AS-261-709-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-709/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00868-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.7.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. F. ir R. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. F. ir R. R. skundą atsakovams Kauno rajono savivaldybės administracijai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui bei uždarajai akcinei bendrovei „Zeraida“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai D. F. ir R. R. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydami:

1. Įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių pakeisti 2011 m. rugpjūčio 30 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-110830-00108 dalyje, kurioje nurodyta statinio statybos rūšis – Statinio kapitalinis remontas, nurodant statybos rūšį – Statinio rekonstravimas.

2. Panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2012 m. birželio 5 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-24-120605-00302 ir įpareigoti UAB „Zeraida“, įmonės kodas 135699511, adresas Pakalnės g. 5L, Domeikavos k., Kauno raj., savo lėšomis išardyti pastato karvidžių 4Glp, adresu Pakalnės g. 5L, Domeikavos k., Kauno r., stogo laikančiąsias konstrukcijas ir sutvarkyti statybvietę.

3. Panaikinti Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012 m. liepos 17 d. Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą Nr. LDIPA-20-120717-00149.

4. Panaikinti Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012 m. liepos 25 d. Potvarkį Nr. P3-1544 „Dėl 2011 m. rugpjūčio 30 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110830-00113 Pakalnės g. 5L, Domeikavos k., Domeikavos sen., Kauno r.“.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Teismas nustatė, kad 2012 m. rugpjūčio 30 d. teisme gautą skundą pasirašė advokatė Rūta Čilinskaitė, tačiau iš prie skundo pridėto išrašo iš 2012 m. rugpjūčio 10 d. Teisinių paslaugų sutarties Nr. 46-2012 turinio matyti, kad nurodytoje sutartyje nenumatyta advokatės teisė pareiškėjų vardu pasirašyti ir paduoti skundą teismui, todėl teismas padarė išvadą, kad skundas pasirašytas pareiškėjų neįgalioto asmens. Pažymėjo, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz., 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-434/2012; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-817/2011 ir kt.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjų D. F. ir R. R. skundas atsisakytas priimti, kaip paduotas neįgalioto vesti bylą asmens (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 7 p.).

II. Pareiškėjai, atstovaujami advokatės Rūtos Čilinskaitės, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. priimti pareiškėjų R. R. ir D. F. 2012 m. rugpjūčio 28 d. skundą dėl valstybės ir savivaldybės administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo.

Pažymi, kad tarp pareiškėjų R. R. ir D. F. bei advokatės Rūtos Čilinskaitės ir advokato padėjėjos Ernestos Ivanauskaitės 2012 m. rugpjūčio 10 d. pasirašytos Teisinių paslaugų sutarties Nr. 46-2012 1 punkte numatyta advokatų teikiamos paslaugos ir įgaliojimai, tarp jų – atstovauti klientus civilinių ir administracinių bylų procesuose (1.5 p.). Šiuo sutarties punktu buvo išreikšta pareiškėjų valia, jog advokatė Rūta Čilinskaitė atstovautų juos administracinių bylų procese nenurodant jokių išimčių, tai reiškia, jog šios sutarties pagrindu advokatė buvo įgaliota atlikti visus veiksmus, įskaitant skundų ar kitų procesinių dokumentų ir prašymų pasirašymą bei padavimą teismui. Teisinių paslaugų sutartyje numatytas advokatės įgaliojimas atstovauti klientus civilinių ir administracinių bylų procesuose ir yra įgaliojimas vesti bylą, todėl nėra pagrindo atsisakyti priimti skundą.

ABTĮ 49 straipsnio 3 dalis numato, kad įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) teisme paprastai būna advokatai. Advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo orderiu arba su klientu pasirašyta sutartimi. ABTĮ 50 straipsnio 2 dalis numato, jog atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus: 1) bylos perdavimą kitam teismui ar institucijai; 2) visišką ar dalinį skundo (prašymo) reikalavimų atsisakymą; 3) skundo (prašymo) reikalavimų pripažinimą; 4) skundo (prašymo) pagrindo ar dalyko pakeitimą; 5) teismo sprendimo ar nutarties apskundimą; 6) įgaliojimų perdavimą kitam asmeniui (per įgaliojimą); 7) vykdomojo rašto gavimą ir jo pateikimą išieškoti; 8) priteistų pinigų gavimą. Taigi, tik ABTĮ 50 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose nurodytų veiksmų atlikimas turi būti specialiai aptartas atstovo įgaliojime. Teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą dėl to, jog Teisinių paslaugų sutartyje nebuvo numatyta advokatės teisė pareiškėjų vardu pasirašyti ir paduoti skundą. Įgaliojimas pasirašyti ir pateikti skundą teismui nėra išskirtinis veiksmas, kurį įstatymas reikalauja aptarti atskirai, jį apima įgaliojimas vesti bylą, kuris advokatei Rūtai Čilinskaitei buvo suteiktas pareiškėjų 2012 m. rugpjūčio 10 d. Teisinių paslaugų sutarties Nr. 46-2012 1.5 punktu.

Teisinių paslaugų sutarties kaip ir bet kurios kitos sutarties sąlygos turėtų būti aiškinamos remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.193 straipsnyje numatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, pagal kurias, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

R. R. ir D. F., pasirašydami Teisinių paslaugų sutartį, neabejotinai išreiškė valią ir suteikė advokatei įgaliojimus atstovauti jų interesams vedant bylą administraciniame teisme, tarp jų pasirašyti ir pateikti skundą teismui, kadangi pareiškėjai pateikė dokumentus, būtinus skundui parengti, apmokėjo sąskaitą už skundo parengimą, patys apmokėjo banke žyminį mokestį ir originalų jo kvitą pateikė advokatei. Šalių tikrieji ketinimai, sudarant Teisinių paslaugų sutartį, būtent ir buvo atlikti visus teisinės gynybos veiksmus, siekiant apginti pažeistas pareiškėjų teises neabejotinai įskaitant kreipimąsi į teismą, kadangi neteisėti administraciniai aktai skundžiami ir gali būti pripažinti neteisėtais teismine tvarka.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Pareiškėjai kreipėsi į teismą teisinės gynybos laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos ir terminų. Pareiškėjai savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, pateikė įstatymų reikalavimus atitinkantį skundą per įstatymo numatytą terminą, todėl teismas, nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjų skundą, pažeidė pareiškėjų teises ginti savo teises teisminiu būdu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą nustačius, kad skundą pareiškėjų vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 3 dalis numato, kad skundą (prašymą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas, o prie atstovo paduodamo skundo (prašymo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. ABTĮ numato, kad įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) teisme paprastai būna advokatai. Advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo orderiu arba su klientu pasirašyta sutartimi. Kitų atstovų įgaliojimai turi būti nurodyti įgaliojime, išduotame ir įformintame Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (49 str. 3 d.). Pagal ABTĮ 50 straipsnio 2 dalį atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus: bylos perdavimą kitam teismui ar institucijai; visišką ar dalinį skundo (prašymo) reikalavimų atsisakymą; skundo (prašymo) reikalavimų pripažinimą; skundo (prašymo) pagrindo ar dalyko pakeitimą; teismo sprendimo ar nutarties apskundimą; įgaliojimų perdavimą kitam asmeniui (per įgaliojimą); vykdomojo rašto gavimą ir jo pateikimą išieškoti; priteistų pinigų gavimą. Įgaliojimas atlikti kiekvieną iš minėtų veiksmų turi būti specialiai aptartas atstovo įgaliojime (50 str. 3 d.). Teisė pasirašyti atstovaujamojo skundą pagal ABTĮ 50 straipsnio 2 ir 3 dalį nėra veiksmas, kuris turi būti specialiai aptartas atstovo įgaliojime.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas ABTĮ 50 straipsnio 2 dalies normas, yra išaiškinęs, jog įstatymų leidėjas atstovo pagal pavedimą teisę atstovauti subjektą administraciniame teisme, įskaitant teisę pasirašyti skundą, aiškiai susiejo su reikalavimu turėti atitinkamą įgaliojimą vesti bylą teisme. Kitaip tariant, tokiame įgaliojime turi būti nurodoma asmens teisė „vesti bylą teisme“, o ne abstraktus įgaliojimas atstovauti subjektui visose valstybinėse ir privačiose įstaigose bei organizacijose, pasirašyti raštus ir panašiai (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-557/2011; 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-655/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai 2012 m. rugpjūčio 10 d. Teisinių paslaugų sutartimi Nr. 46-2012 (b. l. 17-18) suteikė įgaliojimus advokatei Rūtai Čilinskaitei (ir advokato padėjėjai Ernestai Ivanauskaitei) atstovauti jiems visuose civilinių ir administracinių bylų procesuose, nenurodydami konkretaus įgaliojimo „vesti bylą teisme“ ar konkretaus pavedimo pasirašyti skundą. Tačiau kartu su skundu ir jo priedais, Kauno apygardos administraciniam teismui buvo pateikta ne tik minėta Teisinių paslaugų sutartis, bet ir 2012 m. rugpjūčio 23 d. Sąskaita už teisines paslaugas Nr. 125-2012 (b. l. 21), 2012 m. rugpjūčio 23 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 686301 (b. l. 22) ir 2012 m. rugpjūčio 23 d. įmokos mokėjimo kvitas (b. l. 24), kurie patvirtina, jog pareiškėjas D. F. su advokate R. Čilinskaite už teisines paslaugas atsiskaitė ir sumokėjo žyminį mokestį už skundo pirmosios instancijos teismui padavimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamą doktriną, jog asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai; teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, ji negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai apsunkintas jos įgyvendinimas (2006 m. sausio 16 d. nutarimas) daro išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjai skundo padavimo metu Teisinių paslaugų sutartimi ir kitais konkliudentiniais veiksmais buvo aiškiai išreiškę savo valią ir įgalioję advokatę R. Čilinskaitę parengti skundą Kauno apygardos administraciniam teismui ir atstovauti juos byloje. Todėl daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju atsisakymas priimti skundą nurodytu pagrindu yra nepagrįstas.

Taip pat teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista teisė arba įstatymų saugomas interesas, konstitucinius teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, įgytų teisių apsaugos reikalavimus, konstatuoja, jog jei nėra akivaizdu, kad skundas paduotas neturint įgaliojimų (pirminiame atstovavimo dokumente nėra aiškaus įgaliojimo vesti bylą teisme ar pasirašyti skundą, apskųsti teismo sprendimus ar nutartis ir kt. arba nėra pirminio atstovavimo dokumento), teismas turėtų pirmiausia pasiūlyti pateikti papildomus duomenis apie suteiktus įgalinimus, t. y. ištaisyti skundo trūkumus, o ne iš karto atsisakyti priimti skundą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjų atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų D. F. ir R. R. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas