2020-04-15 Nr. AB-7413-3-62-3-02455-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-2471-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02455-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. P. skundą atsakovui Jurbarko rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2018 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. P11-405 „Dėl tarnybinės nuobaudos E. P. skyrimo“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas, Įsakymas). Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Pareiškėja į valstybės tarnautojo pareigas (Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiojo specialisto (personalo) pareigybė) Administracijoje priimta ir šias pareigas eina nuo 2015 m. kovo 3 d. Skelbimas (ir pareigybės aprašymas) apie konkursą į Administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas (toliau – ir Konkursas) Valstybės tarnybos departamento interneto tinklalapyje paskelbtas 2018 m. balandžio 18 d. Visi Konkurso dokumentai ir pranešimai teikti per Valstybės tarnybos departamento valdymo informacinę sistemą. Administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. P11-253 buvo sudaryta Konkursui vykdyti komisija (toliau – ir Konkurso komisija), 2018 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. P11-242 nustatyta Konkurso data (2018 m. birželio 7 d.), laikas ir vieta. Pareiškėjai nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. įskaitytinai buvo suteiktos kasmetinės atostogos (Administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. P14-155 dėl pareiškėjos kasmetinių atostogų suteikimo bei pavadavimo atostogų laikotarpiu), todėl minėtu laikotarpiu jos funkcijas atliko kita Administracijos darbuotoja, kuriai tokia pareiga nurodyta pareigybės aprašyme bei pirmiau minėtame įsakyme.

2.2. Prašymus dalyvauti Konkurse pateikė 4 asmenys. Nei vienas iš pretendentų nebuvo pateikęs dokumentų (ar jų kopijų), įrodančių, kad atitinka pareigybės aprašymo 6.3 punkto specialųjį reikalavimą (mokėti vokiečių ar anglų kalbą B1 lygiu), 2 pretendentų gyvenimo aprašymuose buvo matyti, kad jie neatitinka šio reikalavimo. Už Konkurso organizavimą (konkrečiai dokumentų administravimą IS VATARAS, jų vertinimą) tuo metu (iki 2018 m. gegužės 28 d.) atsakingas darbuotojas, nepaprašęs ir neturėdamas informacijos (dokumentų) apie pretendentų atitiktį pareigybės aprašymo 6.3 punkte nustatytam specialiajam reikalavimui (mokėti vokiečių ar anglų kalbą B1 lygiu), išsiuntė per IS VATARAS pranešimus visiems pretendentams, kad jie atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus ir, kad gali dalyvauti Konkurse. Tas pats pažymėjimas (atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus) buvo matomas ir Komisijos nariams bei sekretorei.

2.3. Pareiškėja darbo funkcijas pradėjo vykdyti 2018 m. gegužės 28 d. grįžusi po atostogų (likus 8 darbo dienoms iki Konkurso dienos įstaigoje). Administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 6 d. įsakymu pareiškėja buvo paskirta Konkurso komisijos sekretore. 2018 m. liepos 30 d. vidaus audito ataskaitoje Nr. CVA1-4 (toliau – ir Audito ataskaita) teigiama, kad pareiškėja nevykdė ar vykdė netinkamai valstybės tarnautojo pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 1 dalyje, Administracijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 01-1881 patvirtinto Jurbarko rajono savivaldybės administracijos veiklos reglamento (toliau – ir Administracijos veiklos reglamentas), 17.5 punkte, Administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 01-254 patvirtintų Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus nuostatų (toliau – ir Skyriaus nuostatai) 8.2.12, 8.2.13, 8.2.24 punktuose, Administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. P11-173 patvirtinto Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiojo specialisto (personalo) pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.6, 7.20, 7.21, 7.22 punktuose, Administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 6 d. įsakymo 2 punkte, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 59 punkte. 2018 m. rugpjūčio 8 d. pranešimu apie galimą tarnybinį nusižengimą atsakovas informavo pareiškėją, kad ji yra įtariama padariusi galimą tarnybinį nusižengimą, nurodytą Audito ataskaitoje, bei paprašyta pateikti paaiškinimą iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. Pareiškėja su tarnybiniu nusižengimu nesutiko, išsamius nesutikimo motyvus išdėstė 2018 m. rugpjūčio 16 d. paaiškinime. Administracijos direktorė skundžiamu įsakymu paskyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą. Pareiškėjos žiniomis, prieš Konkurso Komisijos narius nebuvo pradėti tarnybinių nusižengimų tyrimai ir paskirtos tarnybinės nuobaudos.

2.4. 2018 m. rugpjūčio 29 d. išvadoje „Dėl E. P. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Tyrimo išvada) nurodoma, kad pareiškėja, kaip komisijos narė, paskirta Administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 6 d. įsakymu Konkursui vykdyti, ir asmuo, kuris atsakingas už IS VATARAS administravimą, privalėjo rinkti informaciją, susijusią su jai pavestų uždavinių vykdymu (Konkurso organizavimas), analizuoti pateiktą informaciją, protokoluoti komisijos posėdžius (Administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. O1-1496 patvirtinto Jurbarko savivaldybės administracijos direktoriaus sudaromų komisijų darbo reglamento (toliau – ir Komisijų darbo reglamentas) 11.1, 11.2, 14 p.) ir užtikrinti darbų tęstinumą organizuojant Konkursą. Konkurso komisija nebuvo informuota apie tai, kad pretendentai privalo pateikti dokumentą apie nustatytą užsienio kalbos mokėjimą, kadangi iki Konkurso pradžios šis dokumentas pretendentų nebuvo pateiktas IS VATARAS. Atkreiptas dėmesys, kad, nors ir pareiškėją pavaduojantis asmuo IS VATARAS pažymėjo, jog visi pretendentai atitinka Konkurse nustatytus reikalavus, ir leido jiems dalyvauti Konkurse, tačiau pareiškėja, vykdydama savo tiesiogines funkcijas, privalėjo Konkursą vykdančią Komisiją informuoti (vėliausiai Konkurso dieną įstaigoje), kad pretendentams, nepateikusiems dokumentų (kopijų), įrodančių, kad jie atitinka pareigybės aprašymo 6.3 punkte specialųjį reikalavimą (mokėti vokiečių ar anglų kalba B1 lygiu), negali būti leidžiama dalyvauti Konkurse ir apie tai pažymėti protokole, tačiau to nepadarė.

2.5. Atsakovas privalo nurodyti konkrečias imperatyvias teisės normas, kuriose suformuota valstybės tarnautojo imperatyvi pareiga veikti atitinkamu būdu, bei įrodyti, kad pareiškėjos elgesys (neveikimas) objektyviai prieštaravo galiojančioms teisės normoms. Tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis), kuris yra blanketinė teisės norma, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai. Pareiškėjos diskreciją (konkrečią kompetenciją) Konkurso atžvilgiu apibrėžė Administracijos direktorės 2018 m. birželio 6 d. įsakymas, kuriuo ji paskirta Konkurso komisijos sekretore. Vadovaujantis Aprašo 44 punktu, konkursui vykdyti sudaroma pretendentų į pareigas konkurso komisija. Pagal Aprašo nuostatas būtent konkurso komisija (nariai bei jos pirmininkas) yra atsakinga už konkurso atitiktį teisės aktų reikalavimams bei valdingų sprendimų priėmimą. Komisijos pirmininko, narių bei sekretoriaus funkcijas bei pareigas aiškiai ir nedviprasmiškai nustato ir Komisijų darbo reglamentas (11, 12, 14, 23 p.). Komisijos sekretoriaus pareigas numato 14 punktas (komisijos posėdžius protokoluoja komisijos sekretorius). Vadinasi, teisės aktais detaliai išskirtos (nurodytos) komisijos pirmininko ir narių pareigos, o taip pat komisijos sekretoriaus pareigos.

2.6. Ginčo atveju, nors Tyrimo išvadoje teigiama, kad pareiškėja buvo Komisijos narė ir turėjo pareigas, apibrėžtas Komisijų darbo reglamento 11.1, 11.2, 14 punktuose, tai neatitinka faktinės situacijos. Administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 6 d. įsakymu pareiškėja buvo paskirta Konkurso komisijos sekretore, t. y. ji nebuvo nei šios komisijos nare, nei pirmininke, vadinasi, ji neturėjo Konkurso komisijos pirmininko ar narių kompetencijos, įgaliojimų bei pareigų, todėl ji negali būti baudžiama už Konkurso komisijos narių ar pirmininko pareigų nevykdymą. Pareiškėja atliko Konkurso komisijos sekretoriaus funkcijas ir protokolavo šios komisijos posėdžius, o pareigos rinkti informaciją, susijusią su pavestų uždavinių vykdymu, analizuoti pateiktą informaciją, vertinti pretendentų atitiktį konkurso reikalavimams, neleisti pretendentams, neatitinkantiems reikalavimų, dalyvauti Konkurse buvo Konkurso komisijos narių, o ne šios komisijos sekretorės, kompetencija.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pareiškėja nuo 2015 m. kovo 3 d. buvo priimta į valstybės tarnautojo pareigas Administracijos Juridinio skyriaus vyriausiąja specialiste, o nuo 2016 m. balandžio 1 d. – Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiojo specialisto (personalo) pareigybę (toliau – ir Personalo pareigybė). Ji 2016 m. balandžio 1 d. pasirašytinai supažindinta su Pareigybės aprašymu. Pareiškėja 2018 m. kovo 29 d. parengė Administracijos direktoriaus įsakymą „Dėl Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymo patvirtinimo“ ir prie įsakymo pridėtą Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymą (toliau – ir Konkurso pareigybės aprašymas). Konkurso pareigybės aprašymo 6.1–6.8 punktuose pareiškėja įrašė specialiuosius reikalavimus valstybės tarnautojui, einančiam šias pareigas, iš jų 6.3 punkte – mokėti vokiečių ar anglų kalbą pažengusio vartotojo lygmens B1 lygiu. Iš karto po Konkurso pareigybės aprašymo patvirtinimo pareiškėjai buvo suteiktos Administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 3 d. įsakymu atostogos nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2018 m. gegužės 25 d. įskaitytinai, pavedant pareiškėjos funkcijas kasmetinių atostogų metu vykdyti Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus juristei L. M. Konkursas Administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigoms paskelbtas 2018 m. balandžio 18 d., skelbimo Nr. 38059, apie Konkursą buvo paskelbta ir Jurbarko rajono savivaldybės interneto puslapyje. Konkurso pretendentai registravosi ir dokumentus teikė per IS VATARAS. Nuo 2018 m. gegužės 28 d. pareiškėja jau vykdė Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiojo specialisto (personalo) funkcijas. Nuo 2018 m. birželio 6 d. įsakymu sudarytos Konkurso komisijos momento pareiškėja atliko ne tik Personalo specialisto, bet ir Konkurso komisijos sekretoriaus pareigas.

3.2. Nors visa IS VATARAS ir VATIS esanti informacija pareiškėjai buvo prieinama ir žinoma, pareiškėja nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad Konkurso komisijai būtų pateikti visi reikalingi dokumentai apie pretendentus ir jų atitiktį bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams. Pareiškėja iš anksto parengė Konkurso komisijos protokolą ir jame įrašė duomenis apie pretendentus, remdamasi VATARAS jų pateikta informacija ir kito administracijos darbuotojo padarytu įrašu „Atitinka reikalavimus“. Iš 2018 m. birželio 7 d. protokolo Nr. P2-9 matyti, kad jame pareiškėja net du kartus įrašė: „Pretendentai, kuriems neleista dalyvauti atrankoje, nes nepateikė galiojančio asmens dokumento, kuriame yra asmens kodas ir nuotrauka, arba dokumento, patvirtinančio užsienio kalbos (-ų) mokėjimą: nebuvo“. Įrašas padarytas kompiuteriu, t. y. pareiškėjos iš anksto, ne posėdžio metu (posėdžio įrašai padaryti ranka), todėl būtent pareiškėja aplaidžiai įvertino ir nusprendė, kad pretendentų, kuriems nebus leista dalyvauti Konkurse nepateikus užsienio kalbos mokėjimą patvirtinančio dokumento, nebus, ir tai iš anksto įrašė protokole, taip suklaidindama visus Konkurso komisijos narius. Konkurso komisija, pasitikėdama pareiškėjos pateiktų dokumentų ir informacijos apie pretendentų atitiktį nustatytiems reikalavimams teisingumu, įvertino pokalbį su kiekvienu pretendentu ir išrinko laimėtoją. Pareiškėja pasirašė ir pateikė Konkurso komisijos nariams ir laimėjusiai pretendentei pasirašyti 2018 m. birželio 7 d. posėdžio protokolą. 2018 m. birželio 12 d. el. paštu Administracija gavo Valstybės tarnybos departamento 2018 m. birželio 12 d. raštą Nr. 27D-1212, kuriame nurodyta, jog „Valstybės tarnybos departamentas 2018 m. birželio 8 d. gavo anoniminį skundą dėl 2018 m. birželio 7 d. įvykusio konkurso“. Valstybės tarnybos departamentas, išnagrinėjęs Administracijos pateiktus dokumentus, konstatavo, kad buvo pažeistas Aprašo 59 punktas, o tai laikytina esminiu konkurso procedūrų pažeidimu, nes, vadovaujantis VTĮ 9 straipsnio 5 dalimi, į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys turi atitikti specialiuosius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme. Administracijos direktorė 2018 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. P11-278 panaikino Konkurso rezultatus dėl procedūrinių pažeidimų.

3.3. Administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. P11-345 „Dėl komisijos sudarymo E. P. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti“ (pakeistas 2018 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. P11-363) buvo sudaryta komisija iš 5 narių pareiškėjos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – ir Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija). 2018 m. rugpjūčio 6 d. įvyko šios komisijos posėdis (protokolas Nr. R6-156), kuriame nutarta 2018 m. rugpjūčio 8 d. įteikti pareiškėjai pranešimą apie galimą tarnybinį nusižengimą kartu su informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą. Nustatyta, kad pareiškėjos neteisėta veika (neveikimas) pasireiškė tuo, kad Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė (personalo), savo tiesiogines funkcijas pradėjusi vykdyti 2018 m. gegužės 29 d. (likus 8 darbo dienoms iki Konkurso dienos įstaigoje), ir kaip paskirta Konkurso komisijos narė (Konkurso komisijos sekretorė), ir asmuo, kuris atsakingas už IS VATARAS administravimą, privalėjo rinkti informaciją, susijusią su jai pavestų uždavinių vykdymu (Konkurso organizavimas), analizuoti pateiktą informaciją, protokoluoti Konkurso komisijos posėdžius ir užtikrinti darbų tęstinumą organizuojant Konkursą, tai yra privalėjo atsakingai ir apdairiai surinkti, patikrinti informaciją (dokumentus), pateiktą IS VATARAS dėl vykdomo Konkurso, ir įvertinti kartu su Konkurso komisija, sudaryta Konkursui vykdyti. Minėti veiksmai nebuvo atlikti.

3.4. Pareiškėjos tarnybinis nusižengimas padarytas aplaidumo forma (padarydama veiką, nesuprato šios veikos priešingumo VTĮ, kitiems teisės aktams ir jos Pareigybės aprašymui, nors galėjo ir privalėjo suprasti, nenumatė galinčių kilti žalingų padarinių, nors galėjo ir privalėjo juos numatyti) ir atsiradęs kaip neveikimo pasekmė. Tiriant pareiškėjos tarnybinį nusižengimą, buvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, o tarnybinė nuobauda paskirta įvertinus visas VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Pareiškėja, nesutikdama su jai paskirta tarnybine nuobauda, visiškai nepagrįstai susiaurina savo tarnybines pareigas tik iki Komisijos sekretoriaus pareigų, todėl visiškai nepagrįstai teigia, kad ji nebuvo nei Komisijos nare, nei pirmininke. Pareiškėja, be Konkurso komisijos sekretoriaus pareigų, turėjo eiti savo tiesiogines – Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiojo specialisto (personalo) pareigas. Pareiškėjos teiginiai, kad ji rėmėsi ją pavadavusios darbuotojos įrašais „Atitinka reikalavimus“ IS VATARAS, nepatikrinus pateiktų dokumentų turinio, vertintini kaip itin didelis pareiškėjos aplaidumas ir valstybės tarnautojo atsakomybės ir pavyzdingumo principų pažeidimas.

Pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 16 d. paaiškinime (paaiškinimo antras lapas) ir 2018 m. rugpjūčio 29 d. pastebėjimuose (pirmas lapas) net kelis kartus nurodė, kad ji IS VATARAS informacijos pagrindu iš anksto parengė Konkurso komisijos posėdžio, kuris buvo paskirtas 2018 m. birželio 7 d., protokolo projektą ir iš anksto pati pareiškėja kompiuteriu įrašė, kad „Pretendentai, kuriems neleista dalyvauti atrankoje, nes nepateikė galiojančio asmens dokumento, kuriame yra asmens kodas ir nuotrauka, arba dokumento, patvirtinančio užsienio kalbos mokėjimą: nebuvo.“ Šį įrašą protokole pareiškėja padarė iš anksto, iki posėdžio, nes posėdyje fiksuota informacija protokole įrašyta ranka.

Todėl akivaizdu, kad būtent pareiškėja, būdama personalo specialistė, prieš įrašydama protokole informaciją, jog nebuvo pretendentų, kurie nepateikė dokumento, patvirtinančio užsienio kalbos mokėjimą, privalėjo patikrinti pretendentų pateiktą informaciją ir dokumentus. Visiškai atmestini pareiškėjos skundo argumentai, kad pareiškėjos diskreciją (konkrečią kompetenciją) Konkurso atžvilgiu apibrėžė tik Administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 6 d. įsakymas, kuriuo ji buvo paskirta Konkurso komisijos sekretore.

Toks pareiškėjos požiūris į savo tarnybines pareigas tik dar kartą patvirtina, kad tarnybinį nusižengimą pareiškėja padarė dėl savo aplaidumo, tai yra dėl savo kaltės.

3.5. Pareiškėja taip pat nepagrįstai nurodo, kad, nors Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija buvo sudaryta iš 5 narių, tačiau Tyrimo išvadą pasirašė tik 4 nariai (t. y. vienas šios komisijos narys galimai nedalyvavo jos darbe ir rengiant šią išvadą). Komisijų darbo reglamento 17 punktas nustato, kad komisijos posėdžiai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų komisijos narių. 2018 m. rugpjūčio 27 d. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos posėdyje dalyvavo 4 komisijos nariai (daugiau kaip pusė), todėl posėdis, kuriame buvo patvirtinta motyvuota Tyrimo išvada, buvo teisėtas. Pareiškėja neginčija posėdžio teisėtumo, todėl skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Vertinant tai, kad valstybės tarnautojų veikla susijusi su tuo, kad šie asmenys turi ypatingą atsakomybę visuomenei už jiems pavestų funkcijų atlikimą, pareiškėjos padaryti pažeidimai ir jų sukelti padariniai iš esmės priešingi valstybės tarnautojų pareigoms bei pažeidžia valstybės tarnautojų etikos principus.

4. Liudytoja V. R. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ji ginčo metu buvo Administracijos direktorė. Teigė, kad konkursai įstaigoje yra organizuojami dažnai, pareiškėja yra aukščiausios kompetencijos personalo specialistė, vienintelė turinti leidimą dirbti su Valstybės tarnybos departamento VATIS sistema. Tuo metu buvo vienintelė valstybės tarnautoja, dirbanti su personalu, ji visus duomenis kuruodavo, informuodavo Administracijos direktorių, kiti asmenys prieigų ir duomenų neturėjo. Konkurso komisija buvo sudaroma pačiam konkursui organizuoti, t. y. būtent kompetencijų įvertinimui atlikti. Neišskirtinis buvo ir skundžiamas konkursas. Pareiškėja neinformavo, jog kažkas yra ne taip su dokumentais, pristatydama visus kaip Konkurse dalyvaujančius ir tinkamus pretendentus, ir Konkursas tuomet įvyko. Po Konkurso iš skundo, kuris buvo pateiktas Valstybės tarnybos departamentui, sužinojo, kad pretendentai neatitinka reikalavimų dėl kalbos mokėjimo. L. M. tik laikinai pavadavo pareiškėją. Ji pati (V. R.) buvo Konkurso komisijos pirmininkė, paskelbdavo paties konkurso pradžią ir suformuodavo komisiją kompetencijos vertinimui atlikti. Konkurso komisija nebuvo sudaroma anksčiau, nes numatyta buvo atostogų, komandiruočių, taigi sunku pritaikyti komisiją konkrečiai datai. Kompetenciją vertina Konkurso komisija, o pateiktus dokumentus – personalo specialistė pareiškėja. Konkurso komisija nevertino atitikties bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams, vertino tik pokalbį. Komisija dokumentų apie pretendentus neturėjo, kadangi dalyvavę asmenys buvo žinomi, dirbę įstaigoje anksčiau, jų pareigybės, išsilavinimas žinomi, o dėl atitikties visada tikrindavo personalo specialistė. Su konkurso protokolu susipažino ir pasirašė po Konkurso. Buvo pavesta vidaus auditui išsiaiškinti, o remiantis vidaus audito rekomendacijomis tarnybinis tyrimas atliktas pareiškėjai ir L. M.

5. Liudytoja L. M. teismo posėdyje nurodė einanti Administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas, o konkurso metu dirbo pagal darbo sutartį juriste. Teigė, jog viską yra nurodžiusi paaiškinime, o dabar nelabai ką ir atsimena, nes viskas vyko prieš metus. Grįžus pareiškėjai iš atostogų, darbus jai perdavė žodžiu. Visiems pretendentams sistemoje pažymėjo „atitinka reikalavimus“, o kas būdavo nežinoma, visada konsultuodavosi su Valstybės tarnybos departamentu, dėl dviejų pretendentų jai turėjo kilti klausimų, kad trūksta papildomų dokumentų, tačiau pažymėjo, jog atitinka reikalavimus. Liudytoja teigė taip pat gavusi nuobaudą, tačiau jos neskundė.

6. Liudytoja R. R. teismo posėdžio metu paaiškino dirbanti Administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiąja specialiste. Dalyvavo Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos darbe, buvo sekretorė. Ši komisija buvo sudaryta, gavus audito tarnybos ataskaitą dėl galbūt padarytų nusižengimų, žino, kad tai buvo dėl Konkurso. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija nagrinėjo pateiktus dokumentus ir turimą informaciją bei priėmė atitinkamą Tyrimo išvadą. Konkrečiai, kas vyko organizuojant konkursą, kas ką padarė ir ko nepadarė, nieko negalėjo pasakyti. Tyrimo metu sekretoriaus pareiga buvo surašyti protokolą. Ji taip pat buvo ir Konkurso komisijos narė, nes balsavo už tokio sprendimo priėmimą. Kada Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija pradėjo darbą ir kiek buvo posėdžių, tiksliai neatsimena.

7. Liudytoja R. V. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ji eina Administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pareigas, šiame skyriuje dirba ir pareiškėja. Kai pareiškėja išėjo ilgų atostogų, ją pavadavo L. M. Atsimena, jog pareiškėja buvo pradėjusi organizuoti Konkursą, dėl kurio kyla ginčas. Grįžusi iš atostogų pareiškėja tęsė toliau savo darbus ir organizavo Konkursą. Darbų perdavimas įforminamas yra tik darbuotojui išėjus iš darbo, tada surašomas aktas, o šiuo atveju yra nusistovėjusi praktika konkrečius darbus surašyti elektroniniu paštu, o jeigu darbų nėra daug, tiesiog žodžiu pasakoma. Administracijos direktorius skiria konkurso komisijos narius ir sekretorę, kada ginčo atveju tai buvo padaryta, tiksliai neatsimena, nes įsakymo rengimą derina pareiškėja su Administracijos direktoriumi. L. M. buvo kilę klausimų dėl VATARO naudojimo, sakė, jog skambintų į Valstybės tarnybos departamentą. L. M. jai jokių dokumentų dėl ginčo konkurso nepateikė. Konkurso dieną ji jokių pretendentų dokumentų neturėjo, kadangi pasitikėjo pareiškėja, kvalifikuota darbuotoja, personalo specialiste, kuri visuomet atsakingai šiuo klausimu rūpinosi, o kadangi ir jai jokių klausimų nekilo, nemanė, jog kažką reikia dar iš naujo įvertinti, buvo užtikrinta, kad pareiškėja viską peržiūrėjusi. Nevertino pretendentų atitikties pareigybės aprašyme nurodytiems reikalavimams. Iš pretendentų nereikalavo papildomų dokumentų, kadangi pareiškėja visada sužiūrėdavo viską, o jeigu būtų kilusi problema, ji komisiją informuotų. Kaip matyti iš atlikto audito, buvo pretendentų, kuriems turėjo būti neleista dalyvauti Konkurse, t. y. tie žmonės, kurie nepateikė dokumentų, negalėjo dalyvauti Konkurse. Pareiškėja informavo Konkurso komisiją, kad problemų nėra, tai ji ir nesprendė. Su Konkurso protokolu susipažino ir jį pasirašė konkurso dieną. Pagrindinė pareiga organizuoti konkursus yra personalo specialistui, ji yra kaip Konkurso komisijos narė. Prieš liudytoją bei kitus Konkurso komisijos narius nebuvo pradėtas tarnybinis tyrimas.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. birželio 25 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino – panaikino Administracijos direktoriaus Įsakymą, priteisė pareiškėjos naudai iš Administracijos 1 391,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Teismas nustatė, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta už tai, jog ji padarė tarnybinį nusižengimą, nes pažeidė VTĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus: atsakomybės – valstybės tarnautojas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir atsiskaito už juos visuomenei (6 p.), pavyzdingumo – valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas (8 p.), taip pat pažeidė pareigas, nustatytas VTĮ 15 straipsnio 1 dalyje: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 p.), tarnauti visuomenės interesams (3 p.), tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 p.), laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių (5 p.), Administracijos veiklos reglamento 17.5 punkte (tinkamai atlikti darbo sutartyje, pareigų instrukcijoje ir pareigybės aprašyme nustatytą darbą), Skyriaus nuostatų šiuose punktuose: 8.2.12. organizuoti personalo ir savivaldybės administracijai pavaldžių įstaigų vadovų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų, 8.2.13. padėti savivaldybės institucijų sudaromų komisijų, susijusių su personalo valdymu, pirmininkams organizuoti šių komisijų darbą, 8.2.24. pagal kompetenciją vykdyti kitas teisės aktų nustatytas funkcijas ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavedimus, Pareigybės aprašymo šiuose punktuose: 7.20. rengti personalo pareigybių sąrašus, konsultuoti savivaldybės administracijos skyrių vedėjus pareigybių aprašymų rengimo klausimais, teikti jiems siūlymus dėl pareigybių aprašymų keitimo ir papildymo, 7.21. padėti savivaldybės institucijų sudaromų komisijų, susijusių su personalo valdymu, pirmininkams organizuoti šių komisijų darbą, Administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 6 d. įsakymo 2 punkte (atlikti konkurso komisijos sekretoriaus funkcijas), Aprašo 59 punkte (pretendentams, atvykusiems į konkursą, bet nepateikusiems dokumentų apie nustatytą užsienio kalbos mokėjimą). Nustačius esamas visas sąlygas tarnybinei atsakomybei kilti ir atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareiškėjos veiką iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias aplinkybes, buvo pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

10. Teismas taip pat nustatė, kad skelbimas (ir pareigybės aprašymas) apie konkursą Administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigoms Valstybės tarnybos departamento interneto tinklalapyje paskelbtas 2018 m. balandžio 18 d. Visi Konkurso dokumentai ir pranešimai teikti per Valstybės tarnybos departamento valdymo informacinę sistemą. Administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 6 d. įsakymu buvo sudaryta Konkurso komisija, jo 2018 m. gegužės 18 d. įsakymu nustatyta Konkurso data (2018 m. birželio 7 d.), laikas ir vieta. Pareiškėjai nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. įskaitytinai buvo suteiktos kasmetinės atostogos (Administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 3 d. įsakymu dėl pareiškėjos kasmetinių atostogų suteikimo bei pavadavimo atostogų laikotarpiu), todėl minėtu laikotarpiu jos funkcijas atliko kita Administracijos darbuotoja, kuriai tokia pareiga nurodyta pareigybės aprašyme bei pirmiau minėtame įsakyme. Prašymus dalyvauti Konkurse pateikė 4 asmenys. Nei vienas iš pretendentų nebuvo pateikęs dokumentų (ar jų kopijų), įrodančių, kad atitinka Konkurso pareigybės aprašymo 6.3 punkto specialųjį reikalavimą (mokėti vokiečių ar anglų kalbą B1 lygiu), 2 pretendentų gyvenimo aprašymuose buvo matyti, kad jie neatitinka Konkurso pareigybės aprašymo 6.3 punkte nurodyto specialiojo reikalavimo mokėti vokiečių ar anglų kalbą B1 lygiu. Už Konkurso organizavimą (konkrečiai dokumentų administravimą IS VATARAS, jų vertinimą) tuo metu (iki 2018 m. gegužės 28 d.) atsakingas darbuotojas, nepaprašęs ir neturėdamas informacijos (dokumentų) apie pretendentų atitiktį Konkurso pareigybės aprašymo 6.3 punkte nustatytam specialiajam reikalavimui (mokėti vokiečių ar anglų kalbą B1 lygiu), išsiuntė per IS VATARAS pranešimus visiems pretendentams, kad jie atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus ir kad gali dalyvauti Konkurse. Tas pats pažymėjimas (atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus) buvo matomas ir Konkurso komisijos nariams bei sekretorei. Pareiškėja darbo funkcijas pradėjo vykdyti 2018 m. gegužės 28 d. grįžusi po atostogų (likus 8 darbo dienoms iki Konkurso dienos Administracijoje). Administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 6 d. įsakymu pareiškėja buvo paskirta Konkurso komisijos sekretore.

11. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę. Vertinant, ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą. Būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Todėl, spręsdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareiškėjui, teismas turi analizuoti, ar išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis vertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą. Teismas, išnagrinėjęs bylą, priėjo prie išvados, jog tarnybinis nusižengimas ištirtas netinkamai ir Tyrimo išvadoje netiksliai nurodytos visos reikšmingos aplinkybės.

12. Teismas iš Audito ataskaitos, 2018 m. rugpjūčio 8 d. pranešimo apie galimą tarnybinį nusižengimą nustatė, kad pareiškėja yra kaltinama tarnybinį nusižengimą padariusi dėl neveikimo, neatlikusi savo tarnybinių pareigų. Teismo vertinimu, tokiu atveju atsakovas privalo nurodyti konkrečias imperatyvias teisės normas, kuriose suformuota valstybės tarnautojo imperatyvi pareiga veikti atitinkamu būdu, bei įrodyti, kad pareiškėjos elgesys (neveikimas) objektyviai prieštaravo galiojančioms teisės normoms. Tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis), kuris yra blanketinė teisės norma, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai.

Pareiškėjos diskreciją (konkrečią kompetenciją) Konkurso atžvilgiu apibrėžė Administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 6 d. įsakymas, kuriuo ji buvo paskirta Konkurso komisijos sekretore. Vadovaujantis Aprašo 44 punktu, konkursui vykdyti sudaroma pretendentų į pareigas konkurso komisija. Pagal Aprašo nuostatas, būtent konkurso komisija (nariai bei jos pirmininkas) yra atsakinga už konkurso atitiktį teisės aktų reikalavimams bei valdingų sprendimų priėmimą. Komisijos pirmininko, narių bei sekretorės funkcijas bei pareigas aiškiai ir nedviprasmiškai nustato ir Komisijų darbo reglamentas: komisijos pirmininko pareigas nustato 12 punktas, komisijos narių pareigas įtvirtina 11 punktas, komisijos pirmininko ir narių atsakomybę nustato 23 punktas, komisijos sekretoriaus pareigas numato 14 punktas (komisijos posėdžius protokoluoja komisijos sekretorius).

Ginčo atveju, nors Tyrimo išvadoje teigiama, kad pareiškėja buvo Konkurso komisijos narė ir turėjo pareigas, apibrėžtas Komisijų darbo reglamento 11.1, 11.2, 14 punktuose, tai neatitinka faktinės situacijos. Administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 6 d. įsakymu pareiškėja buvo paskirta Konkurso komisijos sekretore, t. y. ji nebuvo nei šios komisijos nare, nei pirmininke. Vadinasi, pareiškėja neturėjo Konkurso komisijos pirmininko ar narių kompetencijos, įgaliojimų bei pareigų, todėl ji negali būti baudžiama už šios komisijos narių ar pirmininko pareigų nevykdymą.

Pareiškėja vykdė Konkurso komisijos sekretoriaus funkcijas ir protokolavo Konkurso komisijos posėdžius, tačiau pareigos rinkti informaciją, susijusią su pavestų uždavinių vykdymu, analizuoti pateiktą informaciją, vertinti pretendentų atitiktį konkurso reikalavimams, neleisti pretendentams, neatitinkantiems reikalavimų, dalyvauti Konkurse, buvo Konkurso komisijos narių kompetencija, o ne šios komisijos sekretorės. Taigi teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja nepažeidė Skyriaus nuostatų 8.2.12, 8.2.13, 8.2.24 punktų ar Pareigybės aprašymo 7.6, 7.20, 7.21 punktų, Administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 6 d.

įsakymo 2 punkto, Aprašo 59 punkto, ar kitų teisės aktų, kadangi pagal atsakovo suteiktą kompetenciją bei diskreciją ji buvo paskirta Konkurso sekretore (neturėjo Konkurso komisijos nario ar pirmininko įgaliojimų) ir pareigas vykdė tinkamai.

13. Teismas pažymėjo, jog tai, kad tiek pareiškėja, tiek ir kiti Konkurso komisijos nariai nepastebėjo, jog pretendentai pateikė ne visus dokumentus, yra pasekmė veiksmų, kuriuos atliko pareiškėjos atostogų metu ją pavaduojanti darbuotoja, kuri, sistemoje IS VATARAS nepaprašiusi ir neturėdama informacijos (dokumentų) apie pretendentų atitiktį pareigybės aprašymo 6.3 punkte nustatytam specialiajam reikalavimui (mokėti vokiečių ar anglų kalbą B1 lygiu), išsiuntė per IS VATARAS pranešimus visiems pretendentams, kad jie atitinka Konkurso pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus ir kad gali dalyvauti Konkurse. Tas pats pažymėjimas (atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus) buvo matomas ir Konkurso komisijos nariams bei sekretorei. Tuo metu pareiškėja savo funkcijas pradėjo vykdyti 2018 m. gegužės 28 d. grįžusi po atostogų (likus 8 darbo dienoms iki Konkurso dienos Administracijoje), o tik 2018 m. birželio 6 d. įsakymu pareiškėja buvo paskirta Konkurso komisijos sekretore. Pareiškėja negali atsakyti už veiksmus, kurie buvo atlikti jai būnant atostogose. Konkurso komisijos nariai taip pat turėjo galimybę ir pareigą tikrinti pateiktus dokumentus, ar pretendentai atitinka nustatytus reikalavimus, tačiau to nepadarė ir dėl to nebuvo patraukti tarnybinėn atsakomybėn, nors ir nebuvo išleisti atostogų ar neatliko darbinių funkcijų dėl kitų priežasčių (tokių duomenų byloje nepateikta).

14. Teismas pabrėžė, kad ginčo atveju pareiškėja nepadarė teisės aktų pažeidimų, taip pat nėra jos kaltės (veikos sąmoningumo), motyvų ar tikslų dėl tariamo pažeidimo. IS VATARAS sistemoje atsakovo kitos darbuotojos jau anksčiau buvo aiškiai pažymėta, kad pretendentai atitinka visus Konkurso reikalavimus, analogiško turinio pranešimas išsiųstas pretendentams, pareiškėja buvo Konkurso sekretorė (ne narė), savo visas funkcijas vykdė tinkamai, todėl teiginiai, kad pareiškėja turėjo suprasti veikos priešingumą teisės aktams ir pareigybės aprašymui, turėjo numatyti kilsiančias žalingas pasekmes, yra nepagrįsti bei neteisingi. Pareiškėjos kasmetinių atostogų metu ją pavaduojanti darbuotoja priėmė dokumentus ir IS VATARAS sistemoje darė atitinkamas atžymas. Pareiškėja neturėjo pareigos revizuoti, tikrinti kitos darbuotojos atliktų darbų kasmetinių atostogų metu. Ne pareiškėja padarė atžymas sistemoje, jog pretendentai atitinka visus Konkurso reikalavimus, todėl ji negalėjo numatyti, kad atžymos padarytos nepateikus visų reikiamų dokumentų. Pareiškėją pavaduojanti darbuotoja nei raštu, nei žodžiu neinformavo, jog atžymas padarė nesant visų pateiktų dokumentų. Pareiškėja atsakovo įstaigoje dirba nuo 2015 m. kovo 3 d. Savo pareigas visą šį laikotarpį atliko bei atlieka sąžiningai, atsakingai ir garbingai, pavyzdingai, buvo skatinta už gerą darbą.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėja nebuvo informuota apie tai, jog pretendentai ne visus reikiamus dokumentus pateikė, todėl ir negalėjo informuoti apie tai Konkurso komisijos. Kita vertus, tikrinti pateiktus dokumentus ir vertinti jų atitiktį reikalavimams pareigą turi ir Konkurso komisijos nariai. Nei vienas iš šios komisijos narių taip pat nesuabejojo sistemoje padarytais įrašais. Todėl pareiškėja pagrįstai nurodo, jog atsakovas ją diskriminavo prieš kitus valstybės tarnautojus, kadangi, pareiškėjos žiniomis, prieš kitus valstybės tarnautojus, pvz., kitus Konkurso komisijos narius, nebuvo pradėti tarnybinių nusižengimų tyrimai ir paskirtos tarnybinės nuobaudos, nors Konkurso komisijos narės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos funkcija, be kita ko, yra organizuoti konkursus (pretendentų atrankas) ir dalyvauti parenkant ir skiriant savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir savivaldybės pavaldžių įstaigų ir įmonių vadovus.

16. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2, 8.19, 9 punktais, pareiškėjai iš atsakovo priteisė 1391,50 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

17. Teismas likusius proceso dalyvių argumentus laikė pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui), todėl jų detaliau nedėstė ir neanalizavo. Teismas konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai, nesilaikant taisyklių reikalavimų ir jau suformuotos nagrinėjamu atveju teismų praktikos.

III. 18. Atsakovas Administracija padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

18.1. Pirmosios instancijos teismas Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjai paskyrimo panaikino vien formaliais pagrindais, nes teismui netiko tarnybinio patikrinimo išvada. Teismas nenurodė ir nepasisakė, kodėl liko nenustatyta aplinkybė, jog Tyrimo išvadoje buvo nustatytas ir nurodytas vienas iš esminių pareiškėjos tarnybinio nusižengimo objektyviosios pusės elementų, t. y. kad pareiškėja pažeidė Pareigybės aprašymo 7.6 punktą, kuris nustato, kad pareiškėja kaip personalo specialistė vykdo šią funkciją – organizuoja personalo ir savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų, konkursus valstybės tarnautojų pareigoms užimti, pakaitinių valstybės tarnautojų atrankas. Tai pagrindinė pareiškėjos, kaip personalo specialistės, funkcija. Todėl teismo nustatytos aplinkybės neatitinka bylos medžiagos ir surašytos tik tos, kurios palankios pareiškėjai.

18.2. Teismas nurodė, kad tas pats pažymėjimas (atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus) buvo matomas ir Konkurso komisijos nariams bei sekretorei. Tačiau byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų tokią teismo išvadą, o visi apklausti liudytojai, įskaitant pareiškėją, patvirtino, kad jokie pretendentų dokumentai Konkurso komisijos nariams nebuvo pateikti. Pagal bylos duomenis prieigą prie IS VATARAS informacijos turėjo tik pareiškėja, kuri privalėjo matyti ne tik pažymėjimą „atitinka reikalavimus“, bet ir tai, jog sistemos lange dėl užsienio kalbos mokėjimo nėra jokių žymų apie pateiktus dokumentus. Pareiškėjai tarnybinė atsakomybė buvo pritaikyta ne už kitų darbuotojų atliktus veiksmus, bet už tuos veiksmus, kuriuos pagal savo Pareigybės aprašymą pareiškėja privalėjo atlikti vykdydama savo personalo specialistės pareigas nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki Konkurso dienos. Todėl teismo išvada, jog pareiškėja negali atsakyti už veiksmus, kurie buvo atlikti jai būnant atostogose, yra neteisinga ir nepagrįsta.

18.3. Teismas pasisakė, kad „Konkurso komisijos nariai taip pat turėjo galimybę ir pareigą tikrinti pateiktus dokumentus, ar pretendentai atitinka nustatytus reikalavimus, tačiau to nepadarė ir dėl to nebuvo patraukti tarnybinėn atsakomybėn, nors ir nebuvo išleisti atostogų ar neatliko darbinių funkcijų dėl kitų priežasčių“, nors šioje byloje nebuvo nustatinėjamos aplinkybės, ar Konkurso komisijos nariai turėjo tokią galimybę ir pareigą, ar buvo/nebuvo išleisti atostogų ir dėl kitų priežasčių, todėl ši teismo išvada neatitinka bylos medžiagos ir pateikta vien remiantis pareiškėjos argumentacija.

18.4. Teismas padarė klaidingas išvadas, kad pareiškėja neturėjo pareigos revizuoti, tikrinti kitos darbuotojos atliktų darbų pareiškėjos kasmetinių atostogų metu, nes neatkreipė dėmesio, jog pareiškėjos pareigybė yra ne Konkurso komisijos sekretorė, bet personalo specialistė, kurios viena iš pagrindinių funkcijų – organizuoti konkursus. Dar daugiau, teismas pateikė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančius vertinimus, kad pareiškėja savo pareigas atlieka sąžiningai, atsakingai ir garbingai, pavyzdingai, buvo skatinta už gerą darbą, nors tokių įrodymų byloje nėra.

18.5. Teismas be jokio pagrindo nevertino ir nesirėmė atsakovo nurodytomis aplinkybėmis ir savo išvadas grindė tik pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais. Teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog visus likusius proceso dalyvių argumentus laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku ir neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui), nors liko teismo neįvertintos Tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjos, kaip personalo specialistės, tarnybinių pareigų netinkamu atlikimu/neatlikimu organizuojant Konkursą, už kurį ir buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Teismas visiškai neatkreipė dėmesio, kad Konkurso komisijos sekretorė nėra pareiškėjos pareigybė, tai tik viena iš jos kaip personalo specialistės funkcijų, deleguota 2018 m. birželio 6 d. įsakymu, todėl visiškai nepagrįstai laikėsi nuomonės, jog pareiškėjai tarnybinė nuobauda buvo paskirta tik dėl netinkamo jos, kaip Konkurso komisijos sekretorės, pareigų vykdymo ar neatlikimo.

18.6. Teismas neįvertino Tyrimo išvados dalies, susijusios su jos, kaip personalo specialistės, pareigų neatlikimu/netinkamu atlikimu iki Konkurso pradžios ir Konkurso metu. Net ir esant IS VATARAS sistemoje 2018 m. gegužės 20 d. pretendentams išsiųstiems pranešimams apie būtinybę pateikti dokumentus apie užsienio kalbos mokėjimą Konkurso dieną, pareiškėja iki Konkurso nepasidomėjo, ar tokie dokumentai pateikti per IS VATARAS, o Konkurso dieną iš anksto parengtame protokole įrašė, kad pretendentų, nepateikusių dokumentų apie užsienio kalbos mokėjimą, nėra. Be to, pareiškėja IS VATARAS aiškiai matė, kad Valstybės tarnybos informacinėje sistemoje nėra automatiškai rodomas Konkurso pretendentų užsienio kalbos mokėjimo pasitikrinimas, nes tik tokiu atveju pretendentai papildomai pateikti nieko nebeturi (Aprašo 55 p.). Teismo argumentacija dėl pareiškėjos nedalyvavimo organizuojant Konkursą prieštarauja Aprašo nuostatoms. Atsižvelgiant į tai ir į tai, jog įgaliojimai pareiškėjai jau nustatyti pareiginėje instrukcijoje kaip personalo specialistei – organizuoti konkursus, teismas neturėjo pagrindo teigti, kad pareiškėja neturėjo Konkurso komisijos nario įgaliojimų.

18.7. Byloje esantis Konkurso komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, kad būtent pareiškėja pristatė į Konkursą atvykusius pretendentus kaip tinkamus dalyvauti pokalbyje. Tai, kad pareiškėjos atžvilgiu tyrimas buvo neišsamus ir atliktas nesilaikant taisyklių, nepatvirtina ir pareiškėjos argumentas, kad Konkurso komisijos nariai, nepatikrinę Konkurso pretendentų dokumentų, patvirtinančių užsienio kalbos mokėjimą, už tai nebuvo nubausti. LVAT vertinimu, tokiai išvadai daryti galima prielaida būtų tik tada, jei pareiškėja pateiktų įrodymus, kad asmuo, einantis tokias pat pareigas kaip ir jis, už tapatų pažeidimą to paties subjekto iš esmės tuo pat metu nebuvo nubaustas (LVAT 2019 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-149-556/2019), tačiau šioje byloje pareiškėja to nepadarė. Dar daugiau, byloje yra atsakovo pateikti įrodymai, kad Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus juristė L. M., kuri pavadavo pareiškėją jos atostogų metu, buvo tuo pat metu nubausta už tapatų pareigų pažeidimą organizuojant Konkursą. Todėl teismo sprendimas panaikinti pareiškėjai paskirtą švelniausią tarnybinę nuobaudą – pastabą, yra ne tik nepagrįstas, bet ir neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

18.8. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyti visi pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo elementai – dėl pareiškėjos aplaidumo padaryti Konkurso organizavimo pažeidimai, kurie sukėlė pasekmes – ginčo Konkurso nutraukimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas per įstatyme numatytus terminus, pareiškėjai buvo įteiktas pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą, suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, buvo surašyta motyvuota Tyrimo išvada, kurios pagrindu Administracijos direktorius priėmė ginčijamą Įsakymą.

18.9. Tiek Tyrimo išvada, tiek jos pagrindu priimtas Įsakymas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai, nesilaikant taisyklių reikalavimų ir suformuotos teismų praktikos. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas.

19. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; priteisti pareiškėjos naudai iš Administracijos visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja atsiliepime nurodo, kad:

19.1. Laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2019 m. gegužės 3 d. L. M., nepaprašiusi ir neturėdama informacijos (dokumentų) apie pretendentų atitikimą Konkurso pareigybės aprašymo 6.3 punkte nustatytam specialiajam reikalavimui (mokėti vokiečių ar anglų kalbą B1 lygiu), visiems pretendentams išsiuntė per IS VATARAS pranešimus, kad jie atitinka Konkurso pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus ir, kad 2019 m. birželio 7 d. 10 val. gali dalyvauti Konkurse. Būtent šis atžymėjimas (kiekvienas pretendentas atitinka VTĮ 9 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytus bendruosius reikalavimus ir Konkurso pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus) buvo matomas pareiškėjai grįžus iš kasmetinių atostogų ir prisijungus prie IS VATARAS sistemos Konkurso pagrindinio lango (lentelės). Pareiškėjai grįžus po kasmetinių atostogų, L. M. dėl Konkurso jokių pastabų, pavedimų ar abejonių pareiškėjai nepateikė, nenurodė, neįspėjo, kad reikia kažką pertikrinti ar peržiūrėti. Nei Administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėja, nei jokie kiti atsakingi Administracijos asmenys, nepateikė pareiškėjai pavedimo pertikrinti/peržiūrėti jos kasmetinių atostogų metu atliktus darbus (pareiškėja kasmetinėse atostogose buvo 1,5 mėn.).

19.2. Teismas detaliai motyvavo, kad pareiškėja nepadarė tarnybinio pažeidimo, nes nėra pareiškėjos neteisėtos veikos (neveikimo), kaltės. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepadarė tarybinio nusižengimo (nėra pareiškėjos kaltės, neteisėtos veikos/neveikimo), o tarnybinis nusižengimas ištirtas netinkamai ir Tyrimo išvadoje netiksliai nurodytos visos reikšmingos aplinkybės.

19.3. Teisės teorijoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis. Valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi, nustatant, ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu. Pareiškėja yra kaltinama tarnybinį nusižengimą padariusi neveikimu (pakartotinai nepatikrino Konkurso pretendentų dokumentų) ir veikimu (įrašė neteisingus duomenis į Konkurso protokolą).

19.4. Nagrinėjamos bylos atveju priėmimo į pareigas 1–4 etapai (bendrųjų gebėjimų testo atlikimas; konkurso paskelbimas; dokumentų priėmimas konkursą organizuojančioje įstaigoje; vadovo pareigas siekiantiems užimti pretendentams – vadovavimo gebėjimų tikrinimas) buvo vykdomi pareiškėjos atostogų metu. Šiuos priėmimo į darbą etapus Administracijos viduje vykdė Skyriaus juristė L. M. Ji teisme paliudijo, kad jokių abejonių dėl galimų darbo trūkumų pareiškėjai nenurodė, neprašė patikrinti jos darbo. Byloje nustatyta, kad nei Skyriaus vedėja, nei Administracijos direktorė, nei jokie kiti įgalioti asmenys pavedimo patikrinti L. M. atlikto darbo pareiškėjai nedavė. Būtent Skyriaus vedėja buvo įtraukta į Konkurso komisiją, kaip asmuo vykdantis personalo administravimo funkcijas, pagal pareigybės aprašymą jai priklauso funkcija organizuoti konkursus (pretendentų atrankas) ir dalyvauti parenkant ir skiriant savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir savivaldybei pavaldžių įstaigų ir įmonių vadovus; prireikus dalyvauja kitų komisijų darbe.

19.5. Sistemiškai aiškinant Aprašo bei Komisijų darbo reglamento nuostatas, yra detaliai išskirtos (nurodytos) komisijos pirmininko ir narių pareigos, o taip pat komisijos sekretoriaus pareigos. Pareiškėjos diskreciją (konkrečią kompetenciją) Konkurso atžvilgiu apibrėžė atsakovo direktorės 2018 m. birželio 6 d. įsakymas, kuriuo ji buvo paskirta Konkurso komisijos sekretore, ir Komisijų darbo reglamento 14 punktas. Sistemiškai aiškinant Aprašo 44, 50, 53 punktų bei Komisijų darbo reglamento 11, 12, 15–19, 23 punktų nuostatas, būtent konkurso komisija (nariai bei jos pirmininkas) yra atsakinga už konkurso atitikimą teisės aktų reikalavimams bei valdingų sprendimų priėmimą. Atsakovas klaidina teismą, kad pareiškėja pristatė į Konkursą atvykusius pretendentus kaip tinkamus dalyvauti pokalbyje. Kaip girdėti iš garso įrašo, pareiškėja pristatė atvykusius pretendentus, bet nesprendė dėl jų tinkamumo pareigoms, ar leidimo dalyvauti Konkurse. Ginčo atveju pareiškėja nepadarė jokių teisės aktų pažeidimų, nėra jos kaltės (veikos sąmoningumo, žinojimo ar turėjimo žinoti, kad pažeidžia teisės aktus), motyvų ar tikslų dėl tariamo pažeidimo.

19.6. Atsakovas pareiškėją diskriminavo kitų valstybės tarnautojų atžvilgiu, kadangi, Skyriaus vedėjos, kitų Konkurso komisijos narių/pirmininko atžvilgiu nebuvo pradėti tarnybinių nusižengimų tyrimai ir paskirtos tarnybinės nuobaudos, nors Audito ataskaitoje konstatuoti ir kitų asmenų nusižengimai (Skyriaus vedėjos, komisijos narių/pirmininko), o viena iš Konkurso komisijos narės (Skyriaus vedėjos) pareigybės funkcijų, be kita ko, yra organizuoti konkursus (pretendentų atrankas) ir dalyvauti parenkant ir skiriant savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir savivaldybės pavaldžių įstaigų ir įmonių vadovus. Ginčo atveju negali būti taikoma LVAT 2019 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-149-556/2019, kadangi bylų faktinės aplinkybės skiriasi.

19.7. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, ir konstatavo visus teisiškai reikšmingus faktus taikant materialiosios teisės normas ginčui spręsti. Teismas nurodė, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, teisiškai įvertino faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tai, kad teismas atmetė atsakovo argumentus, nesudaro pagrindo pripažinti, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas ar nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. P11-405 „Dėl tarnybinės nuobaudos E. P. skyrimo“, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino – Įsakymą panaikino. Atsakovas su teismo sprendimu nesutinka, o apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad, jo nuomone, teismas klaidingai nustatė bylos faktinę situaciją ir netinkamai vertino įrodymus.

22. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus (nurodytus argumentus (aplinkybes).

23. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą tikrinamo sprendimo panaikinimui, ir priėmė iš esmės teisingą sprendimą. Sutinkant su pagrindiniais pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, jie nebekartojami, tik papildomi, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus.

24. Iš Įsakymo ir Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos 2018 m. rugpjūčio 29 d. parengtos Tyrimo išvados turinio matyti, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda (pastaba) skirta už tai, kad ji, kaip karjeros valstybės tarnautoja (Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė (personalo), kuri nuo 2018 m. birželio 6 d. buvo paskirta ir Konkurso komisijos sekretore), laikotarpiu nuo grįžimo iš kasmetinių atostogų (2018 m. gegužės 29 d.) iki Konkurso pabaigos (t. y. 2018 m. birželio 7 d.) netinkamai organizavo ginčo Konkursą, t. y. laiku neinformavo Konkurso komisijos apie tai, kad pretendentai nėra pateikę dokumento apie nustatytą užsienio kalbos mokėjimą ir dėl to negali dalyvauti Konkurse.

Įsakyme ir Tyrimo išvadoje konstatuota, kad tokia veika pareiškėja pažeidė: VTĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus, t. y. atsakomybės – valstybės tarnautojas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir atsiskaito už juos visuomenei (6 p.), pavyzdingumo – valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas (8 p.); pareigas, nustatytas VTĮ 15 straipsnio 1 dalyje, t. y. laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 p.), tarnauti visuomenės interesams (3 p.), tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 p.), laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių (5 p.);

Administracijos veiklos reglamento 17.5 punktą (tinkamai atlikti darbo sutartyje, pareigų instrukcijoje ir pareigybės aprašyme nustatytą darbą); Skyriaus nuostatų 8.2.12 punktą (organizuoti personalo ir savivaldybės administracijai pavaldžių įstaigų vadovų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų), 8.2.13 punktą (padėti savivaldybės institucijų sudaromų komisijų, susijusių su personalo valdymu, pirmininkams organizuoti šių komisijų darbą), 8.2.24 punktą (pagal kompetenciją vykdyti kitas teisės aktų nustatytas funkcijas ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavedimus);

Pareigybės aprašymo 7.20 punktą (rengti personalo pareigybių sąrašus, konsultuoti savivaldybės administracijos skyrių vedėjus pareigybių aprašymų rengimo klausimais, teikti jiems siūlymus dėl pareigybių aprašymų keitimo ir papildymo), 7.21 punktą (padėti savivaldybės institucijų sudaromų komisijų, susijusių su personalo valdymu, pirmininkams organizuoti šių komisijų darbą); Administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 6 d. įsakymo 2 punktą (atlikti Konkurso komisijos sekretoriaus funkcijas); Aprašo 59 punktą (pretendentams, atvykusiems į konkursą, bet nepateikusiems dokumentų apie nustatytą užsienio kalbos mokėjimą).

25. Teismas tikrinamu sprendimu Įsakymą panaikino iš esmės dėl to, kad nenustatė pareiškėjos kaltės dėl jai inkriminuoto pažeidimo. Šiuo aspektu primintina, kad LVAT praktikoje nuosekliai akcentuojama, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo (pareigūno) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, privalo patikrinti, ar darbdavys aiškinosi kaltės klausimą ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008, 2018 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-174-756/2018). Nenustačius tarnautojo kaltės negalima ir tarnybinė atsakomybė. Tai – esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio paskirta tarnybinė nuobauda pripažįstama neteisėta ir nepagrįsta (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008, 2009 m. spalio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1076/2009).

26. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė pareiškėjos kaltės dėl tarnybinio nusižengimo. Teismas tinkamai įvertino bylos duomenis ir pagrįstai konstatavo, jog: „IS VATARAS sistemoje Atsakovės kitos darbuotojos jau anksčiau buvo aiškiai pažymėta, kad pretendentai atitinka visus Konkurso reikalavimus, analogiško turinio pranešimas išsiųstas pretendentams, Pareiškėja buvo Konkurso sekretorė (ne narė), savo visas funkcijas vykdė tinkamai, todėl teiginiai, kad Pareiškėja turėjo suprasti veikos priešingumą teisės aktams ir Pareigybės aprašymui, turėjo numatyti kilsiančias žalingas pasekmes, yra nepagrįsti bei neteisingi. Pareiškėjos kasmetinių atostogų metu ją pavaduojanti darbuotoja priėmė dokumentus ir IS VATARAS sistemoje darė atitinkamas atžymas. Pareiškėja neturėjo pareigos revizuoti, tikrinti kitos darbuotojos atliktų darbų Pareiškėjos kasmetinių atostogų metu. Tam ir skiriamas pavadavimas, jog darbai būtų atliekami numatytu laiku. Ne Pareiškėja padarė atžymas sistemoje, jog pretendentai atitinka visus Konkurso reikalavimus, todėl ji negalėjo numatyti, kad atžymos padarytos nepateikus visų reikiamų dokumentų. Pareiškėją pavaduojanti darbuotoja nei raštu, nei žodžiu Pareiškėjos neinformavo, jog atžymas padarė nesant visų pateiktų dokumentų“ (tikrinamo teismo sprendimo 15 psl. 3 pastraipa).

27. Šiuo aspektu papildomai paminėtina, kad atsakovas savo poziciją dėl skundžiamo įsakymo teisėtumo, be kita ko, grindė tuo, kad pareiškėja 2018 m. birželio 7 d. protokole net du kartus įrašė: „Pretendentai, kuriems neleista dalyvauti atrankoje, nes nepateikė galiojančio asmens dokumento, kuriame yra asmens kodas ir nuotrauka, arba dokumento, patvirtinančio užsienio kalbos (-ų) mokėjimą: nebuvo“. Atsakant į šį argumentą, primintina, kad pagal Aprašą (redakcija galiojusi iki 2018 m. rugsėjo 11 d.) pretendentų užsienio kalbos (-ų) mokėjimas turėjo būti patikrintas iki konkurso pradžios (55 p.), į konkursą atvykusių pretendentų pareiga pateikti dokumentą apie nustatytą užsienio kalbos mokėjimą buvo tiesiogiai susieta su aplinkybe, kad tai nebuvo padaryta iki konkurso pradžios (59 p.), taip pat buvo įtvirtinta galimybė tokio dokumento pareikalauti iš konkursą laimėjusio pretendento iki įsakymo dėl priėmimo į pareigas pasirašymo (72, 72.2 p.). Paminėto teisinio reguliavimo kontekste įvertinusi tai, kad pareiškėją atostogų metu pavadavusi kolegė dėl aplaidaus pareigų atlikimo nepagrįstai įrašė, jog pretendentai „atitinka reikalavimus“ ir tai, kad byloje nenustatytos objektyvios aplinkybės, dėl kurių pareiškėja būtų galėjusi (privalėjusi) iki Konkurso, ar jo vykdymo metu tais įrašais suabejoti, teisėjų kolegija, prieina prie išvados, kad pareiškėja Konkurso protokole padarydama paminėtą įrašą Aprašo 55 punkto nuostatos „Pretendentams, nepateikusiems šių dokumentų, neleidžiama dalyvauti konkurse ir apie tai pažymima protokole“ nepažeidė. Todėl su tuo susiję atsakovo argumentai atmetami.

28. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo, paminėtina, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka bylos medžiagos, kad tikrinamas sprendimas yra pagrįstas tik pareiškėjai palankiais įrodymais, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja negali atsakyti už veiksmus, kurie buvo atlikti jai būnant atostogose, kad teismas nesirėmė atsakovo nurodytomis aplinkybėmis ar kad liko neįvertinta Tyrimo išvados dalis, susijusi su jos, kaip personalo specialistės, pareigų neatlikimu/netinkamu atlikimu iki Konkurso pradžios ir jo metu.

29. Kita vertus, sutiktina su atsakovu, kad nagrinėjamu atveju byloje nebuvo nustatinėjamos aplinkybės susijusios su Konkurso komisijos narių atsakomybe, ir kad nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėja savo pareigas atlieka sąžiningai, atsakingai ir garbingai, pavyzdingai, buvo skatinta už gerą darbą. Taip pat dėl įrodymų trūkumo teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjos diskriminavimo kitų tarnautojų atžvilgiu (žr. tikrinamo sprendimo 16 psl. 1 pastraipa). Paminėti pirmosios instancijos teismo motyvai pripažįstami nepagrįstais, nepakankamais ir yra šalinami. Tačiau tai nekeičia vertinimo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą įsakymą panaikino pagrįstai.

30. Konstatavus, kad skundžiamas įsakymas pagrįstai panaikintas dėl to, kad atsakovas neįrodė pareiškėjos kaltės dėl tarnybinio nusižengimo, apeliacinio skundo argumentai, susiję su tarnybinio nusižengimo tyrimu, nevertinami kaip teisiškai nereikšmingi.

31. Įvertinusi kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami atsiliepime į skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui, išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami.

32. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

33. Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo 605 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.). Pagal Rekomendacijų 8.11 punkto nuostatas, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (atstovavimo paslaugos apmokėtos 2019 metų trečiąjį ketvirtį) maksimali priteistina suma yra 1 641,51 Eur (1,3 (koeficientas) × 1 262,7 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 metų pirmojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis)). Pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (605 Eur) yra ženkliai mažesnė nei rekomenduojamoji, todėl ji pareiškėjai iš atsakovo priteisiama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjos E. P. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti ir priteisti jai iš Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Arūnas Sutkevičius