779fe169-b71a-4ccf-a800-e468e751bb9d · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja E. Misiūnienė                                                    Civilinė byla Nr. 2S-1256-524/2012Teisėjas E. Mickevičius                                                     (Proceso Nr. 2-06-3-03248-2012-3)                                       Procesinio sprendimo kategorija (S)                                                122.3; 110.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. birželio 7 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Ž.

B. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-19 nutarties civilinėje byloje pagal D. B. ieÅ¡kinį atsakovei Ž. B., institucijai, teikiančiai iÅ¡vadÄ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, irn u s t a t ė: ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ , pagal kuriÄ ieÅ¡kovas turėtų teisę paimti savo sÅ«nų kiekvienÄ savaitės trečiadienį nuo 10.00 val. iki 20.00 val., kas antrÄ mėnesio savaitgalį nuo Å¡eÅ¡tadienio 10.00 val. iki sekmadienio 20.00 val., vienÄ mėnesį vasaros atostogų ir vienÄ mėnesį žiemos atostogų metu, pirmÄ jÄ kiekvienų naujų metų dienÄ nuo 10.00 val. iki kitos dienos 20.00 val., antrÄ jÄ Å v.

Velykų dienÄ iki kitos dienos 20.00 val., ieÅ¡kovo gimimo dienÄ ir tėvo dienÄ nuo 10.00 val. iki kitos dienos 20.00 val., pasiimdamas vaikÄ savo lėšomis iÅ¡ gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas jį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Iki bylos iÅ¡nagrinėjimo prašė nustatyti laikinÄ jÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ . Nurodė, kad atsakovė neleidžia matytis su vaiku. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-19 nutartimi praÅ¡ymÄ tenkino: taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – iki sprendimo įsiteisėjimo nustatė, kad ieÅ¡kovas su sÅ«numi bendrauja antrÄ ir ketvirtÄ mėnesio savaitgalį nuo Å¡eÅ¡tadienio 10 val. iki sekmadienio 19 val. pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Nurodė, kad atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus bei siekdamas užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę bent minimaliai bendrauti su tėvu, sudaryti ieÅ¡kovui galimybę dalyvauti auklėjant vaikÄ , turi bÅ«ti nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka.Atsakovė atskiruoju skundu praÅ¡o pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-19 nutartį ir iki sprendimo įsiteisėjimo nustatyti, kad ieÅ¡kovas su sÅ«numi bendrauja antrÄ ir ketvirtÄ mėnesio Å¡eÅ¡tadienį nuo 10 val. iki 18 val., pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Nurodė, kad atsakovė nedraudžia ieÅ¡kovui matytis su sÅ«numi ir dalyvauti jo auklėjime. Apeliantės nuomone, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kenkia vaiko interesams, nes sÅ«nus mokosi antroje klasėje, vaiko grÄ Å¾inimo laikas (sekmadienį 19.00 val.) yra per vėlus, nes vaikas turi pasiruoÅ¡ti mokyklai (ruoÅ¡ti pamokas, maudytis). PaaiÅ¡kina, kad atsakovei yra svarbu, kokioje aplinkoje miegos vaikas, ar leis turiningai laisvalaikį, ar bus normaliai maitinamas. Atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ per teismo nustatytÄ terminÄ negauta.

Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Apeliantė nurodo, kad teismo nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka kenkia vaiko interesams. Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos motyvus atmeta kaip nepagrįstus.Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad vadovaudamasis LR CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

LR CK 3.65 str. – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ , nagrinėjant ginčus Å¡eimos santykiuose. Å ių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės, taigi nagrinėdamas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnamečio vaiko bendravimo su vienu iÅ¡ tėvų tvarkos nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu.

Å i teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė sudaro sÄ lygas užtikrinti asmenų teisių apsaugÄ , ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimÄ , kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. LR CK 3.170 str. 1, 2, 3 d. nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.

Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. LR CK 3.156 str. nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimÄ ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Pažymėtina, kad tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo Å¡ios pareigos (LR CK 3.170 str.).

Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sÄ lygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (LR CK 3.175 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių duomenų apie ieÅ¡kovo netinkamÄ elgesį su sÅ«numi. Byloje taip pat nėra jokių duomenų – Vaiko teisių apsaugos tarnybos iÅ¡vados ir pan., kad ieÅ¡kovo gyvenamoji vieta yra netinkama ar kenksminga nepilnamečiam vaikui.

Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas, kaip ir kiekvienas tėvas, privalo maksimaliai siekti užtikrinti vaiko interesus augti saugioje ir tinkamoje gyvenamojoje aplinkoje, t. y. pasiėmęs nepilnametį sÅ«nų turi sudaryti tokias gyvenimo sÄ lygas, kurios nepažeistų vaiko teisių ir interesų. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo turtinė padėtis nelaikytina pagrindu, dėl kurio bÅ«tų galima riboti bendravimÄ su sÅ«numi, todėl Å¡ie atskirojo skundo motyvai atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovės teigimu, nepilnamečio vaiko grÄ Å¾inimo laikas – sekmadienį 19.00 val., yra netinkamas, per vėlus, nes sÅ«nus turi ruoÅ¡ti pamokas ir pasiruoÅ¡ti mokyklai.

IÅ¡aiÅ¡kintina, kad tėvų pareiga auklėti savo vaikus apima ne laisvalaikį ir pramogavimÄ , tačiau taip pat ir atsakomybę už vaiko lavinimÄ , Å¡iuo atveju pagalbÄ ruoÅ¡iant pamokas. Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, Å¡alių nepilnametis sÅ«nus prireikus gali ruoÅ¡ti pamokas ir su ieÅ¡kovu, o vaiko grÄ Å¾inimas ieÅ¡kovei 19.00 val. nelaikytinas per vėlus, todėl minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo trumpinti tėvo ir sÅ«naus bendravimo laikÄ . Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka su sÅ«numi yra optimali ir užtikrina tėvo ir sÅ«naus interesus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Vadovaujantis LR CPK 80 str. 2 d. už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas 100 Lt žyminis mokestis. Å iuo atveju byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė už pateiktÄ atskirÄ jį skundÄ bÅ«tų sumokėjusi nustatyto dydžio žyminį mokestį ar bÅ«tų buvusi atleista nuo minėto mokesčio mokėjimo, todėl jis priteistinas iÅ¡ atsakovės valstybei.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335?339 straipsniais, teismas n u t a r i a: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-19 nutartį palikti nepakeistÄ . IÅ¡ atsakovės Ž. B. priteisti 100 Lt žyminio mokesčio už atskirÄ jį skundÄ valstybei. Å ios iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Teisėja                                                                               Erika MisiÅ«nienė