2016-12-08 Nr. AB-23266-3-62-3-00665-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2189-756/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00665-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. B. 2015 m. gegužės 14 d. pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 4), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 20 000 Eur neturtinę žalą.

Pareiškėjas paaiškino, kad beveik 10 mėnesių buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK kamerų tipo ir baudos izoliatoriaus kamerose Nr. 1, 3, 12, 13, 14, 15, kuriose trūko gyvenamojo ploto. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, teismui pateikė atsiliepimą (b. l. 8–11), kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK buvo atvežtas 2013 m. rugpjūčio 1 d. iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų. Atsakovo nuomone, teismas turėtų įvertinti tai, kad pareiškėjas į kamerų tipo patalpas buvo perkeltas dėl jo paties pasirinkto elgesio – už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Be to, vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose užtikrinant jam teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą. Byloje nesant duomenų apie pareiškėjo sveikatos pablogėjimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jo teisės ar orumas buvo pažeisti, ir neįrodė, kad atsakovas nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, kad savo veiksmais (neveikimu) nuteistajam padarė žalos. Pareiškėjo pateikto skundo argumentai dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytą asmens teisę į žalos atlyginimą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu (b. l. 52–56) pareiškėjo T. B. skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo 960 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas išdėstė aktualų teisinį reguliavimą ir nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.2 punktas nustato minimalų 3,6 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK atvyko 2013 m. rugpjūčio 1 d. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas atskirais laikotarpiais (nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2015 m. gegužės 22 d.) buvo kalintas kamerų tipo ir baudos izoliatoriaus patalpose. Kadangi pareiškėjas teismui skundą pateikė 2015 m. gegužės 11 d., teismas vertino pareiškėjo kalinimo kamerų tipo ir baudos izoliatoriaus patalpose atskirus laikotarpius nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2015 m. gegužės 11 d. (skundo padavimo dienos).

Laikotarpiais nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2014 m. kovo 10 d. ir nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2014 m. balandžio 18 d. pareiškėjas buvo patalpintas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 1, kurios plotas 14,26 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,6 kv. m gyvenamojo ploto.

Laikotarpiais nuo 2014 m. balandžio 24 d. iki 2014 m. balandžio 28 d. pareiškėjas buvo patalpintas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 12, kurios plotas 4,88 kv. m, įrengtos 2 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 2,44 kv. m gyvenamojo ploto.

Laikotarpiais nuo 2014 m. balandžio 28 d. iki 2014 m. balandžio 30 d., nuo 2014 m. gegužės 9 d. iki 2014 m. gegužės 26 d., nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2014 m. birželio 4 d., nuo 2014 m. birželio 4 d. iki 2014 m. birželio 19 d., nuo 2014 m. birželio 19 d. iki 2014 m. birželio 27 d., nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2014 m. liepos 11 d., nuo 2014 m. liepos 12 d. iki 2014 m. gruodžio 9 d., nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki 2015 m. sausio 6 d., nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2015 m. kovo 14 d., nuo 2015 m. kovo 14 d. iki 2015 m. kovo 29 d., nuo 2015 m. kovo 29 d. iki 2015 m. balandžio 8 d., nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki 2015 m. gegužės 5 d. pareiškėjas buvo patalpintas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 13, kurios plotas 5,38 kv. m, įrengtos 2 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 2,69 kv. m gyvenamojo ploto.

Laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2014 m. birželio 3 d. pareiškėjas buvo patalpintas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 2, kurios plotas 14,47 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,61 kv. m gyvenamojo ploto.

Laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. gegužės 11 d. pareiškėjas buvo patalpintas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 5, kurios plotas 14,38 kv. m, įrengtos 6 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 2,4 kv. m gyvenamojo ploto.

Teismas, remdamasis šiais duomenimis, darė išvadą, jog 2014 m. balandžio 24 – 30 d., 2014 m. gegužės 9 – 26 d., 2014 m. birželio 3 – liepos 11 d., 2014 m. liepos 12 – gruodžio 9 d., 2014 m. gruodžio 22 – sausio 6 d., 2015 m. vasario 13 – balandžio 8 d., 2015 m. balandžio 15 – gegužės 11 d. nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į 3,6 kv. m plotą, nes iki šios normos ginčo laikotarpiu 5 paras trūko 1,16 kv. m, 308 paras trūko 0,91 kv. m, 7 paras trūko 1,2 kv. m gyvenamojo ploto, t. y. 320 parų pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui turintis tekti gyvenamasis plotas.

Teismas pažymėjo, kad Taisyklių 111.2 punkto reikalavimų nesilaikymas lėmė valstybės valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą, kaip būtiną civilinės atsakomybės sąlygą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.), todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog pareiškėjas Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriaus kamerose 320 parų buvo laikomas pažeidžiant jo subjektinę teisę atlikti bausmę tinkamo ploto patalpoje.

Teismui pateikti asmens sveikatos istorijos duomenys patvirtino, kad pareiškėjas kreipėsi į sveikatos priežiūros tarnybą dėl gerklės, kairio dilbio skausmų, dažnų riešų pjaustymosi. Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos 2015 m. rugpjūčio 24 d. pažymoje Nr. 73(3)-457 „Dėl T. B. emocinės būklės“ nurodyta, jog pareiškėjas išsakė pretenzijas dėl bausmės atlikimo sąlygų, tačiau nei minėtoje pažymoje, nei pareiškėjo skunde nenurodyta dėl kokių konkrečių bausmės atlikimo sąlygų buvo reikštos pretenzijos, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti apie kalinimo sąlygų poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Teismas pažymėjo, kad įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, byloje nebuvo.

Teismui nekilo abejonių, kad pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam užtikrinant teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui tenkančią ploto normą buvo pažeista, todėl, atsižvelgęs į nustatyto pažeidimo trukmę ir mąstą, į tai, kad 320 parų pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą, teismas sprendė, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertintinas pinigais – 960 Eur suma, kuri priteistina iš atsakovo.

III. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN - AK, apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą, pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimą, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas teigia, kad teismas neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes, nevisiškai įvertino pateiktus įrodymus. Atsakovas sutinka, kad pareiškėjo kalinimo Pravieniškių PN-AK metu buvo pažeista jo subjektinė teisė atlikti bausmę tinkamo ploto patalpose, t. y. viešojo administravimo subjektas neveikė taip, kaip jį įpareigojo veikti įstatymai. Tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra įrodymų, kad jis būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis. Atsakovo nuomone, byloje esantys įrodymai nepatvirtina neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, taip pat ir neturtinės žalos pareiškėjui atsiradimo fakto. Nenustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija.

Pareiškėjas T. B. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašymo priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos, kilusios dėl tinkamų laikymo sąlygų Pravieniškių PN-AK nesudarymo, atlyginimą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažino jo teisių pažeidimą ir priteisė T. B. 960 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Prieš pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacine tvarka ši byla išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.), nuostatomis.

Pažymėtina, kad nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą pateikė atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad, jo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes šiuo atveju pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo teisių pažeidimą.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su šiais apelianto argumentais nesutinka.

Remdamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktika, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam užtikrinant teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui tenkančią ploto normą buvo pažeista, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis turi būti įvertintas pinigais.

Pastebėtina, kad ir atsakovas apeliaciniame skunde pripažino, jog pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis šiuo aspektu buvo pažeista.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas laikotarpiais nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2015 m. gegužės 11 d. (skundo surašymo dienos) atliko nuobaudas Pravieniškių PN-AK baudos izoliatoriaus kamerose arba kamerų tipo patalpose. Kita vertus, teismas neteisingai nustatė, jog minėtu laikotarpiu pareiškėjas 320 parų buvo laikytas sąlygomis, kai jam teko mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš į bylą pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ir apie kalinimo jose trukmę (b. l. 9, 13, 14) matyti, jog pareiškėjas vieną dieną buvo laikomas keliose skirtingose kamerose. Teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi į bylą pateiktus duomenis, konstatuoja, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu kamerose, kuriose jam teko mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, buvo laikomas 313 parų.

Įvertinusi padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, šio pažeidimo mastą bei trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį bei kitas byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas negali būti laikomas pakankama satisfakcija pareiškėjui. Kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos administracinio teismo nustatytas pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydis – 960 Eur – yra pagrįstas ir proporcingas nustatytam pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimui.

Apelianto argumentas, kad byloje nėra įrodymų, jog jis būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, savaime nekompensuoja to, kad pareiškėjas net 313 parų kalėjo Pravieniškių PN-AK baudos izoliatoriaus kamerose arba kamerų tipo patalpose, kuriose jam teko nuo 2,4 iki 2,7 kv. m kameros ploto, t. y. 1,16 kv. m – 0,91 kv. m mažiau kameros ploto nei nustatyta teisės aktuose.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė