77907734-ef07-4dfe-b2ca-2734d9d74c6c · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-47-153/2012;pirmosios instancijos teismo teisėja Aldona Sakalauskienė;procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 32.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio11 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų Izoldos Nėnienės, Neringos Venckienės, sekretoriaujant Simonai Matusevičiūtei,dalyvaujant ieškovams S. L., A.

M., jų atstovui advokatui V. T., atsakovo A. K. atstovams G. K. ir advokatei L. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų J. K., S. L. ir A. M. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-123-652/2011 pagal ieÅ¡kovų S. L., A. M. ir J. K. ieÅ¡kinį atsakovui A. K., tretiesiems asmenims A. K., F. J. K., V. K., A. K. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, dėl servituto nustatymo, n u s t a t ė :

IeÅ¡kovai ieÅ¡kiniu prašė teismo nustatyti 2,78 m pločio ir 127 m ilgio bei 3,90 m pločio ir 97,16 m ilgio – iÅ¡ viso 726 m2 ploto kelio servitutÄ , suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius ir važiuoti transporto priemonėmis 7,25 ha ploto žemės sklype, registro Nr. 33/7653, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Rogekos geodezija“ kadastrinių matavimų 2010-01-14 planÄ , suprojektuotÄ X ir Y koordinačių 2-3, 12-13, 11-14, 10-15, 9-16, 7-6 posÅ«kių taÅ¡kuose, sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame atsakovui A.

K..IeÅ¡kovai nurodė, kad jie yra žemės sklypų, esančių piečiau nuo atsakovo žemės sklypo, savininkai. IeÅ¡kovai negali patekti į savo sklypus. Registruose nėra nustatyta, kad atsakovo sklypas tarnautų jų sklypams, nėra nustatytas kelio servitutas atsakovo sklypui. 1999-12-24 Alytaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 33-1325 patvirtintame Punios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme buvo suprojektuotas kelias per atsakovo 7,25 ha žemės sklypÄ patekti į ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančius sklypus.

Kelias buvo projektuojamas pagal faktinį jo buvimÄ . Å iuo keliu be jokių kliūčių ieÅ¡kovai naudojosi nuo 1986 m., kai dar nebuvo nurodytų žemės sklypų savininkais, o žemę nuomojo iÅ¡ valstybės, iki 2009 m. gegužės mėn., kai atsakovas sukalė metalinius strypus skersai kelio. IeÅ¡kovai nurodė, kad jiems atkÅ«rus nuosavybės teises į žemę natÅ«ra, patekimas į jų sklypus nebuvo iÅ¡spręstas.Atsakovas A. K. ieÅ¡kinį prašė atmesti. Nurodė, kad nuo 1986 m. ieÅ¡kovams leido važiuoti per jo žemę, tačiau ieÅ¡kovai pradėjo važinėti su sunkesne technika.

Nurodė, kad dėl to, jog ieÅ¡kovai važiuoja į savo sklypus per jo žemę keliu, kuris eina Å¡alia Å«kinio pastato, sodo, tvenkinio, bÅ«simos pirties, suskilo Å«kinio pastato sienos, liečiamos ir laužomos obelų Å¡akos, traiÅ¡komi obuoliai, trukdoma kurti poilsio zonÄ , sklypas dėl kelio dalinamas į dvi dalis, todėl iÅ¡kilo grėsmė artimųjų saugumui. Jo nuomone, ieÅ¡kovai už naudojimÄ si keliu turėtų mokėti. IeÅ¡kovai į savo sklypus gali patekti per kitus sklypus, priklausančius tretiesiems asmenims A.

K. ir J. K..Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 2 d. sprendimu ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmetė, iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo priteisė po 367 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovo naudai ir po 40 Lt iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo valstybės naudai iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai ir atsakovas nuosavybės teise valdo žemės sklypus (duomenys neskelbtini), atsakovo žemės sklype yra gyvenamasis namas su Å«kio pastatais. Punios kadastrinės vietovės žemės reformos projekte nurodytas kelias, einantis per atsakovo žemės sklypÄ .

Atsakovo žemės sklypo eksplikacijoje nurodytas 0,05 ha kelias, ribų nustatymo akte nurodytas išvažiavimas iš atsakovo sklypo. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu teismas nustatė, kad žvyruotas keliukas nuo vietinės reikšmės kelio per trečiųjų asmenų K. žemę veda iki atsakovo sodybos, ties atsakovo sodyba keliukas užverstas žemėmis iš iškasto tvenkinio, po to yra matomos lauko keliuko žymės, vedančios iki ieškovo S. L. sklypo pabaigos, toliau keliuko žymių nėra, nors Punios kadastrinės vietovės planuose matyti keliuko pažymėjimas.

IeÅ¡kovai turi galimybę patekti į savo sklypus per A. K. žemę. Už ieÅ¡kovės J. K. žemės sklypo yra dalis valstybinės žemės, kurioje bÅ«tų galimybė įrengti keliÄ kitiems ieÅ¡kovams patekti į savo žemės sklypus. Teismas nurodė, kad atsakovo nurodytas argumentas, jog vietinės reikÅ¡mės keliukas eina tik iki jo sodybos, liko nepaneigtas. IÅ¡ atsakovo pateikto Valstybinio žemėtvarkos instituto 1951 m. fotoplano matyti, kad nuo Druskininkų–Jiezno kelio keliukas veda tik iki atsakovo sodybos.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad žemės nuosavybės planavimo dokumentuose nesant atžymos, kad kelias yra bendro naudojimo, nėra besÄ lygiÅ¡ko pagrindo nustatyti kelio servitutÄ atsakovo žemėje. Teismas pažymėjo, kad nustatant servitutÄ , negali bÅ«ti pažeidžiamas tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkų interesų pusiausvyros principas ar teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principai. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovai neiÅ¡naudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant atsakovo teisių ir interesų, kad neatlygintinis servituto nustatymas nepagrįstai apribotų atsakovo teises ir interesus.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai S. L., A.

M. ir J. K. prašė Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-05-02 sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, apeliacinį skundÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Apeliantai su teismo sprendimu nesutiko dėl Å¡ių motyvų:1) teismas nesivadovavo byloje pateiktu servitutinio kelio naudojimosi planu, kuriame tiksliais kadastriniais (geodeziniais) matavimais užfiksuotas kelias, einantis per atsakovo sklypÄ : 97,16 m ilgio ir 3,90 m pločio ir 127 m ilgio ir 2,78 m pločio. Tai faktiÅ¡kai esantis kelias.

Å is kelias yra paties atsakovo užfiksuotas nuotraukoje, kuri paneigia teismo iÅ¡vadÄ apie atsakovui daromÄ Å¾alÄ dėl sunkios technikos važinėjimo keliu;

2) teismas nesivadovavo didele dalimi byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, iÅ¡samiai nevertino Punios kadastrinės vietovės sklypų planų ir kadastrinės vietovės žemės reformos projektų. Teismas konstatavo, kad Å¡iuose planuose yra pažymėtas keliukas, tačiau keliuko žymėjimas planuose reiÅ¡kia, kad kelias juose buvo projektuojamas pagal faktinę padėtį. Kadastro žemėlapio iÅ¡traukoje (aeronuotrauka), atspausdintoje 2011-03-15, matosi, kad nuo kietos dangos kelio kelias prasideda sklype Nr. 165 ir eina į pietus per atsakovo A. K. 7,2500 ha sklypÄ Nr.

29. Kelias eina ir toliau į pietus per A. M. priklausančio 1,6100 ha sklypo Nr. 234 ir 0,1900 ha sklypo Nr. 233 ribÄ su J. K. 3 ha sklypo Nr. 229 riba. Čia kelias ir baigėsi, nes 5,0 ha (savininkas S. L.) sklype kelio nėra, kelio servitutas nenustatytas, kelio, vedančio iÅ¡ Å¡iaurės į pietus, nėra ir toliau sklype Nr. 75 (savininkas K.) ir sklype Nr. 38 (savininkai P.). Å i kelio dalis sutampa su Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus žemėtvarkos skyriaus pateiktame Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010-06-03 sprendimu Nr. K-189 patvirtintoje vietinės reikÅ¡mės kelių tinklo schemoje esančio kelio dalimi.

Kelias yra, juo ieÅ¡kovai naudojosi nuo 1986 m., jis projektuojamas ir visuose planuose rodomas, nustatytas vieÅ¡pataujančio kelio servitutas atsakovo 7,25 ha sklypui;3) kartografiniame Valstybinio žemėtvarkos instituto 1951 m. fotoplane matomas Druskininkai–Jieznas kelio keliukas, vedantis tik iki atsakovo sodybos, nesuteikia jokios vertingos informacijos bylai ir jokių iÅ¡vadų daryti negalima, nes 1951 m. atskirų sklypų, tokių, kokie yra Å¡iuo metu, ten nebuvo, ten buvo kolÅ«kio žemė. Akivaizdu, kad dėl istorinių aplinkybių pasikeitimo keitėsi ir keliai;4) teismo nurodytos alternatyvios galimybės įsirengti įvažiavimÄ atkrenta, nes tų sklypų savininkai neduoda sutikimo naudotis jų sklypais;5) suformuoti keliÄ iÅ¡ laisvos valstybinės žemės sklypo negalima, nes valstybinio fondo laisvos žemės juosta yra kelis kartus didesnio ploto už kelio užimamÄ plotÄ .

