2019-02-13 Nr. AB-4242-3-62-3-01092-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-888-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01092-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas, Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d. iki kreipimosi į teismą dienos laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių PN-AK drausmės grupės kamerose netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad kamerose jam nebuvo užtikrinta minimali teisės aktais reglamentuota gyvenamojo ploto norma, dalį šių kamerų ploto užėmė baldai. Dėl vietos trūkumo gyvenamosiose patalpose tarp nuteistųjų kildavo konfliktinės situacijos, pareiškėjas tapo nervingesnis, mažiau bendraujantis. Pažymėjo, kad sanitariniame mazge vietoje klozeto buvo įrengtas unitazas (skylė grindyse), kurio uždengti nebuvo galimybės, dėl to kilo grėsmė užsikrėsti ligomis. Patalpose trūko apšvietimo, oro, buvo sunku kvėpuoti. Kameroje Nr. 5 buvo šalta, drėgna, nebuvo lango (langas buvo išdaužytas), veisėsi parazitai. Dėl per silpno apšvietimo jautė akių skausmą, akys ašarojo. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė kančias, dvasinius išgyvenimus, emocinį nestabilumą, socialinių ryšių pablogėjimą, pablogėjo sveikata.

3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad duomenų apie tai, kiek konkrečiai buvo asmenų ginčo laikotarpiu konkrečiose kamerose, nėra galimybės pateikti, nes tokie duomenys nesisteminami. Atsakovo teigimu, minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Tvirtino, kad galiojantys teisės aktai nenumato, jog baldų bei kito inventoriaus plotas privalo būti išskaičiuotas iš bendro patalpos ploto, apskaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą. Pažymėjo, kad gyvenamąsias patalpas valo patys jose laikomi nuteistieji, tuo tikslu jiems išduodamos valymo priemonės. Kamerų budėtojai aprūpinami visomis patalpų valymui būtinomis priemonėmis. Kamerų sanitariniame mazge įrengti klozetai. Uždarosios zonos kamerų techninė apžiūra atliekama kasdien, apžiūrų metu užfiksuoti pažeidimai šalinami nedelsiant. 2017 m. balandžio mėnesį kameroje Nr. 5 buvo išdaužtas langas, tačiau sudaužytas stiklo paketas buvo pakeistas. Įstaigoje užtikrinamas tinkamas patalpų apšvietimas, patalpose sumontuoti dienos šviestuvai. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Patalpų temperatūra iš esmės atitinka nustatytus reikalavimus, šią aplinkybę patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai. Patikrinimų metu kamerų tipo patalpose kenkėjų nepastebėta. 2016 m. lapkričio 23 d. pataisos namai sudarė sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Darbai atliekami du kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Duomenų apie neigiamą kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai nėra. Byloje taip pat nėra įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos namai ar pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, ar, kad dėl pataisos namų veikimo/neveikimo pareiškėjui būtų kilusi žala. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui G. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jis buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2017 m. gegužės 29 d.).

7. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

8. Teismas vadovavosi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktu, kuris nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2 punktu, kuris nustato, kad kamerų tipo patalpose patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose, pareiškėjo buvimo metu, buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantį plotą teismas skaičiavo konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalindamas iš miegamųjų vietų skaičiaus.

Teismas atsakovo atstovo pateiktais duomenimis nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu buvo laikomas šiose kamerų tipo patalpose: nuo 2016 m. liepos 27 d. iki 2017 m. sausio 27 d. – kamerų tipo patalpoje Nr. 13, bendras plotas – 6,25 kv. m, įrengta 1 miegamoji vieta, t. y. vienam asmeniui teko 6,25 kv. m ploto; nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2017 m. kovo 8 d. – kamerų tipo patalpoje Nr. 20, bendras plotas – 13,88 kv. m, įrengtos 2 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 6,94 kv. m ploto; nuo 2017 m. kovo 8 d. iki 2017 m. balandžio 20 d. kamerų tipo patalpoje Nr. 5, bendras plotas – 13,57 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 4,52 kv. m ploto; nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. balandžio 21 d. ir nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki 2017 m. gegužės 16 d. kamerų tipo patalpoje Nr. 26, bendras plotas – 27,42 kv. m, įrengtos 6 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 4,57 kv. m. ploto; nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. kamerų tipo patalpoje Nr. 8, bendras plotas – 14,12 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 4,70 kv. m ploto; nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. gegužės 23 d. kamerų tipo patalpoje Nr. 11, bendras plotas – 5,84 kv. m, įrengta 1 miegamoji vieta, t. y. vienam asmeniui teko 5,84 kv. m ploto; nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. gegužės 25 d. kamerų tipo patalpoje Nr. 8, bendras plotas – 14,12 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 4,70 kv. m ploto; nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. kamerų tipo patalpoje Nr. 3, bendras plotas – 14,78 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 3,69 kv. m ploto.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovo pateikti duomenys apie pareiškėjo paskyrimą į kamerą Nr. 13 neteisingi. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, sprendė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 27 d. iki 2017 m. sausio 27 d. (viso 184 paros) pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 3, kurios plotas 14,78 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 3,69 kv. m ploto. Teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma.

Teismas pastebėjo, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

9. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi norma (akto redakcija iki 2017 m. sausio 1 d.), kurioje buvo nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo patalpose, be kita ko, turi būti įrengtas klozetas arba unitazas. Teismas konstatavo, kad tupimo tualeto (unitazo) įrengimas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Kita vertus, iš atsakovo atstovo atsiliepimo matyti, kad kamerų tipo patalpose įrengti ne unitazai, bet klozetai, kurie atskirti siena iki lubų (įrengtos atskiros patalpos). Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovo atstovo neteisėti veiksmai šioje dalyje nekonstatuoti.

10. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentą dėl nesaugios aplinkos ir antisanitarinių sąlygų kamerose Nr. 3 ir Nr. 5. Nustatyta, kad minėtose kamerose buvo nustatyti pažeidimai dėl nepakankamo dirbtinio apšvietimo (kamerose Nr. 5, Nr. 3 – 170 lx), oro temperatūros (kameroje Nr. 3 – 16,2/17,2 Co), santykinės oro drėgmės (kameroje Nr. 3 – 31,0/29,9 proc.), be to, pareiškėjo pateiktais duomenimis nustatyta, kad kameroje Nr. 5 2017 m. balandžio mėn. buvo išdaužtas langas. Iš 2017 m. balandžio 12 d. patikrinimo akto matyti, kad kameroje Nr. 8 taip pat buvo nustatytas nepakankamas apšvietimas. Esant minėtoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis, sveikatai nekenksmingomis sąlygomis (esant tinkamam patalpų apšvietimui, santykinei oro drėgmei, oro temperatūrai), kadangi kamerose Nr. 5, Nr. 3, Nr. 8 buvo konstatuoti minėtų aplinkos veiksnių neatitikimai. Pažeidimų kitose kamerų tipo patalpose ginčo laikotarpiu nekonstatuota.

11. Teismo nuomone, nėra pagrindo tikėti pareiškėjo deklaratyviomis, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstomis abstrakčiomis aplinkybėmis, siejamomis su parazitų plitimu. Kiti tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikyti pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.

12. Teismas, išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose higienos sąlygų analizę, priėjo išvadą, kad Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose Nr. 3 (191 para), Nr. 5 (43 paras) ir Nr. 8 (2 paras) neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, t. y. pareiškėjas buvo laikomas kamerose, esant nepakankamam apšvietimui, santykinei oro drėgmei, oro temperatūrai, o kameroje Nr. 5 balandžio mėnesį nebuvo stiklo.

13. Teismas iš Pravieniškių PN-AK 2017 m. birželio 16 d. medicininio pažymėjimo nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi dėl nemigos, akių skausmo bei kitų sutrikimų, tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

14. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažino, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos buvo pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju vertintinas kaip kankinimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme. Tačiau, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų trukmę ir mastą, teismas konstatavo, kad galima teigti, jog pareiškėjas dėl konstatuotų pažeidimų galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę žalą.

15. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgęs į byloje konstatuoto pažeidimo trukmę ir mastą (236 paras pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose, esant nepakankamam apšvietimui, santykinei oro drėgmei, oro temperatūrai, o kameroje Nr. 5 balandžio mėnesį nebuvo lango stiklo), teismas konstatavo dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

16. Teismas, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, nenustatęs, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės, nenustatęs, kad atsakovo atstovas sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, atsižvelgęs į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 100 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

18. Pareiškėjas nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, jog pažeidimai buvo daromi nepertraukiamai 236 paras, pareiškėjui priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas per mažas.

19. EŽTT savo praktikoje paprastai atsižvelgia į kalinimo trukmę, kalinančio asmens emocinę ir fizinę būklę, kalinančio asmens amžių, lytį ir sveikatą, kalinio galimybę laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje.

20. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

21. Atsakovas nurodo, kad apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, nenurodyti jokie skundo motyvai, kuriais remiantis pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas. Atsakovas pažymi, kad minimaliai tenkančio vienam kalinamam ploto norma pažeista nebuvo. Pabrėžia, kad savo esme kalinimas pataisos namuose skiriasi nuo izoliatoriaus-kalėjimo tuo, jog pataisos namuose nuteistieji yra patalpinti atskiruose lokaliniuose sektoriuose ir gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas G. Š. kildina iš neteisėtų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, nes nustatė, kad Pravieniškių PN-AK pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis, sveikatai nekenksmingomis sąlygomis (esant tinkamam patalpų apšvietimui, santykinei oro drėgmei, oro temperatūrai). Atsižvelgęs į nustatyto pažeidimo mastą, pobūdį ir trukmę, teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 100 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo atstovo.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su jam priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, mano, kad jam turėjo būti priteista visa jo prašyta neturtinės žalos atlyginimo suma.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažino, kad pareiškėjo pretenzijos ginčo laikotarpiu dėl pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose, esant nepakankamam apšvietimui, santykinei oro drėgmei, oro temperatūrai, o kameroje Nr. 5 balandžio mėnesį nesant lango stiklo, yra pagrįstos, kitus pareiškėjo nurodytus pažeidimus, susijusius su higienos normų reikalavimais, dėl teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui tenkančio ploto, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pripažino nepagrįstais.

27. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Pravieniškių PN-AK sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės akcentuoja su neturtinės žalos dydžio nustatymu susijusių klausimų išsprendimą pirmosios instancijos teisme, todėl dėl kitų pažeidimų aplinkybių, kurias detaliai įvertino teismas skundžiamame sprendime, kolegija plačiau nevertins.

29. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimu, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas netinkamomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008; 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-734/2009; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017 ir kt.).

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

31. Nors pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašė, kad jam būtų priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

32. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 236 paras pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose, esant nepakankamam apšvietimui, santykinei oro drėgmei, oro temperatūrai, o kameroje Nr. 5 balandžio mėnesį nebuvo lango stiklo, dėl to jis patyrė neturtinę žalą. Teismas, atsižvelgęs į byloje konstatuoto pažeidimo trukmę ir mastą, byloje nesant įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, nenustatęs kitų pažeidimų, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė