A-556-1361-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556 - 1361/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01492-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 9.9 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

rašytinio proceso tvarka apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Techsis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Techsis“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Techsis“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Techsis“) padavė teismui skundą (b. l. 1-3), prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2011 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. S-141(7-100/2011), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI prie FM) 2011 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. 68-67, Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2011 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. A6-1.

Pareiškėjas paaiškino, kad Inspekcija 2010 m. atliko UAB „Techsis“ mokestinį patikrinimą ir 2010 m. lapkričio 5 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (3.10) PA6.2-16. Šis patikrinimas pradėtas, remiantis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) pateikta informacija, siekiant patikrinti ir įvertinti, ar į bendrovės direktoriaus sąskaitą 2007 m. pervestos lėšos buvo įtrauktos į bendrovės apskaitą, t. y. šio patikrinimo objektas buvo tas pats kaip ir 2009 m. A. B. atžvilgiu atlikto patikrinimo.

Atsižvelgiant į tai, Inspekcija neturėjo teisės atlikti bendrovės mokestinio patikrinimo, kadangi šis patikrinimas buvo atliekamas dėl to paties patikrinimo objekto, t. y. iš esmės buvo atliktas pakartotinis patikrinimas, kurio atlikimą draudžia Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 118 straipsnio 1 dalis. Tiek Mokestinių ginčų komisija, tiek VMI prie FM skundžiamuose sprendimuose nurodė, kad ši teisės norma negali būti taikoma, kadangi buvo tikrinami skirtingi mokesčių mokėtojai ir skirtingas mokestinis laikotarpis.

Pareiškėjo nuomone, toks šios teisės normos aiškinimas yra nepagrįstas. Mokestinių ginčų komisija ir VMI prie FM pažodžiui aiškino šią teisės normą, jos taikymo ribas, visiškai neatsižvelgė į normos paskirtį, nepagrįstai ją susiaurino, todėl priėmė nepagrįstus sprendimus. Tačiau tik pažodinis MAĮ 118 straipsnio aiškinimas reikštų leidimą mokesčių administratoriui priiminėti nenuoseklius sprendimus, tuos pačius atvejus kiekvienoje situacijoje traktuoti skirtingai ir juos vertinti tik mokesčių administratoriui naudinga linkme, tuo pažeidžiant teisingumo, protingumo sąžiningumo, teisėtų lūkesčių bei teisinių santykių stabilumo principus.

Nagrinėjamu atveju šie principai buvo iš esmės pažeisti, kadangi mokesčių administratorius, atlikęs UAB „Techsis“ mokestinį patikrinimą, dėl to paties dalyko priėmė visiškai skirtingą sprendimą, negu buvo priėmęs prieš tai. MAĮ 118 straipsnio 1 dalis draudimo atlikti pakartotinį patikrinimą tiesiogiai nesieja su patikrinimo objektu (draudimas yra siejamas su mokesčių mokėtoju ir mokestiniu laikotarpiu), tačiau ši teisės norma taip pat turi apimti draudimą atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą dėl to paties patikrinimo objekto.

MAĮ 118 straipsnio 1 dalies paskirtis yra ta, jog, atliekant pakartotinius ar papildomus mokestinius patikrinimus, jau apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai, baudos ir delspinigiai nebebūtų perskaičiuojami ir mokesčių administratoriaus mokestinio patikrinimo metu padarytos išvados nebūtų keičiamos, jeigu jos įstatyme nustatyta tvarka nėra apskųstos, t. y. ji skirta teisėtų lūkesčių, teisinių santykių stabilumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų realizacijai. Tokia išvada darytina šioje teisės normoje įtvirtintą draudimą siejant su MAĮ 158 straipsniu.

Vadinasi, jeigu dėl tam tikrų aplinkybių teisinio (mokestinio) vertinimo jau yra priimtas atitinkamas mokesčių administratoriaus sprendimas, jam įsiteisėjus jis tampa privalomu tiek mokesčių mokėtojui, tiek mokesčių administratoriui, tiek ir kitiems asmenims. Todėl toks sprendimas ir jame nurodytos aplinkybės nebegali būti keičiami pakartotiniu patikrinimu. Šio patikrinimo objektas ir laikotarpis buvo tas pats kaip ir 2009 m. A. B. atžvilgiu atlikto patikrinimo, t. y. laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d.

L. P. bei J. K. į A. B. sąskaitą pervestos lėšos. Dėl paminėtų mokėjimų įvertinimo yra priimtas Inspekcijos 2009 m. spalio 6 d. sprendimas Nr. A6-13, kuris yra galiojantis ir kuriame konstatuota, kad šių asmenų į A. B. sąskaitą pervestos lėšos yra ne bendrovės pajamos, kurios turi būti įtrauktos į bendrovės apskaitą, o A. B. pajamos, todėl bendrovė neturėjo jokio pagrindo šių lėšų įtraukti į savo apskaitą ir nuo jų mokėti mokesčius, tuo labiau, jog prieš tai priimtuose sprendimuose buvo vienareikšmiškai konstatuota, jog bendrovė sandorių su L.

P. ir J. K. neturėjo. Kita vertus, dėl tos pačios priežasties (jau esant padarytam tam tikros aplinkybės teisiniam (mokestiniam) vertinimui), naujas tos pačios situacijos vertinimas negalėjo būti daromas, t. y. negalėjo būti atliktas pakartotinis patikrinimas. Kadangi UAB „Techsis“ patikrinimas buvo pradėtas nepagrįstai, patikrinimo metu nustatytos aplinkybės (patikrinimo aktas) taip pat yra neteisėtos, nes iš neteisės negali kilti teisė.

Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 50-52) prašė skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo motyvai dėl pakartotinio patikrinimo atlikimo yra neteisingi ir nepagrįsti. Inspekcija yra atlikusi skirtingų mokesčių mokėtojų, skirtingų mokestinių laikotarpių mokesčių apskaičiavimo, sumokėjimo teisingumo patikrinimus, todėl ta aplinkybė, kad skirtingų mokesčių mokėtojų patikrinimo metu buvo vertintos faktinės aplinkybės, susijusios su piniginių lėšų pervedimu į bendrovės direktoriaus asmeninę sąskaitą, nesudaro pagrindo teigti, kad Inspekcija nepagrįstai pradėjo pareiškėjo mokestinį patikrinimą ar atliko pareiškėjo pakartotinį patikrinimą.

Pareiškėjo motyvai, kad A. B. apskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis (toliau – ir GPM) nuo fizinių asmenų pervestų piniginių lėšų, kas nesudaro pagrindo pareiškėjui papildomai apskaičiuoti pelno, socialinio mokesčių ir PVM, nes minėtos pajamos jau buvo pripažintos fizinio asmens pajamomis, negali būti pripažinti pagrįstais. Mokesčių įstatymai numato skirtingą apmokestinamųjų pajamų pripažinimo tvarką skirtingiems mokėtojams, t. y. ūkio subjektų gautų pajamų pripažinimui yra taikomos Pelno mokesčio įstatymo nuostatos, o fizinio asmens pajamos pripažįstamos pagal GPM įstatymo nuostatas.

Pagal Pelno mokesčio įstatymo 7 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto (įmonės) pajamos ir sąnaudos pripažįstamos pagal pajamų ir sąnaudų kaupimo bei kitus buhalterinę apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus apskaitos principus. Kaupimo principo esmė ta, kad pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o sąnaudos – jų susidarymo metu, neatsižvelgiant į pinigų gavimo ar išmokėjimo momentą. Pajamos už paslaugas laikomos uždirbtomis, kai paslaugos arba darbai yra atlikti. Paslaugų ar darbų atlikimo faktai paprastai įforminami paslaugų suteikimo (darbų atlikimo) sutartyse nustatytuose dokumentuose, t. y. darbų atlikimo aktuose ir pan.

Atsakovo nuomone, mokesčių įstatymuose nėra konkretizuoti dokumentai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti mokesčio mokėtojo pajamas, todėl kiekvienu atveju reikšminga nustatyti patį pajamų gavimo faktą, ypatingai tais atvejais, kai gautos pajamos neatsispindi mokėtojo teikiamuose dokumentuose ar informacijoje. Tokiais atvejais informacija apie tokius pajamų šaltinius būtent ir gaunama iš įvairių šaltinių, t. y. priešpriešinės informacijos, mokėtojo kontrahento pateikiamos informacijos. Tokiu būdu, jeigu vykdant ūkio subjekto veiklą atsiranda apmokestinamųjų objektų, ūkio subjektas privalo nuo jų apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius.

Remiantis Inspekcijos patikrinimo metu surinkta medžiaga, Inspekcija, konstatuodama pareiškėjo pažeidimą, rėmėsi surinkta priešpriešine informacija, t. y. asmenų, kuriems pareiškėjas atliko darbus, pateikiama informacija, duomenimis, surinktais ikiteisminio tyrimo metu bei pareiškėjo buhalteriniais apskaitos dokumentais; iš minėtų dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas 2007 m. atliko aplinkos tvarkymo ir buitinių nuotekų valymo įrenginių montavimo darbus fiziniams asmenimis, tačiau gautų pajamų į savo buhalterinę apskaitą neįtraukė, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) ir pelno mokesčio deklaracijose nedeklaravo, mokėtinų mokesčių nesumokėjo.

Pagal Pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje, pagal 7 straipsnio 1 dalį pajamos ir sąnaudos pripažįstamos pagal pajamų ir sąnaudų kaupimo bei kitus buhalterinę apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus apskaitos principus, todėl nustačius, kad pareiškėjas 2007 m. atliko įrenginių montavimo ir aplinkos tvarkymo darbus, minėtos atliktų darbų pajamos pagrįstai pripažintos pareiškėjo apmokestinamosiomis pajamomis, nuo kurių mokesčių administratorius apskaičiavo pelno ir socialinį mokesčius.

Pagal PVM įstatymą 3 straipsnio 1 dalį, PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks. Pagal PVM įstatymo 14 straipsnį, prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, kurioje įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Pareiškėjas, pažeisdamas minėtas PVM įstatymo ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1, 2, 4 dalių, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, PVM sąskaitų faktūrų už atliktus darbus neišrašė, pajamų į buhalterinę apskaitą neįtraukė, todėl mokesčių administratorius pagrįstai pareiškėjui nuo nustatytos darbų apmokestinamosios vertės papildomai apskaičiavo PVM sumas.

Aplinkybė, kad už atliktus darbus į A. B. asmeninę sąskaitą pervestos piniginės lėšos buvo pripažintos jo, kaip fizinio asmens, pajamomis, nesudaro pagrindo kitaip vertinti patikrinimo metu nustatytų aplinkybių ir teigti, jog pajamos yra apmokestintos dvigubai, nes piniginės lėšos buvo pripažintos fizinio asmens pajamomis nustačius, kad A. B. į savo asmeninę sąskaitą gavo lėšas, kurias pasisavino iš ūkio subjekto ir kuriomis disponavo savo nuožiūra: nuiminėjo grynaisiais, teikė paskolas, atlikinėjo asmeninio pobūdžio mokėjimus.

Pagal GPM įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos, pagal įstatymo 9 straipsnį fizinio asmens pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, t. y. tuomet, kai asmuo turi teisę disponuoti gautomis pajamomis. Įvertinus tai, kad A. B. piniginėmis lėšomis, pervestomis į asmeninę sąskaitą, nuo jų pervedimo momento laisvai disponavo, pajamos buvo priskirtos fizinio asmens pajamoms. Ta aplinkybė, kad pajamos buvo gautos neteisėtu būdu, t. y. pasisavinus iš ūkio subjekto, nekeičia paties pajamų gavimo fakto, nes pajamomis mokestine prasme pripažįstamos bet kokios fizinio asmens piniginėmis lėšomis natūra gautos pajamos.

Pareiškėjui padarytos žalos atlyginimo klausimas nėra susijęs su mokestiniais santykiais ir yra šalių deliktinių santykių dalykas. Kadangi aptartos pareiškėjo uždirbtos pajamos nebuvo įtrauktos į jo buhalterinę apskaitą, Inspekcija pareiškėjo mokesčių bazę nustatė vadovaudamasi MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi ir VMI prie FM viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnį, į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, o pagal 12 straipsnio 4 dalį apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iš karto po to, kai yra galimybė tai padaryti.

Pareiškėjas uždirbtų pajamų už aplinkos tvarkymo ir buitinių nuotekų valymo įrenginių montavimo darbus fiziniams asmenimis neįtraukė į savo buhalterinę apskaitą, todėl mokesčių administratorius turėjo pagrindą pareiškėjo mokesčių bazę nustatyti, pasinaudodamas specialiu mokesčių apskaičiavimo būdu pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, remdamasis iš kitų šaltinių surinkta informacija. Pareiškėjo motyvai, kad prieš tai priimtuose mokesčių administratoriaus sprendimuose buvo vienareikšmiškai konstatuota, jog bendrovė su L.

P. ir J. K. neturėjo jokių sandorių, prieštarauja mokestinio ginčo medžiagai. A. B. atlikto mokestinio patikrinimo metu A. B. laikėsi pozicijos, kad jam į jo asmeninę sąskaitą pinigai buvo pervesti tam, jog jis juos galėtų grąžinti fiziniam asmeniui A. V., kuris tariamai atliko darbus L. P. ir J. K.; tačiau minėtieji fiziniai asmenys patvirtino, kad darbus jiems atliko būtent bendrovė, o atsakingų bendrovės darbuotojų nurodymu piniginės lėšos buvo pervestos į fizinio asmens sąskaitą. Piniginės lėšos už darbus buvo pervestos į A.

B. sąskaitą, kuris jomis disponavo, todėl nustačius disponavimo piniginėmis lėšomis ir pajamų gavimo faktą, pajamos buvo priskirtos fizinio asmens pajamoms ir apmokestintos GPM.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 47) prašė skundą atmesti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 7 d. sprendimu (b. l. 67-79) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar mokesčių administratorių sprendimai yra teisėti bei pagrįsti, būtina taikyti Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-427/2011, kurioje pasisakyta dėl pakartotinio patikrinimo. Teismas pabrėžė, kad Inspekcija 2009 m. liepos 3 d. patikrinimo akte Nr. PA6.2-11 A. B. papildomai apskaičiavo 10 313 Lt: 8 171 Lt GPM ir 2 142 Lt GPM delspinigių. Tuo tarpu Inspekcija 2010 m. lapkričio 5 d. patikrinimo akte Nr. (3.10) PA6.2-16 UAB „Techsis“ papildomai apskaičiavo 18 443 Lt (12 256 Lt mokesčių ir 6 187 Lt delspinigių): 2 023 Lt PVM, 1 984 PVM delspinigių, 4 315 Lt pelno mokesčio, 1 280 Lt pelno mokesčio delspinigių, 5 055 Lt GPM, 2 650 Lt GPM delspinigių, 863 Lt socialinio mokesčio, 273 Lt socialinio mokesčio delspinigių. Vadinasi, pirmuoju atveju buvo tikrinamas fizinis asmuo – A. B., antruoju – UAB „Techsis“. Pagal MAĮ 118 straipsnio 1 dalį, mokesčių administratorius neturi teisės pakartotinai tikrinti to paties mokesčių mokėtojo, o šiuo atveju to nebuvo padaryta. Be to, šioje byloje skundžiamuose mokesčių administratorių sprendimuose UAB „Techsis“ buvo paskaičiuoti kitokie mokesčiai negu A. B., todėl dar ir šiuo pagrindu MAĮ 118 straipsnio 1 dalies nuostatos šioje administracinėje byloje negali būti taikomos. Teismas konstatavo, kad skundžiami mokesčių administratorių sprendimai yra teisėti bei pagrįsti, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 82-85) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos, t. y. pasisakydamas dėl MAĮ 118 straipsnio taikymo byloje, nepagrįstai šią teisės normą aiškino ir taikė pažodžiui, neatsižvelgiant į mokestinio patikrinimo esmę, problematiką teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Nors MAĮ 118 straipsnyje numatytas draudimas atlikti pakartotinį patikrinimą tiesiogiai yra siejamas tik su tikrinamu mokestiniu laikotarpiu ir mokesčiu, tačiau, atsižvelgiant į šios normos taikymui svarbias aplinkybes, šioje byloje toks draudimas turėtų būti siejamas ir su patikrinimo objektu, t. y. piniginėmis lėšomis, dėl kurių apskaitos patikrinimas buvo atliekamas (MAĮ 118 str. 1 d., LVAT 2011-04-18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-427/2011). Pažymi, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs (inter alia 1999 m. gruodžio 21 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. birželio 6 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai), kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Tokiu būdu UAB „Techsis“ patikrinimas buvo pradėtas neteisėtai. Dėl šios priežasties patikrinimo metu nustatytos aplinkybės (patikrinimo aktas) taip pat yra neteisėtos, nes iš neteisės negali kilti teisė (ex injuria jus non oritur).

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 91-93) prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti.

Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Vienas iš pagrindinių apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos administracinių teismų praktikos. Nurodyta ir konkreti nutartis, kurios neva buvo nepaisyta.

Šią bylą tikrinanti teisėjų kolegija sutinka, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-04-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-427/2011 buvo pažymėjęs: „Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje pasisakyta, jog mokesčių administratorius neturi teisės pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtojo dėl to paties mokesčio už tą patį mokestinį laikotarpį, jei buvo priimtas atitinkamas mokesčių administratoriaus sprendimas, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, arba patikrinimo rezultatai buvo patvirtinti patikrinimo pažyma. Aiškinant šią nuostatą darytina išvada, kad pakartotinis patikrinimas paneigiamas, jei jau buvo priimtas atitinkamas mokesčių administratoriaus sprendimas, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuotas ir nurodytas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, arba patikrinimo rezultatai buvo patvirtinti patikrinimo pažyma ir tokie teisės aktai yra galiojantys (jei nėra išimčių numatytų Mokesčių administravimo įstatymo 118 str. 1 d. 1-4 punktuose). Priešingu atveju pakartotinis patikrinimas yra visiškai teisėtas, tačiau tai nereiškia, jog taip yra visada.

Teisėjų kolegijos nuomone, priimant sprendimą dėl pakartotinio mokestinio patikrinimo, būtina atsižvelgti ir į kitas aplinkybes: turėti omenyje mokestinio patikrinimo esmę, paisyti pačios mokestinio ginčo problematikos, reikalingumo bei galimybės surinkti papildomus faktinius duomenis, padėsiančius priimti objektyvų bei visapusišką sprendimą mokestinėje byloje. Taip pat, sprendimo dėl pakartotinio patikrinimo atveju, būtina laikytis ir viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, kaip antai įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia (Viešojo administravimo įstatymo 3 str.)“.

Turint omenyje teismų pareigą laikytis formuojamos administracinių teismų praktikos paprastai (jei nėra išimčių) turėtų būti paisoma pozicijos nurodytos teismo baigiamajame akte Nr. A556-427/2011, tačiau, šiuo atveju, apskritai nėra pagrindo teiginiui apie atliktą pakartotiną mokestinį patikrinimą bei galimai pažeistą pareigą laikytis formuojamos administracinių teismų praktikos pakartotinio mokestinio patikrinimo plotmėje.

Tokią išvadą suponuoja žemiau dėstomos faktinės aplinkybės.

Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009-10-06 priėmė sprendimą Nr. A6-13, kuriuo buvo patvirtintas 2009-07-03 patikrinimo aktas, pagal kurį A. B. nurodyta sumokėti į biudžetą gyventojų pajamų mokestį bei su juo susijusias sumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1186/2012).

Inspekcija 2010 m. lapkričio 5 d. patikrinimo akte Nr. (3.10) PA6.2-16 UAB „Techsis“ papildomai apskaičiavo 18 443 Lt (12 256 Lt mokesčių ir 6 187 Lt delspinigių): 2 023 Lt PVM, 1 984 PVM delspinigių, 4 315 Lt pelno mokesčio, 1 280 Lt pelno mokesčio delspinigių, 5 055 Lt GPM, 2 650 Lt GPM delspinigių, 863 Lt socialinio mokesčio, 273 Lt socialinio mokesčio delspinigių.

Taigi visiškai akivaizdu, jog pirmuoju atveju buvo tikrinamas fizinis asmuo – A. B., antruoju – UAB „Techsis“. Nors tikrinimo laikotarpis iš principo ir sutampa, tačiau skiriasi tikrinti mokesčiai. Nesutampant teisiniams vienetams, kuriems priskaičiuoti papildomi mokesčiai, tikrintiems mokesčiams, nors ir atlikus patikrinimą už iš esmės tą patį laikotarpį, nėra galimybės teiginiui dėl visuomeninių santykių vertinimo pagal Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnį.

Kitų esminių argumentų apeliantas dėl skundžiamo teismo sprendimo nepateikė.

Vyriausiasis administracinis teismas nesaistomas apeliacinio skundo argumentais (Administracinių bylų teisenos įstatymo (136 str. 2 d.) savo ruožtu nenustatė aplinkybių dėl ko skundžiamas mokesčių administratoriaus ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimai turėtų būti naikinami (tai reiškia, jog mokesčiai bei su jais susijusios sumos pareiškėjui apskaičiuoti teisėtai bei pagrįstai), todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o uždarosios akcinės bendrovės „Techsis“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė