77966c39-8df6-4a3d-8ef1-e34958f515cb · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-371-383/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41170-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T AR T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant R. L., dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei nuteistajai L. S. ir jos gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, nuteistojo A.

S. (A. S.) gynėjai advokatei Kristinai Česnauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų L. S. ir A. S. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams.

BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies pagrindu prie Å¡ios bausmės pridėta dalis 2016 m. birželio 8 d. Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir Å¡io nuosprendžio priėmimo dienai (2017 m. vasario 27 d.) neatliktos laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 12 (dvylika) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2017 m. vasario 27 d.).L. S. pripažinta kalta padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirtas laisvės atėmimas 8 (aÅ¡tuoneriems) metams.

BK 64 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 65 straipsnio 2 d. pagrindu ši bei 2016 m. birželio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta šio nuosprendžio priėmimo dienai (2017 m. vasario 27 d.) viešųjų darbų bausmės dalis subendrinta visiško bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 8 (aštuoneri) metai laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose ir 4 (keturi) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Laisvės atėmimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio pradėjimo vykdyti dienos. BK 66 straipsnio pagrindu į laisvės atėmimo bausmę įskaitytas sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d.        Teisėjų kolegija n u s t a t ė : A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir L. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad A. S. organizavo nusikalstamÄ veikÄ - neteisėtÄ didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimÄ , gabenimÄ , laikymÄ , turėdamas tikslÄ jas platinti, ir Å¡iai nusikalstamai veikai vadovavo, o L.

S., vykdydama nusikalstamos veikos organizatoriaus A. S. parengtÄ nusikalstamos veikos planÄ ir jam vadovaujant, neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdama tikslÄ jas platinti, o bÅ«tent: A. S. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, adresu Sporto g. 7, Marijampolės m., turėdamas tikslÄ Ä¯gyti narkotinių medžiagų- heroino savo asmeniniam naudojimui bei platinti jas Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekančių nuteistųjų tarpe, laikotarpyje nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio vidurio iki 2016 m. rugpjūčio 29 d., telefoninių pokalbių metu su įrodymų tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir sutuoktine L.

S., nurodė įrodymų tyrimo metu nenustatytam asmeniui įgyti apie 30-40 gramų narkotinės medžiagos heroino miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis narkotinių medžiagų - heroino, jas supakuotas atgabenti L. S. į namus, adresu Tilžės g. 121-421, Å iaulių m., ir jai perduoti, kad šį paketÄ su narkotinėmis medžiagomis - heroinu atgabentų į Marijampolės pataisos namus ir ilgalaikio pasimatymo metu jam perduotų. Vykdant šį A. S. suorganizuotÄ nusikalstamos veikos planÄ , įrodymų tyrimo metu nenustatytas asmuo nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs 33,669 g rudos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje yra didelis kiekis narkotinių medžiagų - heroino, kurio masė yra 4,137 g, 2016 m. rugpjūčio 29 d. apie 17.00 val., atgabeno adresu Tilžės g. 121-421, Å iaulių m., ir perdavė L.

S.. L. S. vykdydama A. S. nurodymus ir turėdama tikslÄ Ä¯rodymų tyrimo metu nenustatyto asmens jai perduotÄ didelį kiekį narkotinių medžiagų - 33,669 g rudos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje yra didelis kiekis narkotinių medžiagų - heroino, kurio masė yra 4,137 g,- platinti, t. y. ilgalaikio pasimatymo metu perduoti A. S., nuo įgijimo momento šį didelį kiekį narkotinių medžiagų - heroino laikė savo namuose Tilžės g. 121-421, Å iaulių m., iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. ryto, kuomet tÄ pačiÄ dienÄ apie 05.30 val. paketÄ su Å¡iuo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų- heroino- paslėpė iÅ¡einamojoje angoje ir apie 11.10 val. marÅ¡rutiniais autobusais iÅ¡ Å iaulių miesto atgabeno į Marijampolės pataisos namus, esančius Sporto g. 7, Marijampolės m., perduoti per pasimatymÄ nuteistajam A.

S., tačiau 11.30 val. prieÅ¡ ilgalaikį pasimatymÄ su A. S., atlikus L. S. asmens apžiÅ«rÄ paketÄ su dideliu kiekių narkotinių medžiagų - heroinu, kurio masė yra 4,137 g, surado ir paėmė Marijampolės pataisos namų pareigÅ«nai. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. praÅ¡o, sumažinti jam paskirta bausmę ir taikyti BK 641 straipsnio nuostatas.Skunde nurodė, jog kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad tiek jis, tiek jo žmona savo kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiÅ¡kai ir jiems galima taikyti BK 641 straipsnį, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nuteistasis ir jo sutuoktinė prisipažino kaltais tik iÅ¡ dalies.

Nuteistasis apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, jog jis prisipažino visiÅ¡kai, davė iÅ¡samius parodymus su visais vardais ir pavardėmis, padėjo ikiteisminiam tyrimui, nurodydamas žmogų iÅ¡ kurio susitarė nupirkti narkotines medžiagas. Nuteistojo teigimu, jis ir dabar kaltu prisipažįsta visiÅ¡kai, tačiau jam nesuprantama, kodėl teismas vertino jo prisipažinimÄ tik iÅ¡ dalies. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nuteistojo žmona L. S., tikrai negalėjo žinoti kas yra paketėlyje, kadangi tas paketas jai buvo paduotas užpakuotas.

A. S. teigimu, jis sakė žmonai, kad pakete bus telefonas, arba kortelės, todėl nėra pagrindo manyti, kad L. S. galėjo suvokti, kad gabeno narkotines medžiagas. Nuteistojo įsitikinimu, dar vienas įrodymas, kad jo žmona nežinojo kas paketėlyje, tai, kad asmens apžiÅ«ros metu supypsėjo aparatas, kuris paprastai sureaguoja į metalÄ . Todėl L. S. iÅ¡ karto atidavė paketÄ pareigÅ«nams, suprasdama, kad aparatas supypsėjo bÅ«tent dėl telefono kortelių. L. S. nuteistasis yra sakęs, kad narkotikai nepypsi, todėl ji suprasdama, kad gabena narkotikus ir kokia baudžiamoji atsakomybė jos laukia, nebÅ«tų to paketo atidavusi pareigÅ«nams.

Nuteistasis apeliaciniame skunde praÅ¡o atsižvelgti į jo iÅ¡dėstytas aplinkybes bei patikėti, kad L. S. tikrai nežinojo ir nesuvokė, kas buvo gabenamame paketėlyje. Tiek nuteistasis, tiek L. S. nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo ir praÅ¡o bausmę sumažinti. A. S. taip pat praÅ¡o pakeisti jam bausmės rėžimÄ iÅ¡ pataisos namų į kalėjimo rėžimÄ , kadangi jis yra tokiuose pataisos namuose, kur vieÅ¡patauja narkotikai ir juos pardavinėjantys asmenys. Apeliaciniu skundu nuteistoji L.

S. prašė, skirti jai Å¡velnesnę bausmę, nei skyrė pirmosios instancijos teismas. Skunde nurodė, jog apylinkės teismo teisėja priimdama skundžiamÄ nuosprendį neatsižvelgė į jos duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu, kurie nuo pat pirmosios apklausos buvo nuoseklÅ«s, ji prisipažino kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , labai gailisi. Be to, teismas neatsižvelgė, kad nuteistoji nežinojo kas yra paketo viduje, kadangi ji įtarė, kad gali jame bÅ«ti kažkas kitko, nei jai teigė jos vyras.

Kas buvo paketo viduje ji nematė, kadangi jo neatidarinėjo. Kai asmens kratos metu supypsėjo aparatas, ji gera valia iÅ¡sitraukė paketÄ ir atidavė prižiÅ«rėtojai. Nuteistosios teigimu, jeigu bÅ«tų žinojusi, kad pakete narkotikai, ji tikrai jų bÅ«tų negabenusi, kadangi žino, jog už tai numatyta griežta baudžiamoji atsakomybė. Nuteistosios teigimu, jai nesuprantama, kodėl teismas jÄ nuteisė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, jeigu ji neketino platinti narkotikų ir ji aplamai net nežinojo, kad pakete buvo narkotikai.

L. S. praÅ¡o teismo taikyti jai BK 62 straipsnio 2 dalį, kadangi pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad pas jÄ yra mažametis vaikas, kad paskyrus laisvės atėmimo bausmę nebus kam jį palikti auginti. PraÅ¡o atsižvelgti į tai, kad prisipažino kalta ir labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kad turi mažametį vaikÄ . Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji L. S. ir jos gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

Nuteistojo A. S. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė nuteistųjų skundus atmesti. Nuteistųjų A. S. ir L. S. apeliaciniai skundai atmetami.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinamai iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys.Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nuteistųjų kaltė padarius A. S. inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, o L.

S. inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal 260 straipsnio 2 dalį yra įrodyta. Pripažindamas A. S. ir L. S. kaltais, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas. Teismo nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teisėjų kolegija laiko, kad sprendžiant nuteistųjų A. S. ir L. S. kaltės klausimÄ , nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių reikÅ¡mę tiriant įrodymus bei galėjusių paveikti nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ . Nuteistųjų kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais liudytojos J. V. parodymais, specialisto iÅ¡vadomis bei kitais teisme iÅ¡tirtais bylos duomenimis, kurie sudaro vieningÄ visumÄ , tarpusavyje vieni kitus papildo. AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, jog iÅ¡tirtų ir iÅ¡analizuotų įrodymų pagrindu A.

S. inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, o L. S. pagal 260 straipsnio 2 dalį yra kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šių nusikaltimų požymius. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A.

S. ir L. S. kaltės.Dėl A. S. apeliacinio skundoNuteistasis A. S. dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltės neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka su paskirta bausme, praÅ¡o bausmę Å¡velninti. Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikÅ¡mę. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Tai reiÅ¡kia, kad, individualizuojant bausmę, bÅ«tina tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , kaltės formÄ ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadijÄ , kaltininko asmenybę ir kt.). BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.Nagrinėjamu atveju negalima daryti iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A.

S. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. IÅ¡ skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam bausmę bei nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumÄ , pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį - padarė sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 5 dalis) atlikdamas bausmę pataisos namuose. Atsižvelgė į tai, kad A. S. teistas, tame tarpe ir už tokio paties pobÅ«džio nusikalstamų veikų padarymÄ , Marijampolės pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai, daug kartų baustas už įvairius grubius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už narkotinių medžiagų vartojimÄ .

Taip pat atsižvelgė į tai, kad jis buvo Å¡ios nusikalstamos veikos organizatorius, nusikalto bausmės atlikimo metu pataisos namuose, į atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu, į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ . Å ios aplinkybės suponavo pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. S. nepadarė teigiamų iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų, toliau darė nusikalstamas veikas, todėl pagrįstai skyrė, realiÄ laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo A. S. atžvilgiu bausmė ir jos dydis paskirta tinkamai, atsižvelgus į tai, kad jis naujÄ tyčinį nusikaltimÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusius ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintus teistumus taip pat už tyčinius nusikaltimus. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nuteistasis A. S. teisiamas jau 12 kartÄ , ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės įtakos jo elgesiui nedarė, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, nusikalto laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pataisos namuose, tai rodo nuteistojo A.

S. nenorÄ taisytis, jo asmenybės pavojingumÄ bei polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimÄ . Teisėjų kolegijos nuomone skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė padės sulaikyti A. S. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ bei leis pasiekti bausmės tikslus.Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, kad jis savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, labai gailisi dėl savo veiksmų, atmestini kaip nepagrįsti.

Nors nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde teigia, kad jis visiÅ¡kai pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir gailisi dėl jos padarymo, tačiau pažymėtina jog tais atvejais, kai kaltininkas duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes matyti, jog pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu A.

S. davė parodymus tik iš dalies pripažindamas faktines bylos aplinkybes bei nurodydamas, kad jo žmona L. S. nežinojo, kad pakete buvo narkotikai. Ši nuteistojo versija buvo paneigta surinktų įrodymų visuma. Aukštesniojo teismo vertinimu, A. S. parodymai, visų surinktų įrodymų kontekste, skamba visiškai neįtikinamai ir vertinama kaip siekis nustatytas faktines aplinkybes paaiškinti sau ir L. S. naudinga linkme. Apeliacinio skundo argumentas, jog savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos nuteistasis A.

S. pripažįsta visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai gailisi jį įvykdęs, atmetamas kaip nepagrįstas. Taikyti BK 641 straipsnį ir bausmę sumažinti 1/3 apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo, kadangi kaip jau minėta, nuteistasis savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas A. S. bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl dar kartÄ atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis Å¡velninti nuteistajam bausmę, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad paskirtoji bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta.Nepagrįstas bei atmestinas ir nuteistojo A. S. praÅ¡ymas pakeisti jam bausmės rėžimÄ iÅ¡ pataisos namų į kalėjimo rėžimÄ . BK 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietÄ parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 83 straipsnio 1 dalį, kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (iÅ¡skyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, taip pat į pataisos namų kamerų tipo patalpas perkelti nuteistieji, pasiųsti Å¡iÄ nuobaudÄ atlikti kalėjime, ir nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. BVK 83 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kalėjimuose taip pat atlieka bausmę nuteistieji, Å¡io Kodekso 68 straipsnyje nustatyta tvarka palikti kalėjime atlikti Å«kio darbų, ir Å¡io Kodekso 69 straipsnyje nurodyti nuteistieji, jų sutikimu perkelti iÅ¡ pataisos namų tęsti bausmės atlikimo.

Pagal BVK 69 straipsnio 4 dalį, teisę perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ turi Kalėjimų departamento direktorius. Å iuo atveju apeliantas neatitinka BVK 83 straipsnio 2 dalyje nurodytų sÄ lygų, todėl jis turi laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Dėl L. S. apeliacinio skundo IÅ¡ paduoto apeliacinio skundo turinio, jame iÅ¡dėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų praÅ¡ymų matyti, kad nuteistoji L. S. nesutinka su jai paskirtos bausmės dydžiu, teigdama jog teismas jai skyrė per griežtÄ bausmę neatsižvelgdamas į tai, jog ji prisipažino kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , labai dėl to gailisi.

Nuteistosios teigimu, teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad nuteistoji nežinojo kas yra paketo viduje, kadangi jo neatidarinėjo. Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos nuteistosios L. S. skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, jog kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas L. S. kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 260 straipsnio 2 dalyje bei priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį jos atžvilgiu, vertino surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ .

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, L. S. ir A. S. paaiÅ¡kinimÄ , kad L. S. nesuprato, jog įgijo, laikė ir gabeno narkotinę medžiagÄ , vertino kaip siekimÄ iÅ¡vengti L. S. baudžiamosios atsakomybės bei pagrįstai nurodė, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, jog aplinkybę, kad L. S. įgijo, laikė, gabeno turėdama tikslÄ platinti, suvokdama, jog įgyja ir laiko, gabena narkotinę medžiagÄ , patvirtina pačios L. S. veiksmai patikrinimo metu bei rasto paketėlio slėpimo vieta ir bÅ«das - savo pačios organizme, taip pat liudytojos J.

V. parodymai. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, apklausta liudytoja J. V. patvirtino, kad net ir suveikus tikrinimo aparatui iÅ¡ pradžių L. S. neigė turinti paslėptus savo organizme daiktus. Liudytoja nurodė, jog paketėlis buvo lengvas -20-30 g, čiuopiant jautėsi, jog paketėlio turinys minkÅ¡tas, kÄ turėjo jausti ir pati L. S. jį liesdama, pakuodama ir slėpdama savo organizme. Be to, liudytoja nurodė, jog lygiai po mėnesio L. S. į pasimatymÄ su vyru vėl nešė draudžiamus daiktus, buvo iÅ¡kviesta policija, Å¡iuo metu vyksta tyrimas (b. l. 67-68). Tai, kad L.

S. neabejotinai buvo žinoma, kad ji gabeno A. S. praÅ¡omÄ narkotinę medžiagÄ , patvirtina byloje esantys duomenys apie tai, kad L. S. tokiu pačiu bÅ«du gabeno A. S. narkotinę medžiagÄ Ä¯ Alytaus pataisos namus, tačiau ikiteisminis tyrimas tuo atveju buvo nutrauktas nenustačius jos kaltės, t. y. nenustačius, kad ji suprato, jog gabena narkotinę medžiagÄ , todėl kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, tokia ankstesnio ikiteisminio tyrimo baigtis buvo pagrindas ir Å¡iuo pakartotiniu atveju naudotis tokiu pačiu veikos darymo bÅ«du ir savo veikos subjektyvios pusės aiÅ¡kinimu suradus pas jÄ narkotinę medžiagÄ . Apeliacinio skundo argumentai, jog nuteistoji net nežinojo, kad pakete buvo narkotikai, teisėjų kolegijos vertinimu yra deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog L. S. kaltė dėl narkotinės medžiagos įgijimo, laikymo, gabenimo turint tikslÄ platinti, įrodyta visiÅ¡kai.Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad L. S. prisipažino kalta ir labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kad turi mažametį vaikÄ ir, kad paskyrus laisvės atėmimo bausmę nebus kam jį palikti auginti.Nors nuteistoji L.

S. teigia, jog ji visiÅ¡kai prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir gailisi dėl jos padarymo, tačiau kaip jau buvo pažymėta, atsakant į nuteistojo A. S. apeliacinio skundo argumentus, jog tais atvejais, kai kaltininkas duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde nuteistoji L. S. tik iš dalies pripažino faktines bylos aplinkybes, teigdama, jog nežinojo kas yra A. S. gabenamo paketo viduje, kadangi jo neatidarinėjo, tačiau šie nuteistosios parodymai buvo paneigti surinktų įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius L. S. parodymus vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybė. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos nuteistoji L.

S. pripažįsta visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai gailisi jį įvykdžiusi, atmetamas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistosios L. S. atžvilgiu bausmė ir jos dydis paskirta tinkamai, atsižvelgus į tai, kad ji padarė sunkų nusikaltimÄ bÅ«dama teista, lengvinančių jos atsakomybę aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama recidyvistė ( t. y. teista už tyčinių nusikaltimų padarymÄ ), anksčiau bausta administracine tvarka už draudžiamų daiktų perdavimÄ tardymo izoliatoriuje laikomam asmeniui (nuobauda Å¡iuo metu negaliojanti), nedirba, registruota darbo biržoje, nors turi mažametį vaikÄ , gim. 2011 m., tačiau tai jai netrukdo daryti nusikalstamas veikas.

Kaip matyti iÅ¡ duomenų apie baudimÄ administracine tvarka, L. S. bausta už netinkamÄ vaiko priežiÅ«rÄ , o tai rodo, kad ir bÅ«dama laisvėje tinkamai vaiku nesirÅ«pina. Nors kaltinamoji turi mažametį vaikÄ , tačiau aplinkybių visumos, kuri bÅ«tų pagrindas taikyti BK 62 straipsnį ar 54 straipsnio 3 dalį, nenustatyta. Teisėjų kolegijos nuomone skundžiamu nuosprendžiu paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nėra aiÅ¡kiai per griežta, ji padės sulaikyti L. S. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ bei leis pasiekti bausmės tikslus.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistųjų A.

S. ir L. S. apeliaciniuose skunduose nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl jų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistieji, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados.

Ä®vertinus paminėtas aplinkybes daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuosprendį naikinti ar keisti nuteistųjų apeliacinių skundų motyvais pagrindo nėra, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raÅ¡tas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam A. S., iÅ¡laidas sudaro 46,32 Eur dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamÄ jį kaltu, iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014).

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistųjų netenkintinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,n u t a r i a :Nuteistųjų A.

S. (A. S.) ir L. S. apeliacinius skundus atmesti.Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistųjų nepriteisti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai              Svetlana Jurgaitienė Gytis Večerskas Valdas Vitunskas