2021-02-24 Nr. AB-4137-3-63-3-00429-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-623-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00429-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2019 m. vasario 20 d. raštą Nr. 34SD-1089-(14.34); 2) panaikinti NŽT 2019 m. balandžio 4 d. raštą (sprendimą) Nr. ISS-630-(7.5); 3) įpareigoti atsakovą sudaryti komisiją pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas klaidų nustatymui pagal jo skundus ir sudaryti pagrįstą kadastrinį projektą pagal komisijos nustatytus rezultatus; 4) įpareigoti atsakovą atkurti nuosavybės teises į J. M. valdytą žemę, 10 ha miško ir 8 ha dirbamos žemės natūra, buvusios žemės ribose 1:1, o namų valdą 0,5 ha perkelti greta buvusios tėvo žemės natūra, likusią laisvą žemę leisti nuomoti su išpirkimo teise.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jo tėvui nuosavybės teise priklausiusi žemė neteisėtai ir nepagrįstai jam nebuvo grąžinta ekvivalentine natūra. NŽT nuosavybės teisių atkūrimo procese padarytų klaidų neištaiso, nepateikia dokumentų, reikalingų ginčo išsprendimui. Projekto autorius K. B. kadastriniame projekte neteisingai ir netiksliai pakeitė žemės sklypo ribas. Pareiškėjas teigė, jog žemės ribų, vertės nustatymo procedūrose negalėjo dalyvauti, o nuosavybės teisių atkūrimo procese į jo pastabas nebuvo atsižvelgta.

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. NŽT paaiškino, kad NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2018 m. birželio 20 d. įsakymu nuspręsta rengti Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2018 m. liepos 11 d. įsakymu patvirtintas Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat perduoti išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašas (toliau – ir Pretendentų sąrašas).

Pareiškėjas įrašytas pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą eiliškumą į Pretendentų sąrašo V eilę gauti lygiavertį žemės plotą už 3 ha žemės pagal 1998 m. lapkričio 17 d. išvadą Nr. 574 ir įrašytas į Pretendentų sąrašo X eilę gauti lygiavertį plotą už 15 ha žemės pagal 1998 m. lapkričio 17 d. išvadą Nr. 574. 2018 m. rugsėjo 6 d. įvykusiame Pagėgių savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos reformos žemėtvarkos projekto dalyvaujančių V ir X eilių pretendentų susirinkime pareiškėjui buvo pasiūlyta suprojektuoti vieną lygiavertį 10,47 ha žemės sklypą, įskaitant 3,00 ha už valstybės išperkamą žemę, tačiau jis nesutiko.

Pareiškėjas reikalavo, kad jam būtų grąžinta jo tėvui priklausiusi žemė pagal istorines ribas 1:1 (10 ha miško ir 8 ha žemės, už asmeninio ūkio žemės plotą būtų papildomai suprojektuota 6,00 ha žemės), o likęs laisvas plotas LF-31 būtų parduotas ar išnuomotas. Pareiškėjo reikalavimai buvo nepagrįsti. NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2019 m. vasario 8 d. įsakymu patvirtintas Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, apie jį pareiškėjui pranešta skundžiamu 2019 m. vasario 20 d. raštu.

Minėtą raštą pareiškėjas apskundė NŽT direktoriui, tačiau NŽT 2019 m. balandžio 4 d. raštu (sprendimu) Nr. ISS-230-(7.5) skyriaus raštas buvo nepakeistas, nurodyta, kad į jo prašymą įteisinti nuosavybę į buvusią tėvo J. M. 18 ha žemę, jam atsakyta 2015 m. birželio 18 d. raštu, kuris Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4526-968/2016 ir apeliacinės instancijos teismo nutartimi pripažintas teisėtu ir pagrįstu. 2019 m. balandžio 18 d. įvykusiame Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2019 m. rengiamo žemės sklypų plano, kuris prilyginamas žemės reformos žemėtvarkos projektui pretendentų susirinkime pareiškėjui buvo pasiūlyta suprojektuoti 1,70 ha miško sklypą ir 8,53 ha žemės ūkio paskirties sklypą, tačiau jis nesutiko, nes norėjo, kad būtų suprojektuotas žemės sklypas jo tėvo turėtos žemės ribomis 1:1.

NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrius 2019 m. birželio 20 d. priėmė sprendimą atkurti pareiškėjui nuosavybės teises, atlyginant už žemę ir mišką pinigais. Skundžiamas NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2019 m. vasario 20 d. raštas yra informacinio pobūdžio.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. M. skundą dėl NŽT 2019 m. balandžio 4 d. rašto Nr. ISS-630-(7.5) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, o bylos dalį dėl NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2019 m. vasario 20 d. rašto panaikinimo nutraukė.

6. Teismas nustatė, kad NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2019 m. vasario 20 d. raštu Nr. 34SD-1089-(14.34) (toliau – ir Raštas) pareiškėjui pranešta, kad NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2019 m. vasario 8 d. įsakymu patvirtintas 2018 m. rengtas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Raštas parengtas remiantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamųjų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – ir Metodika). Rašte nurodyta, kad pareiškėjas dalyvavo Pagėgių savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos reformos žemėtvarkos projekte, 2018 m. rugsėjo 6 d. susirinkime pareiškėjui siūlomų projekto autoriaus suprojektuotų žemės sklypų ribų nederino, nepasirašė 2018 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su V, X eilės pretendentais gauti žemės, žiniaraštyje, todėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto projektavimo procedūra yra baigta. Raštu pareiškėjas taip pat informuotas, kad NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 34VĮ-(14.3.2.)-1002 2020 metams leidimas naudotis 9,65 ha žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini) nebus tęsiamas, leidimas bus nutrauktas, kai su piliečiu, kuris 2019 m. patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pasirinko nuomai LF-31, bus sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. Pareiškėjas NŽT skyriaus Raštą apskundė NŽT, skunde suformulavo reikalavimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu. NŽT 2019 m. balandžio 4 d. raštu (sprendimu) Nr. ISS-630-(7.5) (toliau – ir NŽT sprendimas) pareiškėjo skundo netenkino.

7. Teismas nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas buvo įtrauktas į Pretendentų sąrašą, tačiau 2018 m. rugsėjo 6 d. susirinkime siūlomų projekto autoriaus suprojektuotų žemės sklypų ribų nederino, nepasirašė 2018 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su V, X eilės pretendentais gauti žemės. NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2019 m. vasario 8 d. įsakymu patvirtino Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribas ir plotus, nustatyta žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdai ir kt.

Baigus administracinę procedūrą ir patvirtintame žemėtvarkos projekte pareiškėjui nesuprojektavus žemės sklypo, vadovaujantis Metodikos 90 punktu, NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrius 2019 m. vasario 20 d. skundžiamu raštu pareiškėjui pranešė, kad NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2019 m. vasario 8 d. įsakymu patvirtinus 2018 m. rengtą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto projektavimo procedūra yra baigta.

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neskundžia NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2019 m. vasario 8 d. įsakymo, kuriuo patvirtintas Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suprojektuoti žemės sklypo ribos, plotai, nustatyta žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdai ir kt., todėl net ir tuo atveju, jei teismas panaikintų NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2019 m. vasario 20 d. raštą-pranešimą, pareiškėjo teisinė padėtis nepasikeistų, nes galiotų administracinis aktas, kuriuo baigta administracinė procedūra, su kurios užbaigimu pareiškėjas nesutinka.

Skundžiamame NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus Rašte nėra išreiškiami viešojo administravimo subjekto valiniai nurodymai pareiškėjui, nėra priimamas sprendimas, o tik įgyvendinta pareiga pareiškėjui pateikti informaciją apie Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pabaigą. Teismas sprendė, kad tokio turinio raštas-pranešimas nelaikytinas administraciniu aktu, nes neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje administraciniams aktams keliamų reikalavimų.

Teismas sprendė, kad ginčas dėl NŽT Tauragės ir Pagėgių Rašto panaikinimo yra nepriskirtinas administracinių bylų kompetencijai ir administracinės bylos dalį dėl jo panaikinimo nutraukė pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punktą.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 8 d. skundu NŽT prašė panaikinti Raštą ir nurodė, kad: 1) jam nebuvo pateikta projekto autoriaus kadastrinio projekto byla, buvo duotas tik nekonkretus planas, kuriuo siūloma pagal Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 17 d. patvirtintą jo vardu parengtą išvadą Nr. 574 8,53 ha žemės sklypas arba 10,47 ha be miško už buvusią tą pačią tėvo 18 ha žemę; 2) įteisinti nuosavybę į buvusią tėvo žemę pagal Išvadą Nr. 574 galima tik tomis ribomis, pagal kurias buvo išvada paskaičiuota (nurodė, jog ne kartą buvo pareiškęs savo valią įteisinti nuosavybę 1:1 buvusiomis tėvo žemės ribomis su nedidelėmis išimtimis); 3) nesutiko su žemės nuoma kitiems pretendentams; 4) prašė atkurti nuosavybės teises į jo tėvo buvusią 18 ha žemę ir pateikti 2018 m. rugsėjo 6 d. vykusio susirinkimo garso įrašą.

9. Teismas sprendė, kad nepaisant to, jog bylos dalis dėl Rašto panaikinimo, nagrinėto NŽT ne teismo tvarka, nutraukta, pareiškėjas, skųsdamas šį raštą pareiškė prašymų, kuriuos NŽT nagrinėjo, todėl NŽT sprendimas šioje byloje nagrinėtinas kaip ginčo dalykas.

10. Teismas nustatė, kad NŽT sprendimu pareiškėjui nurodė, jog atsakydama į jo prašymą atkurti nuosavybės teises į jo tėvui priklausiusią 18 ha žemės 1:1 pagal Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 17 d. patvirtintą pareiškėjo vardu parengtą išvadą Nr. 574 (toliau – ir Išvada Nr. 574), pažymėjo, kad jam buvo atsakyta NŽT 2015 m. birželio 18 d. raštu, jog toks nuosavybės teisių atkūrimas negalimas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4526-968/2016 NŽT 2015 m. birželio 18 d. raštą pripažino teisėtu ir pagrįstu, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-212-552/2016 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir šį teismo sprendimą paliko nepakeistą. NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrius pareiškėją ne kartą kvietė atvykti į pretendentų, pageidaujančių gauti Pagėgių savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, susirinkimus, tačiau pareiškėjas lygiaverčio turėtajam žemės sklypo už Išvadoje Nr. 574 nurodytą turėtos žemės vertę nepasirinko. Pareiškėjui Pagėgių savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje žemėtvarkos projektų rengimo metu lygiaverčio turėtajam žemė sklypo nepasirinkus, žemės sklypas nebuvo suprojektuotas, todėl pretenzijos dėl to, kad nebuvo pateikta projekto autoriaus kadastrinio projekto byla, nepagrįstos.

11. Teismas aptarė Metodikos 40 ir 99 punktų nuostatas ir pažymėjo, kad pagal teisinį reguliavimą tik parengus ir patvirtintus žemėtvarkos projektą yra vietovėje ženklinamas asmeniui žemėtvarkos suprojektuotas žemės sklypas atliekant kadastrinius matavimus nustatant ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ir rengiama šio žemės sklypo kadastro duomenų byla. Pareiškėjui Pagėgių savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektų rengimo metu lygiaverčio turėtajam žemės sklypo nepasirinkus ir jam nesuprojektavus žemės sklypo, NŽT teisėtai ir pagrįstai jam nurodė, kad pretenzijos dėl to, kad nebuvo pateikta projekto autoriaus kadastrinio projekto byla, nepagrįstos.

12. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, jog pareiškėjo 2018 m. birželio 27 d. ir 2018 m. rugpjūčio 8 d. prašymuose keliami klausimai dėl natūrinės žemės ir miško ribų patikslinimo, dėl kitiems subjektams išdalintos ir jo tėvui priklausiusios 18 ha žemės grąžinimo toje pat vietoje, yra išnagrinėti NŽT ir jam atsakyta NŽT 2015 m. birželio 18 d. raštu. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4526-968/2016 pareiškėjo skundą dėl NŽT 2015 m. birželio 18 d. rašto panaikinimo ir kitų keliamų reikalavimų, susijusių su įpareigojimu atkurti pareiškėjo tėvo žemę, ją grąžinant natūra, dėl išdalintos jo tėvui priklausiusios žemės išpirkimo, žemės ribų tikslinimo, atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-212-552/2018 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teismas sprendė, jog pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai buvo nurodyta, kad viešojo administravimo subjektas dėl pareiškėjo prašymų grąžinti jo tėvo nuosavybės teise turėtą žemę natūra yra priėmęs administracinį sprendimą, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

13. Teismas nustatė, kad NŽT sprendime pareiškėjui nurodė, jog jam žemės sklypas suteiktas laikinai naudotis, nes laikinai naudotis gali būti suteikiami nesuformuoti atskirais žemės sklypais valstybinės žemės plotai, o nuomai žemės sklypai projektuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose arba žemės sklypų planuose, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektams ir nurodė, kad jam buvo suteikta galimybė gauti 2018 m. rugsėjo 6 d. vykusio susirinkimo garso įrašą, tačiau jis neatvyko ir šia galimybe nepasinaudojo.

14. Teismas nurodė, kad pagal Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto NŽT direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112, 1 punktą, laikinai naudotis gali būti perduota tik neišnuomota žemė. Todėl NŽT teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui nurodė, kad laikinai naudotis gali būti suteikiami nesuformuoti atskirais žemės sklypais valstybinės žemės plotai, o nuomai žemės sklypai projektuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose arba žemės sklypų planuose, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektams.

15. Teismas pažymėjo, kad administracinis teismas tik sprendžia klausimą, ar viešojo administravimo subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas. Materialinės teisės normas taiko viešojo administravimo subjektas. Todėl negali būti tenkinamas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą sudaryti komisiją pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas klaidų nustatymui pagal pareiškėjo skundus ir sudaryti pagrįstą kadastrinį projektą pagal komisijos nustatytus rezultatus.

16. Teismas sprendė, kad NŽT sprendime nurodytas teisinis reguliavimas ir aplinkybės, kuriomis remiantis priimtas sprendimas, jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra pagrindo jį panaikinti skunde nurodytais motyvais. Pripažinus teisėtu ir pagrįstu NŽT 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą, nėra pagrindo tenkinti išvestinius skundo reikalavimus įpareigoti atlikti veiksmus. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrius 2019 m. birželio 20 d. priėmė sprendimą atkurti pareiškėjui nuosavybės teises, atlyginant už žemę ir mišką pinigais. Tarp ginčo šalių yra susiklostę nauji teisiniai santykiai, galintys būti ginčo dalyku.

III. 17. Pareiškėjas A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą.

18. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šališkas, priimtas vadovaujantis šališkais NŽT ir NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus procesiniais sprendimais, o ne pagrįstas faktais, kuriuos pareiškėjas išdėstė 2019 m. gegužės 2 d. skunde ir 2019 m. birželio 5 d., 28 d. ir rugsėjo 11 d. patikslintuose skunduose.

19. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Raštas tik informacinio pobūdžio dokumentas, jei atsakovas rekomenduoja šį raštą skųsti. Pareiškėjo nuomone, teismas nepaisė įstatymų, Viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų.

20. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai teigė, kad pareiškėjas atsakovą prašė papildomai suprojektuoti 6 ha žemės sklypą, o vėliau tai laikė nepagrįstu reikalavimu. Pareiškėjas nesupranta teismo motyvo, kad jis neskundė skyriaus 2019 m. vasario 8 d. įsakymo, nors jis jo nebuvo gavęs, o skundė Raštą, kurio apskundimo tvarka nurodyta klaidinant. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad kadastrinio projekto parengimas apima kelias stadijas, kurios turi būti paremtos faktais, tačiau jų teisėtumo teismai nenagrinėja. Pareiškėjui nesuprantama, kas turi organizuoti klaidų taisymą, jei to nesiima atsakovas ir kadastro projekto autorius, o vadovaujantis teismų sprendimais priimami neteisėti sprendimai.

21. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, proceso teisės normų nepažeidė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

24. Pareiškėjas prašo panaikinti NŽT prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2019 m. vasario 20 d. raštą Nr. 34SD-1089-(14.34) ir NŽT 2019 m. balandžio 4 d. raštą (sprendimą) Nr. ISS-630-(7.5), įpareigoti atsakovą sudaryti komisiją pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas klaidų nustatymui pagal jo skundus ir sudaryti pagrįstą kadastrinį projektą pagal komisijos nustatytus rezultatus; įpareigoti atsakovą atkurti nuosavybės teises į J. M. valdytą žemę, 10 ha miško ir 8 ha dirbamos žemės natūra, buvusios nuosavybės teise tėvo valdytos žemės ribose, įpareigoti atsakovą namų valdą 0,5 perkelti greta buvusios tėvo žemės natūra.

25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, akcentavęs, jog skundžiamame 2019 m. vasario 20 d. NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus Raštu nėra išreiškiami viešojo administravimo subjekto valiniai nurodymai pareiškėjui, nėra priimamas sprendimas, o tik pateikta informacija pareiškėjui apie Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pabaigą, su kurios užbaigimu pareiškėjas nesutinka. Teismui panaikinus NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2019 m. vasario 20 d. raštą, pareiškėjo teisinė padėtis nepasikeistų, nes galiotų administracinis aktas, kuriuo baigta administracinė procedūra. Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo pozicija, kad skundžiamas raštas nėra administracinis aktas ir teismas pagrįstai administracinės bylos dalį dėl jo panaikinimo nutraukė pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą. Vien tai, kad Rašte atsakovas buvo nurodęs galimybę jį skųsti savaime nereiškia, kad jis yra administracinis aktas, nes jis neatitinka administracinio akto turiniui nustatytų reikalavimų pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį (bylai aktuali šio įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2019 m. lapkričio 1 d.).

26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2019 m. vasario 8 d. įsakymu patvirtinto Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto neskundė. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad minėto 2019 m. vasario 8 d. įsakymo jis negavo.

27. Vertinant šį pareiškėjo argumentą pirmiausia pažymėtina, kad 2019 m. vasario 20 d. Rašte nurodyta, jog pareiškėjas dalyvavo svarstant Pagėgių savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos reformos žemėtvarkos projektą, 2018 m. rugsėjo 6 d. susirinkime pareiškėjui siūlomų projekto autoriaus suprojektuotų žemės sklypų ribų nederino, nepasirašė 2018 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su V, X eilės pretendentais gauti žemės, žiniaraštyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėjo teisingos išvados, jog vadovaujantis Metodikos 40 ir 99 punktų nuostatomis parengus ir patvirtintus žemėtvarkos projektą yra vietovėje ženklinamas asmeniui žemėtvarkos suprojektuotas žemės sklypas atliekant kadastrinius matavimus nustatant ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ir rengiama šio žemės sklypo kadastro duomenų byla; pareiškėjui Pagėgių savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektų rengimo metu lygiaverčio turėtajam žemės sklypo nepasirinkus ir jam nesuprojektavus žemės sklypo, NŽT teisėtai ir pagrįstai jam nurodė, kad pretenzijos dėl to, jog nebuvo pateikta projekto autoriaus kadastrinio projekto byla, yra nepagrįstos.

28. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentą, kad jam nebuvo pateiktas 2018 m. rugsėjo 6 d. vykusio susirinkimo garso įrašas, iš šią dieną vykusio (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos reformos žemėtvarkos projekte dalyvaujančių V – X eilės pretendentų susirinkimo protokolo nustatė, kad A. M. prašė padaryti garso įrašą ir toks įrašas buvo daromas (b. l. 69). Iš šio protokolo taip pat matyti, kad A. M. atkuriamas žemės sklypas buvo projektuojamas pagal 1998 m. lapkričio 17 d. išvadą Nr. 574. Protokole išdėstyta, kad A. M., įrašytam 5 eilėje, siūloma – 3 ha žemės su 30 procentų padidinimu už toje pačioje vietovėje valstybės išperkamą 3 ha žemę, užimtą asmeninio ūkio žeme. Vadovaujantis žemės našumo balais ir miško taksacijos kainomis projektuojamo sklypo plotas būtų 1,94 ha, šis sklypas patenka į buvusio tėvo turėto istorines žemės sklypo ribas; su sklypo plotu ir ribomis A. M. nesutiko. Pagal sąrašo 10 eilę įrašytam A. M. – 15 ha žemės, kurios vertė 3514 Eur; tokia verte suprojektuotas 8,53 ha lygiavertis žemės sklypas. A. M. nesutiko su tokiu žemės sklypo plotu ir jo ribomis. Pasiūlius suprojektuoti vieną lygiavertį žemės sklypą 10,47 ha įskaitant 3 ha už valstybės išperkamą žemę, A. M. nesutiko.

29. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė gauti 2018 m. rugsėjo 6 d. vykusio susirinkimo garso įrašą, tačiau jis neatvyko ir šia galimybe nepasinaudojo (b. l. 133), šios aplinkybės pareiškėjas nepaneigė. Pareiškėjas nenurodo, kokios faktinės aplinkybės protokole yra užfiksuotos netiksliai. Be kita ko, neginčija, kad jam projektuojant būtent lygiavertį žemės sklypą jo tėvo turėtajam 15 ha žemės sklypui, kurio vertė pagal Išvadą yra 3 514 Eur, buvo pažeistos teisės normos tokia verte suprojektavus 8,53 ha lygiavertį žemės sklypą. Pareiškėjo argumentas, kad jam nebuvo pateikta 2018 m. rugsėjo 6 d. vykusio susirinkimo garso įraše esanti informacija, kuri fiksuota protokole, taip pat teiginys, kad įrašas yra nekokybiškas, vertintini kritiškai, atsižvelgiant ir į tai, kad pareiškėjas nenurodo, kokias papildomas aplinkybes, kurios turėtų reikšmės nagrinėjant bylą, įrašas galėtų patvirtinti ar paneigti. Kartu atmestini ir pareiškėjo teiginiai, kad kadastrinio projekto parengimas neparemtas faktais, jam nesuprantama, kas turi organizuoti klaidų taisymą, jei to nesiima atsakovas ir kadastro projekto autorius, kaip abstraktūs, nes pareiškėjas nenurodė, kokie konkretūs faktai nebuvo įvertinti, ar kurie iš užfiksuotų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos reformos žemėtvarkos projekte dalyvaujančių V–X eilės pretendentų susirinkimo protokole faktai yra klaidingi ar netikslūs, išskyrus tai, jog pareiškėjas mano, kad jam turi būti atkurtos nuosavybės teisės į 10 ha miško ir 8 ha dirbamos žemės natūra, buvusios nuosavybės teise tėvo valdytos žemės ribose.

30. Atsakant į pareiškėjo argumentą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šališkas, priimtas vadovaujantis šališkais NŽT ir NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus procesiniais sprendimais, o ne pagrįstas faktais, kuriuos pareiškėjas išdėstė savo skunduose, pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., pvz., EŽTT 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą Hauschildt v. Denmark). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, EŽTT yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr., pvz., EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą Gautrin and others v. France). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr., pvz., EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Ferrantelli and Santangelo v. Italy). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką (žr., pvz., EŽTT 1996 m. birželio 10 d. sprendimą byloje Pullar v. United Kingdom).

31. Konkretūs atvejai, kuriais teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant administracinę bylą, yra numatyti ABTĮ 44 straipsnyje (bylai aktuali straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2019 m. kovo 3 d.). Šiuo atveju administracinėje byloje nėra pateikta objektyvių duomenų apie tai, kad nagrinėjamu atveju buvo kuri nors minėtoje įstatymo normoje nustatyta aplinkybė, dėl kurios kuris nors teisėjų kolegijos teisėjas ar visa teisėjų kolegija negalėjo nagrinėti administracinės bylos.

32. Pareiškėjo abejonės dėl bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo kolegijos šališkumo, pasak apelianto, pasireiškė tuo, kad teismo sprendimas nėra pagrįstas realiais faktais. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir išklausiusi pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašus, nepripažįsta pagrįstais pareiškėjo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo galimo šališkumo šiuo aspektu, nes teismas tinkamai vertino visus bylai reikšmingus faktus.

33. Šiame kontekste papildomai akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, jog pareiškėjo 2018 m. birželio 27 d. ir 2018 m. rugpjūčio 8 d. prašymuose keliami klausimai dėl natūrinės žemės ir miško ribų patikslinimo, dėl kitiems subjektams išdalintos ir jo tėvui priklausiusios 18 ha žemės grąžinimo toje pat vietoje, jau yra išnagrinėti NŽT ir jam atsakyta NŽT 2015 m. birželio 18 d. raštu. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4526-968/2016 pareiškėjo skundą dėl NŽT 2015 m. birželio 18 d. rašto panaikinimo ir kitų keliamų reikalavimų, susijusių su įpareigojimu atkurti pareiškėjo tėvo žemę, ją grąžinant natūra, dėl išdalintos jo tėvui priklausiusios žemės išpirkimo, žemės ribų tikslinimo, atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-212-552/2018 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

34. Šiame kontekste papildomai paminėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 24 d. administracinėje byloje Nr. A-212-552/2018 nustatė, jog dalis buvusio savininko J. M. turėtos žemės buvo laisva ir grąžintina natūra, kita dalis – valstybės išperkama. 1997 metų lapkričio 11 d. A. M. raštu sutiko, kad nuosavybės teisė būtų atkurta ekvivalentine natūra. Tam Klaipėdos apskrities viršininkas 1998 m. lapkričio 17 d. patvirtino Išvadą, pagal kurią pareiškėjas turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 18 ha žemės. Remiantis šia išvada, Šilutės rajono Pagėgių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės 1999 metų žemės reformos žemėtvarkos projekte pareiškėjui buvo suprojektuotas ir numatytas suteikti nuosavybėn 26,56 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjas jau nuomojo ir naudojo žemės ūkio veiklai.

Vėliau 2005–2006 metais Tauragės apskrities viršininkas priėmė kitus individualius administracinius aktus, kurie buvo susiję su nuosavybės teisių atkūrimu pareiškėjui, t. y. iš pradžių atkūrė jam nuosavybės teises į dalį sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), po to numatė kompensuoti už negrąžintą žemę pinigais, po to panaikino pareiškėjui suprojektuotų sklypų ribas ir perdavė juos į laisvos valstybinės žemės fondą. Pareiškėjui kreipusis į teismą dėl jam nepalankių aktų nuginčijimo, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2356/2007 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-1646/08 jo skundas buvo atmestas.

Šioje administracinėje byloje buvo išsamiai ir detaliai pasisakyta dėl atsakovo veiksmų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, pareiškėjui pretenduojant gauti nuosavybėn sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl pareiškėjo teisės atkurti nuosavybės teises apimties, sklypų vertės neatitikimo ir kitų aplinkybių. Po minėtų teismų sprendimų pareiškėjas su atsakovu ir toliau nesutarė dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros eigos. A. M. nuolat reikalaudavo atkurti nuosavybės teises tokiu būdu ir tokia apimtimi, kokią jis mano esant teisinga.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-193-162/2013, kuris buvo peržiūrėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-62/2014 buvo dar kartą konstatuota, kad atsakovas teisėtai atsisakė atkurti nuosavybės teises pareiškėjui į visą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir iki 2012 metų esminių procedūrinių pažeidimų, rengdamasis atkurti nuosavybės teises pareiškėjui, nepadarė. Be to, atsakovo veiksmai, 2014 m. balandžio mėnesį organizuojant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimą, pareiškėjo taip pat buvo apskųsti teismui.

Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4660-281/2015 A. M. skundas buvo atmestas.

35. Taigi pareiškėjo prašymas atkurti nuosavybės teises grąžinant visą tėvo turėtą žemę natūra jau ankstesniais įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo atmestas kaip nepagrįstas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

36. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Pirmiau minėtose administracinėse bylose nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę ir šioje byloje, nes jose dalyvavo tos pačios proceso šalys, nuosavybės teisių atkūrimo natūra visa apimtimi teisėtumas ir pagrįstumas buvo įrodinėjimo dalykas tiek minėtose, tiek ir nagrinėjamoje byloje. Jokių naujų ar reikšmingų aplinkybių, įvykusių ekonominių ar kitų pokyčių po priimtų ankstesnių teismų sprendimų, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Prejudiciniai faktai iš naujo administracinėse bylose nebeįrodinėjami ir įprasta tvarka nenuginčijami. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą įpareigoti atsakovą atkurti nuosavybės teises į jo tėvo J. M. valdytą 18 ha žemę natūra.

37. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė