2020-07-15 Nr. AB-13745-3-64-3-02410-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1381-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02410-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. P. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau –ir Šiaulių TI), 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI jis buvo laikomas pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir nesudarant normalių kalinimo sąlygų. Šiaulių TI kamerose vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto nei nustatyta teisės aktuose, apgyvendinimo kameros buvo perpildytos. Apgyvendinimo kamerose byrėjo tinkas, plaunant grindis, vandeniui papuolus į plyšius, kaupdavosi pelėsis, atsirasdavo nemalonus kvapas, siekiant gauti šviežio oro reikėdavo atversti langą. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam einant į tualetą jį matė kiti nuteistieji, taip pat ir pareiškėjui teko matyti, kaip kiti nuteistieji naudojasi tualetu. Pareiškėjas teigė, kad kameroje nebuvo suteiktos sąlygos nusiprausti, o prausiantis duše ar būnant sanitarinio mazgo erdvėje galėjo būti stebimas prižiūrėtojų. Pareiškėjas nurodė, kad cokoliniame aukšte rūsyje yra 2 grotos (metalinis tinklas ir grotos), taip pažeidžiant natūralaus apšvietimo normą.

3. Pareiškėjas akcentavo, kad dėl nežmoniško pareigūnų elgesio patyrė dvasinę skriaudą, kai buvo vedamas į kamerą Nr. 13 ir nešė čiužinį su kitais daiktas. Pareiškėjas paaiškino, kad pareigūnai keikėsi, jam grasino, šaipėsi iš jo negalios.

4. Pareiškėjas teigė, kad dėl minėtų aplinkybių jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sutrikimus, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, galimybių bendrauti sumažėjimą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą ir prašė už kalinimo laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. priteisti 1500 Eur.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Šiaulių TI paaiškino, kad ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas). Įsakymo 1.3.1 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normą HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d. (toliau – ir HN 134:2015).

7. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo laikomas kamerose, kuriose buvo kalinama nuo 2 iki 4 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 3,97 kv. m. iki 7,94 kv. m. Kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

8. Atsakovo atstovas nurodė, kad Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Dėl sąlygų asmens higienai atsakovas nurodė, kad Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji).

9. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjo reikalavimas grįstas samprotavimais nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo.

II. 10. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 1 d. sprendimu pareiškėjo V. P. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

11. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. Neturtinę žalą pareiškėjas kildino iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas savo skunde nurodo, jog kamerose buvo šalta, drėgna, prasta ventiliacija, tamsu, blogas apšvietimas, pelėsis, grybelis, byrėjo tinkas, dažai, kamerose tualetas neatitiko standartų ir keliamų reikalavimų, nebuvo oro šalinimo sistemos, nebuvo veidrodžio, spintelės daiktams susidėti, apgyvendinimo kamerose nebuvo sąlygų tinkamai nusiprausti, nebuvo šilto vandens, dušuose nebuvo tinkamos maudydavosi sąlygos, kartais nebūdavo karšto vandens, taip pat buvo kitų pažeidimų.

12. Teismas vadovavosi Įsakymo 1.3.1 punktu ir pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu Šiaulių TI buvo laikomas kamerose, kuriuose jam teko nuo 3,97 kv. m iki 7,94 kv. m ir tai atitiko teisės aktų reikalavimus. Teismas įvertino tai, kad, nors teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, toks sanitarinio įrenginio ir baldų buvimas taip pat sukelia, esant minimaliai užtikrintam kameros gyvenamajam plotui, papildomus nepatogumus.

13. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Taikytini tik tie teisės aktų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Kadangi Šiaulių TI dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, higienos normos HN134:2015 reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.

14. Teismas pažymėjo, kad Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Šiaulių departamento (toliau – ir NVSC) 2018 m. rugsėjo 3 d. patikrinimo akto Nr. PA-5741 (patikrinimas atliktas 2018 m. rugpjūčio 28 d.) matyti, kad kameroje Nr. 13 naudojamos dirbtinės apšvietos lempos be gaubtų (HN 134:2015 12 p. pažeidimas). Kituose atsakovo pateiktuose NVSC patikrinimo aktuose pažeidimų neužfiksuota, taip pat patikrinimai buvo atliekami arba neaktualiais laikotarpiais, arba kamerose, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas.

15. Teismas nurodė, kad detalias taisykles, susijusias su kalinamų asmenų buitiniu aprūpinimu, nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normos. Šis teisės aktas, be kita ko, nustato laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas. Gyvenamojoje patalpoje turi būti lova, spintelė, stalas, taburetė arba stalo ilgio suoliukas ir kiti būtini baldai bei inventorius.

16. Pasisakydamas dėl sanitarinio mazgo įrengimo, teismas nurodė, kad kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, mūrinės sienelės ar OSB plokštės atskyrimas, sienelės aukštis yra kur kas didesnis nei 1,50 m. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu.

17. Teismas nurodė, kad karšto vandens privalomas tiekimas į apgyvendinimo kameras HN 134:2015 ar kituose teisės aktuose nėra numatytas.

18. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl naudojimosi dušu, teismas, atsižvelgęs į HN 134:2015 28 ir 44 punktus, taip pat susipažinęs su pareiškėjo sveikatos istorija, nurodė, kad pareiškėjas neneigia, jog jam buvo suteikta teisė praustis duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

19. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, taip pat į tai, kad Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (HN pažeidimai) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Todėl, įvertinus tai, kad pareiškėjui tam tikrą laiką nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos tam tikros higienos normos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas vertina, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankama satisfakcija už jo teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III. 20. Pareiškėjas V. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

21. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, nepagrįstai neišskaičiavo sanitarinio mazgo ir baldų ploto.

22. Pareiškėjas pabrėžia, kad nebuvo suteiktas inventorius, kuris pagal teisės aktus turėjo būti suteiktas, be to, tualetas buvo tupimas, o tai, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pripažįstama kaip pažeidimas. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad sanitarinis mazgas iš vienos pusės atskirtas permatoma užuolaida, o iš kitos – 1,5 m sienele.

23. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad, nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, tačiau sveikatos istorijoje yra duomenys apie invalidumą, o sanitarinis mazgas nebuvo pritaikytas neįgaliesiems, be to, dušas taip pat nebuvo pritaikytas neįgaliesiems. Pareiškėjo nuomone, jam turėjo būti suteikta galimybė ne rečiau nei 2 kartus per savaitę nusiprausti po dušu. Pareiškėjas nurodo, kad jam buvo sunku kilti laiptais į trečią aukštą. Pareiškėjo teigimu, kalinimo sąlygos neatitiko Neįgaliųjų konvencijos nuostatų ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatų.

24. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Šiaulių TI nėra taikomos HN 134:2015 nuostatos dėl pastato statuso. Pareiškėjas pažymi, jog galiojantis teisės aktai yra privalomi visiems.

25. Pasisakydamas dėl graužikų ir tarakonų naikinimo Šiaulių TI, pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė pareiškėjui, nors aplinkybę, kad įkalinimo įstaigoje nėra tarakonų, turėjo įrodyti atsakovo atstovas.

26. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

27. Šiaulių TI nurodo, kad pareiškėjas visą laiką buvo laikomas nepažeidžiant vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto reikalavimo, nustatyti tik higienos normų pažeidimai, o tokiais atvejais žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas. Akcentuodamas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, Šiaulių TI pažymi, kad pareiškėjas jokių konkrečių aplinkybių nenurodė ir įrodymų nepateikė, todėl jo abstraktūs teiginiai pagrįstai atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas V. P. kildina iš Šiaulių TI veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

29. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

30. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtinti tyrimo ir betarpiškumo principai ir nustatyta, kad, prireikus, teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (pagal pareigas), jis nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų (1 d.); teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (2 d.); teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (3 d.).

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

32. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, sprendime pristatydamas pareiškėjo reikalavimus, nurodė, kad „Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto nei nustatyta teisės aktuose, apgyvendinimo kameros buvo perpildytos. Apgyvendinimo kamerose buvo šalta, drėgna, prasta ventiliacija, tamsu, blogas apšvietimas, pelėsis, grybelis, byrėjo tinkas, dažai, kamerose tualetas neatitiko standartų ir keliamų reikalavimų, nebuvo oro šalinimo sistemos, nebuvo veidrodžio, spintelės daiktams susidėti, apgyvendinimo kamerose nebuvo sąlygų tinkamai nusiprausti, nebuvo šilto vandens, dušuose nebuvo tinkamos maudydavosi sąlygos, kartais nebūdavo karšto vandens, taip pat buvo kitų pažeidimų“.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundą (b. l. 2–3), pažymi, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog Šiaulių TI kamerose vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto nei nustatyta teisės aktuose, apgyvendinimo kameros buvo perpildytos. Apgyvendinimo kamerose byrėjo tinkas, plaunant grindis, vandeniui papuolus į plyšius, kaupdavosi pelėsis, atsirasdavo nemalonus kvapas, siekiant gauti šviežio oro reikėdavo atversti langą. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam einant į tualetą jį matė kiti nuteistieji, taip pat ir pareiškėjui teko matyti, kaip kiti nuteistieji naudojasi tualetu. Pareiškėjas teigė, kad kameroje nebuvo suteiktos sąlygos nusiprausti, o prausiantis duše ar būnant sanitarinio mazgo erdvėje galėjo būti stebimas prižiūrėtojų ir kitų nuteistųjų. Pareiškėjas nurodė, kad cokoliniame aukšte rūsyje yra 2 grotos (metalinis tinklas ir grotos), taip pažeidžiant natūralaus apšvietimo normą. Pareiškėjas taip pat akcentavo, kad dėl nežmoniško pareigūnų elgesio patyrė dvasinę skriaudą, kai buvo vedamas į kamerą Nr. 13 ir nešė čiužinį su kitais daiktas. Pareiškėjas paaiškino, kad pareigūnai keikėsi, jam grasino, šaipėsi iš jo negalios.

34. Pareiškėjas skunde akcentavo, kad pareigūnai elgėsi netinkamai (keikėsi, įžeidinėjo pareiškėją, šaipėsi iš jo negalios). Pirmosios instancijos teismas dėl šių pareiškėjo argumentų visiškai nepasisakė, nors pareiškėjas pakankamai detaliai nurodė faktines aplinkybes, susijusias su pareigūnų elgesiu. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė skundo ribas, pasisakydamas dėl dušinių įrengimo, dėl pareiškėjo aprūpinimo inventoriumi (spintele ir veidrodžiu), dėl karšto vandens kamerose, nors pareiškėjas šių aplinkybių skunde nenurodė. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos, tačiau, kaip matyti iš pareiškėjo skundo, jo nuomone, pareigūnai šaipėsi iš jo dėl jo negalios, t. y. išskyrė iš kitų asmenų. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas šių pareiškėjo argumentų visiškai nenagrinėjo.

35. Atsižvelgus į šios nutarties 32–34 punktuose išdėstytus argumentus, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje, 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų, t. y. buvo aktyvus tiriant įrodymus, nustatė visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė, išdėstė aiškius ir išsamius argumentus sprendime bei tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Priešingai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad teismas, tinkamai nesilaikęs proceso taisyklių, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, tinkamai ir aiškiai nemotyvavo priimto sprendimo, dėl to galbūt neteisingai išnagrinėjo bylą ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

36. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018). Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas visą skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

37. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą turi ištirti/patikrinti, ar pagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl jo nurodomų pareigūnų jį žeminančių veiksmų, pareiškėjo siejamų su jo negalia perkėlimo į 13 kamerą metu (prireikus surinkti papildomus duomenis), taip pat pirmosios instancijos teismas neturėtų vertinti aplinkybių, kurių skunde nenurodė pareiškėjas.

38. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 1 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramutė Ruškytė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė