (duomenys neskelbtini), būdama našle. Pareiškėjos tėvas ir J. V. sutuoktinis S. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Jų santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) J. V. ir S. V. susilaukė dviejų vaikų – V. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. V., gim. (duomenys neskelbtini).

6. IÅ¡ 2022 m. birželio 28 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad pareiÅ¡kėjos motina J. V. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu pagal 1991-05-28 Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymÄ Nr. I-1374 įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , esantį adresu, (duomenys neskelbtini). Kad po J. V. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla, duomenų nepateikta. Byloje taip pat pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, mokėjimo kvitai, banko pavedimai ir kt., patvirtinantys, kad pareiÅ¡kėja turtÄ , likusį po motinos mirties, valdė kaip savo, tai yra nuolat mokėjo mokesčius už nurodytÄ butÄ , juo naudojosi, jį prižiÅ«rėjo.

7. Kadangi palikėja J. V. mirė (duomenys neskelbtini), nagrinėjamoje civilinėje byloje susiklosčiusiems paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. CK paveldėjimÄ reglamentuojančios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu. 2000 m. liepos 18 d. CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 38 straipsnyje konstatuota, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. CK paveldėjimÄ reglamentuojančios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu, taip pat 2000 m.

CK 1.5 straipsnis, kuriame reglamentuojami teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai. CK 567 straipsnis reglamentavo paveldėjimo pagrindus, t. y. paveldėti buvo galima pagal įstatymÄ ir pagal testamentÄ . Esant testamentui, pagal įstatymÄ paveldimas tiktai tas turtas, kuris nepaliktas testamentu, arba tas, dėl kurio panaikintas testamentas. Teisę paveldėti turto dalį, kuri lieka testamentu nepaskirta, turi visi įpėdiniai pagal įstatymÄ , iÅ¡skyrus tuos įpėdinius, iÅ¡ kurių atimta paveldėjimo teisė (CK 578 straipsnis). 1964 m.

CK 573 straipsnis reglamentavo įpėdinių eilę paveldint pagal įstatymÄ , paveldėjimÄ atstovavimo teise. 1964 m. CK 587 straipsnio, kuris taikytinas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo bÅ«dai: įpėdinis faktiÅ¡kai pradeda valdyti turtÄ , arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Å ie veiksmai turėjo bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CPK 587 straipsnio 3 dalis).

8. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu, t. y. valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius ir pan. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, kaip vieno iÅ¡ CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo bÅ«dų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu bÅ«du priimant palikimÄ nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, iÅ¡ esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo bÅ«dų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

9. Tai, kad pareiÅ¡kėja po motinos J. V. mirties naudojosi palikėjos turtu, juo rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo kaip savo, patvirtina mokėjimo pavedimai, iÅ¡ kurių nustatyta, jog pareiÅ¡kėja mokėjo buto, adresu (duomenys neskelbtini), mokesčius. Teismas įvertinęs pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, nustatė, jog pareiÅ¡kėja nurodytu adresu gyveno nuo (duomenys neskelbtini), tai yra dar iki motinos J. V. mirties (duomenys neskelbtini) ir rÅ«pinosi nurodytu turtu, tiek motinai esant gyvai, tiek ir po jos mirties, jį valdė kaip savo, mokėjo už jį mokesčius, jį prižiÅ«rėjo, elgėsi kaip turto savininkė ir taip aktyviais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ priimti palikimÄ po palikėjos mirties, pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti, atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimÄ turtÄ (CPK 178, 185 straipsniai, 1964 m.

CK 587 straipsnio 2 dalis). PareiÅ¡kėja nurodo, kad jos brolis R. V. į atsiradusį palikimÄ nepretenduoja, suinteresuotas asmuo apie bylÄ ir pareiÅ¡kimo nagrinėjimÄ informuotas tinkamai, atsiliepimo ar prieÅ¡taravimų nepateikė, kitų įpėdinių, galėjusių pretenduoti į J. V. palikimÄ , teismas nenustatė. PraÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas pareiÅ¡kėjai sukels teisines pasekmes (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

10. Nors suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas tuo metu, kai (duomenys neskelbtini) atsirado ginčo palikimas, pagal kompetencijÄ nevykdė valstybės paveldėto ir kt. bÅ«du įgyto turto procedÅ«rų, tačiau Å¡iuo metu valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto ir kt. turto įvertinimÄ ir apskaitÄ pagal kompetencijÄ vykdo VÄ® Turto bankas, todėl Å¡i institucija turėjo pareigÄ ir galimybę kreiptis dėl informacijos gavimo iÅ¡ kitų valstybės turtinius interesus atstovaujančių institucijų (pvz.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Byloje nėra duomenų, kad ginčo turtas perėjo valstybei. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju priimtas teismo sprendimas galėtų turėti įtakÄ valstybės, o ne valstybę atstovaujančių institucijų teisėms ir pareigoms; nagrinėjamu atveju byloje pagal kompetencijÄ VÄ® Turto bankas atstovauja valstybės interesams, todėl nėra teisinio pagrindo į bylÄ Ä¯traukti ir kitÄ valstybės insteresams atstovaujančiÄ institucijÄ .

11. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas byloje taip pat kelia įrodymų pakankamumo klausimÄ .

12. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 393-421/2016).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikÅ¡mę, nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas. FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

13. Teismui visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, apie galimÄ palikėjos palikimo perėjimÄ valstybei teismui duomenų nepateikta, kaip ir nepateikta duomenų, paneigiančių faktinį palikėjos turto priėmimÄ valdyti. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjos raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto apie palikimo priėmimÄ nustatymo taip pat yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).

14. Kadangi pareiÅ¡kėja negali kitokia tvarka gauti šį faktÄ patvirtinančių reikiamų dokumentų, praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas neprieÅ¡tarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, be to, suinteresuoti asmenys neprieÅ¡tarauja juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymui todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tenkintinas. Å io fakto nustatymas reikalingas, kad pareiÅ¡kėja įstatymų nustatyta tvarka paveldėtų po motinos J.

V. mirties likusį turtÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ , atsiradusį po mamos J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja Erika TamoÅ¡aitienė