2020-01-22 Nr. AB-1559-3-63-3-01130-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-8-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01130-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 6.1.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, ir NDNT) Sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 1304; 2) įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą pagal faktinę pareiškėjo sveikatos būklę; 3) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija, ir Komisija) 2017 m. liepos 20 d. sprendimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2015 m. lapkričio 9 d. darbo metu, dirbdamas suvirintoju - santechniku, susižalojo. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 12 d. kreipėsi į NDNT, prašydamas nustatyti darbingumo lygį. NDNT Klaipėdos 1 teritorinis skyrius 2016 m. gegužės 18 d. surašė Darbingumo lygio vertinimo aktą (toliau – ir Aktas), kuriuo jam nustatytas 50 procentų darbingumas. Šį Aktą 2016 m. birželio 3 d. pareiškėjas apskundė Tarnybos direktoriui. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius (toliau – ir Sprendimų kontrolės skyrius) 2016 m. liepos 27 d. sprendimu paliko galioti Aktą. Pareiškėjas Ginčų komisijai 2016 m. spalio 5 d. apskundė Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą. Ginčų komisija tenkino skundą ir įpareigojo Sprendimų kontrolės skyrių pakartotinai įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį.

3. Nurodė, kad Sprendimų kontrolės skyrius 2017 m. sausio 19 d. sprendimu nustatė pareiškėjui 50 procentų darbingumo lygį. Pareiškėjas 2017 m. vasario 20 d. Ginčų komisijai apskundė Sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. sausio 19 d. sprendimą. Ginčų komisija 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir įpareigojo Sprendimų kontrolės skyrių pakartotinai įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį. Sprendimų kontrolės skyrius 2017 m. birželio 21 d. sprendimu nustatė pareiškėjui 45 procentų darbingumo lygį. Pareiškėjas Ginčų komisijai 2017 m. liepos 5 d. apskundė Sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. birželio 21 d. sprendimą. Ginčų komisija 2017 m. liepos 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė ir Sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. birželio 21 d. sprendimą paliko galioti.

4. Pareiškėjas teigė, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyrius ir Ginčų komisija neįvertino ir neatsižvelgė į pusę jo pateiktų medicininių dokumentų, todėl netinkamai įvertino pareiškėjo sveikatos būklę. Pareiškėjas nurodė, kad jam yra (duomenys neskelbtini), pažeistas visas stuburas, pilna (duomenys neskelbtini), pastovūs galvos skausmai, tačiau Komisija neįvertino šių ligų. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo sveikata ne gerėja, o blogėja - po ilgesnio sėdėjimo ar vaikščiojimo skauda nugarą, dėl to jam reikalingas lovos režimas namuose, nuolat vartoja įvairius vaistus.

5. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsiliepime nurodė, kad darbingumo lygis yra vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau – ir Kriterijų aprašas), jo 1 bei 2 priedais ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas). Vadovaujantis Kriterijų aprašo 3 punktu, asmens darbingumo lygis nustatomas įvertinus šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą, ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti. Medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vadovaujantis Kriterijų aprašo 4 punktu, vertinami atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę ir į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. Pažymėjo, kad J. G. darbingumo lygiui iš esmės įtaką daro dviejų ligų sukelti padariniai, t. y. (duomenys neskelbtini). Dėl (duomenys neskelbtini) pakitimų buvo vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.3.2 papunkčiu, kuris yra vertinamas 45 proc. bazinio darbingumo verte ir kuris taikomas dėl dviejų ir daugiau (duomenys neskelbtini) ir kitų, ne mažiau kaip dviejų (duomenys neskelbtini). Darbingumo lygio procentai priklauso nuo funkcinio nepakankamumo klasės ir rentgenologinės stadijos. Šiuo atveju buvo nustatyta III funkcinio nepakankamumo klasė, kai asmuo gali apsitarnauti, bet yra ribota profesinė ir aktyvi fizinė veikla ir III rentgenologinė stadija ((duomenys neskelbtini)). Dėl (duomenys neskelbtini) funkcijos sutrikdymo buvo vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalies 33.1.2 papunkčiu, kuris yra vertinamas 90 proc. bazinio darbingumo verte ir kuris naudojamas dėl klausos pablogėjimo. Klausos funkcijos sutrikdymo sunkumas nustatomas atliekant toninę ribinę audiometriją be klausos aparato tono audiometru ir nustatomas atsižvelgiant į geriau girdinčios ausies girdėjimo aštrumą. Kuo mažesnis nurodytas decibelų skaičius, tuo geriau girdi ausis. Punkto dispozicija numato, kad geriau girdinčios ausies klausos aštrumas, įvertintas decibelais, turi patekti į intervalą nuo 21 iki 25 dB. Pareiškėjo geriau girdinčios kairės ausies girdėjimo aštrumas yra įvertintas (duomenys neskelbtini) verte ir patenka į nurodytą intervalą.

7. Atsakovas nurodė, kad Kriterijų aprašo 11 punktas reglamentuoja, jog, apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti koeficiento. Nagrinėjamu atveju užpildyto asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balų suma yra 30 balų. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 10.3 papunkčiu, klausimyno balų suma buvo prilyginta koeficientui 1 (kai balų suma nuo 19 iki 37 balų), todėl buvo taikytas koeficientas 1 ir nustatytas 45 proc. dydžio darbingumo lygis.

8. Atsakovas pažymėjo, kad Tarnyba vertina ne sveikatos lygį, o darbingumo lygį, kuriam iš esmės įtaką daro ne diagnozuota liga ar asmens patirta trauma, o dėl jų nustatyti funkciniai sutrikimai, dėl kurių masto ir yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis. Tarnyba nėra gydymo įstaiga, todėl negali asmenims diagnozuoti susirgimų, keisti gydančių specialistų nustatytų diagnozių ar spręsti su gydymu susijusių klausimų. Akcentavo, kad pareiškėjas savo reikalavimą grindžia iš esmės išimtinai subjektyviais vertinimais ir argumentais, tačiau nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą.

9. Atsakovas Ginčų komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

10. Ginčų komisija atsiliepime nurodė, kad 2017 m. liepos 3 d. priėmė nagrinėti J. G. skundą dėl Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. SS-1304 „Dėl 2017-04-06 Ginčų komisijos sprendimo Nr. S-74 „Dėl J. G. darbingumo lygio“ vykdymo“. Ginčų komisija 2017 m. liepos 20 d. priėmė sprendimą Nr. S-129 „Dėl J. G. darbingumo lygio“, kuriame nurodė, kad dėl siuntime Nr. 46681 pagrindinėje diagnozėje nurodytos ligos – (TLK-10-AM kodas) (duomenys neskelbtini) vertinimo, pažymi, jog įvertinus 2017 m. gegužės 30 d. (tretinio lygio gydymo įstaigos) VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Reumatologijos centro gydytojų konsiliumo išvadą, po atliktų tyrimų: „remiantis paciento anamneze, klinika, objektyvia apžiūra, radiologiniais tyrimais, daugiausia duomenų už išplitusią degeneracinę stuburo patologiją; duomenų už (duomenys neskelbtini) nepakanka; nors yra vienpusio sakroileito vaizdas - nepilna (duomenys neskelbtini) - rentgenogramose, užsitęsę nugaros skausmai, tačiau nėra HLA-B27 antigeno, niekuomet nestebėta uždegiminių rodiklių padidėjimo, nugaros skausmai daugiau degeneracinio pobūdžio, yra neurologinio pažeidimo požymių, stuburo rentgenologiniai pakitimai – (duomenys neskelbtini) pobūdžio; (duomenys neskelbtini) gali būti ir degeneracinės ar potrauminės kilmės“, daroma išvada, jog nagrinėjamu atveju Kriterijų aprašo 77 punktas (Artritai ir sisteminės jungiamojo aparato ligos (procentą lemia ligos, uždegimo proceso aktyvumas gydant vaistais pagal patvirtintas ar įprastos praktikos gydymo metodikas ir reabilitacinėmis priemonėmis, judamojo atramos aparato pokyčiai bei jų laipsnis ir vidaus organų funkcijos sutrikimo laipsnis) netaikytinas, nes asmeniui tokie funkciniai sutrikimai ((duomenys neskelbtini) rodiklių padidėjimo neužfiksuota, nėra duomenų apie gydymą vaistais ir kt. medicininės pagalbos priemonėmis) nenustatyti“. Atsižvelgiant į tai, Ginčų komisija 2017 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. S-129 nusprendė 2017 m. liepos 3 d. J. G. skundą atmesti, o Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. SS-1304 „Dėl 2017-04-06 Ginčų komisijos sprendimo Nr. S-74 „Dėl J. G. darbingumo lygio“ vykdymo“ palikti nepakeistą.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas, remdamasis ginčui aktualiomis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo, Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 (su atitinkamais vėlesniais pakeitimais) patvirtintais Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo su priedais ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatomis, Kriterijų aprašu, nurodė, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjo darbingumo lygis buvo įvertintas laikantis teisės aktų reikalavimų, ar nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinant darbingumo lygį ištyrimą bei sprendimų dėl darbingumo lygio nustatymo priėmimą. Nurodė, kad pagal esamą teisinį reguliavimą darbingumo lygio nustatymo procedūrą inicijuoja gydantis gydytojas, kuris nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai atitinkamus dokumentus.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas VšĮ „Jūrininkų sveikatos priežiūros centras“ 2016 m. gegužės 12 d. siuntimu siųstas į Tarnybą darbingumo lygio nustatymui. Siuntime nurodyta, kad skundžiasi (duomenys neskelbtini) skausmais, kurie plinta į kojas, judesiai per liemenį yra apriboti ir skausmingi. Dėl stuburo skausmų gydomas apie 15 metų, būdavo pablogėjimo-pagerėjimo epizodai. Paskutiniu metu pagerėjimo nebuvo, gydytas 151 dieną, pacientas išėjo iš darbo. Tarnybos Klaipėdos I teritorinis skyrius 2016 m. gegužės 18 d. akte Nr. DL-1641 nurodė šias diagnozes: pagrindinės diagnozės (TLK-10-AM kodai): (duomenys neskelbtini). Gretutinės diagnozės: nenurodytos. Funkcijų sutrikimas: liemens – vidutinis; kitų – lengvas. Tarnybos Klaipėdos I teritorinis skyrius nustatė J. G. 50 procentų bazinį darbingumą, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balus (30) prilygino koeficientui 1, nustatė 50 procentų darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“, galiojantį nuo 2016 m. gegužės 12 d. iki 2017 m. gegužės 11 d. Tarnybos Klaipėdos I teritorinis skyrius taip pat suformulavo Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kuria remiantis J. G. „negali dirbti veikiant fizikiniams rizikos veiksniams: dėl visą kūną veikiančios vibracijos poveikio, kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių, dirbti lauko sąlygomis; veikiant cheminiams ir biologiniams rizikos veiksniams: dėl darbo aplinkoje esančių cheminių jautrinančių medžiagų; veikiant ergonominiams rizikos veiksniams: keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg (vyrams); dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu sėdėjimu, stovėjimu, vaikščiojimu, priverstiniais liemens palenkimais; veikiant psichosocialiniams rizikos veiksniams: dirbti viršvalandinių darbų; veikiant fiziniams rizikos veiksniams: darbai aukštyje virš 1,3 m, požeminiai darbai“.

14. Teismas nurodė, kad J. G. 2016 m. birželio 3 d. apskundė Tarnybos Klaipėdos I teritorinio skyriaus sprendimą Tarnybos direktoriui. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2016 m. birželio 13 d. raštu kreipėsi į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Mano šeimos gydytojas“, prašydamas pateikti užpildytą Bartelio lentelę bei otorinolaringologo konsultacijos išvadą, kurioje būtų įvertintas galimas klausos sutrikimas, nurodomas decibelais. UAB „Mano šeimos gydytojas“ 2016 m. liepos 4 d. raštu pateikė prašomus dokumentus. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2016 m. liepos 11 d.–2016 m. liepos 27 d. pakartotinai vertino J. G. darbingumo lygį, remdamasis siuntimo į Tarnybą, ligos istorijos, papildomų medicininių tyrimų, specialistų ir konsultantų išvadų duomenimis. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-1647 (toliau - ir aktas Nr. DL-1647) nurodyta, kad darbingumo lygis vertintas medicininių dokumentų duomenimis: 2016 m. gegužės 12 d. siuntimu Nr. 46681, teritorinio skyriaus Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-1641, papildomai 2016 m. liepos 11 d. gautomis otorinolaringologo ir BPG konsultacijų išvadomis, kitais bylos dokumentais; vargina skausmai juosmenyje, kryžkaulio, klubų, kelių sąnarių srityje, plaštakose; negali pastovėti, pavaikščioti ilgesnį laiką, sunku sėstis, gultis, stotis. Aprašyta objektyvi būklė Tarnybos teritorinio skyriaus duomenimis: vaikšto pasiremdamas lazdele; sėdasi ir stojasi nuo kėdės ir kušetės su pagalba; stuburo ekstenzinių-fleksinių judesių praktiškai nėra visame ilgyje, sukamieji bei šoniniai pasilenkimai apriboti nežymiai; Lasego simptomas abiejose kojose – 30°; hipestezijų neatžymi, sausgysliniai refleksai simetriški.

15. Teismas nurodė, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius akte Nr. DL-1647 nurodė šias diagnoses: Pagrindinės diagnozės: (duomenys neskelbtini). Gretutinė diagnozė: (duomenys neskelbtini) – iš papildomos 2016 m. birželio 29 d. otorinolaringologo konsultacijos). Funkcijų sutrikimas: liemens – vidutinis; klausos, kitų – lengvas. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, remdamasis Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.3.1 punktu, dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų (duomenys neskelbtini) nustatė 50 procentų bazinį darbingumą, vadovaudamasis Kriterijų aprašo 1 priedo IV dalies 33.1.3. punktu, dėl gretutinėje diagnozėje nurodytos ligos (duomenys neskelbtini) nustatė 85 procentų bazinį darbingumą, įtakos koeficiento netaikė. Atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam kriterijus, juos įvertino 30 balų, prilygino koeficientui 1. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, remdamasis 2016 m. liepos 27 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-1647, priėmė 2016 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. SS-2125, kuriuo paliko galioti Tarnybos Klaipėdos I teritorinio skyriaus J. G. nustatytą 50 procentų darbingumo lygį, 50 procentų netektą darbingumą dėl priežasties „ligos arba būklės“, galiojusį nuo 2016 m. gegužės 12 d. iki 2017 m. gegužės 11 d. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius taip paliko galioti suformuluotą Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų.

16. Ginčų komisija, išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. S-258 skundą tenkino, įpareigojo Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrių pakartotinai įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį, keisti 2016 m. liepos 27 d. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą Nr. SS-2125 ir priimti naują sprendimą.

17. Teismas nustatė, kad 2017 m. sausio 16 d.–2017 m. sausio 19 d. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, vykdydamas 2016 m. lapkričio 3 d. Komisijos sprendimą Nr. S-258, pakartotinai vertino J. G. darbingumo lygį, remdamasis siuntimo, ligos istorijos, papildomų medicininių tyrimų bei specialistų-konsultantų išvadų duomenimis. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. sausio 19 d. Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-1647 nurodytos šios diagnozės: Pagrindinės diagnozės: (duomenys neskelbtini) (2017 m. sausio 10 d. reumatologo konsultacijos duomenimis diagnozė nepatvirtinta – nevertinama); (duomenys neskelbtini). Gretutinė diagnozė: (duomenys neskelbtini) – iš papildomos 2016-06-29 otorinolaringologo konsultacijos). Funkcijų sutrikimas: liemens – vidutinis; klausos, kitų – lengvas. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, remdamasis Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.3.1 punktu, dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų (duomenys neskelbtini) nustatė 50 procentų bazinį darbingumą, vadovaudamasis Kriterijų aprašo 1 priedo IV dalies 33.1.3. punktu, dėl gretutinėje diagnozėje nurodytos ligos (duomenys neskelbtini) nustatė 85 procentų bazinį darbingumą. Pagrindinėje diagnozėje nurodytos ligos (duomenys neskelbtini) (nevertino, įtakos koeficiento netaikė. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, atsižvelgdamas į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam kriterijus, juos įvertino 30 balų, prilygino koeficientui 1.

18. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2017 m. sausio 19 d. priėmė sprendimą Nr. SS-189, kuriuo paliko galioti J. G. nustatytą 50 procentų darbingumo lygį, 50 procentų netektą darbingumą dėl priežasties „ligos arba būklės“, galiojusį nuo 2016 m. gegužės 12 d. iki 2017 m. gegužės 11 d. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius taip paliko galioti suformuluotą Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų: „negali dirbti veikiant fizikiniams rizikos veiksniams: dėl visą kūną veikiančios vibracijos poveikio, kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių, dirbti lauko sąlygomis; veikiant cheminiams ir biologiniams rizikos veiksniams: dėl darbo aplinkoje esančių cheminių jautrinančių medžiagų; veikiant ergonominiams rizikos veiksniams: keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg (vyrams); dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu sėdėjimu, stovėjimu, vaikščiojimu, priverstiniais liemens palenkimais; veikiant psichosocialiniams rizikos veiksniams: dirbti viršvalandinių darbų; veikiant fiziniams rizikos veiksniams: darbai aukštyje virš 1,3 m, požeminiai darbai“.

Komisija išnagrinėjo 2017 m. vasario 20 d. gautą J. G. skundą, asmens byloje Nr. 40774 esančias gydytojų specialistų išvadas ir nutarė prašyti VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų generalinio direktoriaus deleguoti gydytoją reumatologą dalyvauti Komisijos posėdyje. Komisija, dalyvaujant Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojai reumatologei, medicinos mokslo daktarei D. M., nustatė, kad dvi reumatologų išvados (2016 m. kovo 4 d. ir 2017 m. sausio 10 d.) prieštarauja viena kitai, paciento diagnozė nėra aiški, duomenų ją pagrįsti ar paneigti nepakanka, todėl nusprendė, jog tikslinga organizuoti tretinio lygio reumatologų konsiliumą diagnozei patikslinti.

Ginčų komisija 2017 m. balandžio 6 d. priėmė sprendimą Nr. S-74, kuriuo nusprendė J. G. prašymą tenkinti, įpareigojo Sprendimų kontrolės skyrių pakartotinai įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį, keisti 2017 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. SS-189 „Dėl 2016-11-03 Ginčų komisijos sprendimo Nr. S-258 „Dėl J. G. darbingumo lygio ir specialiųjų“ vykdymo“ ir priimti naują sprendimą. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2017 m. balandžio 27 d. raštu kreipėsi į UAB „Mano šeimos gydytojas“, prašydamas pateikti universitetinio lygio gydymo įstaigos gydytojų reumatologų konsiliumo išvadą, kurioje būtų patvirtinta arba paneigta (duomenys neskelbtini), ir, jei taip, nurodytas ligos aktyvumo laipsnis, stadija, gydymas ir funkcinis nepakankamumas.

UAB „Mano šeimos gydytojas“ raštu pateikė 2017 m. gegužės 30 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos reumatologo konsultacijos išvadą. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, vykdydamas 2017 m. balandžio 6 d. Komisijos sprendimą Nr. S-74, pakartotinai vertino J. G. darbingumo lygį, remdamasis siuntimo, papildomų medicininių tyrimų bei specialistų-konsultantų išvadų duomenimis.

19. Teismas nustatė, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. birželio 21 d. Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-1647 nurodytos šios diagnozės: Pagrindinės diagnozės: (duomenys neskelbtini) (nepatvirtinta 2017-05-30 reumatologų konsiliumo su tyrimų įvertinimu, neatitinka darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo nuostatų); (duomenys neskelbtini). Gretutinė diagnozė: (duomenys neskelbtini) – iš papildomos 2016 m. birželio 29 d. otorinolaringologo konsultacijos). Funkcijų sutrikimas: liemens – vidutinis; klausos, kitų – lengvas.

NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, remdamasis Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.3.1. punktu, dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų (duomenys neskelbtini) nustatė 45 procentų bazinį darbingumą, vadovaudamasis Kriterijų aprašo 1 priedo IV dalies 33.1.2. punktu, dėl gretutinėje diagnozėje nurodytos ligos (duomenys neskelbtini) nustatė 90 procentų bazinį darbingumą. Pagrindinėje diagnozėje nurodytos ligos (duomenys neskelbtini) nevertino, įtakos koeficiento netaikė. Sprendimų kontrolės skyrius, atsižvelgdamas į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam kriterijus, juos įvertino 30 balų, prilygino koeficientui 1.

Sprendimų kontrolės skyrius, remdamasis Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-1647, 2017 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. SS-1304 „Dėl 2017-04-06 Ginčų komisijos sprendimo Nr. S-74 „Dėl J. G. darbingumo lygio“, kuriuo įvykdė Ginčų komisijos sprendimą ir nustatė 45 procentų darbingumo lygį bei 55 procentų netektą darbingumą dėl priežasties „ligos arba būklės“, galiojantį nuo 2016 m. gegužės 12 d. iki 2018 m. gegužės 11 d. Sprendimų kontrolės skyrius suformulavo Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kuria remiantis J.

G.: negali dirbti veikiant fizikiniams rizikos veiksniams: dėl visą kūną veikiančios vibracijos poveikio, kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių, dirbti lauko sąlygomis; veikiant cheminiams ir biologiniams rizikos veiksniams: dėl darbo aplinkoje esančių cheminių jautrinančių medžiagų; veikiant ergonominiams rizikos veiksniams: keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg (vyrams); dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu sėdėjimu, stovėjimu, vaikščiojimu, priverstiniais liemens palenkimais; veikiant psichosocialiniams rizikos veiksniams: dirbti viršvalandinių darbų; veikiant fiziniams rizikos veiksniams: darbai aukštyje virš 1,3 m, požeminiai darbai.

20. Ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2017 m. liepos 20 d. sprendime Nr. S-129 „Dėl J. G. darbingumo lygio“ nurodė, kad „dėl siuntime Nr. 46681 pagrindinėje diagnozėje nurodytos ligos – (TLK-10-AM kodas) (duomenys neskelbtini) vertinimo, Komisija pažymi, kad įvertinus 2017 m. gegužės 30 d. (tretinio lygio gydymo įstaigos) VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Reumatologijos centro gydytojų konsiliumo išvadą, po atliktų tyrimų: „remiantis paciento anamneze, klinika, objektyvia apžiūra, radiologiniais tyrimais, daugiausia duomenų už išplitusią degeneracinę stuburo patologiją; duomenų už (duomenys neskelbtini) nepakanka; nors yra vienpusio (duomenys neskelbtini) vaizdas - nepilna (duomenys neskelbtini) - rentgenogramose, užsitęsę nugaros skausmai, tačiau nėra HLA-B27 antigeno, niekuomet nestebėta uždegiminių rodiklių padidėjimo, nugaros skausmai daugiau degeneracinio pobūdžio, yra neurologinio pažeidimo požymių, stuburo rentgenologiniai pakitimai – degeneracinio, ne uždegiminio pobūdžio; (duomenys neskelbtini) gali būti ir degeneracinės ar potrauminės kilmės“, daroma išvada, jog nagrinėjamu atveju Kriterijų aprašo 77 punktas (Artritai ir sisteminės jungiamojo aparato ligos (procentą lemia ligos, uždegimo proceso aktyvumas gydant vaistais pagal patvirtintas ar įprastos praktikos gydymo metodikas ir reabilitacinėmis priemonėmis, judamojo atramos aparato pokyčiai bei jų laipsnis ir vidaus organų funkcijos sutrikimo laipsnis) netaikytinas, nes asmeniui tokie funkciniai sutrikimai (uždegiminių rodiklių padidėjimo neužfiksuota, nėra duomenų apie gydymą vaistais ir kt. medicininės pagalbos priemonėmis) nenustatyti“. Atsižvelgdama į tai, Ginčų komisija 2017 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. S-129 nusprendė J. G. skundą atmesti, 2017 m. birželio 21 d. Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą Nr. SS-1304 „Dėl 2017-04-06 Ginčų komisijos sprendimo Nr. S-74 „Dėl J. G. darbingumo lygio“ vykdymo“ palikti nepakeistą.

21. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, sprendė, kad atsakovas priėmė pagrįstą sprendimą dėl pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo. Skundžiamais aktais įformintas pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas bei ginčo ikiteisminėje institucijoje (Ginčų komisijoje) nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, skundžiami sprendimai priimti pagal kompetenciją, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Teismas pažymėjo, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. birželio 21 d. sprendime Nr. SS-1304 ir Ginčų komisijos 2017 m. liepos 20 d. sprendime Nr. S-129 detaliai nurodyta, kokiais medicininiais duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis vadovautasi, kokios teisės aktų nuostatos taikytos nustatant pareiškėjo darbingumo lygį, todėl minėti sprendimai pripažintini motyvuotais ir atitinkančiais esminius Viešojo administravimo įstatyme nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Teismas akcentavo, kad medicininių klausimų vertinimas yra už teismo kompetencijos ribų. Teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamus sprendimus, o netenkinus pareiškėjo skundo dėl sprendimų panaikinimo, netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo.

III. 22. Pareiškėjas J. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. sausio 11 d. sprendimą ir NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 1304. Įvertinus pateiktus įrodymus, nurodyti Tarnybai, kad pareiškėjo pagrindinė liga su pažeidimu yra: kita (duomenys neskelbtini), kaklo sritis (duomenys neskelbtini) su bazinio darbingumo procentu – (20), (duomenys neskelbtini), taip pat įpareigoti grąžinti įsiskolinimą už neįgalumą nuo 2016 m. gegužės 12 d. iki apeliacinio skundo padavimo dienos (2018 m. sausio 20 d.).

23. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas. Pažymi, kad Tarnybos atstovas nagrinėjant bylą teisme patikino, kad Komisija, vertindama pareiškėjo neįgalumą, nevertino: neurochirurgo mokslų daktaro D. L. 2017 m. balandžio 11 d., 2017 m. gegužės 5 d. išrašų, kaklinės stuburo srities kompiuterinės tomografijos, Santaros universitetinės ligoninės 2017 m. gegužės 24 d. konsiliumo tyrimų išvados.

24. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismui negalėjo pateikti neurochirurgo medicininių dokumentų išrašo, kadangi pas jį į priėmimą pateko tik 2018 m. sausio 9 d. Jame nurodyta pagrindinė liga – kita (duomenys neskelbtini), kaklo sritis (duomenys neskelbtini), gretutiniai susirgimai ir komplikacijos nurodyti: (duomenys neskelbtini).

25. Pareiškėjas akcentuoja, kad sunkiai juda kelias dienas, kitas dienas tik guli, pats savarankiškai apsitarnauti buityje negali, jį maitina ir prausia žmona, nuo skausmo vartoja vaistus.

26. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

27. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo. Kadangi nurodydamas ginčijamus klausimus pareiškėjas skunde remiasi iš esmės tais pačiais argumentais ir įrodymais, naujų įrodymų nepateikia, naujų reikalavimų nekelia, atsakovas mano, jog nėra tikslinga kartoti nesutikimo su skundu motyvų, išsamiai išdėstytų tiek atsiliepime į skundą, tiek ir pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant iš esmės, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde ir 2019 m. kovo 29 d. prašyme prašo prijungti prie bylos papildomus medicininius dokumentus. Apeliaciniame skunde nurodo, kad medicinos dokumentų išrašo pirmosios instancijos teismui pateikti negalėjo, kadangi pas neurochirurgą pateko tik 2018 m. sausio 9 d.

29. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo, pažymi, kad Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

30. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą bei teisminę praktiką, pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes ir argumentus dėl įrodymų prijungimo, pareiškėjo prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo netenkina. Pažymėtina, kad pareiškėjo pateikta 2016 m. birželio 29 d. audiograma yra byloje.

32. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, kad pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

34. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, todėl, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo esmės, papildomai jų nekartoja, o tik pasisako dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų.

35. Byloje nustatyta, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, vykdydamas Ginčų komisijos 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. S-74 „Dėl J. G. darbingumo lygio“, pakartotinai įvertinęs J. G. darbingumo lygį remdamasis siuntimo, papildomų medicininių tyrimų bei specialistų - konsultantų išvadų duomenimis, gauta universitetinio lygio gydymo įstaigos gydytojų reumatologų konsiliumo išvada, kurioje (duomenys neskelbtini) diagnozė nepatvirtinta, todėl nevertinta, dėl stuburo patologijos taikydamas Kriterijų aprašo XIII skyriaus 76.3.2 punktą, 2017 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 1304 „Dėl 2017-04-06 Ginčų komisijos sprendimo Nr. S-74 „Dėl J. G. darbingumo lygio“ vykdymo“ pareiškėjui nustatė 45 procentų darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“, galiojantį nuo 2016 m. gegužės 12 d. iki 2018 m. gegužės 11 d.

36. Pareiškėjas minėtą sprendimą apskundė Ginčų komisijai, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2017 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. S-129 „Dėl J. G. darbingumo lygio“ pareiškėjo skundą atmetė, NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 1304 „Dėl 2017-04-06 Ginčų komisijos sprendimo Nr. S-74 „Dėl J. G. darbingumo lygio“ vykdymo“ paliko nepakeistą.

37. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatęs, kad Tarnyba, atlikdama pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą ir Ginčų komisija, išnagrinėjusi ginčą ikiteismine tvarka, laikėsi pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, skundžiami sprendimai priimti pagal kompetenciją, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, juose nurodyta, kokiais medicininiais duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis vadovaujamasi, teisės aktų nuostatos, kuriomis remiantis nustatytas pareiškėjo darbingumo lygis, todėl naikinti skundžiamus sprendimus ir įpareigoti Tarnybą iš naujo nustatyti pareiškėjo darbingumo lygį nėra teisinio pagrindo.

38. Pareiškėjas, kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu, tačiau jų nekonkretizuoja.

39. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo, kurio tikslas – užtikrinti neįgaliųjų lygias teises ir galimybes visuomenėje, nustatyti neįgaliųjų socialinės integracijos principus, apibrėžti socialinės integracijos sistemą ir jos prielaidas bei sąlygas, neįgaliųjų socialinę integraciją įgyvendinančias institucijas, neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymą, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą, specialiųjų poreikių nustatymo ir tenkinimo principus, 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbingumo lygis - asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją, įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Pagal Įstatymo 20 straipsnio 6 dalį, darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Nustatant darbingumo lygį turi teisę dalyvauti asmuo, kurio darbingumo lygis vertinamas, ir (ar) jo atstovas pagal įstatymą. Darbingumo lygį nustatanti institucija gali nuspręsti pakviesti asmenį ir (ar) jo atstovą pagal įstatymą dalyvauti nustatant darbingumo lygį. Darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais: 1) jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis; 2) jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos; 3) jei asmeniui nustatoma 60–100 procentų darbingumo, asmuo laikomas darbingu (20 straipsnio 7 dalis).

40. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrai 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtino Darbingumo lygio nustatymo kriterijų ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos, su atitinkamais priedais, aprašus.

41. Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja dokumentų, reikalingų darbingumo lygiui nustatyti, pateikimą, darbingumo lygio, termino, atsiradimo laiko, priežasties nustatymą, pakartotinį darbingumo lygio vertinimą (1 punktas). Darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) (2 punktas). Darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau – Kriterijų aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu (4 punktas).

42. Kriterijų aprašas apibrėžia kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatomas darbingumo lygis, bei jų taikymą (1 punktas). Šiuo Kriterijų aprašu turi vadovautis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT), nustatydama asmenų darbingumo lygį, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nukreipdamos asmenis į NDNT darbingumo lygiui nustatyti (2 punktas). Kriterijų aprašo 3 punktas numato, kad asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas) ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti (2 priedas). Bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (4 punktas). Jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatomis (5 punktas). Pagal Kriterijų aprašo 6 punktą, jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų 6.1–6.4 punktuose nustatyta tvarka. Bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100. Gauti bazinio darbingumo procentai negali būti mažesni už 0 ir didesni už 100. Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną. Pagal Kriterijų aprašo 11 punktą, apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Nagrinėdamas ginčą teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teismui nesuteikta kompetencija pačiam nustatyti darbingumo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1789/2012). Nagrinėdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, teismas sprendžia tik teisės klausimus. Teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-328/2012, 2019 m. gruodžio 30 d. Nutartį administracinėje byloje Nr. A-847-602/2019). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013 m. kovo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-22/2013 nurodė, kad specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas.

44. Pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytų argumentų, patikrino pareiškėjo apskųstus aktus teismui suteiktos kompetencijos ribose.

45. Pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas vertinant VšĮ „Jūrininkų sveikatos priežiūros centras“ 2016 m. gegužės 12 d. siuntime nurodytas pagrindines diagnozes: (duomenys neskelbtini) (pagal TLK-10-AM kodus (duomenys neskelbtini)). Kitos diagnozės nenurodytos. Siuntime taip pat nurodytos gydytojų-specialistų konsultacijų išvados. Iš skundžiamo Ginčų komisijos sprendimo matyti, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyrius Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-1647 nurodė pagrindines diagnozes pagal TKL-10-AM kodus: (duomenys neskelbtini), gretutinė diagnozė – (duomenys neskelbtini). NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, nustatydamas pareiškėjo bazinį darbingumą, dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytų (duomenys neskelbtini), taikė Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.3.2. punktą ir nustatė 45 proc. bazinį darbingumą, vadovaudamasis Kriterijų aprašo 1 priedo IV dalies 33.1.2. punktu, dėl gretutinėje diagnozėje nurodytos ligos (duomenys neskelbtini) nustatė 90 proc. bazinį darbingumą. Pagrindinėje diagnozėje nurodytos ligos pagal TLK-10-AM kodą (duomenys neskelbtini) nevertino (nepatvirtinta 2017 m. gegužės 30 d. reumatologų konsiliumo su tyrimų įvertinimu, neatitinka darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo nuostatų), įtakos koeficiento netaikė. Vertindamas bazinį darbingumo lygį dėl diagnozių pagal TLK-10-AM kodus (duomenys neskelbtini), NDNT Sprendimų kontrolės skyrius skundžiamame sprendime nurodė, kad Kriterijų aprašo 1 priedo XIII skyriaus 76.3.2 papunktis taikomas, kai asmeniui diagnozuojama dviejų ir daugiau sąnarių artrozė: kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių artrozė, ne mažiau kaip dviejų sąnarių, kai nustatyta III funkcinio nepakankamumo klasė (gali apsitarnauti, bet ribota profesinė ir aktyvi fizinė veikla) ir III rentgenologinė stadija: vidutinis sąnario plyšio susiaurėjimas, nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofitų. Taikant minėtą papunktį nustatytas 45 proc. bazinio darbingumo lygis, nes pareiškėjui diagnozuota (duomenys neskelbtini). Mažesnė bazinio darbingumo lygio procentinė vertė nenustatyta, nes medicininiais dokumentais nepatvirtinta (duomenys neskelbtini). Medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kad pareiškėjo funkciniai sutrikimai atitiktų (duomenys neskelbtini).

46. NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendime vertinant pareiškėjo bazinį darbingumo lygį dėl diagnozės pagal TLK-10-AM kodą (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Kriterijų aprašo 1 priedo IV skyriaus 33.1.2 papunktis taikomas, kai asmeniui diagnozuojamas klausos pablogėjimas, kai geriau girdinčios ausies girdėjimo aštrumas yra 21-25dB (decibelai). Kadangi pareiškėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini), klausos slenkstis AS (duomenys neskelbtini) (geriau girdinčios kairės ausies), (duomenys neskelbtini) (dešinės ausies), sveikatos būklė patvirtinta 2016 m. birželio 29 d. audiograma ir otorinolaringologo, nustatytas 90 proc. bazinio darbingumo lygis. Mažesnė bazinio darbingumo lygio procentinė vertė nenustatyta, nes medicininiais dokumentais nepatvirtinta, kad geriau girdinčios ausies klausos slenkstis nuo 31-40dB.

47. Nagrinėjamu atveju, įvertinus minėtas Kriterijų aprašo nuostatas, skundžiamuose sprendimuose pareiškėjui pagrįstai buvo apskaičiuotas 45 proc. bazinis darbingumas.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo jokių argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumu, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog pareiškėjas nesutinka su nustatytu darbingumo lygiu, priimtų sprendimų neteisėtumą grindžia subjektyviai vertindamas savo sveikatos būklę.

49. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad tiek NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, tiek Ginčų komisija pareiškėjo darbingumo lygį nustatė įvertinusios medicininių dokumentų apie pareiškėjo sveikatos būklę ir organizmo funkcinius sutrikimus visumą. Atliekant medicininių kriterijų vertinimą, t. y. nustatant asmens bazinį darbingumą, buvo analizuojamos visos pareiškėjui nustatytos ligos, atsižvelgiant į Kriterijų apraše nurodytus kriterijus. Pažymėtina ir tai, kad vertinant pareiškėjo darbingumo lygį, buvo papildomai gauti ir įvertinti medicininiai dokumentai (radiologo konsultacija ir reumatologų konsiliumo su tyrimu išvada).

50. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013 m. kovo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-22/2013 yra išaiškinusi, kad specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas, todėl teisėjų kolegija iš esmės nepasisako, ar medicininių kriterijų vertinimą Tarnyba atliko pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę. Įvertinant šiuos kriterijus teisės taikymo požiūriu jie gali būti paneigti ar jais gali būti suabejota tik tais atvejais, kai byloje būtų pateiktos kitos specialistų išvados, neatitinkančios nustatytų. Kitokių specialistų pagrįstų medicininių išvadų, nei buvo nustatytos, nagrinėjamoje byloje nėra. Abejoti byloje esančiais išrašais iš medicininių dokumentų bei pareiškėjui atliktų ir medikų aprašytų tyrimų duomenimis teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos ligos, nustatant pareiškėjo darbingumo lygį, nebuvo vertinamos, kadangi VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centras pareiškėjui išduotame siuntime dėl darbingumo lygio nustatymo, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų diagnozių nenurodė.

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas ginčijamų sprendimų teisėtumą, pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo procedūrą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, neperžengė administracinio teismo kompetencijos ribų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo bazinio darbingumo lygis nustatytas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo panaikinti ginčijamus NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus ir Ginčų komisijos sprendimus.

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad pasikeitus pareiškėjo sveikatos būklei, jis turi teisę kreiptis į gydantį gydytoją dėl naujo siuntimo į NDNT ir medicininių dokumentų parengimo dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo.

53. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovu į bylą įtraukė Ginčų komisiją, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, todėl negali būti administracinio ginčo šalimi (šalimi tokio pobūdžio administraciniuose ginčuose gali būti Tarnyba), tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kadangi atsakovu byloje taip pat yra ir Tarnyba.

54. Teisėjų kolegija nepasisako dėl naujų, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų reikalavimų, kurie nebuvo keliami skunde pirmosios instancijos teismui (nurodyti Tarnybai, kad pareiškėjo pagrindinė liga su pažeidimu yra: kita (duomenys neskelbtini), taip pat įpareigoti grąžinti įsiskolinimą už neįgalumą nuo 2016 m. gegužės 12 d. iki apeliacinio skundo padavimo dienos (2018 m. sausio 20 d.)) ir kurių nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas.

55. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė