2020-05-20 Nr. AB-10002-3-61-3-02982-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. A-1951-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02982-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dėdė Semas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dėdė Semas“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dėdė Semas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą Nr. ATK2-121/18 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjui už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 6 punktų, 2 dalies 2, 3 ir 5 punktų pažeidimus paskirta 289 Eur bauda.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo baro vadovo E. Š. darbo pradžios stikliniame kaukolės formos butelyje esantis alkoholinis gėrimas nėra pardavinėjimas, o naudojamas kaip interjero dekoracija, į kurią supiltas alkoholinis gėrimas „Kavalan Single Malt“. Departamentas neįvertino aplinkybės, kad būtent pats E. Š. į tuščią stiklinį kaukolės formos butelį supylė minėtą alkoholinį gėrimą ir tai padarė ne ketindamas jį pardavinėti, o panaudoti kaukolės formos butelį kaip baro dekoraciją. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas neįvertino aplinkybės, jog yra išsaugota originali šio alkoholinio gėrimo tara, t. y. stiklinis butelis su banderole, kurią esant poreikiui galėtų pateikti. Pareiškėjas teigė, kad 2018 m. gegužės 14 d. daiktų paėmimo protokole yra užfiksuota, jog minėto alkoholinio gėrimo talpa yra apie 0,7 l ir atkreipė dėmesį, kad toks pat tūris yra ir alkoholinio gėrimo „Kavalan Single Malt“, kuris perpiltas į stiklinį kaukolės formos butelį. Pareiškėjas pažymėjo, jog tai patvirtina paaiškinime E. Š. nurodytą aplinkybę, kad minėtu alkoholiniu gėrimu nebuvo prekiaujama.

3. Pareiškėjas tvirtino, kad aktyvius veiksmus atliko baro vadovas E. Š., todėl atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai nustatė, kad už Įstatymo pažeidimą atsakingas pareiškėjas. Šiuo atveju baro vadovas veikė prieš pareiškėjo interesus ir viršijo jam suteiktus įgaliojimus, todėl tokie veiksmai negali užtraukti atsakomybės pareiškėjui. Pareiškėjas nurodė, kad baro vadovas supažindintas su 2017 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. DS-12 patvirtintais barmeno pareiginiais nuostatais, pareiškėjas, kaip ūkio subjektas, turintis prekybos alkoholiniais gėrimais licenciją, ėmėsi priemonių ir informavo darbuotojus, kad būtina laikytis teisės aktų reikalavimų.

4. Pareiškėjas teigė, kad E. Š. paaiškinimuose nurodė, jog trijų skirtingų rūšių 0,2 l talpos „The Bitter Truth“ alkoholinių lašų buteliukus jis pats atsinešė į darbo vietą, siekdamas eksperimentuoti kurdamas naujus kokteilius arba tobulindamas jau esamus, alkoholiniai lašai nebuvo naudojami kavinės veikloje ir kaip alkoholiniai gėrimai pardavinėjami kavinės klientams. Departamentas neįvertino aplinkybės, kad alkoholiniai lašai yra skirti alkoholiniam skoniui išgauti, bet ne atskiram naudojimui. Pareiškėjas akcentavo, kad alkoholinį gėrimą baro vadovas į darbo vietą atsinešė ne vykdydamas darbo sutartyje numatytas funkcijas, o savo asmeniniams poreikiams be pareiškėjo vadovo sutikimo, todėl sankcija už padarytus Įstatymo pažeidimus turi būti taikoma ne pareiškėjui, o baro vadovui E. Š., kuris savavališkai atsinešė į darbo vietą savo asmeniniams tikslams alkoholinius gėrimus, neturinčius jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų ir laikė juos darbo vietoje. Pareiškėjas teigė, kad Departamentas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, juos vertino ne visų įrodymų ir aplinkybių kontekste, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Nutarimą.

5. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad vadovaudamasis 2018 m. gegužės 14 d. faktų fiksavimo protokolu Nr. ATK2-124 su priedais bei surinkta medžiaga, nustatė, jog pareiškėjas, jam priklausančioje kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (toliau – kavinė), laiko ir parduoda alkoholinius gėrimus, kuriems nepateikti juridinę galią turintys privalomi įsigijimo arba gabenimo dokumentai, alkoholinius gėrimus, kurie nepaženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiu ženklu – banderole (toliau – ir banderolė) ir kurių ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų.

7. Departamentas nurodė, kad 2018 m. gegužės 14 d. nuo 16.10 iki 18.00 val. darbuotojai atliko pareiškėjo patikrinimą ir nustatė, kad kavinėje parduodamas ir laikomas alkoholio produktas, supiltas į stiklinį grafiną, kurio viduje yra kaukolės formos ertmė. Patikrinime dalyvavęs pareiškėjo darbuotojas nurodė, kad grafine yra supiltas alkoholinis gėrimas – burbonas. Pagal 2018 m. birželio 4 d. Muitinės laboratorijos tyrimo protokolą Nr. 18MLT1000 (toliau – Protokolas), parduodamas ir laikomas alkoholio produktas turi brendžio tipo gėrimams būdingų savybių, todėl priskiriamas spiritinio gėrimo – brendžio kategorijai. Jo tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 39,94 proc. alk. tūrio. Patikrinimo metu minėtas alkoholinis gėrimas laikomas ir parduodamas baro lentynoje stikliniame grafine, nepaženklintas banderole, jo ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų bei nepateikti juridinę galią turintys privalomi įsigijimo arba gabenimo dokumentai. Patikrinimo metu taip pat nustatė, kad pareiškėjo kavinėje parduodami ir laikomi pradėti pilstyti alkoholiniai gėrimai – vienas butelis alkoholinio gėrimo „The Bitter Truth Tonic Bitters“ (0,2 litro talpos, 43 proc. alk. tūrio), vienas butelis alkoholinio gėrimo „The Bitter Truth Jerry Thomas“ (0,2 litro talpos, 30 proc. alk. tūrio), vienas butelis alkoholinio gėrimo „The Bitter Truth Crede Bitters“ (0,2 litro talpos, 39 proc. alk. tūrio), kuriems nepateikti juridinę galią turintys privalomi įsigijimo arba gabenimo dokumentai. Atsakovas teigė, kad nurodytais veiksmais pareiškėjas pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 6 punktų, 2 dalies 2, 3, 5 punktų reikalavimus, todėl Departamentas Nutarimu skyrė 289 Eur baudą, konfiskavo alkoholinius gėrimus, nurodytus 2018 m. gegužės 14 d. daiktų paėmimo protokole, dalį, grąžintą po Muitinės laboratorijos atlikto tyrimo bei alkoholinius gėrimus, nurodytus 2018 m. gegužės 14 d. materialinių vertybių atsakingo saugojimo akte Nr. ATK2-124 bei įpareigojo pateikti alkoholinius gėrimus Departamentui.

8. Atsakovas teigė, kad teisinė argumentacija detaliai išdėstyta skundžiamame Nutarime, kuriame nuosekliai aprašyta ir įvardinta, kokiu pagrindu pareiškėjui taikyta atsakomybė už Įstatymo reikalavimų nesilaikymą. Departamento tarnautojai, atlikę patikrinimą, alkoholinius gėrimus rado pareiškėjo kavinėje, todėl Nutarime pagrįstai inkriminuojamas ne tik alkoholinių gėrimų laikymas, bet ir pardavimas, pažeidžiant Įstatymo reikalavimus. Departamentas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad 2016 m. lapkričio 16 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaita faktūra serija DUA Nr. 02530 (toliau – PVM sąskaita faktūra) patvirtina alkoholinio gėrimo įsigijimą, nes pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti įvairių pavadinimų viskiai ir romas, tačiau ne brendis, kaip nustatė Muitinės laboratorija Protokole. Atsakovas nurodė, jog jei alkoholinį gėrimą Muitinės laboratorija ir būtų priskyrusi viskio kategorijai, minėta PVM sąskaita faktūra nepatvirtintų alkoholinių gėrimų įsigijimo, kadangi rastas stiklinis grafinas su alkoholio produktu buvo nustatyta tvarka nepaženklintas, be nustatyto pavyzdžio banderolių. Gėrimas buvo butelyje be alkoholinio gėrimo pavadinimo, sudedamųjų dalių, nenurodyta alkoholinio gėrimo partija, leidžianti identifikuoti ir susieti alkoholinį gėrimą su pareiškėjo pateiktais įsigijimo dokumentais. Atsakovas tvirtino, kad nėra galimybių įsitikinti ir patikrinti, ar tai tas pats gėrimas, kuris nurodytas pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje.

9. Departamentas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad jo darbuotojas veikė viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, pažeisdamas darbdavio nurodytą tvarką. Atsakovas nurodė, kad darbuotojas darbo santykiais yra susijęs su pareiškėju ir pažeidimo padarymo metu veikė jo vardu ir interesais. Atsakovas pažymėjo, kad jis darbo ar kitų tarp darbuotojo ir darbdavio susiklosčiusių santykių nenagrinėja. Pareiškėjas pažeidė Įstatyme nurodytus draudimus, kurių nustatymas yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 6 punktų, 2 dalies 2, 3, 5 punktų reikalavimai yra formalaus pobūdžio, pažeidimui kilti pakanka nustatyti jo faktines aplinkybes. Atsakovas pabrėžė, kad nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, rasti alkoholiniai gėrimai neatitinka Įstatymo reikalavimų, o tai sudaro pagrindą pareiškėjo atsakomybei už šių Įstatymo reikalavimų pažeidimą kilti.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Dėdė Semas“ skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjui yra išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Departamento direktorius 2018 m. gegužės 11 d. pavedė atsakovo darbuotojams patikrinti kaip pareiškėjas laikosi teisės aktų, reglamentuojančių veiklą, susijusią su alkoholio ir tabako kontrolės įgyvendinimu. Departamento 2018 m. birželio 12 d. protokole, vadovaujantis Departamento 2018 m. gegužės 14 d. faktų fiksavimo protokolu Nr. ATK2-124 su priedais, nustatyta, kad pareiškėjas kavinėje laiko ir parduoda alkoholinius gėrimus, kuriems nepateikti juridinę galią turintys privalomi įsigijimo arba gabenimo dokumentai, alkoholinius gėrimus, kurie nepaženklinti banderole ir kurių ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų. 2018 m. gegužės 14 d. laikotarpiu nuo 16.10 val. iki 18.00 val. atsakovo darbuotojams atliekant kavinės patikrinimą, buvo nustatyta, jog joje parduodamas ir laikomas alkoholio produktas, supiltas į stiklinį grafiną, kurio viduje yra kaukolės formos ertmė.

Patikrinime dalyvavęs pareiškėjo darbuotojas nurodė, kad grafine yra supiltas alkoholinis gėrimas – burbonas. Pagal Protokolą parduodamas ir laikomas alkoholio produktas turi brendžio tipo gėrimams būdingų savybių: spalvos, kvapo, antrinių fermentacijos produktų, identifikuoti ąžuolo taninai, todėl jis priskiriamas spiritinio gėrimo – brendžio kategorijai. Jo tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 39,94 proc. alkoholio tūrio. Patikrinimo metu minėtas alkoholinis gėrimas buvo laikomas ir parduodamas baro lentynoje stikliniame grafine, nepaženklintas banderole.

Jo ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų, nepateikti juridinę galią turintys privalomi įsigijimo arba gabenimo dokumentai. Taip pat patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo kavinėje parduodami ir laikomi pradėti pilstyti alkoholiniai gėrimai, t. y. vienas butelis alkoholinio gėrimo „The Bitter Truth Tonic Bitters“ (0,2 litro talpos, 43 proc. alk. tūrio), vienas butelis alkoholinio gėrimo „The Bitter Truth Jerry Thomas“ (0,2 litro talpos, 30 proc. alk. tūrio), vienas butelis alkoholinio gėrimo „The Bitter Truth Crede Bitters“ (0,2 litro talpos, 39 proc. alk. tūrio), kuriems nepateikti juridinę galią turintys privalomi įsigijimo arba gabenimo dokumentai.

Nutarime atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 6 punktų, 2 dalies 2, 3 ir 5 punktų reikalavimus, todėl jam skyrė 289 Eur baudą, konfiskavo alkoholinius gėrimus, nurodytus 2018 m. gegužės 14 d. daiktų paėmimo protokole, dalį, grąžintą po Muitinės laboratorijos atlikto tyrimo bei alkoholinius gėrimus, nurodytus 2018 m. gegužės 14 d. materialinių vertybių atsakingo saugojimo akte Nr. ATK2-124 bei įpareigojo pateikti pastaruosius alkoholinius gėrimus Departamentui.

12. Teismas nurodė, kad Spiritinių gėrimų gamybos, tvarkymo ir prekinio pateikimo techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 3D-139 ir 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinančiame Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 yra nustatyti ženklinimo reikalavimai, analizavo Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2–3, 6 punktų, 2 dalies 2–3, 5 punktų nuostatas bei pažymėjo, kad alkoholinių gėrimų ženklinimo banderolėmis tvarka nustatyta Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408. Vadovaudamasis minėtais teisės aktais, teismas nurodė, kad ženklinant maisto produktus (įskaitant alkoholinius gėrimus), parduodamus Lietuvos Respublikoje, privaloma lietuvių kalba nurodyti maisto produkto pavadinimą, sudedamųjų dalių sąrašą, grynąjį kiekį, minimalų tinkamumo vartoti terminą arba nuorodą „Tinka vartoti iki ... (data)“ ir kt.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neginčijo nustatytų aplinkybių, kad kavinėje buvo rasti 2018 m. gegužės 14 d. daiktų paėmimo protokole bei 2018 m. gegužės 14 d. materialinių vertybių atsakingo saugojimo akte Nr. ATK2-124 nurodyti alkoholiniai gėrimai, kurie neatitiko Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 6 punktų, 2 dalies 2, 3 ir 5 punktų reikalavimų, tačiau nesutiko su atsakovo atliktu aplinkybių vertinimu ir savo poziciją, jog alkoholiniais gėrimais nebuvo prekiaujama, grindė PVM sąskaita faktūra, kuri patvirtina alkoholinio gėrimo, nurodyto 2018 m. gegužės 14 d. daiktų paėmimo protokole, įsigijimą.

14. Teismas vertino tai, jog Protokole tyrimui pateiktas alkoholinis produktas buvo priskirtas brendžio kategorijai, PVM sąskaitoje faktūroje nėra užfiksuota, kad buvo įsigyta brendžio, kavinės patalpose rastas stiklinis grafinas su alkoholio produktu buvo be ženklinimo rekvizitų ir sutiko su atsakovo pozicija, kad nėra galimybių patikrinti, ar tai tas pats gėrimas, kuris buvo nurodytas PVM sąskaitoje faktūroje. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie paneigtų Protokole užfiksuoto rasto alkoholio priskyrimą brendžio kategorijai.

15. Teismas, įvertinęs pareiškėjo teiginius, kad pareiškėjo darbuotojas veikė viršydamas suteiktus įgaliojimus, pažeidė nustatytą tvarką, byloje pateiktus papildomus duomenis, baro vadovo E. Š. paaiškinimą darė išvadą, kad pareiškėjo samdomas darbuotojas yra būtent pareiškėjo darbuotojas ir pažeidimo padarymo metu veikė jo interesais. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas yra licencijos turėtojas, todėl būtent jam tenka atsakomybė už Įstatymo reikalavimų pažeidimą, o pareiškėjo argumentai, kad darbuotojas pažeidė pareiškėjo nustatytą tvarką, nepaneigia padaryto pažeidimo. Teismas nusprendė, jog aplinkybė, ar darbuotojas veikė su vadovo žinia, ar ne, nepašalina pareiškėjo atsakomybės, todėl pareiškėjo skundo argumentus, kad Departamentas neanalizavo pareiškėjo kaltės, pripažino teisiškai nereikšmingais.

16. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodė, kad licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojo atsakomybei už Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 6 punktų, 2 dalies 2, 3 ir 5 punktų reikalavimų pažeidimus atsirasti pakanka nustatyti pažeidimų, numatytų šių Įstatymo normų dispozicijoje, faktą, atsižvelgė į tai, kad 2018 m. gegužės 14 d. daiktų paėmimo protokole bei 2018 m. gegužės 14 d. materialinių vertybių atsakingo saugojimo akte Nr. ATK2-124 nurodyti alkoholiniai gėrimai, kurie neatitinka Įstatymo reikalavimų, buvo rasti pareiškėjo kavinėje, ir nusprendė, kad Nutarimu pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai taikyta atsakomybė. Teismas taip pat nusprendė, kad Departamentas, skirdamas baudą pareiškėjui, laikėsi baudos skyrimo taisyklių, o paskirta minimali bauda yra adekvati ir proporcinga pareiškėjo padarytam pažeidimui.

III. 17. Pareiškėjas UAB „Dėdė Semas“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas, nes teismas, žinodamas teisę ir turėdamas būti aktyvus, nepagrįstai netaikė aktualių materialiosios teisės normų, reglamentuojančių Įstatymo pagrindu nagrinėjamų bylų ir baudų skyrimo senaties terminus, tinkamai neįsigilino į bylos esmę, neatskleidė visų reikšmingų aplinkybių teisingam bylos išnagrinėjimui arba juos neteisingai interpretavo, o tai lėmė skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

19. Pareiškėjas remiasi Įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, 35 straipsnio 1 dalimi, nurodo, kad atsakovas 2018 m. gegužės 14 d., atlikęs pareiškėjo kavinės patikrinimą iš karto nustatė Įstatymo pažeidimus, tačiau Nutarimą priėmė 2018 m. rugpjūčio 2 d., t. y. praėjus daugiau nei 2 mėnesiams nuo pažeidimo nustatymo dienos, praleidęs baudos skyrimo senaties terminą. Pareiškėjas pažymi, kad prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (savo iniciatyva), tačiau nagrinėjamu atveju teismas šių aplinkybių nepatikrino. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad praleidus senaties terminą, jam negalėjo būti skiriama bauda, todėl Nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir turi būti panaikintas.

20. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis pardavinėjo rastus alkoholinius gėrimus. Pareiškėjas pakartoja skunde nurodytas aplinkybes apie stiklinio grafino kaip dekoracijos paskirtį ir pabrėžia, kad šį faktą patvirtina jo radimo aplinkybės – grafinas nebuvo paženklintas jokiais skiriamaisiais ženklais, banderolėmis, ant jo nebuvo nurodytas gėrimo, esančio viduje, pavadinimas, sudėtis, gaminimo partija, alkoholio tūris, kaina ir kita paprastai privaloma pateikti informacija, jeigu toks gėrimas būtų pardavinėjamas. Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad alkoholinis gėrimas esantis grafine buvo pardavinėjamas, t. y. nebuvo nustatyta, jog šis alkoholinis gėrimas buvo parduotas bent vienam pareiškėjo klientui. Pareiškėjas pažymi, kad nebuvo įrodyta pažeidimo sudėtis, kad jis neteisėtai prekiavo aptariamu alkoholiniu gėrimu, nesilaikydamas Įstatyme nustatytos tvarkos. Pareiškėjas teigia, kad Departamentui pateikė PVM sąskaitą faktūrą bei nurodė, kad turi išsaugojęs originalią alkoholinio gėrimo „Kavalan Single Malt“ tarą, t. y. stiklinį butelį su banderole, kuriame buvęs alkoholinis gėrimas buvo supiltas į grafiną, bet Departamentas turimos taros neapžiūrėjo, jos neištyrė, o teismas neanalizavo ir tinkamai neįvertino pareiškėjo vadovo bei baro vadovo paaiškinimų, besąlygiškai suabsoliutino Muitinės laboratorijos Protokolą, neįvertindamas to, kad Protokolu nebuvo paneigta aplinkybė, jog rastas alkoholinis gėrimas tikrai nėra „Kavalan Single Malt“. Pareiškėjas pabrėžia, kad minėto alkoholinio gėrimo gamintojas šį gėrimą klasifikuoja kaip viskį, tačiau pagal viešai prieinamus duomenis jis kartu turi tam tikrų brendžio tipo gėrimams būdingų savybių, todėl būtent Departamentas, o ne pareiškėjas turi įrodyti, kad grafine esantis alkoholinis gėrimas tikrai nėra „Kavalan Single Malt“.

21. Teismas nepagrįstai sutapatino pareiškėjo darbuotojo savavališkai atliktus veiksmus su pareiškėjo veiksmais. Pareiškėjas pabrėžia, kad jam teisėtai galėjo būti inkriminuojamas Įstatymo pažeidimas tik tuo atveju, jei būtų buvę nustatyta, jog baro vadovas, padaręs pažeidimą, veikė intra vires – pagal savo kompetenciją ir laikydamasis juridinio asmens nurodymų; egzistuotų subjektyvi pareiškėjo kaltė dėl tokių baro vadovo veiksmų. Pareiškėjas pabrėžia, kad nei Departamentas, nei teismas nenagrinėjo baro vadovo veiksmų. Pareiškėjas nurodo, kad nelogiška teismo pozicija, jog pareiškėjas visais atvejais turi būti atsakingas už savo darbuotojų veiksmus, net jeigu jie viršija savo įgaliojimus.

22. Pareiškėjas teigia, kad baro vadovas veikė prieš pareiškėjo interesus, t. y. žinodamas, kokia yra alkoholinių gėrimų laikymo, gabenimo, pardavimo tvarka, savavališkai atsinešė į darbo vietą savo alkoholinius gėrimus ir juos ten laikė. Baro vadovas šias aplinkybes pats pripažino, todėl pareiškėjas įsitikinęs, kad šiuo atveju jo veiksmuose nėra Įstatymo nuostatų pažeidimo sudėties, nes nebuvo pareiškėjo veiksmų, nukreiptų į neteisėtą veikimą, siekį neteisėtai laikyti, parduoti alkoholinius gėrimus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog rasti alkoholiniai gėrimai yra itin mažos talpos, o pareiškėjas, teisėtai parduodamas nemažus kiekius alkoholinių gėrimų, visiškai neturi tikslo neteisėtai laikyti ir pardavinėti itin mažo alkoholinių gėrimų kiekio, rizikuodamas prarasti licenciją. Pareiškėjas nurodo, kad teismas visiškai neįsigilino į pažeidimo situaciją, jos aplinkybes, neatliko logiško ir realiomis gyvenimo sąlygomis pagrįsto vertinimo.

23. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarime pažymėta, kad būtina analizuoti ne tik objektyvaus, bet ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, atskleidžiančias pareiškėjo santykį su pažeidimu ir teigia, kad būtent tai lėmė skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

24. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjo UAB „Dėdė Semas“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

25. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių naujų argumentų, Departamento teisinė argumentacija bei faktinės aplinkybės yra detaliai išdėstytos Nutarime bei pirminiame atsiliepime į skundą, kuriame nuosekliai ir išsamiai aprašyti faktiniai ir teisiniai pagrindai, kuriais vadovaujantis pareiškėjui buvo taikyta atsakomybė už Įstatymo reikalavimų nesilaikymą.

26. Atsakovas kritiškai vertina pareiškėjo argumentą, jog nutarimas priimtas praleidus Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą 2 mėnesių terminą ir nurodo, kad pareiškėjas ignoruoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, susijusią su minėtos Įstatymo nuostatos aiškinimu. Departamentas nurodo, kad Nutarimą priėmė nepažeisdamas Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo skirti ekonominę sankciją ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau keip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Atsakovas teigia, kad ekonominė sankcija pareiškėjui skirta pagal 2018 m. birželio 12 d. protokolą Nr. ATK2-145.

27. Atsakovas nesutinka, kad pareiškėjo darbuotojas veikė ne pareiškėjo interesais ir pabrėžia, kad samdomas darbuotojas darbo santykiais yra susijęs su pareiškėju ir pažeidimo padarymo metu veikė jo vardu ir interesais. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-830/2004 ir teigia, kad licencijos turėtojas yra pareiškėjas, todėl jis turėjo užtikrinti, kad nebūtų pažeistas draudimas.

28. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo dėstomas vienos iš subjektyviosios pažeidimo pusės dalies – kaltės – pasireiškimas pažeidimo kvalifikavimui juridinės reikšmės neturi. Atsakovas pabrėžia, kad juridinio asmens kaltė gali būti tik normatyvinė ir nustatoma, nurodant jam pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo veiklą. Atsakovas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad 2018 m. gegužės 14 d. daiktų paėmimo protokole bei 2018 m. gegužės 14 d. materialinių vertybių atsakingo saugojimo akte nurodyti alkoholiniai gėrimai rasti pareiškėjo kavinėje, alkoholiniai gėrimai neatitinka Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 6 punktų, 2 dalies 2, 3 ir 5 punktų reikalavimų, o tai yra pagrindas pareiškėjo atsakomybei kilti.

29. Atsakovas pažymi, kad Departamento darbuotojai alkoholinius gėrimus rado pareiškėjo kavinėje, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad alkoholiniai gėrimai prekybos vietose yra laikomi vienu tikslu – juos parduoti, todėl alkoholinių produktų laikymo turint tikslą juos parduoti prasmė (tuo atveju, kai šie produktai gauti ir laikomi jų prekybos vietose) sutampa su tokių produktų laikymu taikymo prasme (žr., pvz., 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1186/2007; 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012). Departamentas teigia, kad teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas ne tik laikė, bet ir pardavė alkoholinius gėrimus, pažeidžiant Įstatymo reikalavimus.

30. Atsakovas teigia, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog teismas neteisingai vertino alkoholinių gėrimų įsigijimo dokumentus bei pareiškėjo paaiškinimus. Atsakovas teigia, jog net jeigu alkoholinį gėrimą Muitinės laboratorija būtų priskyrusi viskio kategorijai, PVM sąskaita faktūra nepatvirtintų alkoholinių gėrimų įsigijimo, kadangi rastas stiklinis grafinas su alkoholio produktu buvo be ženklinimo rekvizitų, taigi nėra jokių galimybių įsitikinti ir patikrinti, ar tai tas pats gėrimas, kuris nurodytas pareiškėjo pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 31. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Nutarimo taikyti ekonomines sankcijas ūkio subjektui – pareiškėjui už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus.

32. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, jį atmetė, konstatavęs, kad, vadovaujantis teismų praktika ir Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 6 punktų, 2 dalies 2, 3 ir 5 punktų nuostatomis, skundžiamas Nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

33. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir savo skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodydamas tik tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo argumentus, susijusius su Departamento Nutarimo neteisėtumu ir nepagrįstumu, nepagrįstai netaikė aktualių materialiosios teisės normų, reglamentuojančių Įstatymo pagrindu nagrinėjamų bylų ir baudų skyrimo senaties terminus, tinkamai neįsigilino į bylos esmę, neatskleidė visų reikšmingų aplinkybių teisingam bylos išnagrinėjimui arba juos neteisingai interpretavo, o tai lėmė skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

34. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017; 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1640-756/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018 ir kt.).

36. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kurių nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismo proceso metu, t. y. kad Nutarimas priimtas praleidus Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą 2 mėnesių terminą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas savo skundo negrindė aktualiomis materialiosios teisės normomis, reglamentuojančiomis Įstatymo pagrindu nagrinėjamų bylų ir baudų skyrimo senaties terminus, dėl ko šie apeliacinio skundo argumentai nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, šios faktinės aplinkybės apeliacinės instancijos teisme taip pat nenagrinėtinos.

37. Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. To paties Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas.

38. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalies 2 punktas (2012 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-2103 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.) draudžia parduoti, laikyti, gabenti alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalies 3 punktas draudžia parduoti, laikyti, gabenti alkoholinius gėrimus (išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento), nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderolėmis.

39. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 2 dalies 5 punktas draudžia parduoti, laikyti, gabenti alkoholinius gėrimus, kurių ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų.

40. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad 2018 m. gegužės 14 d. daiktų paėmimo protokole bei 2018 m. gegužės 14 d. materialinių vertybių atsakingo saugojimo akte nurodyti alkoholiniai gėrimai rasti pareiškėjo kavinėje, o alkoholiniai gėrimai neatitinka Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 6 punktų, 2 dalies 2, 3 ir 5 punktų reikalavimų, todėl ši aplinkybė, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra pagrindas pareiškėjo atsakomybei kilti.

41. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino pareiškėjo darbuotojo savavališkai atliktus veiksmus su pareiškėjo veiksmais, todėl atsakovas nepagrįstai nubaudė pareiškėją, taip pat nepagrįstai nevertino ir netyrė aplinkybių, kad rastais gėrimais pareiškėjo kavinės patalpose nebuvo prekiaujama, teisėjų kolegija pažymi, kad šios pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės paties pažeidimo kvalifikavimui teisinės reikšmės neturi, į tokių faktinių aplinkybių visumą gali būti atsižvelgiama sprendžiant dėl skirtinos sankcijos dydžio.

42. Kaip matyti iš anksčiau minėtų Įstatymo nuostatų (nutarties 37–39 p.), jose ūkio subjektams nustatytas draudimas parduoti ar laikyti atitinkamų reikalavimų neatitinkančius alkoholinius gėrimus, taigi, pati pažeidimo sudėtis yra formali. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimas turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Įstatymo reikalavimų.

Todėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimas turėtojo atsakomybei už atitinkamus Įstatymo nuostatų reikalavimus atsirasti pakanka nustatyti pažeidimo, numatyto šių įstatymo normų dispozicijoje, faktą (žr., pvz., mutatis mutandis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-159/2008; 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858–1561/2010). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais (žr., pvz., 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8222732/2011).

Toks Įstatymo nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1038/2009; 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858–1561/2010).

Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Įstatymo reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012).

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovas nepagrįstai konstatavo Įstatymo nuostatų, draudžiančių parduoti Įstatymo reikalavimus neatitinkančius alkoholio produktus, pažeidimą, nes nebuvo įrodytas pardavimo faktas. Teisėjų kolegija tokį pareiškėjo argumentą atmeta ir pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog alkoholinių produktų laikymo turint tikslą juos parduoti prasmė (tuo atveju, kai šie produktai gauti ir laikomi jų prekybos vietos) Įstatymo taikymo prasme sutampa su tokių produktų laikymu, todėl konkrečiu atveju nebūtina nustatyti prekių pardavimo faktą (žr., pvz., 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1186/2007).

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje inicijuoto ginčo faktinius ir teisinius aspektus, byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo abejoti, jog nustatant ir konstatuojant Įstatymo pažeidimus, buvo padarytos nepagrįstos išvados dėl pareiškėjo atsakomybės. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo nurodytus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

45. Atmestini ir pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė pareigos motyvuoti priimtą sprendimą. Iš ginčijamo teismo sprendimo matyti, kad jame išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės, nurodytas bylai reikšmingas teisinis reguliavimas, jis tinkamai pritaikytas faktinėms bylos aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Pirmosios instancijos teismo sprendime pasisakyta dėl visų esminių pareiškėjo argumentų, o iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas suprato priimto sprendimo esmę, jo priėmimo motyvus, taigi nėra pagrindo teigti, kad buvo apribota teisė į apeliaciją. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą Ruiz Torija prieš Ispaniją (A serija, Nr. 303-A) laikomasi nuostatos, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis neįtvirtina nacionalinių teismų pareigos išsamiai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos motyvuoti priimamą teismo sprendimą apimtis priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Byloje vertinamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota bylose, kurios pagal faktines aplinkybes yra artimos šios bylos aplinkybėms. Taigi nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą sprendimą.

46. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

47. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dėdė Semas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Arūnas Dirvonas Milda Vainienė