2016-12-21 Nr. AB-24257-3-61-3-04188-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1045-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04188-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, Vilniaus rajono savivaldybei, akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir Susisiekimo ministerija) 2016 m. rugsėjo 23 d. raštą Nr. 2-3337; įpareigoti atsakovus (Susisiekimo ministeriją, Vilniaus rajono savivaldybę, akcinę bendrovę (toliau – ir AB) „Lietuvos geležinkeliai“) atlikti triukšmo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimą; laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių; imtis priemonių triukšmo mažinimui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos A. M. skundą.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu jis nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Iš skundo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad: pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 8 d. elektroniniu būdu Vilniaus rajono savivaldybei pateikė pranešimą „Dėl geležinkelio transporto keliamo triukšmo“, kuris tą pačią dieną priimtas (reg. Nr. A34(1)-5376) (toliau – Pranešimas Nr. A34(1)-5376); Vilniaus rajono savivaldybės administracija pareiškėjai pateikė 2016 m. rugpjūčio 24 d. rašto Nr. A33(1)-5702-(4.9) „Dėl geležinkelio transporto keliamo triukšmo ir vibracijos“ (toliau – Raštas Nr. A33(1)-5702-(4.9) kopiją, iš kurio matyti, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija pareiškėjos Pranešimą Nr. A34(1)-5376 persiuntė nagrinėti AB „Lietuvos geležinkeliai“, Susisiekimo ministerijai, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui; Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Visuomenės sveikatos centras) Vilniaus departamentas, išnagrinėjęs Pranešimą Nr. A34(1)-5376, 2016 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. 2.10-5575(16.4.1 10.12) (toliau – ir Visuomenės sveikatos centro 2016 m. rugsėjo 1 d. raštas) pareiškėją informavo, kad triukšmo ir vibracijos lygių nustatymui gyvenamojoje aplinkoje turi būti atlikti laboratoriniai šių fizikinių veiksnių matavimai pareiškėjos gyvenamosiose patalpose, nurodė, kad pareiškėja turės sudaryti galimybę Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistams atlikti tokius matavimus, apie kurių atlikimą Visuomenės sveikatos centras įsipareigojo informuoti pareiškėją papildomai; Susisiekimo ministerija, atsakydama į Vilniaus rajono savivaldybės Raštą Nr. A33(1)-5702-(4.9), 2016 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 2-3337 pareiškėją informavo, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuolat imasi priemonių geležinkelio transporto keliamam triukšmui mažinti, tačiau papildomų geležinkelių transporto keliamą triukšmą mažinančių priemonių prašyme nurodytoje gyvenamojoje teritorijoje įgyvendinti šiuo metu nenumato.

Įvertinęs skundo ir prie jo pridėtų dokumentų turinį, teismas darė išvadą, kad administracinė procedūra dėl pareiškėjos Pranešime Nr. A34(1)-5376 nurodytų aplinkybių ir pateiktų prašymų, Vilniaus rajono savivaldybėje nėra pasibaigusi, o Vilniaus rajono savivaldybė dėl šio pareiškėjos pranešimo nėra priėmusi galutinio sprendimo. Tiek Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Raštas Nr. A33(1)-5702-(4.9), tiek Visuomenės sveikatos centro 2016 m. rugsėjo 1 d. raštas, tiek skundžiamas Susisiekimo ministerijos 2016 m. rugsėjo 23 d. raštas Nr. 2-3337 laikytini tarpiniais administracinės procedūros, nagrinėjant pareiškėjos Pranešimą Nr. A34(1)-5376, raštais, nesukeliančiais jai savarankiškų teisinių pasekmių. Vadinasi, Susisiekimo ministerijos 2016 m. rugsėjo 23 d. raštas Nr. 2-3337 negali būti savarankišku skundo objektu ir savarankišku administracinės bylos dalyku.

Įvertinęs skundo ir prie jo pridėtų dokumentų turinį, teismas vertino, kad nei vienas iš pareiškėjos nurodytų atsakovų (Susisiekimo ministerija, Vilniaus rajono savivaldybė, AB „Lietuvos geležinkeliai“) neatsisakė savo kompetencijos atlikti triukšmo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimą ar laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių, ar imtis priemonių triukšmo mažinimui. Visuomenės sveikatos centras 2016 m. rugsėjo 1 d. raštu įsipareigojo pareiškėjos gyvenamosiose patalpose atlikti Pranešime Nr. A34(1)-5376 nurodyto triukšmo ir vibracijos lygių laboratorinius matavimus ir apie juos, be kita ko, informuoti Vilniaus rajono savivaldybę, kuri įstatymų nustatyta tvarka turėtų pabaigti pareiškėjos Pranešimo Nr. A34(1)-5376 nagrinėjimo administracinę procedūrą. Vadinasi, šiuo metu nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjos nurodyti atsakovai atsisakė atlikti veiksmus, kuriuos atlikti pareiškėja prašo įpareigoti teismo. Nesant atsakovų atsisakymo atlikti pareiškėjos skunde nurodytus veiksmus, nėra ir ginčo, kurį būtų galima pagal pareiškėjo skundą nagrinėti administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjos skundą atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kad skundą atsisakyta priimti, pareiškėjai grąžintas jos sumokėtas žyminis mokestis.

III. Pareiškėja A. M. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atskirajame skunde pareiškėja pažymi, kad administracinė procedūra pradėta 2016 m. rugpjūčio 8 d., kada pareiškėja kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę. Vilniaus rajono savivaldybė pareiškėjos raštą persiuntė kitoms institucijoms, kurios pagal kompetenciją turi išnagrinėti rašte nurodytas aplinkybes. Taigi viešojo administravimo subjektas nesilaiko procedūrinių terminų, nesuteikia informacijos ir nenurodo, kada planuoja užbaigti administracinę procedūrą dėl geležinkelio keliamo triukšmo. Tai yra vilkinimas atlikti veiksmus, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti viešojo administravimo subjektus atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėja A. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: panaikinti Susisiekimo ministerijos 2016 m. rugsėjo 23 d. raštą Nr. 2-3337; įpareigoti atsakovus (Susisiekimo ministeriją, Vilniaus rajono savivaldybę, AB „Lietuvos geležinkeliai“) atlikti triukšmo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimą; laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių; imtis priemonių triukšmo mažinimui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti. Teismas atsisakė priimti skundą ABTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis, be kita ko, dėl atsakovo vilkinimo atlikti tam tikrus jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Tokiu atveju paprastai reiškiamas reikalavimas, kuriuo prašoma teismą įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus per nustatytą terminą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 8 d. elektroniniu būdu Vilniaus rajono savivaldybei pateikė pranešimą „Dėl geležinkelio transporto keliamo triukšmo“. Vilniaus rajono savivaldybės administracija pareiškėjai pateikė 2016 m. rugpjūčio 24 d. rašto Nr. A33(1)-5702-(4.9) kopiją, iš kurios matyti, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija pareiškėjos pranešimą persiuntė nagrinėti AB „Lietuvos geležinkeliai“, Susisiekimo ministerijai, Visuomenės sveikatos centrui. Visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas 2016 m. rugsėjo 1 d. raštu pareiškėją informavo, kad triukšmo ir vibracijos lygių nustatymui gyvenamojoje aplinkoje turi būti atlikti laboratoriniai šių fizikinių veiksnių matavimai pareiškėjos gyvenamosiose patalpose, nurodė, kad pareiškėja turės sudaryti galimybę Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistams atlikti tokius matavimus, apie kurių atlikimą Visuomenės sveikatos centras įsipareigojo informuoti pareiškėją papildomai. Susisiekimo ministerija 2016 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 2-3337 pareiškėją informavo, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuolat imasi priemonių geležinkelio transporto keliamam triukšmui mažinti, tačiau papildomų geležinkelių transporto keliamą triukšmą mažinančių priemonių prašyme nurodytoje gyvenamojoje teritorijoje įgyvendinti šiuo metu nenumato.

Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos pranešimo nagrinėjimas nėra užbaigtas ir galutinis sprendimas, sukeliantis pareiškėjai teisines pasekmes, nėra priimtas, tačiau nepagrįstai nurodė, jog pareiškėja negali kreiptis dėl atsakovo vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Iš pareiškėjos skundo matyti, jog ji prašė teismo įpareigoti atsakovus atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su triukšmo poveikiu aplinkai. Teisėjų kolegija, nevertindama konkrečių aspektų dėl tinkamo atsakovo/atsakovų nagrinėjamoje byloje, konstatuoja, jog pareiškėja kreipėsi į viešojo administravimo instituciją, kuri pradėjo nagrinėti jos kreipimąsi, tačiau galutinio sprendimo nepriėmė, todėl pareiškėja, manydama, jog terminas viešojo administravimo subjektui priimti jo kompetencijai priskiriamą sprendimą yra praleistas, turėjo teisę pareikšti reikalavimą dėl vilkinimo atlikti, o teismas, įvertinęs, ar minėtas reikalavimas atitinka kitus įstatyme įtvirtintus procesinius reikalavimus, turėjo tokį reikalavimą priimti nagrinėti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundą dėl įpareigojimo atsakovus (Susisiekimo ministeriją, Vilniaus rajono savivaldybę, AB „Lietuvos geležinkeliai“) atlikti triukšmo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimą, laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių, imtis priemonių triukšmo mažinimui nepagrįstai atsisakyta priimti remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Apibendrindama nustatytas bylos faktines bei teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai įvertino visas skundui priimti teisiškai svarbias aplinkybes, netinkamai pritaikė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, naikinama, o pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius