2018-10-24 Nr. AB-19422-3-61-3-03828-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2149-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-003828-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. Š. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), po 100 Eur už kiekvieną Lukiškių TI-K praleistą parą neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2014 m. liepos 26 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K pažeidžiant galiojančių teisės aktų nuostatų reikalavimus, nes kameros buvo nuolat perpildytos, dalį kameros ploto užėmė baldai ir kiti įrenginiai, kamerose drėgna, sienos ir lubos apipelijusios, krenta tinkas, pilna tarakonų ir graužikų, blogas apšvietimas, sanitarinis mazgas nuo kameros atskirtas tik neaukšta pertvara, kuri neužtikrina privatumo, bloga ventiliacija, iš sanitarinio mazgo sklinda nemalonūs kvapai, galimybė pasivaikščioti kiemelyje suteikiama retai.

3. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad vieną kartą per savaitę buvo suteikta galimybė pasinaudoti dušu, langų uždaryti nebuvo galimybės, todėl žiemą nuolatos šalta, kameroje buvo tik viena kriauklė, kurioje yra plaunami indai, taip pat ten plauna ir kojas.

4. Pareiškėjas teigė, kad dėl nurodytų kalinimo sąlygų jis patyrė žalą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, emocinius sukrėtimus, pažeminimą, nuolat jautė baimę, apatiją, prasidėjo depresija. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis dėl neturtinės žalos atlyginimo 2015 m. kreipėsi į teismą ir jam buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas, tačiau Lukiškių TI-K kalinimo sąlygos nepasikeitė.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas jau kreipėsi į teismą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 25 d. iki 2015 m. birželio 26 d. ir jam buvo priteista 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, todėl skundo reikalavimą laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 25 d. iki 2015 m. birželio 26 d. prašė palikti nenagrinėtą.

7. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė laikotarpius nuo 2015 m. birželio 27 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d., kuomet pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K, kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ir jų plotus, taip pat kamerose buvusių asmenų skaičių. Pažymėjo, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punktą vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Nuo 2015 m. birželio 27 d. iki 2015 m. liepos 6 d., nuo 2015 m. liepos 8 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjui buvo užtikrintas 3,6 kv. m plotas, tik 2015 m. liepos 7 d. ploto norma buvo pažeista. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes kamerose laikomiems asmenims pasinaudoti kitomis teisėmis. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems.

Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančiųjų įstaigoje skaičiui, nes į Lukiškių TI-K asmenys pristatomi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teismuose, todėl jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas.

Susidarius tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji.

Kamerų valymui išduodamas reikalingas inventorius bei valymo priemonės. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį ir su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka analogiškus darbus. Lukiškių TI-K kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.

Lukiškių TI-K laikomi asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, todėl tenka daryti pakartotinį kamerų remontą. Kamerų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, kamerose yra reikalingi baldai, inventorius. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada kamerose įmanoma pastatyti daugiau baldų. Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Teisės aktai nenustato, kad kamerose esančiose tualetuose būtų įrengtos durelės. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Asmens privatumui užtikrinti sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos arba sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Kamerose laikomi asmenys yra stebimi pareigūnų per kamerose įrengtas stebėjimo akutes. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Laisvalaikio užimtumo programose Lukiškių TI-K laikomi asmenys dalyvauja savo noru. Suimtųjų kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščiojimas vyksta dienos metu tam skirtoje teritorijoje. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jeigu su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimo kiemai tvarkingi ir tinkamai įrengti. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nekonkretus. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, tai lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu tenkino pareiškėjo V. Š. skundo dalį ir priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1 638 Eur neturtinei žalai atlyginti laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 27 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d., kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo teismo posėdžio metu pateiktų patikslintų argumentų, nurodė, kad atsakovo atsiliepimas pareiškėjui įteiktas 2016 m. spalio 31 d., todėl remdamasis ABTĮ normomis, nustatančiomis skundo dalyko ar pagrindo pakeitimą, atsisakė priimti pareiškėjo patikslintus argumentus ir jų nevertino.

10. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika neturtinės žalos atlyginimo bylose, nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2015 m. birželio 27 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d. Pažymėjo, kad ginčui laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 27 d. iki 2015 m. spalio 31 d. taikytini laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiūros organizavimas, nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 76:2010), o laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. - laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015). Nurodytos higienos normos patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui, nereglamentuoja. Pagal Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra ginčo dėl Lukiškių TI-K atsiliepime teismui pateiktų duomenų apie pareiškėjo kalinimo sąlygas nurodytais laikotarpiais. Pateikti duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 27 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjas 182 dienas buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas nesiekė 3,6 kv. m, t. y. neatitiko Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nurodyto minimalaus ploto. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių dėl kamerų stygiaus pareiškėjo patalpinti į kamerą, atitinkančią nustatytus reikalavimus, remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui. Teismas sprendė, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 27 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d. (išskyrus dienas, kuriomis Įsakymo Nr. V-124 nuostatos nebuvo pažeistos) kalint Lukiškių TI-K, buvo pažeista jo subjektinė teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. byloje aptariamu atveju viešojo administravimo institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

12. Teismas, vadovaudamasis higienos normos HN 76:2010 21 punktu, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 punktu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vertino, kad sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metrų sienele nėra tinkamas privatumo užtikrinimas.

13. Teismas, vadovaudamasis higienos normos HN 76:2010 24 punktu, higienos normos HN 134:2015 17 punktu, pareiškėjo argumentus dėl netinkamos ventiliacijos atmetė kaip nepagrįstus. Akcentavo, kad remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto ir tai atitinka higienos normos HN 76:2010 62 punkto reikalavimus.

14. Teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“ ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kurios nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus, todėl pareiškėjo argumentus šioje skundo dalyje atmetė kaip nepagrįstus. Teismas, vadovaudamasis SVĮ 29 straipsnio 1 dalimi, pažeidimų dėl pasivaikščiojimo periodiškumo ir trukmės nenustatė.

15. Teismas nurodė, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai patvirtina, jog Lukiškių TI-K laikėsi higienos normos HN 76:2010 22 punkte nustatytų reikalavimų dėl kamerų apšvietos.

16. Teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjui minimalaus 3,6 kv. m kameros ploto, nesuteikė privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, t. y. 182 dienas pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog dėl kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, žymiai pablogėjo jo sveikata, atsirado negrįžtami sveikatos sutrikimai, psichologinių problemų ar kitų intensyvaus pobūdžio neigiamų išgyvenimų. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę (182 dienas), atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas ir naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendė, jog nagrinėjamu pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti adekvati suma yra 1 638 Eur, kurią priteisė iš atsakovo.

17. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į tai, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą, atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. 18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

19. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas nemotyvavo, kodėl pareiškėjo pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo. Teismo nustatyta neturtinės žalos atlyginimo suma nepagrįsta jokiais objektyviais kriterijais. Pažymi, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kuris lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika ar neveikimas, todėl valstybei civilinė atsakomybė nekyla. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galbūt jam padarytą žalą. Todėl nėra jokio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

20. Pareiškėjas V. Š. pateiktame atsiliepime su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad nuo 2014 metų Lukiškių TI-K yra laikomas netinkamomis, teisės aktų nuostatų reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis, kurios padarė žalą jo sveikatai. Kameros yra perpildytos, avarinės būklės. Atsakovas nesilaiko Europos Sąjungos teisinio reglamentavimo, be kita ko, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) reikalavimų, keliamų valstybėms ir kalinimo įstaigoms dėl tinkamų kalinimo sąlygų užtikrinimo.

22. Pažymi, kad pažeidimus dėl pareiškėjui tenkančios ploto normos ir sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo teismas konstatavo vadovaudamasis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, dėl kurių ginčo byloje nėra. Akcentuoja, kad atsakovo argumentai, jog pareiškėjas turėjo pateikti kuo daugiau aplinkybių, pagrindžiančių neturtinės žalos faktą, bei, kad teismo nustatyta neturtinės žalos atlyginimo suma nėra pagrįsta objektyviai kriterijais, yra nepagrįsti. Teismas įvertino neturtinės žalos dydį, jį nustatė atsižvelgdamas į pažeidimo mastą ir trukmę, Lietuvoje galiojančias darbo užmokesčio ir pragyvenimo sąlygas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais. Neturtinės žalos atlyginimo priteisimas nagrinėjamu atveju yra pagrįstas konstituciniu teisingu neturtinės žalos atlyginimo principu, priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra teisingas. Taip pat teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, neužtikrinant teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

24. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui prašė priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą dėl to, kad Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 26 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kameroje Nr. 78 antisanitarinėmis, higienos reikalavimų neužtikrinančiomis sąlygomis, kameroje nebuvo užtikrintas privatumas, sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas nuo likusio kameros ploto, todėl pareiškėjas galėjo būti stebimas kitų asmenų, kameros buvo perpildytos.

25. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 27 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 27 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d., iš viso 182 dienas, nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis ploto reikalavimas ir privatumas, nenustatęs kitų pažeidimų, priteisė iš atsakovo pareiškėjui 1 638 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

26. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog jis Lukiškių TI-K yra laikomas nuo 2014 m. liepos 26 d. ir prašė priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą po 100 Eur už kiekvieną kalinimo pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus Lukiškių TI-K dieną. Nors pareiškėjas laikotarpio, kuomet prašo priteisti jam neturtinę žalą, netikslino, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nagrinėjo pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 27 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d., dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 26 d. iki 2015 m. birželio 26 d. nepasisakė ir jo kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų minėtu laikotarpiu nenagrinėjo.

29. Bylos medžiaga nustatyta ir atsiliepime į skundą nurodė atsakovas, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. spalio 28 d. buvo išnagrinėta administracinė byla pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, kurioje pareiškėjas prašė priteisti jam neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 25 d. iki 2015 m. birželio 26 d. dėl to, kad atsakovas neužtikrino jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, t. y. neužtikrino vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimo, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, kamerų būklės, drėgmės, kvapo iš sanitarinio mazgo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimas yra įsiteisėjęs.

30. Pagal ABTĮ 103 straipsnio 2 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, turėjo administracinės bylos dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 26 d. iki 2015 m. birželio 26 d. nutraukti, tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad administracinės bylos dalis dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 26 d. iki 2015 m. birželio 26 d. nutrauktina.

31. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio priteisimo, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą konstatavęs, jog atsakovas neužtikrino teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui tenkančio kameros ploto reikalavimo ir privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais pareiškėjo atžvilgiu, tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl vienam asmeniui tenkančio kameros ploto pažeidimo nesutinka.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nacionaliniai teisės aktai, šiuo atveju – Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017, 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-662/2017, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1110-858/2017). Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus. Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiškai pareiškėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas.

33. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), be kitų aktualių kalinimo sąlygų vertinimo aspektų, paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį. EŽTT vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą. Atlikus pareiškėjui tekusio ploto normos vertinimą pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiškinančią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, sprendžiant šio pobūdžio bylas, svarbu įvertinti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas. Todėl pažeidimo vertinimas pagal nacionalinę teisę ir atitinkamai ploto apskaičiavimo metodologija yra atliekama pagal nacionalinės teisės normas tiek, kiek jos neprieštarauja iš Konvencijos nuostatų aiškinimo kylančiam 3 kv. m ploto standartui.

34. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose vienas arba dviese, išskyrus 2015 m. liepos 7 d., kuomet kameroje Nr. 138, kurios plotas yra 7,44 kv. m, buvo laikomi trys asmenys, todėl minimalaus ploto norma (3,6 kv. m) pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui tenkantį kameros plotą apskaičiavo iš kameros ploto atėmęs sanitarinio mazgo užimamą plotą, todėl nepagrįstai pareiškėjo atžvilgiu konstatavo ilgalaikį minimalaus kameros ploto reikalavimo pažeidimą ir priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjui minimalaus kameros ploto norma nebuvo užtikrinta tik 2015 m. liepos 7 d.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1046-624/2017 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas be minimalaus ploto reikalavimo pažeidimo pareiškėjo atžvilgiu, konstatavo ir tai, kad ginčo laikotarpiu 182 dienas nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio prasme.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Taigi atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Teisėjų kolegijos nuomone, taip pat svarbu atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

38. Teisėjų kolegija, konkrečiai įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimų mastą ir trukmę (1 dieną pažeista ploto norma ir 182 paras neužtikrintas privatumas), dėl kurių pareiškėjas jautė dvasinius, fizinius išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį, tai, kad nenustatyta, jog Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais ir atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo bei aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, vertina, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma jo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti yra per didelė, todėl mažinama, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

39. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas atitinkamai keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą pakeisti.

Nutraukti administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo V. Š. reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 26 d. iki 2015 m. birželio 26 d.

Priteisti pareiškėjui V. Š. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė