779b2d49-4cec-4208-8f7e-0a9530d7a80b · Vilniaus apygardos teismas

 Civilinė byla Nr. e2A-2131-1187/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09330-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 2.8.2.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20.

(S)

VILNIAUS apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, RÅ«tos Latvelės ir Ievos Navickaitės-Sakalauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės (ieÅ¡kovės) uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieÅ¡kinį atsakovui D. T. (D. T.) dėl skolos, palÅ«kanų, sutarties sudarymo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ieÅ¡kovė, apeliantė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo D. T. (D. T.) (toliau – atsakovas) 73,40 Eur negrÄ Å¾into kredito, 22,40 Eur mokėjimo palÅ«kanų, 12,88 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 34,38 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. gruodžio 18 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. birželio 16 d.) pagal anuiteto metodu sudarytÄ sutarties grafikÄ , 12 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ (toliau – pradinė kreditorė) ir atsakovas 2021 m. birželio 16 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-d6g6wcf9 (toliau – Sutartis), kuria atsakovui suteiktas 75 Eur vartojimo kreditas 24 mėn. terminui bei pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti suteiktÄ vartojimo kreditÄ ir sumokėti bendrÄ vartojimo kredito kainÄ (vartojimo kredito mokestį): 60,84 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų (metinė palÅ«kanų norma: 65 proc.) ir 13,44 Eur Sutarties sudarymo mokesčio Sutarties specialiosiose sÄ lygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų, pradinė kreditorė 2021 m. gruodžio 18 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Sutartį, atsakovas kredito negrÄ Å¾ino. Tarp pradinės kreditorės ir ieÅ¡kovės 2021 m. gegužės 19 d. sudaryta periodine reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-05/01, pradinė kreditorė perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teises į atsakovo skolÄ . IeÅ¡kovė 2022 m. sausio 24 d. praneÅ¡imu informavo atsakovÄ apie reikalavimo teisių į jo skolÄ perleidimÄ .

3. Atsakovas D. T. (D. T.) per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 21 d. sprendimu už akių ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir nusprendė: 1) pripažinti nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2021 m. birželio 16 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-d6g6wcf9 bendrųjų sÄ lygų 6.2 punkte įtvirtintÄ sÄ lygÄ ; 2) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 73,40 Eur negrÄ Å¾into kredito, 22,40 Eur mokėjimo palÅ«kanų, 3,14 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 34,38 Eur negautas pajamų bei 247,52 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; 3) kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti; 4) priteisti iÅ¡ atsakovo 12,38 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovo 2021 m. birželio 16 d. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-d6g6wcf9. Pradinė kreditorė suteikė atsakovui 75,00 Eur vartojimo kreditÄ 24 mėn. terminui (galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas 2023 m. birželio 16 d.), metinė palÅ«kanų norma 65,00 proc., kredito mokestis (mokėjimo palÅ«kanos) 60,84 Eur, Sutarties sudarymo mokestis 0,56 Eur/mėn. (Sutarties bendrųjų sÄ lygų 1.18 p.), iÅ¡ viso 13,44 Eur. Atsakovas tinkamai nevykdė prievolių pagal Sutartį, atlikęs vienÄ Ä¯mokÄ nustojo mokėti, negrÄ Å¾ino pradinei kreditorei 73,40 Eur dydžio kredito. Dėl to teismas reikalavimÄ priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 73,40 Eur dydžio negrÄ Å¾intÄ kreditÄ tenkino.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad nuo prievolių įvykdymo termino praleidimo dienos (2021 m. rugpjūčio 16 d.) iki Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. gruodžio 18 d.) susidarė 22,40 Eur mokėjimo palūkanų įsiskolinimas, priteisė ieškovei iš atsakovo 22,40 Eur mokėjimo palūkanų už laikotarpį nuo prievolių įvykdymo termino praleidimo dienos (2021 m. rugpjūčio 16 d.) iki Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. gruodžio 18 d.).

7. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo nurodė, kad nutraukus Sutartį, Å¡alių nesieja prievoliniai, sutartiniai santykiai, sutarties sudarymo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl ieÅ¡kovės teisėtas lÅ«kestis apima tik iki Sutarties nutraukimo dienos skaičiuotinÄ sutarties sudarymo mokestį – 3,14 Eur (0,56 Eur x 5 mėnesinės įmokos (2-6 įmoka) + 5 įmoka 0,56 Eur x 30 d. x 18 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 3,14 Eur sutarties sudarymo mokesčio.

8. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, dėl atsakovo neteisėto neveikimo nevykdant prievolių pagal Sutartį, ieÅ¡kovė (įgijusi iÅ¡ pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę į atsakovo skolÄ ) patyrė nuostolių, t. y. negavo mokėjimo palÅ«kanų, kurias gautų atsakovui tinkamai vykdant Sutartį. Todėl teismas sprendė, kad atsakovui taikytina sutartinė atsakomybė, iÅ¡ jo priteisiant ieÅ¡kovei 34,38 Eur negautų pajamų, kurias ji pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei Sutartis bÅ«tų įvykdyta tinkamai.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad pradinė kreditorė su atsakovu individualiai aptarė Sutarties 6.2 p., kuris numato 12 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiÅ¡ko grÄ Å¾inimo, taip pat, kad atsakovui buvo tinkamai atskleista, jog pažeidus Sutartį (sutartinės prievolės įvykdymo terminÄ ), atsakovui bus skaičiuojamos Å¡ios palÅ«kanos.

10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Sutarties bendrųjų sÄ lygų 6.2 punkte numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, t. y. Sutartyje nustatytos 12 proc. dydžio metinės palÅ«kanos, neatitinka teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principų, suteikia ieÅ¡kovei perdėtÄ pranaÅ¡umÄ vartotojo (atsakovo) atžvilgiu, todėl yra pagrindas minėtÄ sutartinę nuostatÄ laikyti nesÄ Å¾ininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento.

III. Apeliacinio skundo argumentai

11. IeÅ¡kovė (apeliantė) UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu praÅ¡o: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. sprendimÄ už akių dalyje dėl 12 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteisimo ir priteisti apeliantei iÅ¡ atsakovo 12 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; 2) kitÄ sprendimo už akių dalį palikti nepakeistÄ ; 3) pakeisti sprendimÄ už akių dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir priteisti apeliantei iÅ¡ atsakovo 263 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme; 4) priteisti apeliantei iÅ¡ atsakovo 22 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:

11.1. Teismas, vertindamas praÅ¡omų priteisti metinių procesinių palÅ«kanų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio Å¡alies, interesų apsaugos principu, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Pažymėtina, kad atsakovas, sudarydamas Sutartį, prisiėmė Sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymÄ .

11.2. Ä®statymai leidžia Å¡alims susitarti dėl didesnių palÅ«kanų dydžio, nei 5 proc., todėl nagrinėjamu atveju Å¡alys Sutarties 6.2 punktu susitarė dėl 12 proc. dydžio procesinių palÅ«kanų. Numatytas 12 procentų dydžio metinių procesinių palÅ«kanų dydis neprieÅ¡tarauja Sutarties bendrųjų sÄ lygų dalies nuostatoms (Å¡alių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo ne tik, kad mažinti, bet ir apskritai nepriteisti iÅ¡ atsakovo 12 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, nes tokia delspinigių norma užtikrina Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir nelaikytina neprotingai didele.

11.3. Atsakovas, pasirinkdamas sudaryti Sutartį, susipažino, suprato ir sutiko su Sutarties sÄ lygomis, tame tarpe ir Sutartyje numatytu procesinių palÅ«kanų dydžiu jam tinkamai nevykdant Sutarties ir kreditoriui pasikreipus į teismÄ dėl tinkamo įsipareigojimų nevykdymo. SÄ lyga atsakovui buvo aiÅ¡ki, suprantama bei jam priimtina, atsakovas sudarydamas Sutartį nepareiÅ¡kė jokių prieÅ¡taravimų.

11.4. Teismas neįvertino visų apeliantės aukščiau paminėtų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ , kuris privalo bÅ«ti pakeistas. Å alys laisva susitarė dėl tokio dydžio procesinių palÅ«kanų ir teismas ne tik, kad bÅ«tų sumažinęs praÅ¡omas priteisti procesines palÅ«kanas iki 5 proc., bet jų visai nepriteisė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria vartojimo kredito sutarties sÄ lyga, numatanti 12 proc. dydžio procesinių palÅ«kanų mokėjimÄ , teismo pripažinta nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia ab initio (nuo sutarties sudarymo momento) bei atsižvelgiant į tai ieÅ¡kovės reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl procesinių palÅ«kanų nepriteisimo, vartojimo kredito sutarties sÄ lygÄ numatančiÄ 12 proc. procesinių palÅ«kanų dydį pripažinus nesÄ Å¾ininga

14. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria reikalavimas dėl 12 proc. dydžio procesinių palÅ«kanų priteisimo atmestas visa apimtimi ir ieÅ¡kovės reikalavimÄ Å¡ioje dalyje tenkinti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentais.

15. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Kai palÅ«kanų dydį nustato įstatymai, Å¡alys gali raÅ¡tu susitarti ir dėl didesnių palÅ«kanų, jeigu toks susitarimas neprieÅ¡tarauja įstatymams ir sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

16. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad palÅ«kanos gali bÅ«ti dvejopo pobÅ«džio – palÅ«kanos, atliekančios mokėjimo funkcijÄ (tai užmokestis už pinigų skolinimÄ ; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palÅ«kanos) ir kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimÄ ; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palÅ«kanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).

17. Kompensuojamosios palÅ«kanos ir jų dydis gali bÅ«ti nustatomi Å¡alių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymÄ (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Prie kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palÅ«kanos. Jų paskirtis – kompensuoti bÅ«simus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).

18. Nagrinėjamu atveju reikalavimÄ dėl 12 procentų dydžio metinių palÅ«kanų priteisimo ieÅ¡kovė grindė pradinės kreditorės UAB ,,BnP Finance“ (vartojimo kredito davėjos) ir atsakovo (vartojimo kredito gavėjo) sudarytos Sutarties bendrųjų sÄ lygų 6.2 punktu, kuriame nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to vartojimo kredito davėjui kreipusis į teismÄ dėl skolos priteisimo, Å¡alys susitaria, jog vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiÅ¡ko grÄ Å¾inimo. Taigi, pasinaudojant CK 6.37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybe Å¡alims susitarti, Å¡alių raÅ¡tu sudarytoje sutartyje nustatytos daugiau nei du kartus didesnės – 12 proc. dydžio – metinės procesinės palÅ«kanos, nei įtvirtintos įstatyme (5 proc.).

19. Kaip minėta, pagal CK 6.37 straipsnio 3 dalį, kai palÅ«kanų dydį nustato įstatymai, Å¡alys gali susitarti ir dėl didesnių palÅ«kanų, jeigu toks susitarimas neprieÅ¡tarauja įstatymams ir sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams. Vertinant ginčo atveju Sutartyje nustatytų 12 proc. dydžio procesinių palÅ«kanų dydžio atitiktį teisiniam reglamentavimui bei sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju vertinamos vartojimo kredito sutarties sÄ lygos, todėl aktualios ir papildomai taikytinos vartotojų teisių apsaugÄ Ä¯tvirtinančios teisės normos (CK XVIII1 skyrius).

20. Vartojimo sutarčių sÄ lygų sÄ Å¾iningumo kontrolė atliekama remiantis bendrosiomis CK normomis, reglamentuojančiomis nesÄ Å¾iningų vartojimo sutarčių sÄ lygų institutÄ (6.2284 straipsnis). CK 6.2284 straipsniu į nacionalinę teisę perkeliama 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyva 93/13/EEB dėl nesÄ Å¾iningų sÄ lygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB).

21. Pagal kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 32 punktas; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 38 punktas; 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 38–52 punktai). Teismo pareiga bÅ«ti aktyviam ir vertinti vartojimo sutarčių sÄ lygų sÄ Å¾iningumÄ savo iniciatyva įtvirtinta CK 6.2284 straipsnio 9 dalyje.

22. CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė – nesÄ Å¾iningomis laikomos vartojimo sutarčių sÄ lygos, kurios Å¡alių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sÄ Å¾iningumo reikalavimo pažeidimo iÅ¡ esmės pažeidžiama Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.

23. Taigi pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ nesÄ Å¾iningų sÄ lygų kontrolė: pirma, taikoma vartojimo sutartims; antra, taikoma tokioms sutarčių sÄ lygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. Pagal CK 6.2284 straipsnio 4 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sÄ lygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sÄ lygos nustatytos iÅ¡ anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad į CK 6.2284 straipsnio reguliavimo apimtį patenka standartinės sutartys, standartinės sutarčių sÄ lygos, taip pat kitos sutarčių sÄ lygos, jeigu vartotojas neturėjo realių galimybių daryti įtakos jų turiniui ir jos nebuvo individualiai suderėtos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-403/2020, 37 punktÄ ). Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sÄ lyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui.

24. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tam, kad vartojimo sutarties sÄ lygos bÅ«tų laikomos individualiai aptartomis ir joms nebÅ«tų taikoma sÄ Å¾iningumo kontrolė, turi bÅ«ti įvykdyti du reikalavimai: 1) verslininkas turi įrodyti, kad vartotojas turėjo galimybę derėtis (derybos faktiÅ¡kai vyko); 2) verslininkas turi įrodyti, kad derybų metu jis suteikė vartotojui realias ir protingas galimybes keisti sutarties turinį. Jei Å¡alių derybų metu sutarties sÄ lygų pakeitimai, naudingi vartotojui, nebuvo atlikti, verslininkas turi įrodyti, kad vartotojas pakeitimų atlikti nenorėjo, nors tam buvo sudarytos visos sÄ lygos, vartotojo reikalavimai buvo nepagrįsti arba vartotojas neturėjo tikslo pasiekti galutinį susitarimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-403/2020, 45, 46 punktai).

25. Remiantis teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, darytina iÅ¡vada, kad sutarties sÄ lygos pripažinimui individualiai aptarta nepakanka to, kad vartotojui bÅ«tų sudarytos sÄ lygos susipažinti su sutarties tekstu ir iÅ¡ anksto iki sutarties pasiraÅ¡ymo sutarties tekstas bÅ«tų pateiktas vartotojui, tačiau svarbu nustatyti, kad vartotojas turėjo galimybę daryti realiÄ Ä¯takÄ sutarties turiniui, t. y. vartotojas turėjo realiÄ galimybę derėtis ir galimybes keisti sutarties turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (e3K-3-20-1075/2023, 36 punktas).

26. Minėtos aplinkybės nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos. Ä®vertinus Sutarties turinį bei sudarymo mechanizmÄ , darytina iÅ¡vada, kad Sutarties sÄ lyga dėl procesinių palÅ«kanų dydžio, įtvirtinta Sutarties bendrųjų sÄ lygų skiltyje „Sutartinė atsakomybė“ ir atkartota Standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditÄ yra standartinė, iÅ¡ anksto pradinės kreditorės parengtos sutarties sÄ lyga, dėl kurios atsakovas neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindintas (pradinės kreditorės skolinimo platformoje pasiraÅ¡ydamas nuotoliniu bÅ«du), todėl ji laikytina individualiai neaptarta vartojimo sutarties sÄ lyga (CK 6.2284 straipsnio 4 dalis). Tai, kad nurodyta sÄ lyga bÅ«tų buvusi individualiai aptarta su atsakovu, kad atsakovas bÅ«tų turėjęs galimybę daryti įtakÄ nustatant procesinių palÅ«kanų dydį, ieÅ¡kovė nesiėmė pareigos įrodinėti (6.2284 straipsnio 4 dalis; CPK 178 straipsnis), o tik apibendrintai nurodė, jog atsakovas su Å¡ia Sutarties sÄ lyga susipažino, suprato ir sutiko, Å¡iuos teiginius grįsdama vien Sutarties pasiraÅ¡ymo faktu. Aplinkybės, kad Sutarties ginčo nuostatos buvo aptartos individualiai, pirmosios instancijos teismas nenustatė. Nors apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė teigia, kad atsakovas Sutartį sudarė savo valia ir pats prisiėmė Sutartyje nustatytus įsipareigojimus, įskaitant ir dėl 12 proc. procesinių palÅ«kanų, duomenų, patvirtinančių, jog Sutarties nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl procesinių palÅ«kanų, Å¡alių buvo aptartos individualiai, t. y. įrodymų, kad dėl Sutarties sÄ lygų vyko derybos ar susiraÅ¡inėjimas, kad atsakovas turėjo realiÄ galimybę daryti įtakÄ jų turiniui, ieÅ¡kovė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

27. Taigi ieÅ¡kovė neįrodė, jog Sutarties sÄ lyga, apibrėžianti procesines palÅ«kanas, buvo individualiai aptarta. Atsižvelgiant į nurodytÄ , darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, jog Sutarties nuostatos, įskaitant ir dėl procesinių palÅ«kanų, Å¡alių buvo aptartos individualiai, pagrįstai atliko Sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumo kontrolę (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis).

28. CK 6.2284 straipsnio 2, 3, 6 dalys nustato kriterijų, kurie turi bÅ«ti taikomi siekiant kvalifikuoti vartojimo sutarties sÄ lygos nesÄ Å¾iningumÄ , sistemÄ . NesÄ Å¾iningomis pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį laikomos vartojimo sutarčių sÄ lygos, kuriomis dėl sÄ Å¾iningumo reikalavimo pažeidimo iÅ¡ esmės pažeidžiama Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Taip pat Å¡ioje teisės normoje įtvirtintas sÄ raÅ¡as kriterijų, kuriems esant preziumuojama, jog sutarties sÄ lygos yra nesÄ Å¾iningos. Be to, remdamasis CK 6.2284 straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesÄ Å¾iningomis ir kitokias vartojimo sutarties sÄ lygas, jeigu jos atitinka 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; pareiga įrodyti, kad Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sÄ lyga nėra nesÄ Å¾ininga, tenka verslininkui. CK 6.2284 straipsnio 6 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties raÅ¡ytinė sÄ lyga turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai ir suprantamai. Å io reikalavimo neatitinkančios sÄ lygos laikomos nesÄ Å¾iningomis.

29. Remdamasis minėtu teisiniu reglamentavimu, kasacinis teismas apibendrintai yra iÅ¡skyręs du nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų arba sÄ Å¾iningumo kontrolės aspektus: procedÅ«rinį (t. y. sÄ lygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinį (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 36 punktas; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 46 punktas; 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-1075/2019, 31 punktas).

30. ProcedÅ«rinis sÄ Å¾iningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu, jis atsispindi CK 6.2284 straipsnio 6, 7 dalių nuostatose, įtvirtinančiose, kad sÄ lygos bÅ«tų iÅ¡reikÅ¡tos aiÅ¡kiai ir suprantamai. Atsižvelgiant į Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas, ESTT) Direktyvos 93/13/EEB taikymo aspektu suformuotÄ praktikÄ , skaidrumo reikalavimo apimtis neturi bÅ«ti susiaurinta iki suprantamumo vien formaliuoju ir gramatiniu požiÅ«riu, prieÅ¡ingai, jį reikia aiÅ¡kinti plačiai. Sutarties sÄ lygos aiÅ¡kumo ir suprantamumo reikalavimÄ reikia suprasti kaip reiÅ¡kiantį ir tai, kad vartotojui bÅ«tų sudaryta galimybė pagal tikslius ir suprantamus kriterijus numatyti ekonominius padarinius, kurių jam atsiranda dėl sutarties sÄ lygos (žr., pvz., ESTT 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo byloje Andriciuc ir kt., C-186/16, 44-45 punktus ir juose nurodytÄ jurisprudencijÄ ). ESTT taip pat yra pažymėjęs, kad net jei sutarties sÄ lyga gramatiÅ¡kai suformuluota teisingai, vartotojas galėjo nesuprasti sÄ lygos reikÅ¡mės. KlausimÄ , ar vartotojas galėjo suprasti sutarties sÄ lygÄ , teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iÅ¡ vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo (žr., pvz., ESTT 2014 m. balandžio 30 d. sprendimÄ byloje Kasler ir Kaslerné Rabai prieÅ¡ OTP Jelzalogbank Zrt, C-26/13; 2015 m. vasario 26 d. sprendimÄ byloje Bogdan Matei, Ioana Ofelia Matei prieÅ¡ SC Volksbank Romania SA, C-143/13; 2015 m. balandžio 23 d. sprendimÄ byloje Jean-Claude Van Hove prieÅ¡ CNP Assurances SA, C-96/14).

31. IÅ¡ Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos taip pat matyti, kad iki sutarties sudarymo informacija apie sutarties sÄ lygas ir jos sudarymo pasekmes vartotojui yra ypač svarbi. BÅ«tent remdamasis Å¡ia informacija jis nusprendžia, ar nori bÅ«ti saistomas sÄ lygų, iÅ¡ anksto suformuluotų veiklos vykdytojo (ESTT 2013 m. kovo 21 d. sprendimo byloje RWE Vertrieb, C‑92/11, 44 punktas ir 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo byloje Gutiérrez Naranjo ir kt., C‑154/15, C‑307/15 ir C‑308/15, 50 punktas). Taigi informavimo pareigos tinkamas vykdymas yra glaudžiai susijęs su sutarties sÄ lygų skaidrumo vertinimu, o Å¡ios pareigos pažeidimas gali lemti sutarties sÄ lygų vertinimÄ kaip nesÄ Å¾iningų dėl skaidrumo reikalavimo pažeidimo.

32. Todėl, siekiant nepažeisti skaidrumo reikalavimo, svarbu aiÅ¡kiai bei suprantamai iÅ¡dėstyti sutarties sÄ lygas taip, kad vartotojas galėtų gauti esminę informacijÄ , leidžiančiÄ suvokti ne tik tai, kokias teises ir pareigas jis įgis pasiraÅ¡ydamas sutartį, bet ir, remiantis aiÅ¡kiais ir suprantamais kriterijais, numatyti potencialiai reikÅ¡mingus ekonominius padarinius, įvertinti prisiimamÄ rizikÄ ir nuspręsti dėl sutarties sudarymo pagal konkrečias, verslininko iÅ¡ anksto suformuluotas sÄ lygas. Å iame kontekste kaip nepagrįsti atmestini ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai, kad sÄ lyga dėl 12 proc. procesinių palÅ«kanų atsakovui buvo aiÅ¡ki, suprantama bei jam priimtina. Pažymėtina, kad, vertinant Sutarties sÄ lygos, įtvirtinančios 12 proc. procesinių palÅ«kanų dydį atitiktį skaidrumo reikalavimui, nepakanka vadovautis formaliuoju ir gramatiniu požiÅ«riu, analizuojant Å¡ios sÄ lygos turinį vien pažodiniu aspektu. Nagrinėjamu atveju Å¡ios Sutarties sÄ lygos neskaidrumÄ lėmė tai, kad pradinei kreditorei tinkamai neįvykdžius pareigos ikisutartinių vartojimo kredito santykių stadijoje pateikti atsakovui visÄ reikalingÄ informacijÄ , turinčiÄ Ä¯takos jo įsipareigojimų apimčiai, taigi galinčios lemti jo apsisprendimÄ sudaryti Sutartį, atsakovas neturėjo galimybės tinkamai įvertinti iÅ¡ Å¡ios sÄ lygos kylančių, jam galimai reikÅ¡mingų ekonominių pasekmių ir sudarė Sutartį sau itin nenaudingomis sÄ lygomis.

33. Materialinis (sutarties turinio) kriterijus apima sutarties sÄ lygos vertinimÄ pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ preziumuojamų nesÄ Å¾iningų sÄ lygų sÄ raÅ¡Ä . Å is sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, jame esančios sÄ lygos nebÅ«tinai yra nesÄ Å¾iningos ir atvirkščiai – sÄ lyga, kurios nėra Å¡iame sÄ raÅ¡e, gali bÅ«ti nesÄ Å¾ininga. Tuo atveju, jei sutarties sÄ lyga neatitinka nė vienos iÅ¡ Å¡iame sÄ raÅ¡e nurodytų sÄ lygų, tai neatleidžia teismo nuo pareigos tikrinti sÄ lygas pagal bendrÄ jį sÄ Å¾iningumo kriterijų, nustatytÄ CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (CK 6.2284 straipsnio 3 dalis). Sutarčių sÄ lygos pagal bendrÄ jį sÄ Å¾iningumo kriterijų yra vertinamos nustatant, ar sÄ lyga pažeidžiamas sÄ Å¾iningumo reikalavimas ir iÅ¡ esmės pažeidžiama Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 48 punktas).

34. Pagal CK 6.2284 straipsnio 5 dalį, ar vartojimo sutarties sÄ lyga nesÄ Å¾ininga, turi bÅ«ti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sÄ lygas. Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ preziumuojama, jog nesÄ Å¾iningos yra sutarties sÄ lygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ .

35. ESTT praktikoje nurodyta, kad, norint sužinoti, ar dėl sÄ lygos atsiranda „ryÅ¡kus“ iÅ¡ sutarties kylančių Å¡alių teisių ir pareigų neatitikimas vartotojo nenaudai, reikia atsižvelgti į nacionalinės teisės nuostatas, kurios taikytinos tuo atveju, kai nėra susitarimo tarp Å¡alių. BÅ«tent atlikdamas tokiÄ lyginamÄ jÄ analizę nacionalinis teismas galės įvertinti, ar, ir prireikus – kiek, dėl sutarties vartotojas atsiduria nepalankesnėje teisinėje situacijoje, palyginti su nustatytÄ ja galiojančioje nacionalinėje teisėje. ESTT pabrėžė ir tai, kad nacionalinis teismas Å¡iuo tikslu turi patikrinti, ar pardavėjas arba tiekėjas, dorai ir teisingai veikdamas vartotojo atžvilgiu, galėjo pagrįstai tikėtis, jog vartotojas bÅ«tų sutikęs su tokia sÄ lyga, jei dėl jos bÅ«tų buvę atskirai derėtasi (ESTT 2013 m. kovo 14 d. sprendimas byloje Mohamed Aziz prieÅ¡ Caixa d‘Estalvis de Catalunya, Tarragona i Manresa (Catalunyacaixa), C-415/11, 68–69 punktai; 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimas sujungtose bylose Banco Popular Espanol SA prieÅ¡ Maria Teodolinda Rivas Quichimbo, Wilmar Edgar Cun Pérez ir Banco de Valencia SA prieÅ¡ Joaquin Valldeperas Tortosa, M.A. Miret Jaume, C-537/12 ir C-116/13, 65 punktas).

36. Å iame kontekste Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytÄ netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

37. Nagrinėjamu atveju, minėta, Sutarties bendrųjų sÄ lygų 6.2 punkte įtvirtintas daugiau nei du kartus didesnis procesinių palÅ«kanų dydis, nei bÅ«tų skaičiuojamas pagal įstatymo nuostatas. IeÅ¡kovė nenurodė tokį procesinių palÅ«kanų dydį pateisinančių priežasčių ir neargumentavo tokio ryÅ¡kaus nukrypimo nuo įstatyme įtvirtinto procesinių palÅ«kanų dydžio bÅ«tinybės (CPK 178 straipsnis). Kaip buvo minėta, procesinių palÅ«kanų paskirtis yra kompensuoti bÅ«simus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymÄ , tačiau, atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintÄ Ä¯prastÄ procesinių palÅ«kanų dydį, laikomÄ pakankamu nurodytai paskirčiai atlikti, pripažintina, jog daugiau nei du kartus įstatyme įtvirtintÄ palÅ«kanų dydį virÅ¡ijančios procesinės palÅ«kanos neatitinka nurodytos paskirties kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius ir skatinti įvykdyti teismo sprendimÄ . Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, toks procesinių palÅ«kanų dydis laikytinas akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu Å¡alių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovo) civilinę atsakomybę Sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju.

38. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentus, kad 12 proc. dydžio procesinės palÅ«kanos užtikrina Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir nelaikytinos neprotingai didelėmis, bei, remdamasis pirmiau nurodytais iÅ¡aiÅ¡kinimais taip pat atsižvelgdamas į CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , įtvirtinančiÄ skolininko pareigÄ mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo spręsti, jog verslininkas dorai, teisingai ir pagrįstai galėjo tikėtis, kad vartotojas bÅ«tų sutikęs su Sutartyje įtvirtinta sÄ lyga, numatančia 12 proc. procesinių palÅ«kanų dydį, jeigu dėl Å¡ios sutarties sÄ lygos bÅ«tų buvę atskirai derėtasi. Atitinkamai Sutarties sÄ lyga, numatanti tokį nepagrįstai didelį procesinių palÅ«kanų dydį, pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta nustatančia neproporcingai didelę atsakovo civilinę atsakomybę, ir, atitinkamai, nesÄ Å¾ininga (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas) bei negaliojančia ab initio (nuo sutarties sudarymo momento).

39. Šiame kontekste taip pat kaip nepagrįsti atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Sprendžiant dėl palūkanų dydžio vartojimo teisiniuose santykiuose teisėtumo, turi būti įvertinta ne tik kredito gavėjo pareiga skolintis atsakingai, bet ir kredito davėjo pareiga atsakingai skolinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015). Nagrinėjamu atveju kredito davėjos siekis savo galimas rizikas kompensuoti žymiai didesnėmis, nei nustatytomis įstatymo, procesinėmis palūkanomis leidžia pagrįstai abejoti kredito davėjos pareigos skolinti atsakingai vykdymo tinkamumu.

40. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nurodytÄ ginčo Sutarties nuostatÄ negaliojančia, iÅ¡ esmės paneigė Å¡alių susitarimo laisvę (Å¡alys laisva valia susitarė dėl tokio dydžio procesinių palÅ«kanų). CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Å¡io kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad siekiant apginti silpnesniosios sutarties Å¡alies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali bÅ«ti ribojamas įstatymo. Taigi, teisiniu reguliavimu, pagal kurį ginčo Sutarties nuostatos nagrinėjamu atveju pripažintinos negaliojančiomis ir netaikytinomis, nėra ribojama verslininko ir vartotojo teisė susitarti, tačiau užtikrinama vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, apsauga. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties Å¡alies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko), todėl tokiu atveju vartojimo santykiuose negali bÅ«ti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – bÅ«tinos teisės normos, saugančios silpnesniÄ jÄ Å¡alį ir įpareigojančios pardavėjÄ ar paslaugų teikėjÄ atsižvelgti į vartotojo interesus. BÅ«tinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ savo nutartyse yra ne kartÄ akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės Å«kio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, kt.).

41. Pripažinus Sutarties sÄ lygÄ , numatančiÄ 12 proc. procesinių palÅ«kanų dydį, kaip nustatančiÄ neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesÄ Å¾ininga bei negaliojančia, pirmosios instancijos pagrįstai sprendė, kad turi bÅ«ti taikomos nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų sukeliamos teisinės pasekmės. Teisines pasekmes, kai sutarčių sÄ lygos yra nesÄ Å¾iningos nustato CK 6.2284 straipsnio 6 ir 8 dalys. CK 6.2284 straipsnio 8 dalis nustato, kad kai teismas sutarties sÄ lygÄ (sÄ lygas) pripažįsta nesÄ Å¾ininga (nesÄ Å¾iningomis), Å¡i sÄ lyga (Å¡ios sÄ lygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sÄ lygos Å¡alims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesÄ Å¾iningas sÄ lygas.

42. Atsižvelgiant į nurodytÄ , bylÄ nagrinėjęs teismas pagrįstai konstatavo, kad pripažinus Sutarties bendrųjų sÄ lygų 6.2 punktÄ , numatantį, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to vartojimo kredito davėjui kreipusis į teismÄ dėl skolos priteisimo, Å¡alys susitaria, jog vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiÅ¡ko grÄ Å¾inimo, kaip nustatantį neproporcingai didelę atsakovo civilinę atsakomybę, ir, atitinkamai, nesÄ Å¾iningÄ , nurodyta sÄ lyga pripažįstama negaliojančia ab initio (nuo sutarties sudarymo momento) ir netaikytina, todėl ieÅ¡kinio reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo pagrįstai atmestas visa apimtimi.

43. Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė negali ginti nesÄ Å¾iningo asmens, o vartojimo sutarčių atveju pasekmėmis, taikytinomis sutarties sÄ lygÄ pripažinus nesÄ Å¾ininga, taip pat siekiama atgrasomojo poveikio, skatinant standartines vartojimo sutarčių sÄ lygas rengti taip, kad jos atitiktų sÄ Å¾iningumo bei proporcingumo reikalavimus vartotojo atžvilgiu, todėl nesÄ Å¾ininga pripažinta vartojimo sutarties sÄ lyga negalioja ir yra netaikytina, nepripažįstant teismui teisės spręsti dėl įstatymų reikalavimus atitinkančių sÄ lygų nustatymo. Jei teismams bÅ«tų leidžiama pakeisti nesÄ Å¾iningų sÄ lygų, esančių vartojimo sutartyse, turinį, tokia galimybė panaikintų atgrasomÄ jį poveikį verslininkams netaikyti tokių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų vartotojo atžvilgiu, nes jie vis dar ketintų naudoti Å¡ias sÄ lygas, žinodami, kad net jeigu jos turėtų bÅ«ti pripažintos negaliojančios, vis dėlto sutartis tiek, kiek bÅ«tina, galėtų bÅ«ti pakeista teismo taip, kad bÅ«tų užtikrinti Å¡ių pardavėjų ar tiekėjų interesai.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

44. Apibendrinant iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai pagrindo naikinti ar keisti apskųstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl 12 proc. procesinių palÅ«kanų nepriteisimo nesudaro. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino ginčo santykiui aktualias materialinės teisės normas, spręsdamas dėl Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumo nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl 12 proc. procesinių palÅ«kanų palikus nepakeistÄ , ieÅ¡kovės bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidos neperskirstytinos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Apeliacinio skundo netenkinus, ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundÄ atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ .

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Asta Jakutytė-Sungailienė

Rūta Latvelė

Ieva Navickaitė-Sakalauskienė