7798dc3c-464c-45e8-b5b2-d07b9da0a5bc · Vilniaus apygardos teismas

Netenkinti Lietuvos Respublikos <a name="n_0">BK 67 straipsnio</a> 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtįPranešėjas Algimantas Valantinas             Baudžiamoji byla Nr. 1A-659-387/2012 Teisėja Nina Pičiugina             Teisminio proceso Nr. 1-97-2-00011-2007-0             Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.7.4.             (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDIS2012 m. lapkričio 12 d.

Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,teisėjų Audronės Kartanienės, ArÅ«no Kisieliaus,sekretoriaujant Agnijai LukaÅ¡evič, Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai,nuteistiesiems Ž. S., L. G. bei asmeniui, kuriam byla nutraukta N. K., gynėjams advokatams ArÅ«nui Å ukevičiui, Jonui Butkui, Anatolijui Vilkui,civilinio ieÅ¡kovo atstovui R. A.,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų Ž.

S. ir L. G. apeliacinius skundus dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2012-03-27 nuosprendžio, kuriuo Ž. S. buvo pripažintas kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., ir nubaustas 50 MGL (6 500 Lt) bauda, bei L. G. buvo pripažinta kalta, padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., ir nubausta 50 MGL (6 500 Lt) bauda.L. G. ir Ž. S. atžvilgiu pradėtos baudžiamosios teisenos pagal BK 25 str. 2 d., 300 str. 1 d., nutrauktos, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Bankrutuojančios ADB „Baltikums draudimas“ ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, priteisiant solidariai iÅ¡ Ž. S. ir L. G. 8258,35 Lt (aÅ¡tuoni tÅ«kstančiai du Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni litai trisdeÅ¡imt penki centai) bankrutuojančios ADB „Baltikums draudimas“ naudai.Byloje pradėta baudžiamoji teisena prieÅ¡ N. K. pagal BK 25 str.2d., 300 str.1d. nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Å i nuosprendžio dalis neskundžiama.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , kolegijan u s t a t ė:Ž.

S. ir L. G. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje ir žinodami, kad Ž. S. 2006-04-14 vairuodamas automobilį BMW 525, v. n. (duomenys neskelbtini), įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis buvo pasibaigusi, sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo du asmenys, buvo apgadintas automobilis RENAULT Master, v. n. (duomenys neskelbtini) bei juo gabentas krovinys, turėdami tikslÄ apgaule Ž. S. naudai iÅ¡vengti didelės vertės turtinių prievolių, autoįvykio metu padarytos žalos, atsiradusios dėl M.

B. žūties, kuriÄ sudaro 8256,35 Lt, A. S. žūties, kuriÄ sudaro 2169 Lt, automobilio sugadinimo, kuriÄ sudaro 55541 Lt ir juo gabento krovinio sugadinimo, kuriÄ sudaro 30935,95 Lt, viso: 96902,30 Lt atlyginimo, L. G. žinodama, kad įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 080703187, pagal kuriÄ tariamai 2006-04-14 Ž. S. vardu buvo apdraustas automobilis BMW 525, v. n. (duomenys neskelbtini) yra suklastota, 2006-04-19 apie 15.00 val. telefonu pranešė ADB „Baltikums Draudimas“ administratorei V.

K. apie Ž. S. padarytÄ eismo įvykį, nurodydama, kad Å¡is automobilis 2006-04-14 draustas ADB „Baltikums Draudimas“, tuo siekdama, kad minėta draudimo bendrovė įgytų prievolę atlyginti Ž. S. veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , dėl automobilio RENAULT Master, v. n. (duomenys neskelbtini) bei juo gabento krovinio sugadinimo, o pastarasis Å¡ios prievolės iÅ¡vengtų, o Ž. S. laikotarpiu nuo 2006-04-17 iki 2006-05-31 Raseinių rajono PK patalpose, esančiose T. D. g. 8, Raseinių m., pateikė dėl autoįvykio ikiteisminį tyrimÄ Nr. 82-1-00157-06 atliekančiam pareigÅ«nui suklastotÄ Ä¯prastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimÄ LT/ADA 1132137, apie tai, kad 2006-04-14 jo vardu buvo apdraustas automobilis BMW 525, v. n. (duomenys neskelbtini), tuo siekdamas, kad ADB „Baltikums Draudimas“ įgytų prievolę atlyginti už autoįvykio metu jo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ dėl automobilio RENAULT Master, v. n. (duomenys neskelbtini) bei juo gabento krovinio sugadinimo.

Tačiau Å¡ios nusikalstamos veikos kaltinamieji nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes ADB „Baltikums Draudimas“, nustatęs draudimo sutarties klastojimo faktÄ kreipėsi į policijÄ . Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. S. praÅ¡o panaikinti Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendį, nustačius, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.), o civilinį ieÅ¡kinį atmesti.

Nuteistasis nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas, kadangi buvo priimtas, nesant byloje jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių Ž. S. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Priimdamas apkaltinamÄ jį teismo nuosprendį teismas rėmėsi tik prielaidomis, kadangi jokių objektyvių įrodymų byloje nėra, o taip pat prieÅ¡taringais ir neatitinkančiais tikrovę faktinių aplinkybių vertinimais. Pasak apelianto, pastarÄ jÄ jo iÅ¡vadÄ patvirtina tas faktas, kad bylos nagrinėjimo teisme metu prokuroras pakeitė jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ , o ir pats teismas 2011-04-15 priėmė nutartį dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo tokiu bÅ«du stengdamasis padėti prokurorui ir nukentėjusiajai bankrutuojančiai įmonei „gelbėti bylÄ â€œ.

Apelianto teigimu, byloje esančioje 2009-11-11 Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(4314)-1S1-8684 konstatuota, kad ADB „Baltikums draudimas“ kompiuteris buvo saugomas įmonėje ir tikrinamas savo specialisto, o dar vėliau iÅ¡imtas antstolio, atliekant faktinių bylos aplinkybių konstatavimÄ ir tik po kurio laiko perduotas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialistui tyrimui, neva apeliantui sukurtas unikalus iÅ¡ eilės einantis identifikacinis numeris 1003 pagal jo sukÅ«rimo datÄ galėjo bÅ«ti sukurtas ne anksčiau nei 2006-04-17, tačiau nustatyti kada tiksliai buvo sukurtas įraÅ¡as 1003 nėra galimybės. Apeliantas pažymi, kad, suabejojęs prokuroro palaikomo kaltinimo pagrįstumu, teismas 2011-06-06 nutartimi perdavė bylÄ Å alčininkų rajono apylinkės prokurorui papildomiems proceso veiksmams atlikti.

Tačiau, nepaisant to, kad jokių naujų objektyvių įrodymų surinkta nebuvo, o visos abejonės dėl apelianto kaltės įrodymų iÅ¡liko, teismas jų neteisėtai nevertino jo naudai. Apeliantas tvirtina, kad priimdamas skundžiamÄ nuosprendį jo ir kitų byloje dalyvavusių asmenų atžvilgiu, pirmos instancijos teismas, vienareikÅ¡miÅ¡kai palaikydamas prokuroro ir nukentėjusiojo atstovo iÅ¡galvotus samprotavimus, buvo Å¡aliÅ¡kas ABD „Balitkums draudimas“ atžvilgiu bei pažeidė BPK 20 str. numatytas įrodymų vertinimo taisykles.

Pasak apelianto, bylos medžiaga nustatyta, kad ABD „Baltikums draudimas“ aplaidžiai vykdė savo Å«kinę veiklÄ , nekontroliavo iÅ¡raÅ¡omų asmenims draudimo liudijimų iÅ¡davimo bei apskaitos tvarkos ir savo veiklos trÅ«kumus bandė realizuoti teismo keliu, iÅ¡ pradžių civiline tvarka, o ten nepasisekus – per šį baudžiamÄ jį procesÄ . Ž. S. pažymi, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu neigė savo kaltę, nuosekliai aiÅ¡kindamas, kad įvyko aplinkybių sutapimas ir jokio tikslo iÅ¡vengti turtinių prievolių, įvykus eismo įvykiui, jis neturėjo, o apie galimÄ minėto privalomojo draudimo sutarties klastojimo faktÄ jam apskritai nebuvo žinoma nei jo pateikimo policijos pareigÅ«nams metu, nei dabar.

Apeliantas nurodė, kad 2006-04-13, žinodamas apie kitÄ dienÄ numatomÄ kelionę pas sutuoktinę, paskambino pastarajai ir paprašė pratęsti civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties terminÄ , kad galėtų ramiai vykti į kelionę automobiliu. Taip pasielgė todėl, kad bÅ«damas Lietuvos kariuomenės dalinyje Klaipėdoje pats tokių galimybių neturėjo. 2006-04-14, įvykus avarijai Raseinių rajone, pateko į ligoninę. Buvo sunkios sveikatos bÅ«klės, gydytojai kovojo dėl jo gyvybės, todėl apie jokius draudimo liudijimus negalvojo. 2006-04-14 ADB „Baltikums draudimas“ Å alčininkų pasienio punkte iÅ¡duotÄ privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimÄ jam vėliau į ligoninę atvežė V.

S. su savo mama L. G.. Pasveikęs, minėta draudimo liudijimÄ jis, net neabejodamas jo tikrumu, pateikė policijos pareigÅ«nams. Jokio tikslo neteisėtu keliu gauti minėtÄ draudimo liudijimÄ neturėjo, jo klastoti neprašė nei L. G., nei sutuoktinės V. S., nei ADB „Blatikums draudimas“ darbuotojos N. K., kurios apskritai nepažinojo. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad Å¡ios jo nurodytos faktinės aplinkybės pirmos instancijos teismo nebuvo paneigtos. Apelianto teigimu, teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, nenustatė iÅ¡tirtų įrodymų tarpusavio ryÅ¡io, neatliko jų pakankamumo analizės ir jų viseto vertinimo, o pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. numatytas taisykles, pasisakė tik dėl atskirų įrodymų, kurie nepaneigė Ž.

S. bei kitų bylos dalyvių parodymų. Pasak apelianto, teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad jis dėl privalomojo draudimo kreipėsi į L. G., kaip kad nurodyta kaltinime. Taip pat nebuvo nustatytos ir kitos kaltinime nurodytos aplinkybės, o teismas, konstatuodamas jas skundžiamame nuosprendyje, rėmėsi tik prielaidomis. Taip teismas nepagrįstai konstatavo, kad kaltinamieji nebaigė nusikalstamos veikos dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes ADB „Baltikums draudimas“, nustatęs draudimo sutarties klastojimo faktÄ , kreipėsi į policijÄ .

Taip pat, nesant jokių įrodymų, teismo buvo nepagrįstai konstatuota, kad Ž. S. neva veikdamas bendrininkų grupe su N. K., suklastojo tikrus oficialius dokumentus, o vėliau, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , panaudojo šį žinomai suklastotÄ dokumentÄ . Apeliantas pažymi, kad pirmos instancijos teismo sÄ moningai nebuvo akcentuojama ta aplinkybė, kad sukčiavimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia. Teisminio bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad apeliantui inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo Raseinių rajono ligoninėje.

Jo sveikatos bÅ«klė buvo sunki, todėl jam yra visiÅ¡kai neaiÅ¡ku kaip bÅ«damas tokios bÅ«klės jis galėjo įvykdyti net du nusikaltimus – dokumento klastojimÄ ir pasikėsinimÄ sukčiauti. Taip pat, Ž. S. manymu, teismas nepagrįstai, nenurodydamas jokių motyvų, vertino jo, L. G. ir N. K. parodymus kaip keliančius abejones. Ž. S. nurodo nesutinkantis su teismo padaryta prieÅ¡taringa iÅ¡vada, kad kaltinamieji veikė bendrai, jis žinojo, kad baigėsi draudimo polisas, paskambino L. G., paprašė jos apdrausti automobilį tÄ dienÄ , o N. K. akivaizdžiai pakeitė kompiuteryje datÄ Ä¯, kaip nurodo specialistas, atbulinę, todėl atbuline data pagamino įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 080703187, todėl jų veikos turi bÅ«ti kvalifikuotos pagal BK 25 str. 2 d.

Pasak apelianto, Å¡ia iÅ¡vada teismas patvirtina jo teiginį apie tai, kad jis laiku prašė apdrausti jo automobilį ir dėl nežinomos priežasties tvirtina, kad N. K. neva atbuline data pagamino draudimo sutartį. Nuteistoji L. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2012 m. kovo 27 d. Å alčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendį ir jÄ iÅ¡teisinti dėl kaltinimų, padarius veikÄ , numatytÄ BK 182 str. 2 d., nesant jos kaltę patvirtinančių įrodymų.Pasak apeliantės, liudytojų T.

S. ir A. V. parodymai bei 2009-11-11 specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(4314)-IS1-8684 patvirtina, kad Ž. S. iÅ¡duota įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis negalėjo bÅ«ti sudaryta 2006-04-14. Ta aplinkybė, kad apie Ž. S. padarytÄ eismo įvykį L. G. pranešė ADB „Baltikums draudimas“ 2006-04-19 tik patvirtina, kad 2006-04-14 ji draudimo poliso dar neturėjo. Apeliantės teigimu, byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., padarymo.

Skundžiamame nuosprendyje pateiktos teismo išvados akivaizdžiai neatitinka objektyvios tiesios, kadangi T. S., M. P. ir A. V. savo parodymuose kaip tik nepatvirtino L. G. kaltės. Ši kaltė nėra įrodyta ir pareigūnų parodymais, ir atliktais procesiniais veiksmais, tuo tarpu spėjimais ir prielaidomis nuosprendis negali būti grindžiamas. L. G. pažymi, kad valstybės kaltintojas teisiamajame posėdyje neįrodė ir nenurodė įrodymų kaip ji yra susijusi su pareikštu kaltinimu, tuo pažeisdamas BPK 1 str., 44 str. 6 d. nuostatas.

Kaltinime nėra tiksliai nustatyta kada buvo sudaryta privalomojo draudimo sutartis Nr. 080703187 ir įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas LT/ADA 1132137. Šiuo atveju yra remiamasi tik prieÅ¡ tai einančių įrašų iÅ¡dėstymo eiliÅ¡kumu ir sukÅ«rimo datomis, tačiau jeigu ekspertas nurodo, kad apeliantė galėjo pakeisti kompiuterio laikÄ ir sudaryti sutartį atbuline data, kažkas kitas galėjo sudaryti sutartį vėlesne data.

Tuomet atrodytų, kad L. G. sudarė sutartį atbuline data. Be to, pasak apeliantės, jos atžvilgiu buvo pažeistos BPK 301 str. nuostatos, kadangi teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, vadovavosi ne tik įrodymais, kurie buvo iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje, bet ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų nurodytomis aplinkybėmis. L. G. nuomone, jos kaltės konstatavimas yra grįstas tik prielaidomis ir spėjimais, o ne byloje surinktais įrodymais. Pirmos instancijos teismas iÅ¡ esmės vadovavosi tik suinteresuotų liudytojų – ADB „Baltikums draudimas“ darbuotojų, parodymais.

Apeliantė tvirtina, kad jos atžvilgiu buvo pažeistos ir BK 25 str. 2 d. nuostatos, kadangi pirmos instancijos teismas, nuteisdamas jÄ už nusikalstamos veikos padarymÄ bendrininkų grupėje, nenurodė kur, kada, su kuo bei kokiÄ nusikalstamÄ veikÄ ji susitarė daryti, kaip buvo paskirstyti vaidmenys, kokiais veiksmais ji realizavo inkriminuotų nusikalstamų veikų objektyviÄ sias puses. L. G. teigimu, vertindamas įrodymus, pirmos instancijos teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatas. Teismas vertino įrodymÄ (kompiuterį), paimtÄ suinteresuotų asmenų – ADB „Baltikums draudimas“ darbuotojų, bei netinkamai iÅ¡tirtÄ , ir tik vėliau perduotÄ neÅ¡aliÅ¡kiems specialistams.

Be to, teismas nepaÅ¡alino liudytojų parodymų prieÅ¡taravimų, nenustatė visų aplinkybių ir nesurinko įrodymų, turinčių svarbiÄ reikÅ¡mę, sprendžiant L. G. kaltumo klausimÄ . Nustatant ar draudimo sutartis buvo suklastota, teismas rėmėsi tik eiliÅ¡kumu, nes kompiuterio diske esančioje duomenų bazėje „PolisCAD“ yra nurodyta, kad privalomojo draudimo sutartį Nr. 080703187 ir įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimÄ Nr. LT/ADA 1132137 atitinkantis įraÅ¡as yra sukurtas 2006-04-14.

Apeliantė atkreipia teismo dėmesį į tai, kad N. K. dirbo ADB „Baltikums draudimas“ ne vadovaujamose pareigose, kompiuteryje ji neturėjo administratoriaus teisių, todėl negalėjo pakeisti laikrodžio datos, kaip kad teigia liudytojas T. S.. Be to, pagrindinė duomenų bazė galėjo būti ne šioje byloje ištirtame kompiuteryje, o kitame. Kadangi kompiuteris buvo paimtas suinteresuotų asmenų ADB „Baltikums draudimas“, jie pilnai galėjo pakeisti standžiajame diske esančius duomenis.

Be to, 2007-04-23 Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro raÅ¡te dėl informacijos pateikimo Nr. 01-3360 yra nurodyta, jog 2006-04-14 ADB „Baltikums draudimas“ sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 080703187. Jei minėta sutartis bÅ«tų sudaryta vėliau, tai matytų draudikų biuras ar nurodytų Å¡iÄ informacijÄ savo raÅ¡te. Apeliantė pažymi, kad pagal BPK nuostatas apkaltinamojo nuosprendžio negalima pagrįsti vien tik ar daugiausia duomenimis, surinktais ne pagal BPK.

Bet kuriuo atveju tokių duomenų įrodomoji vertė kelia daugiau abejonių, nes informacijÄ surenka asmenys, kurie iÅ¡ viso arba bent tos informacijos rinkimo metu neveikia kaip baudžiamojo proceso subjektai, informacija renkama neveikiant BPK numatytoms proceso dalyvių garantijoms, baudžiamojo proceso principams. Teismo posėdžio metu apeliantai ir jų gynėjai prašė jų skundus patenkinti, prokurorė bei civilinio ieÅ¡kovo atstovas – prašė apeliacinius skundus atmesti.          Nuteistojo Ž.

S. apeliacinis skundas tenkintinas, o L. G. apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.Pažymėtina, kad pagal BPK 320 str. 3 d. teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.Pripažintina, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį Ž. S. atžvilgiu, pažeidė BPK normas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Ž. S. skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 22str.1d. ir 182 str.2d.Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis.

Remiantis LR BPK 20 str., įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis.

Pagal jÄ teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas iÅ¡samiai patikrinus visus byloje esančius reikÅ¡mingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, paÅ¡alinus prieÅ¡taravimus.

Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi bÅ«ti neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s, tarpusavyje susiję, iÅ¡ jų analizės turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados ir turi bÅ«ti paneigti kaltinimui prieÅ¡taraujantys duomenys. Pripažintina, kad Å¡ioje byloje pirmos instancijos teismo iÅ¡vados dėl Ž. S. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 22 str.1d., 182 str.2d. neatitinka bylos aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone neįrodyta, kad Ž. S. padarė nurodytÄ veikÄ , todėl jis iÅ¡teisintinas. Pagrįsdamas Ž. S. kaltę dėl nurodytos veikos padarymo, apylinkės teismas nenurodė jokių įrodymų, kuriais grindė Ž. S. kaltę. Pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, jog „po įvykusio autoįvykio, įvertinęs savo situacijÄ , kad dėl jo kaltės žuvo žmonės ir buvo padaryta turtinė žala bei suvokdamas, kad nesant draudimo sutarties visus galimus nuostolius jam teks atlyginti pačiam, nutarė savo naudai iÅ¡vengti didelės vertės turtinių prievolių ir dėl to susitarė su L.

G. dėl draudimo poliso suklastojimo, o paskui žinodamas, kad Å¡is polisas suklastotas, pateikė jį Raseinių PK ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui taip pasinaudodamas suklastotu dokumentu“ faktiÅ¡kai vertintina kaip niekuo nepagrįsta prielaida. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nustatytas tik tas faktas, kad įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 080703187, pagal kuriÄ 2006-04-14 Ž. S. vardu buvo apdraustas automobilis BMW 525, v. n. (duomenys neskelbtini), yra suklastota.

Taip pat nustatytas faktas, kad 2006-04-19 apie 15.00 val. L. G. telefonu pranešė ADB „Baltikums Draudimas“ administratorei V. K. apie Ž. S. padarytÄ eismo įvykį, nurodydama, kad Å¡is automobilis 2006-04-14 draustas ADB „Baltikums Draudimas“.Tuo tarpu byloje nesurinkta jokių įrodymų, kad Ž. S. kaip nors prisidėjo prie Draudimo sutarties klastojimo (praÅ¡ydamas tokiÄ sutartį gauti atsitikus eismo įvykiui, organizuodamas tokios sutarties suklastojimÄ bei pateikimÄ tyrėjams bei draudimo bendrovei).Pripažintina, kad Ž.

S. įvykus eismo įvykiui buvo suinteresuotas, kad jo automobilis bÅ«tų draustas, tačiau vien suinteresuotumo fakto egzistavimo bei tos aplinkybės, kad bÅ«tent Ž. S. iÅ¡vengtų didelės turtinės prievolės esant tikrai Privalomos civilinės atsakomybės sutarčiai, nepakanka Ž. S. kaltei pagrįsti. Byloje nėra jokių duomenų ir jų nebeįmanoma surinkti apie tai, kad Ž. S. bÅ«tų prašęs L. G. gauti suklastotÄ draudimo polisÄ ar atlikęs kokius nors kitokius veiksmus siekiant iÅ¡vengti didelės turtinės prievolės. Tiek pats Ž.

S., tiek L. G. tokio susitarimo egzistavimÄ kategoriÅ¡kai neigia. Pažymėtina ir tai, kad iÅ¡ karto po 2006 04 14 autoįvykio Ž. S. buvo paguldytas į Raseinių ligoninę, kai tuo tarpu Privalomojo transporto draudimo sutartis buvo sudaryta Å alčininkuose.Tokiu bÅ«du konstatuotina, kad byloje nėra surinkta duomenų, pagrindžiančių pirmos instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad Ž. S. ir L. G. veikė bendrininkų grupėje ir žinodami, kad Ž. S. automobilis BMW 525, v. n. (duomenys neskelbtini), nėra apdraustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, po įvykusios autoavarijos, turėdami tikslÄ apgaule Ž.

S. naudai iÅ¡vengti didelės vertės turtinių prievolių, susitarė ir organizavo Å¡ios sutarties suklastojimÄ , klaidingai nurodant Å¡ios sutarties sudarymo datÄ . Pirmos instancijos teismo nurodyti liudytojų T. S. bei A. V. parodymai bei specialisto iÅ¡vada taip pat nepatvirtina teismo iÅ¡vados apie Ž. S. bendrininkavimÄ darant nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas apraÅ¡omojoje nuosprendžio dalyje tiek apraÅ¡ydamas Ž. S. padarytas nusikalstamas veikas, tiek pasisakydamas dėl senaties taikymo faktiÅ¡kai konstatavo ir Ž.

S. kaltę, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25str.2d., 300 str.1d. Pažymėtina, kad pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas. Å iame kontekste pažymėtina, kad, nutraukiant baudžiamÄ jį procesÄ suėjus senaties terminui, asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas. BK 95 straipsnis draudžia priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, suėjus senaties terminams.

Taigi teismo sprendime dėl baudžiamojo proceso nutraukimo suėjus senaties terminui negali bÅ«ti formuluočių, bÅ«dingų apkaltinamajam nuosprendžiui. Jeigu teismas, nutraukdamas baudžiamÄ jį procesÄ , kartu asmenį pripažintų kaltu nusikalstamos veikos padarymu, tai reikÅ¡tų nekaltumo prezumpcijos principo, įtvirtinto Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje, pažeidimÄ . Dėl paminėto pirmos instancijos teismo iÅ¡vados, iÅ¡dėstytos apraÅ¡omojoje skundžiamo nuosprendžio dalyje dėl Ž.

S. kaltės pagal BK 25 str.2d. 300 str.1d. , pripažintinos nepagrįstomis ir perteklinėmis. Ä®vertinus visÄ , kas aptarta, konstatuotina, jog Ž. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str.1d., 182 str.2d. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad jis padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Å ioje dalyje Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendis naikintinas (Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas). IÅ¡ apraÅ¡omosios nuosprendžio dalies Å¡alintinos formuluotės bÅ«dingos apkaltinamajam teismo nuosprendžiui.

IÅ¡teisinus Ž. S., atmestinas ir civilinis ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas jo atžvilgiu.L. G. nuosprendžio dalies, pagal kuriÄ baudžiamoji teisena pagal BK 25 str.2d., 300 str.1d. jos atžvilgiu nutraukta , neskundžia.  Nuosprendžio neskundžia ir N. K.. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas apraÅ¡omojoje skundžiamo nuosprendžio dalyje taip pat pasisakė dėl Å¡ių asmenų kaltės. Nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, todėl iÅ¡ pirmos instancijos nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies Å¡alintinos ir formuluotės bÅ«dingos apkaltinamajam teismo nuosprendžiui L.

G. bei N. K. atžvilgiu dėl veikos, numatytos BK 25 str.2d., 300 str.1d.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas netiksliai nustatė nusikalstamos veikos, kuriÄ padarė L. G., aplinkybes bei nepagrįstai konstatavo, kad ji veikė bendrininkų grupėje su Ž. S.. Å i pirmos instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina. Atlikusi dalinį įrodymų tyrimÄ apeliacinio proceso metu bei įvertinusi kitus įrodymus, teisėjų kolegija nustatė tokias L. G. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes.L.

G. žinodama, kad Ž. S. 2006-04-14 vairuodamas automobilį BMW 525, v. n. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo du asmenys, buvo apgadintas automobilis RENAULT Master, v. n. (duomenys neskelbtini) bei juo gabentas krovinys bei tai, kad jo automobilio įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis yra pasibaigusi, turėdama tikslÄ apgaule Ž. S. naudai iÅ¡vengti didelės vertės turtinių prievolių: autoįvykio metu padarytos žalos, atsiradusios dėl M.

B. žūties, kuriÄ sudaro 8256,35 Lt, A. S. žūties, kuriÄ sudaro 2169 Lt, automobilio sugadinimo, kuriÄ sudaro 55541 Lt ir juo gabento krovinio sugadinimo, kuriÄ sudaro 30935,95 Lt, viso - 96902,30 Lt atlyginimo, žinodama, kad įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 080703187, pagal kuriÄ tariamai Ž. S. vardu automobilis BMW 525, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas 2006-04-14, yra suklastota, 2006-04-19 apie 15.00 val. telefonu pranešė ADB „Baltikums Draudimas“ administratorei V.

K. apie Ž. S. padarytÄ eismo įvykį, nurodydama, kad Å¡is automobilis 2006-04-14 draustas ADB „Baltikums Draudimas“, tuo siekdama, kad minėta draudimo bendrovė įgytų prievolę atlyginti Ž. S. veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , o pastarasis Å¡ios prievolės iÅ¡vengtų. Tačiau Å¡ios nusikalstamos veikos ji nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes ADB „Baltikums Draudimas“, nustatęs draudimo sutarties klastojimo faktÄ , kreipėsi į policijÄ .Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Å¡ios aplinkybės nustatytos byloje esančių įrodymu visuma, kurie sudaro logiÅ¡kÄ ir nuosekliÄ grandinę bei patvirtina, kad L.

G. panaudojo apgaulę, siekdama, kad Ž. S. iÅ¡vengtų didelės vertės turtinės prievolės.L. G. apgaulė pasireiÅ¡kė tuo, kad ji žinodama, jog įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 080703187, pagal kuriÄ Å½. S. vardu buvo apdraustas automobilis BMW 525, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta jau po 2006 04 14 įvykusios autoavarijos, t.y. yra suklastota - vis tiek 2006-04-19 apie 15.00 val. telefonu pranešė ADB „Baltikums Draudimas“ administratorei V.

K. apie tokios sutarties egzistavimÄ .Draudimo sutarties suklastojimo aplinkybės yra svarbios atskleidžiant L. G. apgaulės turinį, todėl apeliacinės instancijos teismas analizuoja įrodymus, kuriais nustatytos minimos draudimo sutarties suklastojimo aplinkybės.Pažymėtina, kad tiek L. G., tiek N. K. kategoriÅ¡kai neigia, jog įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 080703187, pagal kuriÄ Å½. S. vardu buvo apdraustas automobilis BMW 525, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta atgaline data, t.y. jau žinant, kad su Å¡iuo automobiliu buvo padarytas autoįvykis, kurio metu žuvo žmonės bei sugadintas turtas.

Tokius šių asmenų parodymus teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad minima draudimo sutartis buvo sudaryta ne anksčiau kaip 2006 04 17, t.y. jau po minėto autoįvykio.Liudytojai T. S. bei M. P. parodė, jog jiems kilo įtarimas, kad Ž. S. draudimo poliso duomenys gali būti suklastoti. Išanalizavus kompiuterio, kuriuo buvo sukurta paminėta draudimo sutartis, duomenų bazę buvo įsitikinta, kad buvo sukčiauta – kompiuteryje atsuktas laikrodis ir Ž.

S. civilinė atsakomybė apdrausta atgaline data. T. S. parodymais nustatyta, kad kiekvienam naujam klientui buvo suteikiamas identifikacinis numeris. Tiriamu atveju Ž. S. numeris buvo 1003, o patikrinus kliento numerį 1002, paaiÅ¡kėjo, kad Å¡is apsidraudė vėliau, t.y. 2006 04 17.IÅ¡ 2009-11-11 specialisto iÅ¡vados Nr. 140-(4314)-IS1-8684 nustatyta, kad pateikto kompiuterio sisteminio bloko standžiajame diske esančioje duomenų bazėje „PolisCAD“ yra nurodyta, kad privalomojo draudimo sutartį Nr. 080703187 ir įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimÄ LT/ADA 1132137 atitinkantis įraÅ¡as yra sukurtas 2006-04-14, tačiau remiantis prieÅ¡ tai einančių įrašų iÅ¡dėstymo eiliÅ¡kumu ir sukÅ«rimo datomis, galima teigti, kad Å¡io įraÅ¡o sukÅ«rimo data, o taip pat ir sutarties sudarymo data, yra neteisinga, t. y. remiantis prieÅ¡ tai padarytais duomenų bazės įraÅ¡ais, minėtos sutarties sudarymo data turėtų bÅ«ti 2006-04-17 arba vėlesnė.

Nustatyti kada tiksliai buvo sudaryta privalomojo draudimo sutartis Nr. 080703187 ir įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas LT/ADA 1132137 nėra galimybės (1 t. b. l. 175-177).Å iÄ savo iÅ¡vadÄ specialistas patvirtino ir apklausiamas teismo posėdžio metu, patvirtindamas, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta ne anksčiau kaip 2006 04 17 bei nurodydamas, kad Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtino atliktas tyrimas pagal du parametrus, t.y. tyrinėjant tiek polisų lentelę, tiek klientų lentelę.

Specialistas taip pat patvirtino, kad datos pakeitimas kompiuteryje yra nesudėtingas dalykas.Apeliantai ginčija specialisto iÅ¡vados patikimumÄ teigdami, kad kompiuterio kietasis diskas buvo iÅ¡imtas pažeidžiant procedÅ«ras, pradžioje duomenų bazę tyrinėjo Draudimo bendrovės darbuotojai ir tik po to tyrė neÅ¡aliÅ¡kas specialistas. EsÄ manipuliacijas duomenų bazėje galėjo atlikti ir Draudimo bendrovės specialistai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ie pareiÅ¡kimai yra deklaratyvÅ«s bei nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

Pažymėtina ir tai, kad bet kokie duomenų bazės pataisymai galėjo bÅ«ti padaryti tik artimu laikotarpiu (2006 04 14 – 2006 04 19), kai tuo tarpu kompiuterio duomenų bazės informacijÄ Draudimo bendrovės atstovai apžiÅ«rėjo ir ėmėsi tyrinėti praėjus keliems mėnesiams. Nenustačius įrodymų Å¡altinio klastojimo fakto, atmestinas apeliantų argumentas dėl nesavalaikio informacijos iÅ¡tyrimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad specialisto iÅ¡vada, patikrinta ir papildyta pačio specialisto apklausa, yra tinkamas ir leistinas įrodymas.

Tai, jog pradžioje kompiuterio kietajame diske esančiÄ informacijÄ tyrinėjo Draudimo bendrovės specialistai nesumenkina Å¡io įrodymo patikimumo.Tiek N. K., tiek L. G. neneigia sudariusios paminėtÄ Draudimo sutartį. Å i aplinkybė nustatyta ne tik jų pačių parodymais, bet ir specialisto , tyrinėjusio raÅ¡ysenos pavyzdžius, iÅ¡vada, todėl pats sutarties sudarymo faktas plačiau neaptarinėjimas. IÅ¡ 2008-11-26 specialisto iÅ¡vados Nr. 140-(7129)-IS1-9007 nustatyta, kad paraÅ¡ai, esantys: 2006-04-14 praneÅ¡ime ADB „Baltikums Draudimas“ generaliniam direktoriui grafoje „(kliento vardas, pavardė, paraÅ¡as)“, 2006-04-14 pinigų priėmimo kvito SSA Nr. 2347239 grafoje „Sumokėjau“, yra pasiraÅ¡yti L.

G.. (1 t. b. l. 159-162).ReikÅ¡mingiausias momentas Å¡ioje byloje yra sutarties sudarymo data. Be jau aptartų įrodymų, patvirtinančių, kad minima sutartis buvo sudaryta atgaline data, Å¡iÄ aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir visuma kitų duomenų, kurie leidžia teigti, kad sutartis buvo sudaryta vėliau nei 2006 04 14, o L. G. sÄ moningai slepia sutarties sudarymo tikrÄ sias aplinkybes, taip siekdama iÅ¡vengti atsakomybės dėl pasikėsinimo sukčiauti.Privalomojo draudimo sutartis Nr. 080703187 ir įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas LT/ADA 1132137 kaip nurodoma Å¡iuose dokumentuose buvo sudaryti 2006 04 14 ir pradėjo galioti tos pačios dienos 8val. (t.1, b.l. 135;138).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad paprastai draudimo sutartys įsigalioja sekančiÄ dienÄ po jų sudarymo. Paimdama pinigus iÅ¡ L. G. 2006 04 14 už sudarytÄ sutartį draudimo agentė N. K. panaudojo ne savo pinigų priėmimo kvitÄ , o kvitÄ iÅ¡duotÄ kitai darbuotojai (t.1., b.l. 136). Svetimo kvito panaudojimas nebuvo apiformintas nustatyta tvarka. Nustatyta, kad draudimo agentė N. K. 2006 04 14 kitos darbuotojos kvitÄ priimdama pinigus panaudojo tik vienintelį kartÄ , nors tÄ dienÄ pinigus ėmė ir iÅ¡ kitų asmenų ir naudojo kvitus, kurių serija prasideda skaičiais 24... (t.1., b.l. 39-40).

L. G., kaip nurodoma praneÅ¡ime (t.1., b.l. 137) tÄ pačiÄ dienÄ sudarytÄ sutartį nutraukė nuo 2006 05 13.              Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ie raÅ¡ytiniai dokumentai kartu su jau aptartais duomenimis įrodo, jog Privalomojo draudimo sutartis Nr. 080703187 ir įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas LT/ADA 1132137 buvo sudaryta ne kaip nurodoma Å¡iuose dokumentuose 2006 04 14, o vėlesnę dienÄ , t.y. jau po Ž.

S. padaryto autoįvykio.Å ios iÅ¡vados, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantai, nepaneigia ir 2007-04-23 Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro raÅ¡tas dėl informacijos pateikimo Nr. 01-3360 kuriame nurodoma, jog 2006-04-14 ADB „Baltikums draudimas“ sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 080703187, nes kaip parodė teismo posėdyje apklaustas liudytojas T. Ž. jie pranešė tik turimÄ informacijÄ , netikrindami kada ir kaip buvo sudaryta sutartis.

Kaip jau buvo paminėta, duomenų apie tai kad Ä®prastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 080703187 buvo sudaryta klaidingai nurodant jos sudarymo datÄ , pakanka.Liudytojos V. K. parodymais nustatyta, kad ji 2006 metais dirbo ADB „Baltikums draudimas“ žalų sureguliavimo skyriaus administratore ir kad 2006-04-19 buvo gautas telefoninis praneÅ¡imas iÅ¡ moters, kuri prisistatė kaip L. G., kuri pranešė apie autoįvykį Raseinių r., kurio kaltininkas Ž.

S. ir jo draudėjo poliso serijÄ .Taigi Å¡ios liudytojos parodymai patvirtina, kad L. G., žinodama, kad Ž. S. eismo įvykio metu (2006 04 14) nebuvo apsidraudęs savo civilinės atsakomybės, bet turėdama suklastotÄ (sudarytÄ atgaline data ) draudimo sutartį ir polisÄ ir praneÅ¡dama apie tai Draudimo bendrovės atstovui – panaudojo apgaulę, siekdama, kad Ž. S. iÅ¡vengtų didelės vertės turtinės prievolės.Teismo posėdžio metu gauti ir iÅ¡tirti dokumentai patvirtina, kad turtinės žalos dydis, kuris atsirado dėl Ž.

S. sukeltos avarijos ir kurį, esant galiojančiai draudimo sutarčiai bÅ«tų privalėjusi atlyginti ADB „Baltikums draudimas“ , o ne Ž. S. yra 96902,30 Lt.Aukščiau aptartų įrodymų visuma pilnai patvirtina apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad L. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 str.1d., 182 str.2d., apeliacinės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 p., 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 328 straipsnio 4 p., n u s p r e n d ž i a :

Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendį pakeisti.Nuosprendžio dalį, kuria Ž. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str.1d., 182 str.2d. panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: Ž. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str.1d., 182 str.2d. iÅ¡teisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .Pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieÅ¡kinio. IeÅ¡kinį Ž. S. – atmesti.PaÅ¡alinti iÅ¡ Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies formuluotes, bÅ«dingas apkaltinamajam nuosprendžiui, sprendžiant Ž.

S., L. G. bei N. K. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ pagal BK 25 str.2d., 300 str.1d.LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                        Algimantas Valantinas Teisėjai                                                                     Audronė Kartanienė                                                                                                                                                                   ArÅ«nas Kisielius