IÅ¡ Å¡io valstybinio fondo laisvos žemės ploto suformuoti sklypÄ racionalios žemėnaudos negalima. Å is žemės kiekis gali bÅ«ti skiriamas atsakovui, ir kelio užimamas plotas neįskaitomas į sklypo plotÄ . Dėl Å¡ių motyvų atsakovui nesiÅ«lomas piniginis atlygis už kelio servitutÄ , nes žemės kiekis nesumažėtų;6) teismas, pasisakydamas apie vieÅ¡pataujančio ir tarnaujančio daiktų savininkų interesų pusiausvyrÄ , ieÅ¡kovų interesÄ turėti keliÄ visiÅ¡kai atmetė, jį paneigė.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovo A.

K. atstovė advokatė L. G. prašė teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliaciniame procese, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė tokius motyvus:1) ieÅ¡kovai nepagrįstai teigia, kad teismas nesivadovavo servitutinio kelio naudojimosi planu. Teismas, atlikęs vietos apžiÅ«rÄ , kurios metu apžiÅ«rėjo keliukÄ , ir vertindamas įrodymus sprendime dėl Å¡io keliuko pasisakė. IeÅ¡kovų paminėta keliuko nuotrauka negali bÅ«ti vienintelis patikimas įrodymas.

Ieškovai savaip interpretuoja ir daro sau palankias išvadas. Ieškovai neteisūs teigdami, kad kelio per keturis sklypus atkarpa vizualiai sutampa su Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus žemėtvarkos skyriaus pateiktoje Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010-06-03 sprendimu Nr. K-189 patvirtintoje vietinės reikšmės kelių tinklo schemoje esančio kelio dalimi. Nei Nacionalinės žemės tarnybos atstovė D. Š., nei liudytojas S. J. negalėjo teismui patvirtinti, kad vietinės reikšmės kelių tinklo schemoje esančio kelio dalis sutampa su ieškovų prašomu nustatyti servitutiniu keliu.

Toks ieškovų teiginys yra tik hipotetinis, neparemtas jokiais objektyviais įrodymais;2) ieškovai nepateikė teismui jokių įrodymų, kad A. K. būtų draudęs jiems važinėti jo sklypo pakraščiu. Pats A. K. į teisėsaugos institucijas, kad ieškovai pažeidžia jo nuosavybės teises, nesikreipė. A. K. sklypo pakraščiu ieškovai važinėja nuo 2009 m. Ieškovų važinėjimas A. K. ir J. K. sklypų pakraščiu nedaro šiems asmenims jokios žalos, nes J. K. sklype nėra gyvenamojo namo, o A.

K. sodyboje nuolat negyvenama. IeÅ¡kovai turėjo svarstyti galimybę nustatyti servitutÄ A. K. žemės sklypui. IeÅ¡kovė J. K. į bylÄ Ä¯stojusi nepagrįstai, nes ji niekad nevažinėjo per atsakovo sklypÄ , ji pati savo žemės nedirba, jos žemę dirba sÅ«nus ir žentas S. L.;3) ieÅ¡kovai objektyviai neįvertina, kokio pobÅ«džio nepatogumus atsakovo Å¡eimai sukeldavo jų važinėjimas per atsakovo sklypÄ . Be to, liudytoja O. N., kuri yra žemėtvarkos vyr. specialistė, paaiÅ¡kino, kad už atsakovo sklypo yra laisvos valstybinės žemės, kurioje galima įrengti keliÄ ieÅ¡kovams į jų žemės sklypus.Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje kilo ginčas dėl galimybės nustatyti kelio servitutÄ per atsakovo žemės sklypÄ .Å alys neginčija, kad byloje teisingai nustatyta, jog ieÅ¡kovai ir atsakovas nuosavybės teise valdo žemės sklypus (duomenys neskelbtini), atsakovo žemės sklype yra gyvenamasis namas su Å«kio pastatais (1 t., b. l. 12-27, 2 t., b. l. 3–10).

Punios kadastrinės vietovės žemės reformos projekte nurodytas kelias, einantis per atsakovo žemės sklypÄ (1 t., b. l. 8–10, 82). IÅ¡ atsakovo žemės nuosavybės dokumentų matyti, kad žemės sklypo eksplikacijoje nurodyta 0,05 ha kelias, ribų nustatymo akte nurodytas iÅ¡važiavimas iÅ¡ atsakovo sklypo, duomenyse apie žemės sklypo naudmenų kiekybines charakteristikas nurodyta, kad sklype yra kelias, užimantis 0,05 ha, o grafoje „bendro naudojimo kelias“ padėtas brÅ«kÅ¡nys (1 t., b. l. 70–71, 83).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad atsakovui priklausančiame 7,2500 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytas 0,0500 ha kelias. 1992 m. spalio 14 d. žemės sklypo ribų akte nurodytas iÅ¡važiavimas iÅ¡ sklypo lauko keliuku 4 m pločio (1 t., b. l. 71 skaičius taisytas). Å is 0,0500 ha keliukas nuo gretutinio sklypo savininkų Karkauskų kelio, kuriuo atsakovas patenka į savo sklypÄ , eina tik iki atsakovo sodybos (pastatų), o ne per visÄ sklypÄ .

Ä®rengiant keliukÄ savo poreikiams, atsakovo nuomone nebuvo reikalo jį tęsti į pietinę pusę, link ieÅ¡kovų sklypų. Nėra nuginčytas atsakovo paaiÅ¡kinimas, kad iki melioracijos Å¡io keliuko nebuvo, o vėliau po melioracijos atsakovas įrengė keliukÄ savo lėšomis. Å ių atsakovo nurodytų aplinkybių taip pat nepaneigė teismo posėdyje apklaustas liudytojas S. J., kuris yra Punios kadastrinės vietovės projekto autorius, iÅ¡ esmės patvirtinęs, jog negali nurodyti Å¡io keliuko pradžios ir pabaigos.

Taip pat kartografiniame Valstybinio žemėtvarkos instituto 1951 metų fotoplane matomas Druskininkai–Jieznas kelio keliukas, vedantis tik iki atsakovo sodybos (1 t., b. l. 125). Tačiau kaip nustatyta byloje, 1951 m. ginčo teritorijoje buvo kolūkių teritorijos žemė, o į kolūkio teritorijoje esančias dirbamas žemes galima buvo važiuoti iš bet kurios pusės. Todėl apeliantai pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad reikšminga yra informacija dėl naudojimosi pravažiavimu, esančiu atsakovo nuosavybės teise valdomame sklype, kuri susiklostė tarp šalių, kai ieškovai faktiškai tapo buvusios kolūkio žemės savininkais ir naudojo ginčo žemės sklypo dalį nuo 1986 m. savo poreikiams tenkinti, ieškovas A.

M. – į 1,61 ha žemės sklypÄ ir į 0,19 ha žemės sklypÄ , ieÅ¡kovas S. L. – į 5,0 ha žemės sklypÄ , į 3,0 ha žemės Å«kio sklypÄ ir į 2,0 ha žemės sklypÄ patekdavo J. K. iki 7,25 ha, tuo metu ginčo žemės sklypo savininkė buvo atsakovo motina M. K.. Kad ieÅ¡kovai naudojo pravažiavimui ginčo sklypÄ , neginčija ir atsakovas. Pažymėtina ir tai, kad žemės sklypų, skiriamų privačiam Å«kiui steigti, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje 1992-10-14 akte Å¡alys sutarė dėl atsakovo motinos valdomo žemės sklypų ribų ir dalį naudojamos ieÅ¡kovo S. L. ir O.

K. žemės sutiko perleisti atsakovo motinai (b. l. 71, 1 t.). Taigi ginčo Å¡alims žemės sklypų ribos buvo žinomos nuo 1992 m.. Todėl pagal faktinę padėtį buvo suprojektuotas ir paženklintas kelias per atsakovo nuosavybės teise valdomÄ sklypÄ , planuose (1 t., b. l. 8, 9, 10, 17, 22, 24, 27), remiantis 1999 metais, (1 t., b. l. 8), žemės reformos žemėtvarkos projektas patvirtintais Alytaus apskrities virÅ¡ininko 1999-12-24 įsakymu Nr. 33-1325) ir Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2007-02-09 įsakymu Nr. 33-Ž-253 (1 t. b. l. 9, 86).

Žemėtvarkos projektas buvo ruoÅ¡tas ant aeronuotraukos (fotoplano), kurioje buvo nufotografuotas keliukas. Planai (1 t., b. l, 8, 17, 19, 21) ir Nekilnojamojo turto registrų Nr. 44/679219, 44/679211, 33/16537 (1 t. b. l. 12, 16, 18, 20) duomenys nurodo, kad nuo kietos dangos kelio į pietus lauko kelias eina per J. K., V. K. ir A. K. sklypÄ (žemėtvarkos projekte sklypo Nr. 201-2 (1 t. b. l. 9 arba 86). IÅ¡ Å¡io sklypo kelias eina toliau į pietus per visÄ atsakovo sklypÄ . Å io sklypo registre Nr. 33/7653 (1 t., b. l. 12, ) nėra nustatyto servituto, tačiau nurodoma, kad keliais užimta žemės 0,0500 ha naudmenų (2.1 p.).

Už atsakovo 7,25 ha sklypo yra A. M. 1,6100 ha žemės sklypas Nr. 250-2A, (1 t., b. l. 17). Jo registro Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16). Antras A. M. labai siauras 0,1900 ha sklypas, plane Nr. 250-3A (1 t., b. l. 19). Jo registro Nr. 44/679211 (1 t., b. l. 18) 6 punkte tiek pirmo, tiek antro A. M. žemės sklypo dokumentuose yra nurodyta, jog kelio servitutas (viešpataujantis daiktas). Juridinis jo įregistravimo pagrindas – apskrities viršininko įsakymas 2006-12-04, Nr. 33-Ž-2694. Plotas 0,01 ha, jis viešpatauja 1,6100 ha žemės sklypui Nr. 250-2A (1 t., b. l. 17).

Ginčo kelias eina toliau kito sklypo pakraščiu ir yra ant ribos su kitu 3,000 ha ieškovei J. K. priklausančiu sklypu Nr. 242-A (1 t., b. l. 24 arba 27). 3,000 ha sklypo Nr. 242-A unikalus numeris 4400-0867-8384, registro Nr. 44/589469 (1 t., b. l. 23) 6 punkte nurodomas kelio servitutas (viešpataujantis daiktas). Juridinis jo įregistravimo pagrindas – apskrities viršininko įsakymas 2006-03-14, Nr. S-33-22372. Į pietus esančiame S. L. 5,0 ha žemės sklype (1 t., b. l. 20 ir 21) nėra nustatyta jokio servituto: nei tarnaujančio, nei viešpataujančio.

Kelias baigėsi. Už Å¡io sklypo esančiuose sklypuose (2 t., b. l. 99): sklype Nr. 3 (savininkas P.) ir sklype Nr. 75 (savininkė K.) taip pat nėra kelio servitutų, nėra ir kelio natÅ«roje. Visos paminėtos aplinkybės, kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė ieÅ¡kovai, patvirtina, kad kelias (kelio kryptis) iÅ¡ Å¡iaurės, nuo kietos dangos kelio, eina į pietus ir per atsakovo 7,25 ha sklypÄ , bet ne atvirkščiai – iÅ¡ pietų į Å¡iaurę, nes pietuose nėra kietos dangos kelio. Å iame sklype kelias taip pat ribojasi su kitu 3,000 ha ieÅ¡kovei J.

K. priklausančiu sklypu Nr. 242-A (1 t., b. l. 24 arba 27). Å ios ieÅ¡kovų iÅ¡vados yra patvirtinamos kartografiniame dokumente – kadastro žemėlapio iÅ¡traukoje (aeronuotrauka), atspausdintoje 2011-03-15 (2 t., b. l. 99): nuo kietos dangos kelio kelias prasideda sklype Nr. 165 (savininkai J. K., V. K. ir A. K.) ir eina į pietus per atsakovo A. K. 7,2500 ha sklypÄ Nr.

29. Kelias eina ir toliau į pietus per A. M. priklausančio 1,6100 ha sklypo Nr. 234 ir 0,1900 ha sklypo Nr.233 ribÄ su J. K. 3 ha sklypo Nr. 229 riba. Pasibaigus keliui, nes 5,0 ha (savininkas S. L.) sklype kelio nėra, kelio servitutas nenustatytas, kelio, vedančio iÅ¡ Å¡iaurės į pietus, nėra ir toliau sklype Nr. 75 (savininkas Karčiauskienė) ir sklype Nr. 38 (savininkai P.). Kelio atkarpa vizualiai sutampa su Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010-06-03 sprendimu Nr. K-189 patvirtintoje vietinės reikÅ¡mės kelių tinklo schemoje esančio kelio dalimi, einančia nuo kietos dangos kelio stačiai į pietus, tai, kaip pagrįstai nurodė ieÅ¡kovai apeliaciniame skunde, yra kelio pradžia.

Kitos Å¡io kelio dalies, kuri suka ir eina į rytus iki kelio Alytus–Punia, nėra nei natÅ«roje, nei kituose kartografiniuose dokumentuose, tačiau Å¡i kelio dalis nepatenka į bylos dalykÄ , nes dėl jo nėra jokio ginčo. Å iuo atveju, kaip teisingai nurodė ieÅ¡kovai, ginčas yra dėl kelio dalies, kuri yra ir natÅ«roje, ir visuose kartografiniuose dokumentuose, taip pat ir vietinės reikÅ¡mės kelių tinklo schemoje, patvirtintoje Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010-06-03 sprendimu Nr. K-189 (2 t., b. l. 18).Servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ (CK 4.111 straipsnio 1 dalis).

Tai iÅ¡vestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu, nustatoma savanoriÅ¡kai arba priverstinai. Vienas iÅ¡ priverstinių servituto nustatymo bÅ«dų yra jo nustatymas teismo sprendimu. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Servituto nustatymas teismo sprendimu įgyja ultima ratio pobÅ«dį. Taip formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, bÅ«tina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebÅ«tų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebÅ«tų sprendžiamos kito asmens teisių sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. S. Å ., bylos Nr. 3K-3-469/2008). Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , jos ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, todėl nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

G. v. O. K., bylos Nr. 3K-3-82/2007). Todėl esant nustatytai faktinei aplinkybei, kad ieÅ¡kovai nuo 1986 m. naudojosi ginčo keliu, kad Å¡is kelias susiformavo atsakovo pastangomis (savo lėšomis pagerino kelio dangos bÅ«klę) ir natÅ«raliu bÅ«du naudojant keliÄ pravažiavimui, bei tai, kad duomenys apie faktinę kelio dislokacijos vietÄ yra užfiksuoti kartografinėje medžiagoje, taip pat kelio buvimo vieta yra patvirtinta administraciniais aktais (Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010-06-03 sprendimu Nr. K-189, Alytaus apskrities virÅ¡ininko 1999-12-24 įsakymu Nr. 33-1325, Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2007-02-09 įsakymu Nr. 33-Ž-253), kurie nebuvo nei vienos iÅ¡ Å¡alių ginčijami, laikoma, kad ieÅ¡kovų reikalavimas nustatyti kelio servitutÄ pagal byloje pateiktÄ projektÄ (1 t., b. l.

7) yra vienas iš įmanomų būdu ieškovams patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius sklypus. CK 1.5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo ir protingumo principais. Įvertinus byloje šalių paaiškinimus dėl kelio įrengimo kitoje vietoje, dėl galimybės derėtis su kitais asmenimis, ar valstybė dėl ieškovams reikalingo kelio (pravažiavimo) įrengimo, bei pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai turi kitų būdų patekti į savo žemės sklypus, yra teisiškai reikšminga šioje byloje tik tuo atveju, jeigu byloje būtų nustatytos realios tokio kelio (pravažiavimų) įrengimo galimybės nesinaudojant atsakovo nuosavybės teise valdomu žemės sklypu.

Tačiau šalių paaiškinimu, kito pravažiavimo įrengimas būtų galimas ginčo žemės sklypu pakraščiu, kuriame esantis gruntas neatlaikytų sunkiasvorės technikos, todėl būtų būtinos papildomos didelės investicijos kelio grunto sutvirtinimui, taip pat tilto per griovį įrengimui. Taip pat aplinkybė, nustatyta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, kad ieškovai galėtų susitarti dėl pravažiavimo tarpusavyje, nes jie yra susiję giminystės ryšiais. Tačiau toks šalių susitarimas taip pat turėtų būti atitinkamai įteisintas (administracine tvarka).

Taigi yra dar dvi alternatyvios galimybės ieškovams patekti į savo žemės sklypus – viena per A. K. žemę, kita – per P. ir kt. savininkų žemę. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad A. K. ir ieškovus J. K. bei S. L. sieja giminystės, svainystės, ryšiai. Šiuo metu šie du ieškovai patenka į savo žemės sklypus būtent per A. K. žemę. Keliukas, kuris nuo vidaus kelio eina per A. K. žemę, po to per ieškovės J. K. žemę, yra panašaus lygio kaip ginčo keliukas – žemės sklype išvažinėtos provėžos.

Tačiau, kaip teigia Å¡alys, J. K. leisti ieÅ¡kovams naudoti pravažiavimui savo žemės sklypÄ nesutinka. Taip pat yra galimybė įrengti pravažiavimÄ už J. K. žemės sklypo, tai nurodė Nacionalinės žemės tarnybos atstovė, nes yra dalis valstybinės žemės, kurioje bÅ«tų galimybė įrengti keliÄ kitiems ieÅ¡kovams patekti į savo žemės sklypus. Kad iÅ¡ pietinės pusės (žiÅ«rint nuo atsakovo sodybos) per P. ir kt. savininkų žemę link ieÅ¡kovo S. L. žemės sklypo pravažinėto kelio nėra, tÄ patvirtina ir byloje pateikti žemės nuosavybės dokumentai (2 t., b. l. 80).

Tad ieÅ¡kovams per P. ir kt. savininkų žemę patekti į savo sklypus reikėtų kelių kilometrų apvažiavimu. Å iuo atveju ieÅ¡kovai siekia nustatyti servitutÄ teismo sprendimu, remiantis pateiktu byloje projektu (b. l. 7, 1 t.), tad pravažiavimo įteisinimui yra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybe, kad ieÅ¡kovai siekia įteisinti kelio servitutÄ mažiausiomis laiko ir lėšų sÄ naudomis. Todėl paaiÅ¡kėjus, kad ieÅ¡kovai siekia servituto nustatymo kuo mažesnėmis jiems sÄ naudomis iÅ¡ kelių galimų variantų, nesudaro pagrindo atmesti ieÅ¡kovų reikalavimų dėl kelio servituto nustatymo, nes to nenumato įstatymas.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad servituto bÅ«tinumas turi bÅ«ti objektyvus, įrodytas ir vienintelis bÅ«das iÅ¡spręsti vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko interesų tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-234/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Naujieji BerniÅ«nai“, Ž.

B., D. M. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009).Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovų reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo yra vienintelis bÅ«das iÅ¡spręsti vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko interesų tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ (CPK 185 str.). Todėl byloje bÅ«tina nustatyti sÄ naudas, reikalingas ieÅ¡kovų reikalavimui patenkinti, ir įvertinti atsakovo nepatogumus dėl kelio servituto nustatymo atsakovo nuosavybės teise valdomame žemės sklype.Teisėjų kolegija laiko įrodytu atsakovo paaiÅ¡kinimÄ , kad servituto nustatymas yra susijęs su atsakovo dalies žemės sklypo perplanavimu, Å¡eimos narių poilsio trikdymu, oro terÅ¡imu, ramybės drumstimu, žmonių ir gyvulių saugumu, nes kelio dislokacija numatyta netoli atsakovo Å«kio ir gyvenamųjų pastatų, želdinių, zonos, skirtos atsakovo Å¡eimos narių poilsiui (1 t., b. l. 7), to iÅ¡ dalies neginčija ir ieÅ¡kovai.Kaip nustatyta byloje, ieÅ¡kovai Å«kininkauja, naudoja žemės Å«kio technikÄ , todėl nesant tinkamai įrengtos suprojektuotos atsakovo žemės sklypo teritorijoje kelio dangos, žemės grunte lieka provėžos, kurios estetiniu požiÅ«riu ir pravažiavimo saugumo, kokybės prasme yra nenaudingos nei ieÅ¡kovams, nei atsakovui, kaip žemės sklypo savininkui, be to, reikalauja atsakovo lėšų ir darbo sÄ naudų atstatant kelio dangÄ .

Be to, atsižvelgiant į tai, kad pravažiavimui skirtas kelias, kurį siekia įrengti ieÅ¡kovai, yra suprojektuotas greta atsakovo gyvenamųjų pastatų, atsakovo motyvas, kad yra bÅ«tinos papildomos investicijos gyventojų saugumui užtikrinti, pripažintinas pagrįstu.IeÅ¡kovai nurodė, kad nesutinka atlyginti atsakovo nepatogumų, nors atsakovas tokiÄ kompensacijÄ iÅ¡ atsakovų praÅ¡o priteisti (po 300 Lt į mėnesį iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo). CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.

Ä®statymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali bÅ«ti nustatyta vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ tarnaujančiojo daikto savininkui. Kasacinės instancijos teismo praktikoje aiÅ¡kinant teismams Å¡ia įstatymo normÄ , iÅ¡aiÅ¡kinta, kad normos prasme servituto atlygintinumas reiÅ¡kia tiek nuostolių atlyginimÄ , tiek kompensacijÄ , kaip atlyginimÄ , už jo teisių suvaržymÄ . Toks įstatymo normos turinio aiÅ¡kinimas pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V.

M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009; 2009 m. balandžio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje „Naujieji Berniūnai“, Ž. B., D. M. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009. Įstatyminis servituto atlygintinumo įtvirtinimas nepaneigia, kad jis gali būti ir neatlygintinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“, AB „Rytų skirstomieji tinklai“, VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-527/2009).

Å ioje nutartyje konstatuota, kad servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis, tačiau priklausomai nuo civilinio santykio Å¡alių valios jis gali bÅ«ti ir neatlygintinis. Taigi pagal teismų formuojamÄ praktikÄ servitutas yra atlygintinis, iÅ¡skyrus atvejus, kai kitaip susitaria Å¡alys. Å ioje byloje ieÅ¡kovų reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo yra atmestas, dėl to nebuvo nagrinėtas, ir teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nebuvo pasisakyta, ar servitutas yra atlygintinis ar ne. Kai yra pagrindas atlyginti nuostolius, turi bÅ«ti sprendžiama dėl jų dydžio.

Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad materialiosios teisės normų pažeidimas nustatant servituto turinį ir nukrypimas nuo teismų praktikos sprendžiant dėl servituto atlygintinumo yra pagrindas panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ (CPK 330 str.).Kaip nurodyta anksčiau, kasacinėje teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 4.129 straipsnyje įtvirtinta tarnaujančiojo daikto savininko teisė reikalauti dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimo.

Å ios normos prasme nuostolių atlyginimas reiÅ¡kia teisingÄ atlyginimÄ savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamÄ vienkartine ar periodine kompensacija. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad servituto atlygintinumo klausimÄ racionalu iÅ¡spręsti nustatant servitutÄ . Tai gali turėti reikÅ¡mės sprendžiant dėl servituto bÅ«tinumo, nes atlyginimo dydis ir galimi kitam savininkui daromi nuostoliai dėl suvaržymų gali bÅ«ti tokie, kad verstų ieÅ¡koti kitų naudojimosi svetimu daiktu bÅ«dų (pvz., sutarčių sudarymas) ar net visiÅ¡kai kitų susidariusios situacijos sprendimų (pvz., turto iÅ¡pirkimas, mainymas ar nuostolių padengimas kitu turtu, turto paėmimas valstybės ar visuomenės poreikiams teisingai atlyginant), kad iÅ¡ anksto bÅ«tų pasirÅ«pinta galimų savininko nuostolių atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

D. v.UAB „Druskininkų vandenys“, AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-527/2009). Kai viena iÅ¡ Å¡alių siekia servituto nustatymo kuo mažesnėmis jai sÄ naudomis iÅ¡ kelių galimų variantų, teisingo atlyginimo klausimas privalo bÅ«ti svarstomas net ir nesant pareikÅ¡to savarankiÅ¡ko reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu. Civiliniams teisiniams santykiams bÅ«dingas atlygintinumo principas. Tai reiÅ¡kia, kad įgydama naudos viena Å¡alis turi suteikti ekvivalentinę naudÄ kitÄ Å¡aliai, nebent Å¡alių susitarimu bÅ«tų nustatyta kitaip.

Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o Å¡io daikto savininkas patiria atitinkamus teisių ribojimus, kurie turi bÅ«ti kompensuojami. Tokia kryptimi formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pavyzdžiui, teismas yra pasisakęs, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpcijÄ â€“ tarnaujančiojo daikto savininkui turi bÅ«ti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Žemės Å«kio kooperatyvas „Naujieji BerniÅ«nai“, Ž.

B., D. M. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009). Taigi procesinė vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimÄ logiÅ¡kai iÅ¡plaukia iÅ¡ reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Å io reikalavimo turi laikytis ne tik bylÄ nagrinėjantis teismas, bet ir sÄ Å¾ininga proceso Å¡alis, praÅ¡anti nustatyti servitutÄ . Kompensacijos dydžiui nustatyti inter alia reikÅ¡mingi yra ir tarnaujančiojo daikto savininko patiriami nepatogumai dėl privatumo apribojimų.

Plėtodama nurodytÄ praktikÄ servitutų nustatymo bylose taikant CK 4.126 ir 4.129 straipsnius kasacinės instancijos teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kino teismams, kad siekiant abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, ar servituto nustatymas neapriboja asmens teisės į privatų gyvenimÄ . Tais atvejais, kai nustatant servitutÄ privatumo aspektas tampa reikÅ¡mingas ir yra keli galimi servituto nustatymo variantai, turi bÅ«ti pasirenkamas toks sprendimas, kuriuo teisės į privatumÄ ribojimo bÅ«tų iÅ¡vengiama arba toks ribojimas bÅ«tų mažiausias.Å ioje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovai faktiÅ¡kai galėtų naudotis pravažiavimui ne tik atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, o keliais galimais variantais, tačiau kaip nustatyta byloje, ieÅ¡kovai pasirinko pravažiavimÄ per atsakovo žemės sklypÄ .Kadangi tinkamas Å¡ios bylos iÅ¡sprendimas susijęs su naujų reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių nustatymu, bÅ«tinumu užtikrinti iÅ¡samų didelės apimties tyrimÄ , o dėl to bÅ«tų pagrįsta užtikrinti bylos Å¡alių teisę į apeliacijÄ .

Pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino, kiek kainuotų įrengti keliÄ pagal kitus galimus servituto nustatymo variantus. Neturėdamas Å¡ių duomenų, pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės įvertinti, ar galima normaliomis sÄ naudomis įrengti keliÄ pagal kiekvienÄ variantÄ . Taigi byloje nebuvo nustatyta visų reikÅ¡mingų aplinkybių, o teismo iÅ¡vados padarytos neturint faktinių duomenų ir įrodymų.         Todėl ieÅ¡kovų apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, teismo sprendimas panaikinamas, byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

            Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326- 333 str. , n u t a r i a :             Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.          Kolegijos pirmininkas                                                                                 Galina Blaževič  Kolegijos teisėjai                                                                                         Izolda Nėnienė                                                                                                                                                                                                             Neringa Venckienė               Â