A-525-1607-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A525-1607/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00152-2009-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.1; 2.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjams K. S., R. V., J. V.,

apeliantų atstovei advokatei Emai Būtėnienei,

atsakovo atstovėms Astai Liubinaitei, Gretai Girštautaitei,

trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „ViaCon Baltic Pipe“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Pilainiai“ atstovui advokatui Gyčiui Jaliniauskui,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „ViaCon Baltic Pipe“atstovui Ričardui Suslavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. J., J. P., E. Š., A. L., J. P., K. S., T. V., V. V., E. V., J. V., G. Š., V. B., L. M. S., R. V., L. S., J. V., V. V., A. G., R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. J., J. P., E. Š., A. L., J. P., K. S., T. V., V. V., E. V., J. V., G. Š., V. B., L. M. S., R. V., L. S., J. V., V. V., A. G., R. G., V. N., V. M. skundą atsakovui Kauno visuomenės sveikatos centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „ViaCon Baltic Pipe“, Lietuvos ir Švedijos uždarajai akcinei bendrovei „ViaCon Baltic“, uždarajai akcinei bendrovei „Pilainiai“ dėl protokolo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai D. J., J. P., E. Š., A. L., J. P., K. S., T. V., V. V. , E. V., J. V., G. Š., V. B., L. M. S., R. V., L. S., J. V., V. V., A. G., R. G., V. N., V. M. skundu (t. I, b.l. 2–9), kurį patikslino (t. I, b.l. 114–121, b.l. 166–176), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Kauno visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Centras) 2009 m. balandžio 16 d. Normatyvinių dokumentų bei gaminių higieninės ekspertizės protokolą Nr. 29-3(6) (toliau – ir Protokolas). Taip pat prašė jų naudai priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Protokolas, kuriuo leista sumažinti kenksmingos zonos žmonių sveikatai ribas, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos (toliau – ir Ataskaita) 4.4.2 punkte nurodyta, kad gaminamo vamzdžio (gaminio) išorinio ir vidinio sluoksnių formavimui bus įrengti 2 skirtingo našumo ekstruderiai iki 500 kg/h ir iki 800 kg/h (numatomos 2 linijos po 2 ekstruderius). Ataskaitoje nurodytas gaminio kiekis yra sąmoningai sumažintas, siekiant apskaičiuoti, kuo mažesnius išsiskiriančių į aplinką teršalų kiekius.

Be to, nurodoma, kad technologinės linijos darbo laikas per metus sieks 6 480 darbo valandų (270 parų), o 95 paras per metus gamyba nevyks. Ataskaitoje nėra aptarta tarša, stabdant ir paleidžiant technologinę liniją. Nėra aišku, ar gamybos ciklas vyks kiekvieną darbo savaitę, sustabdant savaitės pabaigoje, o savaitės pradžioje vėl paleidžiant, ar nepertraukiamai dirbs 270 parų per metus, o 95 paras gamyba bus sustabdyta. Ataskaitos 4.6 punkte nurodyti transporto srautai Žirgyno gatve yra sumažinti mažiausiai du kartus, kadangi nėra išskirtas krovininio transporto atvykimas ir išvykimas.

Yra numatytos didžiulės sandėliavimo zonos, kurių plotas sudaro daugiau nei 4 ha, o Ataskaitoje visiškai neįvertintas krovininio transporto srautas. Ataskaitos 4.8.1 punkte nurodoma plastikinių gaminių gamyba pagal normatyvą CH-245-71 priskiriama IV kenksmingumo klasei, todėl planuojamai ūkinei veiklai turi būti taikoma 300 m sanitarinė apsaugos zona. Ataskaitos 5.2.4 punkte yra išdėstyti gyventojų motyvai ir į juos pateikti komentarai, tačiau ne visi gyventojų raštai bei motyvai yra įtraukti į Ataskaitą. Ataskaitos 6.1.2.1 punkte yra pateiktas planas perkelti stacionarinį taršos šaltinį į toliau esantį nuo gyvenamųjų namų sandėliavimo korpusą, tačiau neaišku, kaip toks planas bus realiai įgyvendinamas.

Gamybos iniciatoriai teigia, kad gamybos sistema visiškai uždara, todėl išmetimai nenumatomi, tačiau tokie teiginiai nepagrįsti. Ataskaitos 6.1.2.1.1 punkte bei priede Nr. 19 išanalizuotas į atmosferą išmetamas teršalų kiekis. Paskaičiavimai atlikti, remiantis Charkovo 1991 metų metodika su 1997 metų Charkovo metodikos papildymo priedais, tačiau tokių papildymo priedų niekada nebuvo. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 395 „Dėl į atmosferą išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodikų sąrašo patvirtinimo ir apmokestinamų teršalų kiekio nustatymo asmenims, kurie netvarko privalomosios teršalų išmetimo į aplinką apskaitos“ 2.5 punktas imperatyviai nustato, kad asmenims, kurie Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka netvarko privalomosios teršalų išmetimo į aplinką apskaitos, apmokestinamųjų į atmosferą išmestų teršalų kiekis apskaičiuojamas pagal metodikas, įrašytas į šio įsakymo 1 punktu patvirtintą Metodikų sąrašą, arba kitas aplinkos ministro patvirtintas metodikas.

Todėl lieka neaišku, kokiomis 1997 metų Charkovo metodikomis vadovavosi ataskaitos rengėjai bei Aplinkos apsaugos agentūra. Duomenys apie egzistuojančius 1997 metų Charkovo skaičiavimo metodikos papildymus yra akivaizdžiai suklastoti, siekiant gauti kuo mažesnes teršalų emisijas. Pareiškėjai pažymėjo, kad A. Š. IĮ analitinė laboratorija, turinti leidimą Nr. 1AT-140 atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir aplinkos tyrimus, turėjo teisę atlikti teršalų emisijos skaičiavimus iš polipropileno vamzdžių gamybos proceso, tai patvirtina leidimas Nr. 1AT-140.

Pagal A. Š. IĮ analitinės laboratorijos skaičiavimus, į aplinką išsiskyrusios acto rūgšties kiekis viršys leistiną ribą. Atsižvelgiant į tai, kad polipropileno vamzdžių gamyba ekstruzijos būdu planuojama visiškai šalia (duomenys neskelbtini) kaimo gyvenamųjų namų, kaime gyvenantiems žmonėms būtų apribota galimybė gyventi normaliomis nepavojingomis sąlygomis. Atsakovas turėjo įvertinti visas grėsmes ir atsižvelgti į galimus gyventojų teisių ir teisėtų interesų pažeidimus, tačiau šių savo pareigų nevykdė.

Protokolas pažeidžia pareiškėjų teisę į žmogaus sveikatos apsaugą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 str. ir 53 str. 1 d.), teisę į nuosavybę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str.).

Atsakovas Centras atsiliepimais į skundą (t. I, b.l. 35–37, 146–150, 191–196) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Ataskaita parengta maksimalioms planuojamoms gamybos apimtims, t. y. 5000 t/m vamzdžių. Planuojant didesnės apimties veiklą, ji būtų vertinama iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka. Poveikio visuomenės sveikatai požiūriu svarbu įmonės deklaruojami transporto srautai ir jų skleidžiama tarša, todėl užteko nurodytos informacijos apie krovininio transporto srautus. Nustatant sanitarinės apsaugos zonos ribas planuojamai ūkinei veiklai buvo pasirinktas kitas nustatymo būdas, atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.

Nustatant šiuo būdu sanitarinės apsaugos zonos ribas, teisės aktų numatyti ribų dydžiai buvo netaikomi. Šiuo atveju sanitarinės apsaugos zona ne sumažinta, o nustatyta vienu iš jos nustatymo būdų, t. y. įvertinus planuojamą ūkinės veiklos taršą. Pagal Ataskaitoje pateiktus sieros rūgšties sklaidos modeliavimo aplinkos ore duomenis bei rezultatus, nustatytos sieros rūgšties koncentracijos: didžiausia pusės valandos koncentracija yra 0,00096 µg/m3, paros – 0,00053 µg/m3, ir neviršija ribinių aplinkos oro užterštumo verčių, o pusės valandos sieros rūgšties ribinė aplinkos oro užterštumo vertė – 0,3 mg/m3, vidutinė 24 valandų (paros) – 0,1 mg/m3.

Be to, planuojamas vienas organizuotas taršos šaltinis, o artimiausias gyvenamasis namas yra už 22,5 metrų nuo planuojamos ūkinės veiklos sklypo ribos bei už 135 metrų nuo planuojamos stacionaraus oro taršos šaltinio ribos. Pažymėjo, jog Ataskaitos rengėjas neprivalo teikti esamų praktinių pavyzdžių apie taršos šaltinio projektavimą ir to nebuvo reikalaujama, nes taršos šaltinio projektavimas yra paprastas techninis sprendimas, išsprendžiamas tolesnėje statinio projektavimo stadijoje. Pasisakydamas dėl acto rūgšties koncentracijos skaičiavimų, nurodė, jog acto rūgšties didžiausia pusės valandos koncentracija yra 0,023 µg/m3, paros – 0,013 µg/m3 (pusės valandos ribinė vertė – 0,20 mg/m3, paros – 0,06 mg/m3) ir neviršija ribinių aplinkos oro užterštumo verčių.

Planuojamos ūkinės veiklos sąlygojama oro tarša įvertinta pagal 1991 metų Charkovo metodiką, kadangi šis procesas atitinka minėtoje metodikoje nurodytą technologiją, tačiau metodikoje nebuvo numatyta polipropileno vamzdžių gamyba ekstruzijos būdu, todėl buvo kreiptasi į Aplinkos ministeriją ir nurodyta vadovautis polipropileno vamzdžių gamybos įrangos gamintojo 2009 m. vasario 10 d. DALIAN SUNLIGHT MACHINERY CO deklaracija. Pareiškėjas kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą, prašydamas pateikti išaiškinimą dėl 1997 metų Charkovo skaičiavimo metodikos patvirtinimo.

Buvo nurodyta, jog 1997 metų Charkovo metodika parengta Charkovo valstybinio projektavimo instituto ir naudojama tada, kai nėra informacijos apie konkretaus įrenginio konkrečių teršalų emisijas. Pabrėžė, jog A. Š. IĮ laboratorija neturi leidimo atlikti teršalų sklaidos skaičiavimus aplinkos ore. Pažymėjo, kad gamybinės veiklos triukšmas neviršys gyvenamosios aplinkos ribinių verčių dienos-nakties metu. Be to, įvertinus planuojamos ūkinės veiklos triukšmo lygį su krovininiu transportu, nustatyta, jog triukšmo vertės, esant krovininiam automobiliui vienoje linijoje su artimiausiu gyvenamuoju namu, viršys vakaro ribinę vertę, todėl numatoma, kad krovininis transportas galimas tik dienos metu.

Planuojama ūkinė veikla atitinka visuomenės sveikatos saugos reikalavimus, nustatyta tarša neišeina už planuojamo sklypo ribų, todėl neigiamo poveikio už planuojamo sklypo ribos esantiems gyventojams nedarys.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu (t. III, b.l. 15–27) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog byloje keliamo ginčo faktinius ir teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas), Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų vertinimo atlikimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-511 (toliau – ir Taisyklės).

Nustatė, kad Centras, vadovaudamasis Taisyklių 38 punktu, parengė poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą, kurią įformino Protokolu. Papildomai atsižvelgdamas į Įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 6 dalį, padarė išvadą, jog Centras patenka į poveikio aplinkai vertinimo subjektų sąvoką ir Centro išvados gali būti skundžiamos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat nustatė, kad Centras parengė UAB „ViaCon Baltic Pipe“ polipropileno vamzdžių gamybos ekstruzijos būdu, prekių sandėliavimo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą, tyrimo eiga bei rezultatai buvo užfiksuoti ekspertizės akte, o išvados įformintos Taisyklėse numatytu Protokolu.

Ataskaitoje nurodyta, jog pirmajame etape planuojama pagaminti iki 2500 t/m polipropileno vamzdžių, o ateityje planuojama padidinti gamybą iki 5000 t/m. Ataskaitoje pateiktos įrangos pardavimo-pirkimo sutarties, 2009 m. sausio 16 d. sudarytos tarp įrangos tiekėjo (PETEC ENGINEERING Oy/Ab (Suomija)) ir pirkėjo (UAB „ViaCon Baltic Pipe“) (toliau – ir Sutartis), 1 priede „Techninė technologinės linijos specifikacija“ nurodyti du vieno sraigto ekstruderiai, kurių vieno ekstruzijos išeiga – nuo 200 iki 800 kg, kito – 500 kg. Ataskaitoje įvardintos numatomos 2 gamybinės linijos, kurių kiekvienoje yra po du ekstruderius.

Teršalų emisijos paskaičiuotos, įvertinus, kad bus sunaudojama 5000 t/m žaliavos polipropileno vamzdžių gamybai bei pagaminama 5000 t/m polipropileno vamzdžių, veikiant keturiems ekstruderiams. Pažymėjo, kad Ataskaita parengta maksimalioms planuojamoms gamybos apimtims, t. y. 5000 t/m vamzdžių. Rėmėsi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-491 patvirtintų Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinių nurodymų (toliau – ir Metodiniai nurodymai) IV skyriaus 15.3 punktu ir pažymėjo, jog planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimas ir nustatymas, kad veikla nepažeidžia visuomenės sveikatos saugos reikalavimų, leidžia tęsti projektavimo procesus tokios veiklos, kurios poveikis buvo įvertintas.

Planuojant didesnės apimties veiklą, ji būtų vertinama iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, atsakovas, nagrinėdamas Ataskaitą, yra neįgaliotas nagrinėti visų įmanomų veiklos galimybių veiklos našumo, efektyvumo ir kitais atžvilgiais, nagrinėjama tik tokių apimčių veikla, kokia yra nurodoma ir vertinama Ataskaitoje. Todėl atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjų argumentus, jog Ataskaitoje deklaruojamos veiklos apimtys turi atitikti tolesniuose projektavimo, o vėliau ir veiklos dokumentuose nurodomas apimtis.

Nurodė, jog Ataskaitos 4.6 punkte 4-7 lentelėje pateikti krovininio transporto poreikio skaičiavimai, nurodyti krovininio transporto srautai, reikalingi žaliavų atvežimui, kitų prekių atvežimui, polipropileno vamzdžių išvežimui, ir kitų prekių išvežimui, nurodant prielaidas ir paaiškinimus. Pažymėjo, kad šiuo atveju yra svarbūs tik įmonės deklaruojami transporto srautai ir jų skleidžiama tarša. Išanalizavęs Sutarties 1 priedo „Techninė technologijos linijos specifikacija“ duomenis, nustatė, jog numatomi gaminti vamzdžiai yra įvairaus diametro (400 mm, 500 mm, 600 mm, 800 mm; formavimo ribos: išorinis 0: 200-1000 mm). Nurodė, jog pareiškėjai vertino tik vieno diametro, t. y. 500 mm polipropileno vamzdžių, pakrovimo galimybės. Tuo tarpu Ataskaitoje nurodyta, jog vamzdžių (įvairaus diametro) kiekis, kurį galima pakrauti į 1 krovininį automobilį yra 8 tonos. Pakartotinai pažymėjo, jog atsakovas, nagrinėdamas Ataskaitą, neįgaliotas nagrinėti visų įmanomų veiklos transportavimo galimybių ir įvairių prielaidų, bei neįgaliotas atlikti techninių patikrinamųjų skaičiavimų, o yra nagrinėjama tokių apimčių veikla, kokia yra nurodoma ir vertinama Ataskaitoje.

Rėmėsi Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsniu ir pažymėjo, kad sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos, rengiant bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus ar atliekant ūkio subjektų rekonstrukcijas, gamybos proceso modernizavimą ar keitimą, kurių metu pasikeičia planuojamos ūkinės veiklos rūšis ar jos intensyvumas. Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymą organizuoja teritorijų planavimo organizatorius, o saugių gyvenamajai aplinkai ir žmonių sveikatai sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką bei šių zonų režimo reikalavimus (kai režimo reikalavimų nenustato Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos), nustato Sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo ir režimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 (toliau – ir SAZ taisyklės). Teismas, atsižvelgdamas į SAZ taisyklių 6 punktą, aplinkybę, jog šiuo atveju planuojamos ūkinės veiklos – polipropileno vamzdžių gamyba, prekių sandėliavimas, sanitarinės apsaugos zonos ribos buvo nustatomos, atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, o sanitarinės apsaugos zonos ribų dydis buvo pagrįstas Ataskaitoje nustačius, kad už planuojamos įmonės sklypo ribos nebus neigiamo, susijusio su įmonės sąlygojama fizikine bei chemine tarša, poveikio visuomenės sveikatai, konstatavo, kad nors SAZ taisyklių 13 punktas plastikinių vamzdžių gamybai nustato 300 m sanitarinės apsaugos zonos ribų dydį, tačiau šiuo atveju jis nebuvo taikytas pagrįstai, kadangi, vadovaujantis SAZ taisyklių 6.1 punktu, buvo pasirinktas kitas sanitarinės apsaugos zonos nustatymo būdas – atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Šiuo būdu nustatant sanitarinės apsaugos zonos ribas, teisės aktų nustatyti sanitarinių apsaugos zonų ribų dydžiai netaikomi. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog šiuo atveju sanitarinė apsaugos zona ne sumažinta, o nustatyta vienu iš jos nustatymo būdų, t. y. įvertinus planuojamą ūkinės veiklos taršą.

Teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų visetą, nepagrįstu pripažino pareiškėjų teiginį, kad Ataskaitoje neįvertinti planuojamoje ūkinėje veikloje naudojamų elektrinių krautuvų akumuliatorių pakrovimo metu sąlygojamų teršalų – sieros rūgšties aerozolio išsiskyrimas ir sklaida aplinkos ore. Nurodė, jog šis teiginys neparemtas jokiais objektyviais ir neginčijamais duomenimis. Atsižvelgdamas į Ataskaitos 6.1.2.1.4 skyriuje „Akumuliatorių pakrovimas“ pateiktus sieros rūgšties sklaidos modeliavimo aplinkos ore duomenis bei nustatytas sieros rūgšties koncentracijas, padarė išvadą, jog jos neviršija ribinių aplinkos oro užterštumo verčių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 11 d.

įsakymu Nr. D1-329/V-469 „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“. Be to, ir pagal Ataskaitoje pateiktus planuojamos ūkinės veiklos sąlygojamų teršalų – acto rūgšties skaičiavimus ir sklaidos modeliavimą nustatyta, kad acto rūgšties didžiausia pusės valandos koncentracija neviršija ribinių aplinkos oro užterštumo verčių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 11 d.

įsakymu Nr. D1-329/V-469 „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“. Vertino, jog pareiškėjų nurodytas Aplinkos apsaugos agentūros raštas Nr. (5)-A4-2125 neturi įtakos nagrinėjamam atvejui ir juo nėra pagrindo remtis darant išvadas dėl acto rūgšties įvertinimo Ataskaitoje. Pažymėjo, kad Ataskaitoje pateikti duomenys taip pat patvirtina, jog yra planuojamas vienas organizuotas taršos šaltinis (ventiliacijos išmetimo anga).

Remiantis Ataskaitoje pateikta informacija, artimiausias gyvenamasis namas yra už 22,5 m nuo planuojamos ūkinės veiklos sklypo ribos, už 77 m nuo gamybinio pastato ribos ir už 135 m nuo planuojamos stacionaraus oro taršos šaltinio ribos, o gamybos taršos šaltinis yra orientuotas sandėliavimo pastato (gamybinių pastatų bloko rytinio korpuso) centriniame taške, t. y. taršos šaltinį įsipareigota projektuoti tolimiausioje gyvenamųjų namų atžvilgiu galimoje vietoje, perkeliant į gamybinės bazės sklypo gilumą ir toliau nuo Žirgyno gatvės rytų kryptimi.

Pabrėžė, kad atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra teritorijų planavimo dokumentų sprendinių vertinimo etape, kuriame dar nėra parengta planuojamos ūkinės veiklos statinių projektinė dokumentacija. Todėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitoje pagrįstai nebuvo vertinamos taršos šaltinio nuvedimo į gamybinio pastatų bloko rytinį korpusą techninės galimybės, nes tokie sprendiniai turi būti pateikiami statinio techniniame projekte ir turės būti nagrinėjami teisės aktų nustatyta tvarka ateityje, kaip bus projektuojami konkretūs statiniai.

Konstatavo, kad gamybinio proceso – polipropileno vamzdžių suvirinimo, lydantis polipropilenui, metu sąlygojama tarša yra pagrįstai įvertinta pagal 1991 metų Charkovo metodiką, kadangi šis procesas atitinka minėtoje metodikoje nurodytą technologiją. Nurodė, kad minėtoje teršalų skaičiavimo metodikoje nėra numatytas gamybinis procesas – polipropileno vamzdžių gamyba ekstruzijos būdu, todėl atsakovas, siekdamas išsiaiškinti, kokia oro taršos emisijų skaičiavimo metodika turi būti taikoma šiam technologiniam procesui, tarnybinės pagalbos kreipėsi į kompetentingą oro taršos skaičiavimo ir modeliavimo metodikų taikymo klausimais instituciją – Aplinkos ministeriją.

Iš Aplinkos ministerijos buvo gautas 2009 m. kovo 20 d. raštas Nr. (l-15)-D8-2498, kuriame nurodyta, kad skaičiuojant planuojamos ūkinės veiklos teršalų emisijas tikslinga būtų vadovautis polipropileno vamzdžių gamybos įrangos gamintojo 2009 m. vasario 10 d. DALIAN SUNLIGHT MACHINERY CO deklaracija. Rašte taip pat nurodyta, kad jei ši deklaracija būtų papildyta sutartimi su ekstruderių gamintoju arba bent ketinimų protokolu, informacijos poveikio sveikatai vertinimo procesui turėtų užtekti. Pažymėjo, jog buvo pateikta Sutarties kopija su priedu – technine technologinės linijos specifikacija bei Ataskaitoje pateikiamos atitikties sertifikatų kopijos.

Be to, Aplinkos apsaugos agentūros 2009 m. kovo 25 d. rašte Nr. (25)-A4-481, pateiktame Ataskaitos 22 priede, taip pat nurodyta, kad skaičiuojant nagrinėjamo technologinio proceso išmetamų teršalų metinius kiekius bei jų sklidimo aplinkoje parametrus, reikia naudotis įrangos gamintojo deklaracija. Įrodymai taip pat patvirtina, kad atsakovas 2009 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 2-5664-6(8.8) kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą, prašydamas pateikti išaiškinimą dėl 1997 metų Charkovo skaičiavimo metodikos patvirtinimo. Nustatyta, jog buvo gautas Aplinkos apsaugos agentūros 2009 m. gruodžio 28 d. raštas Nr. (1 l)-A4-2302, kuriame nurodyta, kad patvirtinta 1997 metų Charkovo metodika buvo parengta Charkovo valstybinio projektavimo instituto, o ne akcinės bendrovės „Charkovo projektavimo institutas“.

Taip pat šiame rašte nurodyta, jog minėta metodika naudojama tada, kai nėra informacijos apie konkretaus įrenginio konkrečių teršalų emisijas. Teismas konstatavo, jog Ataskaitoje pagrįstai vadovautasi polipropileno vamzdžių gamybos įrangos gamintojo 2009 m. vasario 10 d. DALIAN SUNLIGHT MACHINERY CO deklaracija. Taip pat išanalizavęs Aplinkos apsaugos agentūros 2006 m. balandžio 19 d. išduotą leidimą Nr. 1AT-140 A. Š. individualios įmonės analitinei laboratorijai, nustatė, jog minėta laboratorija neturi leidimo atlikti teršalų sklaidos skaičiavimus aplinkos ore.

A. Š. IĮ analitinė laboratorija turi leidimą atlikti stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų tyrimus.

Rėmėsi Metodinių nurodymų 1 punktu ir pabrėžė, kad Ataskaitoje išnagrinėti visi reikšmingi Metodiniuose nurodymuose nurodyti planuojamos ūkinės veiklos sąlygojami neigiami veiksniai, galintys turėti įtakos visuomenės sveikatai: gamybinių ir pagalbinių procesų, mobilios technikos ir transporto lemiama aplinkos fizikinė ir cheminė tarša. Ataskaitoje įvertinta ir planuojamos ūkinės veiklos sąlygojama oro tarša. Galima tarša įvertinta bei teršalų emisijų skaičiavimai atlikti visiems gamybiniams procesams: polipropileno vamzdžių gamybai ekstruzijos būdu, vamzdžių suvirinimo procesui, vamzdžių likučių smulkinimo rotoriniame smulkintuve procesui, akumuliatorių pakrovimo procesui, paskaičiuotos teršalų emisijos iš mobilių oro taršos šaltinių.

Remiantis polipropileno vamzdžių įrangos gamintojo deklaracija, Ataskaitoje įvertinti pagrindiniai polipropileno vamzdžių gamybos metu išsiskiriantys teršalai: formaldehidas, lakūs organiniai junginiai (LOJ), anglies monoksidas, kietosios dalelės; vamzdžių suvirinimo metu išsiskiriantys teršalai: acto rūgštis, anglies monoksidas; polipropileno vamzdžių smulkinimo metu susidarančios kietosios dalelės, elektrinių krautuvų akumuliatorių įkrovimo metu išsiskirianti sieros rūgštis; mobilių šaltinių sąlygojami teršalai - anglies monoksidas, azoto oksidai.

Pagal atliktus ir Ataskaitoje pateiktus planuojamos ūkinės veiklos sąlygojamų teršalų emisijų skaičiavimus ir teršalų sklaidos modeliavimą, nustatyta anglies monoksido didžiausia 8 valandų koncentracija yra 4,27 µg/m3 (ribinė vertė – 10 mg/m); kietųjų dalelių didžiausia paros koncentracija – 0,32 µg/m3, metinė – 0,125 µg/m3 (paros ribinė vertė – 50 µg/m3, metinė – 20 µg/m3), azoto oksidų nustatyta didžiausia valandos koncentracija – 1,12 µg/m3, metinė – 0,096 µg/m3 (valandos ribinė vertė – 200 µg/m3, metinė – 40 µg/m3) ir neviršija ribinių verčių, nustatytų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d.

įsakymo Nr. 591/640 „Dėl aplinkos oro užterštumo normų nustatymo“ 2, 3, 6 prieduose. Įvertinus Ataskaitoje pateiktus LOJ emisijų skaičiavimus ir sklaidą aplinkos ore, nustatyta didžiausia organinių junginių valandos koncentracija yra 0,33 µg/m3 ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2000 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 06-05-1655 dėl lakių organinių junginių (LOJ) normavimo, apskaitos ir jų išmetamo kiekio mažinimo galimybių, neviršija didžiausios leidžiamos koncentracijos – 5 mg/m3. Nustatyta didžiausia formaldehido pusės valandos koncentracija yra 0,015 µg/m3, paros – 0,0085 µg/m3 (pusės valandos ribinė vertė – 0,1 mg/m3, paros – 0,01 mg/m3), acto rūgšties nustatyta didžiausia pusės valandos koncentracija yra 0,023 µg/m3, paros – 0,013 µg/m3 (pusės valandos ribinė vertė – 0,20 mg/m3, paros – 0,06 mg/m3), sieros rūgšties nustatyta didžiausia pusės valandos koncentracija – 0,00096 µg/m3, paros – 0,00053 µg/m3 (pusės valandos ribinė vertė – 0,3 mg/m3, paros – 0,1 mg/m3) ir neviršija teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus ribinių aplinkos oro užterštumo verčių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 11 d.

įsakymu Nr. D1-329/V-469 „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“. Teismas, įvertinęs planuojamos ūkinės veiklos sąlygojamą aplinkos oro taršą ir jos atitiktį atitinkamiems dokumentams, pabrėžė, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog oro tarša už planuojamos ūkinės veiklos sklypo ribos neviršija teisės aktais nustatytų ribinių verčių.

Taip pat Ataskaitoje teisės aktų nustatyta tvarka atsakovas tinkamai įvertino ir visų planuojamos ūkinės veiklos sąlygojamų triukšmo šaltinių skleidžiamą triukšmą: stacionarių (keturių ekstruderių variklių, gamybos atliekų smulkinimo agregato, dviejų kompresorių, aušintuvės, ventiliatorių) ir mobilių triukšmo šaltinių. Pagal Ataskaitoje pateiktus triukšmo skaičiavimus, gamybinės veiklos triukšmas neviršys gyvenamosios aplinkos ribinių verčių dienos-nakties metu. Planuojamos ūkinės veiklos skleidžiamo triukšmo vertės be krovininio transporto eismo ties sklypo ribomis, ties Žirgyno g. neviršys 55 dBA (Lietuvos higienos normoje HN 33:2007 „Akustinis triukšmas.

Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje triukšmo ribinis dydis nakties metu (22-6 val.) – 55 dBA, vakaro metu (18-22 val.) – 60 dBA, dienos metu (6-18 val.) – 65 dBA). Įvertinus planuojamos ūkinės veiklos triukšmo lygį su krovininiu transportu, nustatyta, jog triukšmo vertės, esant krovininiam automobiliui vienoje linijoje su artimiausiu gyvenamuoju namu viršys vakaro ribinę vertę (nustatytas triukšmo lygis iki 64 dBA), todėl Ataskaitoje pagrįstai numatyta, kad krovininis transportas galimas tik dienos metu.

Nustatė, kad atsakovas į pareiškėjų 2008 m. spalio 8 d. pretenziją atsakė 2008 m. spalio 29 d. raštu Nr. 2-2772-6(4.11) ir įvertino rašte nurodytas pastabas pagal kompetenciją, nors pagal Taisyklių 36, 37 punktų nuostatas atsakovas neturi jokio pagrindo reikalauti, kad jo gauti visuomenės pasiūlymai būtų būtinai įtraukti į Ataskaitą. Konstatavo, kad išsamiai įvertinus planuojamos ūkinės veiklos sąlygojamų veiksnių poveikį visuomenės sveikatai, pagrįstai ir motyvuotai nustatyta, jog planuojama ūkinė veikla atitinka visuomenės sveikatos saugos reikalavimus, nustatyta tarša neišeina už planuojamo sklypo ribų, todėl neigiamo poveikio už planuojamo sklypo ribos esantiems gyventojams nedarys.

Atsakovas visiškai įvykdė Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes Ataskaitai buvo pritarta tik nustačius, kad joje įvertinti visi planuojamos ūkinės veiklos sąlygojami visuomenės sveikatai įtaką darantys veiksniai ir jų dydžiai neviršija teisės aktais nustatytų ribinių dydžių. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, ištyręs byloje esančius įrodymus, patikrinęs ginčijamo Normatyvinių dokumentų bei gaminių higieninės ekspertizės protokolo ir jo priedų atitikimą teisės aktuose įtvirtintų teisės normų reikalavimams, konstatavo, jog nėra pagrindo panaikinti jį kaip nepagrįstą.

Atkreipė dėmesį į tai, jog poveikio aplinkai vertinimas iš esmės yra prognozė į ateitį, o proceso dalyviai iš esmės neneigia aplinkybės, jog šiuo metu realiai yra vykdoma polipropileno vamzdžių gamyba. 2010 m. lapkričio 8 d. ir 2011 m. birželio 13 d. buvo atlikti į aplinką skleidžiamų cheminių teršalų matavimai, kurie iš dalies patvirtina aplinkybes (prognozę), kurios buvo prognozuojamos ginčijamame Protokole, kadangi 2010 – 2011 metais atliktų patikrinimų metu nebuvo nustatytas teršalų ribinių normų viršijimas.

Nurodė, jog pareiškėjų reikalavimas priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje proceso stadijoje nenagrinėtinas, nes pareiškėjai nepateikė teismui prašymo raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu bei teismo posėdžio metu neišreiškė tokio prašymo, tačiau tai neužkerta kelio paduoti tokį prašymą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

III. Pareiškėjai D. J., J. P., E. Š., A. L., J. P., K. S., T. V., V. V., E. V., J. V., G. Š., V. B., L. M. S., R. V., L. S., J. V., V. V., A. G., R. G. pateikė apeliacinį skundą (t. III, b.l. 42–50), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti ir panaikinti Protokolą. Taip pat prašo priteisti pareiškėjams iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė iš esmės remdamasis tik Įstatymo ir Taisyklių nuostatomis, nors taip pat turėjo būti vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis (3, 8 str.), Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo nuostatomis (2, 3, 38 str.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų ribų ir režimo taisyklių nuostatomis (5, 6, 9 p.), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 395.

2. Remdamiesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A575-1519/2008), pabrėžia, jog atsakovas, surašydamas Protokolą, privalėjo remtis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, tačiau Protokole nėra nurodytos nei teisės normos, nei faktiniai duomenys, nei motyvai. Atsakovas reikalavimų individualiam administraciniam aktui nesilaikė, o pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotas taisykles (byla Nr. A502-48/2009, A556-647/2010), šių aplinkybių netyrė ir nevertino.

3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Centras parengė Ataskaitą, kurią įformino Protokolu bei atliko ataskaitos ekspertizę, nes pagal Taisyklių 38 punktą ta pati įstaiga negali rengti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos ir atlikti jos ekspertizės.

4. Nesutinka su teismo teiginiais, jog atsakovas nėra įgaliotas nagrinėti visų įmanomų veiklos galimybių veiklos našumo, efektyvumo ir kitais atžvilgiais, o nagrinėjama tik tokių apimčių veikla, kokia nurodoma Ataskaitoje. Šios teismo išvados nėra pagrįstos teisės aktais. Be to, jos prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, įtvirtinančioms viešojo administravimo subjekto pareigą individualų administracinį aktą priimti, vadovaujantis pagrįstais objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Taip pat nurodytos išvados neatitinka ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo paskirties bei tikslo (Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 38 str., Taisyklių 1 p.), ataskaitos ekspertizės tikslo (Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 39 str., Taisyklių 38 p.). Papildomai nurodo, kad teismo išvados, susijusios su transporto srautais, prieštarauja paties atsakovo pozicijai (Centro 2009-03-10 raštas).

5. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo pareiškėjų nurodytų aplinkybių, jog Protokolas ir Ataskaita neatitinka Metodinių nurodymų 15.8.1, 21 bei 15.3 punktų nuostatų.

6. Skundžiamame sprendime teismas, nenurodydamas teisės aktų nuostatų, padarė nepagrįstą išvadą, jog Ataskaitoje pagrįstai vadovautasi polipropileno vamzdžių gamybos įrangos gamintojo 2009 m. vasario 10 d. DALIAN SUNLIGHT MACHINERY CO deklaracija. Pabrėžia, jog, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 8 punktu, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 395, akivaizdu, kad turėjo būti naudojamos tik metodikos, kurios nurodytos į atmosferą išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodikų sąraše. Atitinkamai Aplinkos ministerijos rašte išdėstyta pozicija nėra pagrindas netaikyti galiojančių teisės normų. Be to, gamintojo deklaracijoje nėra nurodytos medžiagos, kurias naudojant apskaičiuoti išmetamų teršalų kiekiai. Teismas šiuo atveju buvo šališkas, nes jis nevertino gamintojo deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumo, neanalizavo, ar joje pateikti duomenys gali būti pripažįstami Lietuvoje, o pareiškėjų pateiktus įrodymus – A. Š. IĮ atliktus išmetamų teršalų skaičiavimus, pripažino nepagrįstais, nes neva jis neturėjo reikiamo leidimo, nors teisės aktai nustato pareigą turėti leidimus tik atliekant taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus, o ne skaičiavimus.

7. Teismo išvada dėl sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo, atsižvelgiant į tai, kad poveikio visuomenės sveikatai vertinimas buvo atliktas neišsamiai, nevertinant svarbių faktinių duomenų, o teršalų, išmetamų į aplinkos orą, skaičiavimas atlikti neteisingai, yra nepagrįsta.

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „ViaCon Baltic Pipe“, Lietuvos ir Švedijos UAB „ViaCon Baltic“, UAB „Pilainiai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b.l. 59–64) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime sutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Nurodo, jog Protokole nurodyti visi esminiai duomenys, jis atitinka nustatytus formos reikalavimus, surašytas išsamiai išnagrinėjus Ataskaitą. Tuo tarpu teismo sprendime pateiktų formuluočių netikslumai neturi jokios įtakos teismo sprendimo motyvų aiškumui ir sprendimo teisėtumui.

2. Atsižvelgia į Centro nuostatų, patvirtintų Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. V-65, 8.2.6 punktą ir pabrėžia, jog atsakovui suteikti įgalinimai spręsti tik dėl konkrečios planuojamos ūkinės veiklos ir į jo kompetenciją neįeina bet kokios galimos veiklos, susijusios su planuojama ūkine veikla, vertinimas.

3. Nesutinka su teiginiu, kad nebuvo laikytasi Metodinių nurodymų. Pažymi, kad Ataskaitoje išnagrinėti visi aktualūs ir reikšmingi planuojamos ūkinės veiklos sąlygojami veiksniai, galintys turėti įtakos visuomenės sveikatai, visi aktualūs polipropileno vamzdžių gamybos technologiniai procesai, susiję su ilgalaikiu įrangos darbu, atlikti planuojamos ūkinės veiklos metu sąlygojamos aplinkos oro taršos skaičiavimai, įvertinus ir įrangos veikimo pradžią.

4. Teigia, jog rėmimasis gamintojo deklaracija nepagrįstai vertinamas kaip galiojančių teisės normų netaikymas. Sutinka su teismo išvada, jog turi būti remiamasi šia deklaracija, o argumentai dėl 1997 metų Charkovo metodikos taikymo neaktualūs, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą.

Atsakovas Centras atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b.l. 65–73) prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Kauno visuomenės sveikatos centro 2009 m. balandžio 16 d. Normatyvinių dokumentų bei gaminių higieninės ekspertizės protokolo Nr. 29-3(6), kuriuo, peržiūrėjus pakartotinę polipropileno vamzdžių gamybos ekstruzijos būdu, prekių sandėliavimo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą, jai pritarta ir pasiūlyta vykdyti oro taršos monitoringą, taikyti kompensacines oro taršą bei triukšmą mažinančias priemones. Pareiškėjai, kaip suinteresuoti asmenys, kurių teisės ir interesai yra tiesiogiai susiję su nurodyta veikla, skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Protokolą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, taikytinų teisės aktų nuostatas, konstatavo, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimo ir skundą atmetė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytas aplinkybes, pateiktą ginčo išsprendimui aktualių teisės normų aiškinimą ir jų pagrindu padarytas išvadas, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl papildomai dėl visų pareiškėjų skunde pirmosios instancijos teismui nurodytų argumentų iš naujo nepasisakys.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netaikė visų, apeliantų nuomone, ginčo išsprendimui aktualių teisės normų, nepasisakė dėl ginčijamo Protokolo atitikimo Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams, skundžiamame teismo sprendime padaryta nepagrįsta išvada, jog atsakovas nėra įgaliotas nagrinėti visų įmanomų veiklos galimybių veiklos našumo, efektyvumo ir kitais atžvilgiais, o nagrinėjama tik tokių apimčių veikla, kokia nurodoma Ataskaitoje. Taip pat apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ataskaitoje pagrįstai vadovautasi polipropileno vamzdžių gamybos įrangos gamintojo DALIAN SUNLIGHT MACHINERY CO 2009 m. vasario 10 d. deklaracija, bei su išvadomis dėl sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo.

Byloje nustatyta, jog Centro 2008 m. birželio 16 d. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos (ekspertizės) protokolu Nr. 2-6-5-P, įvertinus planuojamą ūkinę veiklą – polipropileno vamzdžių gamybą, pirmame etape planuojant gaminti iki 2 500 t/m, antrame – iki 5 000 t/m, numatant sandėliuoti neaustinę ir austinę geotekstilę, tiltų hidrolizaciją, latakus, geomembraną Bentofix, drenažinį geokompostą, PP, PVC vamzdžius (iki 2 000 kub. m), (duomenys neskelbtini) kaime, Karmėlavos seniūnijoje, Kauno rajone, pasiūlyta atrankos išvada – poveikio visuomenės sveikatai vertinimas privalomas. Centro 2008 m. birželio 16 d. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimu Nr. 2-6-5-S nuspręsta, jog minėtos veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra privalomas. Atlikus vertinimą, parengta UAB „ViaCon Baltic Pipe“ polipropileno vamzdžių gamybos ekstruzijos būdu, prekių sandėliavimo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita, kuriai pritarta ginčijamu Protokolu.

Pažymėtina, jog vertinant ginčijamo Protokolo teisėtumą ir pagrįstumą, būtina nustatyti, ar Protokolas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliktas, vadovaujantis teisės normomis. Šis tyrimas atliekamas, įvertinant konkrečius byloje pateiktus įrodymus ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl, sprendžiant dėl ginčijamo akto teisėtumo ir pagrįstumo, negali būti remiamasi išimtinai hipotetinio pobūdžio argumentais, nepatvirtintais konkrečiais įrodymais, o pagrįstais tik prielaidomis. Pastebėtina, jog dalis apeliantų argumentų, pateiktų tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliaciniame skunde, yra abstraktaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais ir taikytinomis teisės aktų nuostatomis. Kadangi tokie argumentai negali sudaryti pagrindo panaikinti ginčijamą aktą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, papildomai atsižvelgdama į tai, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės išsamiai pasisakė dėl visų pareiškėjų pateiktų argumentų, dėl jų atskirai nepasisakys.

Ginčo išsprendimui aktualios Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo redakcijos 38 straipsnis nustatė, jog, atliekant planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, nustatomas visuomenės sveikatai darančių įtaką veiksnių galimas poveikis visuomenės sveikatai (1 d.). Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka (2 d.). Taip pat nustatyta, jog planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinius nurodymus tvirtina sveikatos apsaugos ministras (3 d.).

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymo 2 straipsnio 2 dalis planuojamą ūkinę veiklą apibrėžė kaip numatomą vykdyti veiklą, apimančią statinių statybą, esamų statinių rekonstravimą, produktų gamybą, gamybos proceso ir technologinės įrangos įdiegimą, modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, žemės gelmių išteklių gavybą ir kitų gamtos išteklių naudojimą, taip pat žemėtvarkos, miškotvarkos, vandentvarkos projektuose numatomą ūkinę veiklą ir kitą ūkinę veiklą, galinčią turėti poveikį aplinkai.

Kaip matyti iš nurodytos nuostatos, sąvoka „planuojama ūkinė veikla“ siejama su numatoma vykdyti konkrečia veikla, kurios atžvilgiu būtent ir atliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo ir kitų teisės aktų bei Metodinių nurodymų nustatyta tvarka. Todėl iš esmės sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad, atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą ir atitinkamai sprendžiant dėl pritarimo parengtai poveikio visuomenės sveikatai ataskaitai, vertinamas būtent konkrečios veiklos galimas poveikis visuomenės sveikatai nustatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos aspektų prasme, todėl Centras, spręsdamas dėl pritarimo parengtai poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitai, neturi nagrinėti visų įmanomų veiklos galimybių, jeigu tokia veikla nėra planuojama, t. y. veikla nepatenka į planuojamos ūkinės veiklos sąvoką Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymo prasme. Kartu sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog Protokolu pritarta būtent konkrečios veiklos vykdymui, todėl tokio akto pagrindu atsiranda galimybė vykdyti būtent tik nurodytą veiklą.

Taisyklių 38 punktas nustatė, jog turi būti atlikta poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos visuomenės sveikatos saugos ekspertizė ir parengta jos išvada, kuri įforminama Normatyvinių dokumentų bei gaminių higieninės ekspertizės protokolu (forma Nr. 303/3a). Ta pati įstaiga negali rengti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos ir atlikti jos ekspertizę.

Byloje nustatyta, jog Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos rengėju buvo Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Tuo tarpu 2009 m. balandžio 15 d. UAB „ViaCon Baltic Pipe“ planuojamos ūkinės veiklos – polipropileno vamzdžių gamyba, prekių sandėliavimas, adresu (duomenys neskelbtini) kaimas, Karmėlavos seniūnija, Kauno rajonas, poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos ekspertizės aktas Nr. 71-5(6) (t. I, b.l. 155–158) parengtas Kauno visuomenės sveikatos centro. Todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad Centras parengė ataskaitą, kurią įformino Protokolu bei atliko ataskaitos ekspertizę. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios teismo išvados nepagrįstumas pats savaime, kitų faktinių bylos aplinkybių ir taikytinų teisės aktų nuostatų kontekste, nesudaro pagrindo pripažinti teismo sprendimo neteisėtu ir jį panaikinti.

Pabrėžtina ir tai, jog, kaip matyti iš pacituotos Taisyklių nuostatos, teisės aktai įtvirtino reikalavimą Normatyvinių dokumentų bei gaminių higieninės ekspertizės protokolą įforminti nustatyta forma (reikalavimas, jog būtų užpildyta forma Nr. 303/3a). Bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nurodytų reikalavimų buvo tinkamai laikytasi, t. y. ginčijamas Protokolas įformintas būtent forma Nr. 303/3a.

Apeliantai, be kita ko, teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti Protokolo atitikimą Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis nustatė, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 d.). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.). Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (3 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamą aktą – Protokolą – sprendžia, jog jis iš esmės atitinka jam Viešojo administravimo įstatyme keliamus reikalavimus. Pastebėtina, jog Taisyklių 38 punktas, kaip jau minėta, nustatė, kad turi būti atlikta poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos visuomenės sveikatos saugos ekspertizė ir parengta jos išvada, kuri įforminama Normatyvinių dokumentų bei gaminių higieninės ekspertizės protokolu (forma Nr. 303/3a). Taigi, minėtu protokolu įforminama atliktos ataskaitos visuomenės sveikatos saugos ekspertizės išvada. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas analogiškas nuostatas, padarė išvadą, jog ekspertizės išvadų parengimas nėra įmanomas, jei nėra atliekama pati ekspertizė (byla Nr. A556-1617/2008). Iš nurodyto matyti, kad Protokolas, įforminantis ekspertizės išvadas, yra neatsiejamai susijęs su pačia poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos visuomenės sveikatos saugos ekspertize. Kaip jau minėta, Kauno visuomenės sveikatos centras 2009 m. balandžio 15 d. parengė UAB „ViaCon Baltic Pipe“ planuojamos ūkinės veiklos – polipropileno vamzdžių gamyba, prekių sandėliavimas, adresu (duomenys neskelbtini) kaimas, Karmėlavos seniūnija, Kauno rajonas, poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos ekspertizės aktą Nr. 71-5(6) (t. I, b.l. 155–158). Todėl, vertinant Protokolo išsamumą ir jo atitikimą Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams, kartu turi būti atsižvelgiama ir į priimtą ekspertizės aktą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, taikytinų teisės aktų nuostatas, Protokolą ir papildomai atsižvelgdama į minėtą ekspertizės aktą, nesutinka su pareiškėjų argumentais, kad ginčijamas administracinis aktas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Priešingai nei teigia apeliantai, atliktas įvertinimas patvirtina, kad ginčijamas aktas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, atitinka jam keliamus formos reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju pažeisti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai. Tuo tarpu vien ta aplinkybė, kad pareiškėjai nesutinka su atlikta ekspertize ir jos išvada, negali sudaryti pagrindo išvadai, kad buvo pažeisti individualiam administraciniam aktui keliami reikalavimai. Konstatuotina, jog apeliacinio skundo argumentai dėl Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų principų pažeidimo yra nepagrįsti.

Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos išvada, kad, skaičiuojant planuojamos ūkinės veiklos teršalų emisijas, tikslinga vadovautis polipropileno vamzdžių gamybos įrangos gamintojo 2009 m. vasario 10 d. DALIAN SUNLIGHT MACHINERY CO deklaracija. Apeliantai šią savo pozicija, be kita ko, grindžia Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 395 „Dėl į atmosferą išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodikų sąrašo patvirtinimo ir apmokestinamų teršalų kiekio nustatymo asmenims, kurie netvarko privalomosios teršalų išmetimo į aplinką apskaitos”. Taip pat apeliantai, nesutikdami su planuojamos veiklos į aplinkos orą išmetamų teršalų skaičiavimais, vadovaujasi eksperto A. Š. atliktais skaičiavimais.

Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju planuojamos veiklos į aplinkos orą išmetamų teršalų emisijos skaičiavimai ataskaitoje atlikti, remiantis propileno vamzdžių gamybos įrangos gaminto deklaracijoje pateiktais duomenimis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2009 m. rugsėjo 4 d. rašte Nr. (1-15)-D8-7704 (t. I, b.l. 66–67), pateikdama informaciją dėl (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų pareiškimo, nurodė, kad 1991 metų Charkovo metodika atspindi pasenusias technologijas, o 1986 metų sovietine metodika paremta programa „Varsa“ (kurią taikė A. Š.), skirtingai nuo Europos Sąjungoje taikomų matematinių modelių, skaičiuoja maksimalias koncentracijas, neatsižvelgdama į realius meteorologinius duomenis, o visa tai duoda padidintus aplinkos oro teršalų koncentracijų skaičiavimo rezultatus. Siekiant tinkamai įvertinti planuojamos ūkinės veiklos į orą išmetamų teršalų sklaidą, Aplinkos apsaugos agentūra atliko UAB „Viacon Baltic Pipe” į aplinkos orą išmetamų teršalų sklaidos skaičiavimus, panaudojant šiuolaikinį AERMOD View matematinį modelį 3 galimų variantų analizei: taikant įrangos gamintojo pateiktus emisijos duomenis (1), taikant šiuo metu galiojančią emisijos faktorių metodiką (2) ir taikant 1991 m. Charkovo metodiką su 1,5 g/kg emisijos faktoriumi (3). Atlikus nurodytus skaičiavimus, konstatuota, kad pirmuoju ir antruoju atvejais teršalų koncentracijos aplinkos ore neviršija šiuo metu galiojančių normų, o trečiuoju atveju įmonės teritorijos ribose buvo gautas 24 procentų acto rūgšties ribinės vertės viršijimas, o maždaug 100 metrų nuotolyje - ties gyvenamaisiais namais acto rūgšties koncentracija siekia ribinę 200 µg/m3 vertę.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus įrodymus, sprendžia, jog planuojamos ūkinės veiklos į aplinkos orą išmetamų teršalų sklaidos skaičiavimai ataskaitoje atlikti tinkamai. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais dėl nepagrįsto vadovavimosi įrangos gamintojo pateikta deklaracija. Pažymėtina, jog nors apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 395 yra nurodytos metodikos, kurios turi būti taikomos, apskaičiuojant apmokestinamų į atmosferą išmestų teršalų kiekį, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir abejoti įgaliotų institucijų argumentais dėl to, kad Charkovo metodika nebuvo tinkama į aplinkos orą išmetamų teršalų emisijoms apskaičiuoti nagrinėjamu atveju, nes joje nenumatyta polipropileno vamzdžių gamyba ekstruzijos būdu.

Atitinkamai nėra pagrindo nesutikti ir su teiginiu, jog neturėjo būti remiamasi gamintojo pateikta deklaracija. Pažymėtina, jog, teisėjų kolegijos vertinimu, negalima tokia situacija, kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita nėra patvirtinama, atitinkamai nesuteikiant teisės vykdyti planuojamo pobūdžio ir planuojamų apimčių ūkinę veiklą, vien remiantis tuo, kad teisės aktai nenurodo konkrečios metodikos, taikytinos apskaičiuoti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos į aplinkos orą išmetamų teršalų emisiją. Priešingas aiškinimas nepagrįstai apribotų galimybes vykdyti planuojamą ūkinę veiklą ne remiantis tuo, kad planuojama ūkinė veikla gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, o vien tuo pagrindu, kad galiojančiuose teisės aktuose nėra nurodyta konkreti metodika į orą išmetamų teršalų emisijai apskaičiuoti, vykdant konkrečią veiklą. Papildomai pastebėtina, jog Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 14 straipsnis įtvirtina poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių atsakomybę įstatymų nustatyta tvarka už šio įstatymo nuostatų vykdymą, teisingos informacijos pateikimą ir pagal savo kompetenciją padarytas išvadas ir sprendimus. Taigi, nagrinėjamu UAB „ViaCon Baltic Pipe“, pateikęs gamintojo deklaraciją, taip pat atsako už joje pateiktų duomenų teisingumą, o teisėjų kolegijai šiuo atžvilgiu nėra pagrindo abejoti deklaracijos teisingumu. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta yra atsakovo pozicija, kad šiuo atveju atliekant nurodytus skaičiavimus turėjo būti remiamasi gamintojo deklaracija, kurioje pateikiami reikiami duomenys. Remiantis tuo, kas nurodyta, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, spręstina, kad nagrinėjamu atveju gamintojo deklaracija į orą išmetamų teršalų emisijai apskaičiuoti remtasi pagrįstai.

Atitinkamai byloje nėra pagrindo remtis eksperto A. Š. atliktais skaičiavimais. Kaip jau minėta, įgaliota institucija pagrįstai nurodė, kad, atliekant skaičiavimus, A. Š. rėmėsi pasenusiomis metodikomis, nesudarančiomis galimybės įvertinti naujų technologijų pagrindu vykdomos veiklos į aplinkos orą išmetamų teršalų emisijos. Pabrėžtina ir tai, jog, jau vykdant ūkinę veiklą, atlikus cheminius tyrimus, taip pat nebuvo nustatyta, kad į aplinkos orą išmetamų teršalų emisija viršytų ribinius dydžius (t. II, b.l. 100). Nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant į aukščiau pateiktą teisės normų aiškinimą bei byloje pateiktus įrodymus, sudaro pagrindą nesiremti nurodytais skaičiavimais ir atitinkamai sudaro papildomą pagrindą daryti išvadą, kad ataskaitoje planuojamos ūkinės veiklos į aplinkos orą išmetamų teršalų emisija, atliekant planuojamos ūkinės veiklos poveikio sveikatai vertinimą, apskaičiuota tinkamai.

Nesutiktina ir su apelianto pozicija dėl sanitarinės apsaugos zonos ribų pakeitimo. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių 6 punktas įtvirtino sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo būdus. Remiantis 6.1 punktu, sanitarinės apsaugos zonos ribos gali būti nustatomos, atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris gali būti atskiras arba poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis, sanitarinės apsaugos zonos tikslingumas ir ribų dydžiai pagrindžiami poveikio visuomenės sveikatai ataskaitoje, kuri gali būti atskira arba poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos dalis.

Taigi, teisės aktai numatė galimybę sanitarinės apsaugos zonos ribas nustatyti, atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Nagrinėjamu atveju sanitarinės apsaugos zonos ribos buvo apskaičiuotos būtent nurodytu teisės aktuose įtvirtintu būdu. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitoje tinkamai pagrįsti sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžiai, jos tikslingumas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus įrodymus, neturi pagrindo abejoti tuo, kad vienu iš teisės aktų nurodytų būdu nustatytas sanitarinės apsaugos zonos dydis nustatytas neteisingai. Pareiškėjai nagrinėjamu atveju nepateikė įrodymų ir argumentų, kurie galėtų paneigti šią išvadą, todėl visi su tuo susiję apeliacinio skundo motyvai atmestini kaip nepagrįsti.

Taip pat atmestini ir apeliantų argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas netaikė visų aktualių teisės normų. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, pasisakė visais bylos išsprendimui aktualiais klausimais ir rėmėsi visomis bylos išsprendimui aktualiomis teisės normomis.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjai nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą pripažinti Protokolą nepagrįstu, byloje nenustatyti pagrindai individualaus administracinio akto panaikinimui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, įvertino visas bylos išsprendimui aktualias aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a

pareiškėjų D. J., J. P., E. Š., A. L., J. P., K. S., T. V., V. V., E. V., J. V., G. Š., V. B., L. M. S., R. V., L. S., J. V., V. V., A. G., R. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Anatolijus Baranovas

Dalia Višinskienė