779fa29d-ca38-492b-91ee-be2f2d9a80ff · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-201-730/2020 Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00503-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 27 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Žvinklytės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės A.

K. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. K. ieÅ¡kinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Sporto lizdas“, KultÅ«ros paveldo departamentui prie KultÅ«ros ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl savavaliÅ¡kos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento (toliau – ir Inspekcija) 2018-07-24 savavaliÅ¡kos statybos aktus Nr. Nr. SSA-30-180724-00056, Nr. SSA-30-180724-00057, Nr. SSA-30-180724-00058, Nr. SSA-30-180724-00059, Nr. SSA-30-180724-00060, Nr. SSA-30-180724-00061, Nr. SSA-30-180724-00062, Nr. SSA-30-180724-00063; 2018-07-25 privalomuosius nurodymus Nr. PNSD-30-180725-00070, Nr. PNSD-30-180725-00069, Nr. PNSD-30-180725-00068, Nr. PNSD-30-180725-00066, Nr. PNSD-30-180725-00067, Nr. PNSD-30-180725-00065, Nr. PNSD-30-180725-00064, Nr. PNSD-30-180725-00063; 2017-07-27 privalomuosius nurodymus Nr. PNSSP-30-180727-00070, Nr. PNSSP-30-180727-00069, Nr. PNSSP-30-180727-00068, Nr. PNSSP-30-180727-00066, Nr. PNSSP-30-180727-00067, Nr. PNSSP-30-180727-00065, Nr. PNSSP-30-180727-00064, Nr. PNSSP-30-180727-00063, bei priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovės naudai.

Nurodė, kad Inspekcija 2018 m. liepos 17 d. vykdydama patikrinimÄ adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, jog minėtu adresu yra 8 nesudėtingi statiniai: sandėlis 2F1ž (16,27 kv. m), sandėlis 3F1g (13,75 kv. m), sandėlis 4F1ž (5,64 kv. m), prekybos pastatas 5E1ž (5,30 kv. m), sandėlis 6F1ž (9,63 kv.

m) lauko terasa-stoginė k (285 kv. m.), stoginė-Å¡aÅ¡lykinė k1 (8 kv. m), stoginė k2 (19,93 kv. m), kurių statybai nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijoje Palangos miesto savivaldybės administracija nėra iÅ¡davusi statybÄ leidžiančių dokumentų. Inspekcija nustatė, kad statinius sklype, (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė pastatė savavaliÅ¡kai, neturėdama statybÄ leidžiančio dokumento, todėl 2018 m. liepos 24 d. dėl kiekvieno Å¡ių statinių surašė savavaliÅ¡kos statybos aktus, o 2018 m. liepos 25 d. privalomuosius nurodymus nevykdyti jokių statybos darbų, iki bus paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padariniai bei 2018 m. liepos 27 d. privalomuosius nurodymus paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius.

Ieškovė nurodo, kad ginčo sklype esantys ginčo pastatai buvo pradėti statyti dar 2002 metais ir baigti 2007–2008 m., tai patvirtina 2002 m. liepos 11 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuriame nurodyta, jog apžiūrėta dengta lauko terasa (stoginė ind. k), (duomenys neskelbtini) su pagalbinėmis patalpomis. O tai reiškia, jog ginčo objektu esanti terasa, tiek kiti pagalbiniai statiniai (duomenys neskelbtini), 2002 m. liepos 11 d. jau buvo pastatyti. Taip pat teikiamas 2003 m. gegužės 30 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuris patvirtina tas pačias aplinkybes – apžiūrėta dengta lauko terasa (duomenys neskelbtini), su pagalbinėmis patalpomis.

Be to, statinius, esančius ginčo sklype, nuo 2002 m. nuomojasi trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Sporto lizdas“ (buvusi D. M. įmonė), kuri nuo pat nuomos pradžios teikia vieÅ¡ojo maitinimo paslaugas. O iÅ¡ 2002 m. gegužės 24 d. ir 2005 m. liepos 1 d. uždarosios akcinės bendrovės „Sporto lizdas“ patikrinimo aktų kopijų matyti, kad įmonės veikla buvo tikrinama, nagrinėjami skundai, akcentuojamas Å¡aÅ¡lykų kepimas, tai bÅ«tų buvę neįmanoma neturint Å¡aÅ¡lykinės, t. y. pagalbinių statinių jau nuo 2002 metų. 2007–2008 metais ginčo statiniai buvo rekonstruoti ir galutinai suformuoti, t. y. buvo tokie pat, kokie yra ir Å¡iÄ dienÄ .

KultÅ«ros paveldo vertybių registre (https://kvr.kpd.lt/) registruojant nekilnojamÄ jÄ kultÅ«ros vertybę – Palangos miesto istorinę dalį, buvo atlikta fotofiksacija ir vienoje iÅ¡ nuotraukų (Nr. 38), darytų 2008 m. gegužės 8 d., užfiksuota ginčo dengta lauko terasa (stoginė). Å iuos duomenis taip pat galima palyginti su kitais vieÅ¡ais duomenimis (www.google.com/maps street view), iÅ¡ kurių matyti, kad 2013–2014 metais buvo fiksuota tokio pat dydžio, konstrukcijų ginčo lauko terasa.

Atsižvelgiant į tai, negali bÅ«ti jokio ginčo, kad lauko terasa (stoginė), (duomenys neskelbtini) tokio dydžio, matmenų ir konstrukcijos buvo pastatyta iki 2008 metų. Kadangi ginčo statinių statyba buvo pradėta 2002 m. ir baigta 2007–2008 m., reikalavimas rengti statybos projektÄ ir gauti statybos leidimÄ (valstybės tarnautojo raÅ¡ytinį pritarimÄ ) nebuvo privalomas, kadangi ginčo statiniai buvo statomi sklype, kuriame esantis pastatas nebuvo įtrauktas (nėra ir iki Å¡iol) į Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ , todėl ir ginčo sklypas nebuvo nei nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės, nei kultÅ«ros paveldo objekto teritorija.

2. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė nutraukti bylÄ dėl ieÅ¡kinio dalies dėl savavaliÅ¡kos 2018-07-24 statybos aktų Nr. Nr. SSA-30-180724-00056, Nr. SSA-30-180724-00057, Nr. SSA-30-180724-00058, Nr. SSA-30-180724-00059, Nr. SSA-30-180724-00060, Nr. SSA-30-180724-00061, Nr. SSA-30-180724-00062, Nr. SSA-30-180724-00063 panaikinimo, nes skundžiami dokumentai negali bÅ«ti teisminio nagrinėjimo dalyku, o kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime nurodoma, kad ieÅ¡kovės pastatyti statiniai, dėl kurių buvo suraÅ¡yti ginčijami aktai bei privalomieji nurodymai, pastatyti žemės sklype, esančiame kultÅ«ros paveldo vietovės teritorijoje (nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijoje, jų apsaugos zonoje) – Palangos miesto istorinės dalies teritorijoje (unikalus kodas kultÅ«ros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), todėl teisiniu reglamentavimu ieÅ¡kovė, norėdama statyti minėtus statinius, turėjo parengti statybos projektus bei gauti statybÄ leidžiančius dokumentus.

Pažymi, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-59-995/2017 buvo tenkintas Inspekcijos ieÅ¡kinys, kuriuo ji, be kita ko, prašė panaikinti ieÅ¡kovės 2015 m. birželio 10 d. suraÅ¡ytos deklaracijos apie statybos užbaigimÄ / paskirties pakeitimÄ Nr. 1 galiojimÄ . Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-414-460/2018 Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Todėl Inspekcija, teismui panaikinus ieÅ¡kovės suraÅ¡ytos deklaracijos galiojimÄ , ėmėsi veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 13 d., t. y. surašė Å¡ioje byloje ginčijamus savavaliÅ¡kos statybos aktus bei privalomuosius nurodymus.

Inspekcijos nuomone, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės inicijuota byla yra susijusi tiesioginiu prejudiciniu ryÅ¡iu su Palangos miesto apylinkės teismo civiline byla Nr. e2-59-995/2017, nes joje nustatytinos aplinkybės yra aktualios ir teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos nagrinėjamai bylai, byloje dalyvauja tie patys asmenys. Civilinėje byloje Nr. e2-59-995/2017 nustatyta, kad A. K. 2015 m. balandžio 10 d. deklaracijoje nurodyta, jog ji suraÅ¡yta pagal 2007 m. K. A. architektÅ«ros firmos parengtÄ terasos supaprastintÄ projektÄ ir turint Palangos miesto savivaldybės administracijos architektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus vedėjos A.

B. 2007 m. kovo 24 d. pritarimÄ , tačiau iÅ¡ teismui pateiktų raÅ¡ytinių duomenų nustatyta, kad byloje pateiktas Palangos miesto savivaldybės administracijos architektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus vedėjos A. B. 2007 m. kovo 1 d. įraÅ¡as „pritarti terasos supaprastintam projektui iki 2007-12“, ir Palangos miesto savivaldybės administracijos architektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus architekto F. J. 2008 m. birželio 6 d. įraÅ¡as „pritarti (pratęsti) terasos supaprastintam projektui iki 2008 12 mėn.“, projektinėje dokumentacijoje numatyta kaip esama dengta lauko terasa, laikinas statinys.

Pirmiau nurodyti statinio projekto sprendiniai, taip pat Palangos miesto savivaldybės administracijos tarnautojų įraÅ¡ai rodo, kad terasa buvo suprojektuota kaip laikinas nesudėtingas statinys, dengta lauko kavinės terasa, 2002 m. liepos 11 d., 2003 m. gegužės 30 d. laikino statinio ir jo priklausinių pripažinimo tinkamais naudoti aktais, leidžiant jį naudoti iki 2003 m. spalio 15 d., pratęstas leidimo naudoti laikas iki 2004 m. spalio 30 d., vėliau iki 2008 m. gruodžio mėnesio, t. y. ribotÄ terminÄ , kuris pasibaigė 2008 m. gruodžio mėn. ir nebuvo pratęstas.

Pažymi, kad tiek 2002 m. liepos 11 d., tiek 2003 m. gegužės 30 d. laikino statinio ir jo priklausinių pripažinimo tinkamais naudoti aktais nustatyta, jog pasibaigus statinio stovėjimo terminui jis turi bÅ«ti nugriautas (iÅ¡ardytas) ar perkeltas į kitÄ vietÄ . Pažymi, kad 2002 metais statinys buvo 110 kv. m ploto, o juos registruojant – 285 kv. ., tai yra ieÅ¡kovės suraÅ¡ytos deklaracijos pagrindu įregistruotos stoginės žymimos indeksu k (terasos) plotas yra žymiai didesnis (beveik 100 kv. m), nei derinant jos laikinÄ naudojimÄ 2007–2008 m 3.

Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieÅ¡kinį su juo nesutinka. SavavaliÅ¡kos statybos aktai vertintini kaip įrodymai, bet tai nėra individualÅ«s teisės aktai, todėl negali bÅ«ti sprendžiamas jų panaikinimo klausimas. Be to, ieÅ¡kovė praleido 1 mėnesio terminÄ ginčyti privalomÄ jį nurodymÄ , todėl Å¡is reikalavimas turėtų bÅ«ti atmestas vien tuo pagrindu. Nurodo, kad ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus vedėja 2007 m. kovo 1 d. pritarė supaprastintam terasos projektui iki 2007 m.12 mėn., vėliau vyr. architektas F.

J. pritarė terasos projektui iki 2008 gruodžio mėn., kuriame terasa traktuotina tik kaip laikinas statinys. Statytoja terasÄ vis perstatydavo: iÅ¡ pradžių ji buvo 110 kv. m, vėliau 197,63 kv. m, 205,74 kv. m, ir dar vėliau 285 kv. m, tokie padidinimai yra nepagrįsti statybos dokumentais. Å alys neginčija, kad minimas sklypas patenka į Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, galiojimo ribas ir jam taikomas Å¡iuo teritorijų planavimo dokumentu nustatytas architektÅ«rinis ir urbanistinis formavimo reglamentas.

Pagal detaliojo plano sprendinius aptariamas žemės sklypas yra U15 kvartalo sklypas Nr.

3. Jame negali būti didinamas užstatymo tankis ir intensyvumas, todėl sklype negalima statyti jokių statinių, kuriais būtų didinamas užstatymo tankis ir intensyvumas.

4. Trečiasis asmuo KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos atsiliepimu į ieÅ¡kinį praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad nors žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra ginčo statiniai, nėra registruotas kaip nekilnojamoji kultÅ«ros vertybė, tačiau patenka į nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės – Palangos miesto istorinės dalies, unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre - (duomenys neskelbtini), – teritorijÄ . Å iai Palangos miesto istorinei daliai paveldosaugos reikalavimai yra nustatyti parengtame Palangos m. nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialiajame teritorijų planavimo dokumente.

Pagal Specialųjį planÄ Å¾emės sklypas (duomenys neskelbtini) patenka į (duomenys neskelbtini) teritorijÄ (T1), nustatytas saugojimo režimas – Tausojamojo naudojimo saugojimo režimas (T1). Be to, pagal NKPAÄ® 2 str. nuostatas, nekilnojamÄ ja kultÅ«ros vertybe gali bÅ«ti tiek kultÅ«ros paveldo objektas, tiek kultÅ«ros paveldo vietovė. Nurodo, kad vadovaujantis ir NKPAÄ® 19 straipsnio 6 dalies nuostatomis turėjo bÅ«ti gautas už kultÅ«ros paveldo apsaugÄ atsakingos institucijos sutikimas. Pasak trečiojo asmens, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant paminėtas NKPAÄ® ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ nuostatas (skirtingų laikotarpių redakcijas), darytina iÅ¡vada, kad teisės aktuose visada buvo nustatytas reikalavimas statant ir nesudėtingus statinius tiek kultÅ«ros paveldo objekto, tiek kultÅ«ros paveldo vietovės teritorijoje gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

Tokia pati pozicija yra nurodoma ir Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-59-995/2017 bei Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-414-460/2018, todėl praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. I. P. instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 5. Plungės apylinkės teismas 2019 m. spalio 1 d. sprendimu nusprendė bylos dalį dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018-07-24 savavaliÅ¡kos statybos aktų Nr. SSA-30-180724-00056, Nr. SSA-30-180724-00057, Nr. SSA-30-180724-00058, Nr. SSA-30-180724-00059, Nr. SSA-30-180724-00060, Nr. SSA-30-180724-00061, Nr. SSA-30-180724-00062, Nr. SSA-30-180724-00063 panaikinimo nutraukti ir kitÄ ieÅ¡kovės A.

K. ieÅ¡kinio dalį atmesti. Pagrindiniai sprendimo motyvai: 5.1. Pirmosios instancijos teismas dėl termino privalomiesiems nurodymams ginčyti nurodė, kad trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracijÄ atsiliepime į ieÅ¡kinį teigia, kad ieÅ¡kovė praleido vieno mėnesio terminÄ privalomiesiems nurodymams ginčyti. Kadangi Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡o panaikinti individualius administracinius aktus, Å¡is nagrinėjamas reikalavimas yra administracinio teisinio pobÅ«džio, todėl byloje taikytini ABTÄ® nustatyti administracinio akto apskundimo terminai.

ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalyje (akto redakcija, galiojusi Privalomųjų nurodymų suraÅ¡ymo metu) nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas, pareiÅ¡kimas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (atsisakymÄ atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos. Nagrinėjamu atveju privalomieji nurodymai suraÅ¡yti 2018 m. liepos 25 d. ir 2018 m. liepos 27 d., ieÅ¡kinys teismui pateiktas 2018 m. rugpjūčio 24 d., todėl laikytina, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo teismui pateikė nepraleidusi termino kreiptis į teismÄ dėl priimtų aktų apskundimo. 5.2.

Pirmosios instancijos teismas dėl savavališkos statybos aktų panaikinimo nurodo, kad ieškovė vienu iš reikalavimu prašo panaikinti 2018 m. liepos 24 d. savavališkos statybos aktus Nr. Nr. SSA-30-180724-00056, Nr. SSA-30-180724-00057, Nr. SSA-30-180724-00058, Nr. SSA-30-180724-00059, Nr. SSA-30-180724-00060, Nr. SSA-30-180724-00061, Nr. SSA-30-180724-00062, Nr. SSA-30-180724-00063. Teismas nusprendė, kad savavališkos statybos aktas, kuriame nėra privalomų viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks savavališkos statybos aktas, nenagrinėtina teismų.

Teigia, kad savavališkos statybos aktai neturi individualiam administraciniam aktui būdingų požymių: nėra teisės taikymo aktai, nelemiantys administracinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo, neturi privalomojo pobūdžio. Kitaip tariant, šie aktai patys savaime negali sukelti teisinių pasekmių ir negali būti ginčo teisme dalyku, kadangi tiesioginio poveikio teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro, todėl nusprendė bylos dalį dėl savavališkos statybos aktų panaikinimo nutraukti. 5.3.

Pirmosios instancijos teismas dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo nurodė, kad Inspekcija, nustačiusi savavaliÅ¡kų statybų, (duomenys neskelbtini), faktÄ 2018 m. liepos 25 d. surašė ieÅ¡kovei privalomuosius nurodymus nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir privalomuosius nurodymus paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius. Nurodė, kad atsižvelgiant į bylos aplinkybes bÅ«tina nustatyti, ar statinių statybai buvo bÅ«tinas statybÄ leidžiantis dokumentas. Teismas, vadovaudamasis įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nustatė, kad nėra pagrindo teigti, jog ginčo statiniai buvo užbaigti statyti 2002 metais.

Pažymėjo, jog iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog ieÅ¡kovei buvo leista statyti laikinÄ 110 kv. m ploto statinį, kuris Å¡iÄ dienÄ yra 285 kv. m. Esant Å¡iems įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytiems faktams, teismas ieÅ¡kovės argumentų, kuriais Å¡ie faktai kvestionuojami, nebeanalizuoja ir plačiau nebepasisako. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė turėjo parengti statybos projektÄ , kuriam turėjo bÅ«ti gautas raÅ¡ytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas, tarp jų ir KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos tarnautojo, tačiau ieÅ¡kovė dėl raÅ¡ytinių institucijų įgaliotų asmenų pritarimo nesikreipė, leidimas statyti naujus nesudėtinguosius statinius nebuvo iÅ¡duotas.

Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovės pastatyti ginčo statiniai buvo pastatyti be statybÄ leidžiančio dokumento, o tai patvirtina savavaliÅ¡kos statybos faktÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 6. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieÅ¡kovė) A. K. praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti ieÅ¡kovės visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 6.1. Apeliantė dėl savavaliÅ¡kos statybos darbų nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, kad savavaliÅ¡kos statybos aktai patys savaime negali sukelti apeliantei kokių nors teisinių pasekmių ir todėl Å¡is apeliantės reikalavimas teisme nenagrinėtinas. Teigia, kad teismas neįvertino, jog apeliantės skundžiami savavaliÅ¡kos statybos aktai riboja apeliantės teises, kadangi suraÅ¡ius savavaliÅ¡kos statybos aktus yra tiesiogiai kėsinamasi į ieÅ¡kovės nuosavybės teisę.

Nurodo, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ tam, kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o savavaliÅ¡kos statybos aktai yra tiesiogiai susiję su privalomaisiais nurodymais paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, todėl pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ bylos dalį nepagrįstai nutraukė. 6.2. Apeliantė dėl statybÄ leidžiančio dokumento bÅ«tinumo nurodo, kad statyba nėra savavaliÅ¡ka tais atvejais, kai statinių statymo metu nebuvo turima statybÄ leidžiančio dokumento, tačiau toks dokumentas pagal galiojančius teisės aktus nebuvo privalomas.

Nagrinėjamu atveju ginčo statiniai pastatyti turint statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tačiau net ir hipotetiÅ¡kai konstatavus, jog ginčo statiniai pastatyti neturint statybÄ leidžiančio dokumento, pripažinti ginčo statinių savavaliÅ¡kais nebÅ«tų teisinio pagrindo. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas net ir klaidingai nustatęs faktÄ , jog ginčo statiniai pastatyti neturint statybÄ leidžiančio dokumento, negalėjo padaryti iÅ¡vados, jog ginčo statiniai pastatyti savavaliÅ¡kai. Tokia iÅ¡vada darytina todėl, kad ginčo statiniams statybos metu reikalavimas rengti statybos projektÄ ir gauti statybos leidimÄ (valstybės tarnautojo raÅ¡ytinį pritarimÄ ) nebuvo privalomas, nes ginčo statiniai buvo statomi sklype, kuriame esantis pastatas nebuvo įtrauktas (nėra ir iki Å¡iol) į Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ , todėl ir ginčo sklypas nebuvo nei nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės, nei kultÅ«ros paveldo objekto teritorija.

Ginčo statiniai patenka į kultÅ«ros paveldo vietovės teritorijÄ â€“ Palangos miesto istorinę dalį, tačiau reikalavimas rengti statinio projektÄ bei gauti atitinkamus valstybės tarnautojų pritarimus tokioje teritorijoje statomiems statiniams įsigaliojo tik nuo 2010 m. spalio 1 d., t. y. kai ginčo statiniai jau buvo pastatyti. 6.3. Apeliantė dėl statinių statytojo nurodo, kad ginčo statinių statytoja yra ne apeliantė, o D. M., todėl savavaliÅ¡kos statybos aktai suraÅ¡yti ne tam asmeniui.

Teigia, ginčijami savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai naikintini jau vien dėl to, jog yra surašyti ne tam asmeniui. Dėl savavališkos statybos nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savavališkos statybos fakto savarankiškai šioje byloje nenustatinėjo, o paprasčiausiai rėmėsi Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-59-995/2017. Apeliantės teigimu, šiuo atveju prejudicijos taikyti pirmosios instancijos teismas negalėjo, kadangi civilinėje byloje Nr. e2-59-995/2017 nebuvo nustatinėjamas ginčo statinių savavališkos statybos faktas, o buvo sprendžiamas klausimas dėl ginčo statinių registravimo Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje teisėtumo.

Vien faktas, jog teismas civilinėje byloje Nr. e2-59-995/2017 panaikino ieÅ¡kovės suraÅ¡ytos deklaracijos apie statybos užbaigimÄ / paskirties keitimÄ Nr. 1 galiojimÄ , automatiÅ¡kai nereiÅ¡kia, jog ginčo statiniai pastatyti neteisėtai, t. y. be statybÄ leidžiančio dokumento. Pažymi, jog Å¡iuo atveju byloje pateiktas 2002 m. liepos 11 d. laikino statinio ir jo priklausinių pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuris patvirtina, kad ginčo statiniams buvo iÅ¡duotas statybos leidimas.

7. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimÄ palikti galioti. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai: 7.1. Atsakovė dėl bylos nutraukimo nurodo, kad ginčijami savavaliÅ¡kos statybos aktai negali bÅ«ti ginčo dalyku ir jų teisėtumo bei pagrįstumo klausimas negali bÅ«ti nagrinėjamas teisme. Å iuo atveju bylos dalis dėl paminėtų savavaliÅ¡kos statybos aktų panaikinimo yra pagrįstai nutraukta.

Teigia, kad vertinant savavališkos statybos aktus individualiam administraciniam aktui būdingų požymių kontekste, akivaizdu, jog savavališkos statybos aktas nepasižymi šiais individualiam administraciniam aktui būdingais požymiais: nėra teisės taikymo aktas, nedaro įtakos administracinių teisinių santykių atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui, neturi privalomojo pobūdžio. Visa tai lemia, kad ginčijami savavališkos statybos aktai negali būti ginčo dalyku ir jų teisėtumo bei pagrįstumo klausimas negali būti nagrinėjamas teisme.

Å iuo atveju bylos dalis dėl paminėtų savavaliÅ¡kos statybos aktų panaikinimo yra pagrįstai nutraukta. 7.2. Atsakovė dėl statybÄ leidžiančio dokumento nurodo, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė turėjo parengti supaprastintÄ statybos projektÄ , kuriam turėjo bÅ«ti gautas raÅ¡ytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas. Nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog statiniai buvo pastatyti 2002 metais, kadangi ieÅ¡kovės suraÅ¡yta deklaracija dėl Å¡ioje byloje ginčijamų statinių statybos užbaigimo, kurios galiojimas įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra panaikintas, buvo pateikta tik 2015 m. birželio 10 d., nors apeliantės teigia, kad statyba baigta 2002 m.

IÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, jog lyginant 2002 m. dengtos terasos duomenis su 2015 m. birželio 10 d. deklaracijos pagrindu įregistruotu statiniu, duomenys žymiai skiriasi, tai rodo aplinkybę, jog ieÅ¡kovė laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2015 m. vykdė statybos darbus. Pažymi, kad apeliantė skundÄ grindžia argumentais, dėl kurių jau yra pasisakęs Palangos miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-59-995/2017, kuris turi prejudicinę galiÄ Å¡ioje byloje.

8. Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimÄ palikti galioti. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai: 8.1. Trečiasis asmuo nurodo, kad Å¡alys neginčija fakto, jog ginčo statiniai patenka į Palangos miesto detaliojo plano teritorijÄ . Teigia, kad pagal detaliojo plano sprendinius aptariamame žemės sklype negali bÅ«ti didinamas užstatymo tankis ir intensyvumas.

Kadangi ginčo sklype negalima statyti jokių statinių, kuriais bÅ«tų didinamas užstatymo tankis ir intensyvumas. Teigia, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei buvo leista statyti 110 kv. m laikinÄ konstrukcijÄ , kuri buvo nuolat perstatoma, ir jos plotas Å¡iuo metu yra 285 kv. m, o Å¡i statyba nepagrįsta jokiais statybÄ leidžiančiais dokumentais. Pažymi, jog ginčo žemės sklypas patenka į griežčiausio paminklosauginio režimo zonÄ , kurioje nėra galima nauja statyba, o tik konservavimo ir restauravimo darbai.

Nurodo, kad apeliantai iš esmės kelia klausimus, į kuriuos atsakyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

9. Trečiasis asmuo KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimÄ palikti galioti. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai: 9.1. Trečiasis asmuo dėl statybos teisėtumo nurodo, kad ginčo žemės sklypas patenka į nekilnojamojo turto vertybės – Palangos miesto istorinės dalies – teritorijÄ . Nurodo, kad apeliantė apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės remiasi faktinių aplinkybių nurodymu ir aiÅ¡kinimu, kas buvo nurodyta ieÅ¡kinyje.

Teigia, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame pateiktu teisės normų aiÅ¡kinimu ir taikymu. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo papildomo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Dėl savavaliÅ¡kos statybos aktų sukeliamų teisinių pasekmių 12. Apeliantė dėl savavaliÅ¡kos statybos darbų nurodo, kad teismas neįvertino, jog apeliantės skundžiami savavaliÅ¡kos statybos aktai riboja apeliantės teises, kadangi suraÅ¡ius savavaliÅ¡kos statybos aktus yra tiesiogiai kėsinamasi į ieÅ¡kovės nuosavybės teisę. Nurodo, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ tam, kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o savavaliÅ¡kos statybos aktai yra tiesiogiai susiję su privalomaisiais nurodymais paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius.

13. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo 5–11 punkto argumentus (nutarties 12 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nutraukdamas bylos dalį dėl savavališkos statybos aktų panaikinimo, kaip nesukeliančių teisinių pasekmių, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus.

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas bylos dalį dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. liepos 24 d. savavališkos statybos aktų panaikinimo nutraukti nurodė, kad savavališkos statybos aktas, kuriame nėra privalomų viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, toks aktas savaime nesukelia teisinių pasekmių, o byla, kurioje yra ginčijamas toks savavališkos statybos aktas, nenagrinėtina teismų. Su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinkama.

15. Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ tam, kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiÅ¡kia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009).

Ä®gyvendinus teisę į teisminę gynybÄ pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

16. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismÄ su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , arba atsisakyti priimti tokį reikalavimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylÄ tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iÅ¡kelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tokie teismo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybÄ pažeidimas, nes, jo reikalavimÄ teismui priėmus ir iÅ¡nagrinėjus, teisė į teisminę gynybÄ nebÅ«tų įgyvendinta. Å iuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad savavaliÅ¡kos statybos aktas neturi individualiam administraciniam aktui bÅ«dingų požymių, todėl nedaro įtakos administracinių santykių atsiradimui, pasikeitimui ir pasibaigimui, kadangi neturi privalomojo pobÅ«džio, tačiau tai visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, jog toks aktas negali sukelti kitokių teisinių pasekmių, Å¡iuo atveju – civilinių teisinių pasekmių.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovė siekia nuginčyti valstybės institucijos surašytus aktus, kurio pagrindu apeliantei kyla civilinės (apeliantė įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius) teisinės pasekmės.

17. Pirmiausia Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymas (toliau – TPISVPÄ®) numato, jog inspekcijos pareigÅ«nas, nustatęs, kad statyba yra savavaliÅ¡ka, suraÅ¡o savavaliÅ¡kos statybos aktÄ . Aktas įteikiamas pasiraÅ¡ytinai registruotu laiÅ¡ku arba kitu tinkamu bÅ«du teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iÅ¡ asmenų, nurodytų straipsnio 1 ir 2 punktuose (TPISVPÄ® 14 straipsnio 1 dalis). Inspekcijos pareigÅ«nas per 10 darbo dienų nuo savavaliÅ¡kos statybos akto suraÅ¡ymo dienos pateikia Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomÄ jį nurodymÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo.

Taip pat asmeniui nurodoma vienu iÅ¡ Å¡ių bÅ«dų paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius (TPISVPÄ® 14 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad privalomasis nurodymas suraÅ¡omas bÅ«tent savavaliÅ¡kos statybos akto pagrindu, t. y. privalomasis nurodymas laikytinas iÅ¡vestiniu savavaliÅ¡kos statybos akto dokumentu, todėl darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ privalėjo analizuoti savavaliÅ¡kos statybos akto teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

18. Antra, Specialioji teisėjų kolegija spręsdama rÅ«Å¡inio teismingumo klausimus ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kino, jog savavaliÅ¡kos statybos aktas ir reikalavimas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius yra susijęs su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, o savavaliÅ¡kos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Civiliniame kodekse bei specialiame Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 15 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-2/2016; Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T?77/2017; Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 6 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T?57/2018). Apeliacinės instancijos vertinimu, Å¡ie iÅ¡aiÅ¡kinimai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad savavaliÅ¡kos statybos aktas sukelia civilines teisines pasekmes, todėl gali bÅ«ti nagrinėjamas teisme.

19. Trečia, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020 pateikė iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad savavaliÅ¡kos statybos aktas suvaržo asmens (statytojo) teises ir tokiu aktu asmuo pripažįstamas atlikęs teisę pažeidžiančius veiksmus, todėl ginčydamas savavaliÅ¡kos statybos aktÄ asmuo gina savo reputacijÄ . IeÅ¡kinio, kuriuo praÅ¡oma panaikinti kaip nepagrįstÄ savavaliÅ¡kos statybos aktÄ , dalykas yra reikalavimas dėl akto pripažinimo neteisėtu, t. y. ne vien dėl tam tikro fakto nustatymo, o dėl akto, darančio neigiamÄ Ä¯takÄ asmens teisėms ir pareigoms, panaikinimo. Å ioje byloje kasacinis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad reikalavimas panaikinti savavaliÅ¡kos statybos aktÄ atitinka įstatymo nuostatas, kai į teismÄ turi teisę kreiptis asmuo, kurio teisės ar teisėti interesai pažeidžiami.

20. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas nutraukti civilinės bylos dalį dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. liepos 24 d. savavaliÅ¡kos statybos aktų Nr. SSA-30-180724-00056, Nr. SSA-30-180724-00057, Nr. SSA-30-180724-00058, Nr. SSA-30-180724-00059, Nr. SSA-30-180724-00060, Nr. SSA-30-180724-00061, Nr. SSA-30-180724-00062, Nr. SSA-30-180724-00063, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo nuostatas (nutarties 13 punktas), todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylos nutraukimo panaikinti ir dėl Å¡ių aktų teisėtumo spręsti, nagrinėjant klausimÄ dėl nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius. Dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo.

21. Apeliantė dėl statybÄ leidžiančio dokumento bÅ«tinumo nurodo, kad nagrinėjamu atveju ginčo statiniai pastatyti turint statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tačiau net ir hipotetiÅ¡kai konstatavus, jog ginčo statiniai pastatyti neturint statybÄ leidžiančio dokumento, pripažinti ginčo statinių savavaliÅ¡kais nebÅ«tų teisinio pagrindo. Teigia, kad ginčo statiniams statybos metu reikalavimas rengti statybos projektÄ ir gauti statybos leidimÄ (valstybės tarnautojo raÅ¡ytinį pritarimÄ ) nebuvo privalomas, nes ginčo statiniai buvo statomi sklype, kuriame esantis pastatas nebuvo įtrauktas (nėra ir iki Å¡iol) į Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ . Pažymi, kad ginčo statinių statytoja yra ne apeliantė, o D. M., todėl savavaliÅ¡kos statybos aktai suraÅ¡yti ne tam asmeniui, be to, pirmosios instancijos teismas kaip prejudiciniais faktais nepagrįstai rėmėsi Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-59-995/2017.

22. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus (nutarties 12 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nutardamas atmesti ieškovės reikalavimus dėl savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų panaikinimo tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nustatė faktines bylos aplinkybes bei rėmėsi prejudiciniais faktais.

23. Pirmiausia atmetami apeliacinio skundo 3, 12 punktų argumentai, jog nagrinėjamu atveju ginčo objektai yra pastatyti turint visus reikiamus leidimus, dėl to Å¡iuo atveju ginčo objektai negalėjo bÅ«ti pripažinti savavaliÅ¡ka statyba. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡tyręs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus nustatė, kad 2002 m. liepos 11 d. pripažinimo tinkamu naudotis aktu buvo nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra iÅ¡duotas (2002 m. gegužės 22 d.) statybos leidimas, kurio pagrindu leista pastatyti laikinÄ konstrukcijÄ / pastatÄ â€“ dengtÄ 110 kv. m ploto terasÄ .

Å iame akte nurodyta, kad statinį leidžiama naudoti iki 2002 m. rugsėjo 1 d., o pasibaigus Å¡iam terminui, statinys turi bÅ«ti nugriautas (iÅ¡ardytas) arba perkeltas į kitÄ vietÄ . Byloje esantys prieraÅ¡ai prie akto patvirtina, kad naudojimo terminas ne kartÄ buvo pratęstas iki 2007 m. birželio 1 d., tačiau minėtame akte nėra jokių duomenų, jog šį pastatÄ leidžiama rekonstruoti, didinant jo užstatymo plotÄ (I e.tomas, e.b.l.145–156). AnalogiÅ¡kos aplinkybės nurodomos ir 2003 m. gegužės 30 d. pripažinimo tinkamu naudotis akte (I e.tomas, e.b.l.147–148).

24. Iš apeliantės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų matyti, jog nėra ginčo dėl fakto, jog šiuo metu esančios 285 kv. m terasos plotas yra kur kas didesnis nei pripažinimo tinkamu naudotis aktuose leistinas nurodytas užstatymo dydis (110 kv. m). Iš esmės dėl šio ginčo objekto užstatymo ploto ir intensyvumo yra pasisakyta ir įsiteisėjusioje Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-414-460/2018, kurioje konstatuota, kad 285 kv. m ploto terasos (stoginės), vėliau įteisintos ginčyta 2015 m. birželio 10 d. deklaracija, 2002 m. dar nebuvo.

Atsižvelgiant į tai, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad leidimas buvo iÅ¡duotas tik 110 kv. m ploto terasai statyti ir jÄ naudoti tik kaip laikinÄ konstrukcijÄ ir ribotÄ laikotarpį. Nors apeliantė nurodo, kad per klaidÄ nurodytuose aktuose terasa yra nurodyta kaip laikina konstrukcija, tačiau su Å¡iuo argumentu nėra pagrindo sutikti, kadangi tiek 2002 m. liepos 11 d. pripažinimo tinkamu naudotis akte, tiek 2003 m. gegužės 30 d. pripažinimo tinkamu naudotis akte nurodyta, kad terasa yra laikinas statinys, skirtas naudotis ribotÄ laikotarpį, kuris buvo pratęsiamas iki 2007 m. birželio 1 d., be to, aktuose aiÅ¡kiai nurodyta – pasibaigus nustatytam statinio stovėjimo terminui terasa turi bÅ«ti nugriauta (iÅ¡ardyta) arba perkelta į kitÄ vietÄ .

Atsižvelgiant į tai darytina iÅ¡vada, kad savavaliÅ¡kos statybos akte užfiksuotiems statiniams nėra iÅ¡duotas galiojantis statybos leidimas, kadangi 2002 m. gegužės 22 d. iÅ¡duotas statybos leidimas leido statyti tik laikinÄ , 110 kv. m ploto konstrukcijÄ , ir tik ribotam laikotarpiui, kuris yra pasibaigęs. Kadangi statybos leidimas faktiÅ¡kai Å¡iuo metu esančiai 285 kv. m konstrukcijai nėra iÅ¡duotas, nepagrįsti laikytini apeliacinio skundo argumentai, jog Å¡iuo atveju savavaliÅ¡kos statybos faktas negalėjo bÅ«ti konstatuotas.

25. Antra, nesutinkama su apeliacinio skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis prejudiciniais faktais, nustatytais civilinėje byloje Nr. e2-59-995/2017.

26. AiÅ¡kindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi Å¡ių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).

Taigi prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.

27. Nustatyta, kad įsiteisėjusiu Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e 2-59-995/2017 buvo tenkintas ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinys atsakovei A. K., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Sporto lizdas“, Palangos miesto savivaldybės administracijai, KultÅ«ros paveldo departamentui prie KultÅ«ros ministerijos dėl deklaracijos panaikinimo ir panaikintas atsakovės A. K. 2015 m. birželio 10 d. suraÅ¡ytos deklaracijos apie statybos užbaigimÄ / paskirties keitimÄ Nr. 1, galiojimas.

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-414-460/2018. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju apeliantė kvestionuoja įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas faktines aplinkybes apie ginčo statinių pastatymo metus, todėl Å¡iuo atveju padaryta pagrįsta iÅ¡vada, kad Å¡iose bylose analizuoti ir Å¡iai bylai aktualÅ«s klausimai, procesiniuose sprendimuose nustatytos aplinkybės yra aktualios bei turi prejudicinę galiÄ ir Å¡ioje byloje sprendžiamiems klausimams.

28. Nagrinėjamu atveju apeliantė iÅ¡ esmės kvestionuoja įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas faktines aplinkybes, teigdama, kad ginčo statiniai buvo pastatyti 2002 metais, tai yra daugiau kaip prieÅ¡ 15 metų, o reikalavimas rengti statinio projektÄ bei gauti atitinkamus valstybės tarnautojų pritarimus tokioje teritorijoje statomiems statiniams įsigaliojo tik nuo 2010 m. spalio 1 d, kai ginčo statiniai jau buvo pastatyti. Kaip matyti, Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e 2-59-995/2017 nustatyta, kad apeliantės teiginiai, jog statiniai pastatyti 2002 m., prieÅ¡tarauja pačios atsakovės 2015 m. birželio 10 d. deklaracijoje suraÅ¡ytiems duomenims, kadangi joje statinių statybos pabaigos metai nurodyti 2007 m.

Be to, įsiteisėjusiu teismo spendimu nustatyta, kad apeliantė laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2015 m. vykdė statybos darbus, t. y. perstatė pirmiau buvusį statinį, todėl Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčo statinio statyba buvo užbaigta 2015 metais. Tai iÅ¡ esmės paneigia apeliantės argumentus, jog ginčo objektų statyba buvo baigta 2002 metais. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantei niekada nebuvo iÅ¡duotas statybos leidimas statyti 285 kv. m terasÄ .

Todėl Å¡iuo atveju aktualios ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-414-460/2018 nustatytos faktinės aplinkybės, jog negavus leidimo tęsti terasos statybÄ ir toliau naudotis terasa, tolesnis naudojimasis terasa nesuteikia pagrindo statybÄ pripažinti teisėta.

29. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo statinio statyba buvo baigta 2015 metais apeliantei atliekant teisinę registracijÄ (nutarties 29 punktas), ir į tai, kad tokiems statiniams statybos leidimas iÅ¡duotas nebuvo (nutarties 24 punktas), nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog statiniai buvo pastatyti teisėtai ir turint statybos leidimÄ . Å iuo aspektu taip pat pažymėtina, kad sklypas (duomenys neskelbtini) yra nekilnojamojoje kultÅ«ros vertybėje – Palangos miesto istorinėje dalyje. Ginčo metu galiojusio Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas, patvirtintas Tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134, pagal kurį ginčo sklypas yra griežčiausio paminklosauginio režimo zonoje ir pagal minėto paminklosauginio plano apraÅ¡omosios dalies 6.2.2 punktu yra saugoma Å¡ioje teritorijoje užstatymo ir sklypų sistema.

Kadangi sklypas yra griežčiausioje paminklosauginio režimo zonoje, todėl pagal paminklosauginio plano 6.3.3 punktÄ jame jokia nauja statyba negalima. Yra galimas tik konservavimas – restauravimas. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantės sklypo užstatymo plotas padidėjo daugiau nei dvigubai, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju apeliantė atliko ne konservavimo ar restauravimo darbus, o iÅ¡ esmės atliko naujÄ statybÄ daugiau nei dvigubai padidindama terasos plotÄ .

30. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju surašyti savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai surašyti ne tam asmeniui, dėl to jie turi būti panaikinti, kadangi statybos darbus atliko D. M.. Su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti.

31. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), su jame esančiais statiniais: pastatas-poilsio pastatas (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), jo priklausiniu – kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (kiemo aikÅ¡telė) (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), pagal 2012 m. sausio 5 d. Dovanojimo sutartį Nr. 2-20, ir žemės sklypo priklausiniais, kurie priskirti I grupės nesudėtingų statinių kategorijai: pastatas-sandėlis (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), pastatas-sandėlis (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), pastatas-sandėlis (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), pastatas-prekybos pastatas (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), pastatas-sandėlis (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai – stoginė (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai – stoginė-Å¡aÅ¡lykinė (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai – stoginė (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), kurie pagal 2015 m. birželio 10 d. deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ / paskirties pakeitimÄ Nr. 1, asmeninės nuosavybės teise priklauso A.

K. (I e.tomas, e.b.l. 125–134).

32. Kaip matyti, apeliantė Å¡iuo atveju yra ginčo sklypo savininkė nuo 2012 metų, tačiau ginčo objekto statyba yra baigta 2015 metais, pačiai apeliantei siekiant atlikti teisinę ginčo objektų registracijÄ . Nors, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kad pateiktoje 2013 m. liepos 10 d. nuomos sutartyje, sudarytoje tarp ieÅ¡kovės ir uždarosios akcinės bendrovės „Sporto lizdas“, yra tik susitarimas, kad nuomininkas, gavęs nuomotojo suderinimÄ ant patalpų rekonstrukcijos projektų, organizuoja statybos darbų atlikimÄ (I e.tomas, e.b.l.120), tačiau sutarties pagrindu jokios statytojo teisės ir pareigos nuomininkui nėra perleidžiamos.

Nagrinėjamu atveju teismui nustačius, kad ginčo statinių statyba yra atlikta be statybÄ leidžiančių dokumentų, sutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantė, bÅ«dama žemės sklypo ir jame esančių statinių savininkė, yra atsakinga už atsiradusias savavaliÅ¡kos statybos pasekmes, todėl tiek savavaliÅ¡kos statybos aktai, tiek privalomieji nurodymai suraÅ¡yti pagrįstai.

33. Remdamasi nurodytais argumentais (nutarties 12–32 punktai), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos aktų panaikinimo, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo nuostatas (nutarties 13 punktas), todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo spendimo dalį dėl bylos nutraukimo panaikinti. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai taikydamas ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, teisingai nustatęs faktines bylos aplinkybes ir prejudicinius faktus tinkamai iÅ¡sprendė klausimÄ dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo, todėl nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria civilinė byla nutraukta, ir dėl Å¡ios dalies priima naujÄ sprendimÄ atmesdamas apeliantės ieÅ¡kinio reikalavimus dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. liepos 24 d. savavaliÅ¡kos statybos aktų Nr. SSA-30-180724-00056, Nr. SSA-30-180724-00057, Nr. SSA-30-180724-00058, Nr. SSA-30-180724-00059, Nr. SSA-30-180724-00060, Nr. SSA-30-180724-00061, Nr. SSA-30-180724-00062, Nr. SSA-30-180724-00063 panaikinimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties 34. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose 35. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

36. Nagrinėjamu atveju panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir dėl dalies priėmus naujÄ sprendimÄ atitinkamai turi bÅ«ti perskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Kadangi nagrinėjamu atveju priimamas sprendimas atmesti apeliantės ieÅ¡kinio dalį dėl savavaliÅ¡kos statybos aktų panaikinimo laikoma, kad nagrinėjamu atveju yra visiÅ¡kai atmetami apeliantės ieÅ¡kinio reikalavimai. Byloje nesant duomenų apie atsakovės ir trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo paliekama nepakeista.

37. Apeliantė nagrinėjamu atveju pateiktu apeliaciniu skundu praÅ¡o priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantė pateikė įrodymus, jog patyrė 500 EUR advokato pagalbos ir 75 EUR žyminio mokesčio sumokėjimo iÅ¡laidų. Nagrinėjamu atveju apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu prašė panaikinti visÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės tenkinant apeliantės ieÅ¡kinį. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, tai yra nėra patenkinami apeliacinio skundo reikalavimai dėl ieÅ¡kinio tenkinimo, apeliantei jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos.

Atsakovė ir tretieji asmenys duomenų apie patirtas iÅ¡laidas nepateikė, pateiktais atsiliepimais į apeliacinį skundÄ jų priteisti neprašė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta civilinę bylÄ nutraukti, panaikinti ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinio reikalavimus dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. liepos 24 d. savavaliÅ¡kos statybos aktų Nr. SSA-30-180724-00056, Nr. SSA-30-180724-00057, Nr. SSA-30-180724-00058, Nr. SSA-30-180724-00059, Nr. SSA-30-180724-00060, Nr. SSA-30-180724-00061, Nr. SSA-30-180724-00062, Nr. SSA-30-180724-00063 panaikinimo atmesti.

KitÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjos Jolanta Gailevičienė Erinija Kazlauskienė Danutė Žvinklytė