778dee6e-edbb-48b2-869c-fe84fa8061eb · Vilniaus apygardos teismas

                                                                         Civilinė byla Nr. 2-1415-619/2017                                                     Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02626-2015-9    Procesinio sprendimo kategorija 3.6.1.1.4(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2017 m. birželio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo BAB bankas Snoras ieÅ¡kinį atsakovams East-West United Bank S.A. ir Multiasset S.A. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo bei spręsdama bylos teismingumo klausimÄ pagal atsakovų iÅ¡reikÅ¡tus praÅ¡ymus ir  n u s t a t ė:             IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovams, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia nuo jų sudarymo momento tarp atsakovų East – West United bank S.A. ir Multiasset S.A. 2011 m. rugpjūčio 8 d. sudarytÄ paskolos sutartį su vėlesniu 2011 m. lapkričio 8 d. pakeitimu; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp ieÅ¡kovo BAB banko Snoras ir atsakovo East-West United Bank S.A. 2011 m. rugpjūčio 8 d. ir 2011 m. lapkričio 8 d. sudarytas įkeitimo sutartis, taikyti restitucijÄ ir ieÅ¡kovui grÄ Å¾inant atsakovo East-West United Bank S.A. perimtus ieÅ¡kovui priklausančius 41 113 888,89 Eur arba priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų patirtÄ Å¾alÄ 41 113 888,89 Eur apimtimi kiekvieno iÅ¡ alternatyvių reikalavimų tenkinimo atveju.

             IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad dėl banko Snoras bankroto bei iÅ¡imtinės Vilniaus apygardos teismo jurisdikcijos, sutartinis teismingumas (Liuksemburgo teismų jurisdikcija pagal Paskolos ir įkeitimo sutartį) netaikomas, nes jo negalima pakeisti Å¡alių susitarimu (CPK 31 str.). Dėl iÅ¡imtinės Vilniaus apygardos teismo jurisdikcijos nurodė, kad ieÅ¡kovas reiÅ¡kia ieÅ¡kinio reikalavimÄ Ä¯gyvendindamas Ä®BÄ® 11 str. 5 d. 8 p., kelia actio pauliana pagrindu reikalavimÄ .

Dėl to nagrinėjamoje situacijoje sandorių ginčijimo teismingumo nustatymui Briuselis I reglamentas netaikomas, o 2000 m. gegužės 29 d. tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų taip pat netaikomas, nes į jo taikymo sritį nepatenka kredito įstaigų bankroto procedÅ«ros. Teismų praktikoje pripažįstama, kad iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , ginčo santykių teismingumas yra nulemiamas imperatyviųjų Ä®BÄ® nuostatų (14 str. 3 d.), numatančių iÅ¡imtinę bankroto bylÄ nagrinėsiančio teismo jurisdikcijÄ .

Dėl nurodyto, ieÅ¡kovo tvirtinimu, Liuksemburgo teismų kompetencija nagrinėjamoje situacijoje nėra aktuali. Taip pat nurodo, kad praÅ¡oma priteisti žala atsirado Lietuvos Respublikoje ir padaryta veiksmais, atliktais Lietuvos Respublikoje (Briuselis I reglamento 7 str. 2 d.). Nurodė, jog Snorui ir jo kreditoriams žala padaryta sukuriant ir įgyvendinant neteisėtų veiksmų schemÄ , kuria be jokio teisėto pagrindo buvo perimtos Snoro lėšos. Tiek atlikti veiksmai, tiek įrodymai bei veiksmų pasekmės egzistuoja Lietuvoje, todėl ginÄÄ tikslinga nagrinėti Vilniaus apygardos teisme.

Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kinio reikalavimams taikytina Lietuvos Respublikos teisė.Atsakovas East-West United Bank S.A. atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė teismÄ pripažinti, kad ieÅ¡kovo reikalavimai atsakovo atžvilgiu yra teismingi Liuksemburgo teismams ir ieÅ¡kinį atsakovo atžvilgiu palikti nenagrinėtÄ ; ir arba ieÅ¡kovo reikalavimus atsakovo atžvilgiu nagrinėti pagal Liuksemburgo materialinę teisę. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kovo pozicija, kad ieÅ¡kinio pagrindu pradėta civilinė byla nagrinėtina Vilniaus apygardos teisme, EWUB nuomone, jo atžvilgiu nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡ti reikalavimai dėl paskolos ir įkeitimo sandorių pripažinimo negaliojančiais reikÅ¡tini pagal buveinės vietÄ , t.y.

Liuksemburgo teismuose. Nurodė, kad ieÅ¡kovo reikalavimų teismingumas nustatytinas pagal 2000-12-22 Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau tekste – Briuselis I reglamentas) nuostatas. EWUB sutinka su ieÅ¡kovo pozicija, jog nagrinėjamuoju atveju netaikomas 2000-05-29 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų dėl jo 1 str. 2 d. numatytos iÅ¡imties. Pažymėjo, kad Briuselis I reglamentu siekiama nustatyti ypač nuspėjamas jurisdikcijos taisykles, o tai apima tiek ieÅ¡kovo galimybę lengvai identifikuoti, į kurios valstybės teismÄ jis gali kreiptis, tiek atsakovo galimybę pagrįstai tikėtis ir numanyti, į kurios valstybės teismÄ jis gali bÅ«ti patrauktas.

Pagal šį principÄ jurisdikcija paprastai priklauso atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (juridinių asmenų buveinės vietos) teismui (žr., Briuselis I reglamento 10 ir 15 konstatuojamosios dalys, 4 str. 1 d., 63 str. 1 d.). Briuselis I reglamento 4 str. (anksčiau – 2 str.) yra imperatyvaus pobÅ«džio, todėl jurisdikcija Å¡iuo pagrindu turi bÅ«ti visada prieinama, iÅ¡skyrus keletÄ aiÅ¡kiai įvardytų situacijų, kai jurisdikcija turėtų bÅ«ti nustatoma ne tik pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ , bet ir pagal kitÄ alternatyvų jurisdikcijos pagrindÄ , atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumÄ .

Briuselis I reglamento nuostatos aiÅ¡kinamos autonomiÅ¡kai, atsižvelgiant į jo sistemÄ ir tikslus, o specialiųjų jurisdikcijos taisyklių, leidžiančių nukrypti nuo reglamento 4 str. (anksčiau – 2 str.) įtvirtinto imperatyvo, sÄ raÅ¡as yra baigtinis ir jos aiÅ¡kintinos siaurai, neleidžiant jų aiÅ¡kinti plačiau, nei nustatyta reglamente. Tokį specialiųjų jurisdikcijos taisyklių aiÅ¡kinimÄ suponuoja saugumo principas, pagal kurį specialiosios jurisdikcijos taisyklės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad pakankamai informuotas atsakovas galėtų pagrįstai numatyti, kokiame kitame nei jo nuolatinės gyvenamosios vietos teisme jam gali bÅ«ti iÅ¡kelta byla.

Nurodė, kad ieškovo pareikšti reikalavimai negali būti kvalifikuoti kaip patenkantys į Briuselio I reglamento 1 str. 2 d.

b) punkte įtvirtintÄ reglamento taikymo iÅ¡imtį, o nagrinėjamai bylai aktualÅ«s LAT iÅ¡aiÅ¡kinimai 2014-11-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014 bei susiję ESTT iÅ¡aiÅ¡kinimai 2014-09-04 sprendime byloje C-157/13. Akivaizdu, kad nagrinėjamuoju atveju ieÅ¡kovo reiÅ¡kiami reikalavimai dėl sandorių nuginčijimo negali bÅ«ti pripažinti kaip tiesiogiai kylantys iÅ¡ bankroto bylos ir glaudžiai su ja susiję, jo reiÅ¡kiami reikalavimai dėl Ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 str.

– 1.82 str., 1.83 str. bei CK 6.66 str. pagrindu dėl to, jog ieÅ¡kovui iÅ¡kelta bankroto byla nesimodifikuoja ir netampa tiesiogiai susiję su bankroto byla ar iÅ¡ jos tiesiogiai iÅ¡plaukiantys: reikalavimÄ dėl Å¡ių sandorių nuginčijimo minėtais pagrindais tiek prieÅ¡ iÅ¡keliant ieÅ¡kovui bankroto bylÄ , tiek ir po jos iÅ¡kėlimo galėjo reikÅ¡ti visi ieÅ¡kovo kreditoriai ir (ar) suinteresuoti asmenys, jei Å¡iais sandoriais kokiu nors bÅ«du buvo pažeistos Å¡ių asmenų teisės ar teisėti interesai; ieÅ¡kovo reikalavimai grindžiami taisyklėmis, kurios nenukrypsta nuo įprastų civilinės teisės taisyklių ir nėra modifikuojamos tik dėl to, jog bankroto administratorius įgyja teisę ginčyti sandorius – pasinaudodamas tokia teise bankroto administratorius veikia ne savo, bet visų bendrovės kreditorių vardu ir interesais (Ä®BÄ®) 11 str. 5 d. 14 p.); ieÅ¡kinio reikalavimų senaties terminai nagrinėjamuoju atveju taip pat taikomi ir bankroto administratoriaus reiÅ¡kiamiems ieÅ¡kiniams dėl sandorių nuginčijimo ir žalos (CK 1.125 – 1.134 str., Ä®BÄ® 11 str.); ir nepaisant to, kad ieÅ¡kinio tenkinimas bÅ«tų naudingas visiems ieÅ¡kovo kreditoriams, nes padidėtų ieÅ¡kovo bendra turto masė, pagal LAT nutartyje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, nekeičia pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«džio.

Taigi, ieÅ¡kovo reikalavimai pareikÅ¡ti EWUB atžvilgiu, nepaisant Ä®BÄ® 14 str. 3 d. nuostatų, patenka į Briuselis I reglamento taikymo sritį, todėl nagrinėtini Liuksemburgo teismuose (Briuselis I reglamento 23 str. 1 d., CPK) 29 str. ir 32 str.). Taip pat pažymi, jog pats ieÅ¡kovas pripažįsta Briuselis I reglamento nuostatų taikymÄ nagrinėjamam ginčui. Atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovas nepagrįstai remiasi Briuselis I reglamento nuostatomis, reglamentuojančiomis jurisdikcijos nustatymÄ pagal žalos atsiradimo vietÄ .

Kaip nurodo pats ieÅ¡kovas, paminėta taisyklė sieja jurisdikcijÄ su tos valstybės teismais, kurie dėl žalos padarinių lokalumo turėtų geriausiÄ galimybę priimti atitinkamÄ sprendimÄ . Akivaizdu, kad ginčijami sandoriai, paskolos ir įkeitimo faktas bei jų teisėtumui bei pagrįstumui nustatyti reikÅ¡mingos aplinkybės, pavyzdžiui taikytina teisė ir pan., yra ne Lietuvoje, o Liuksemburge. Todėl Å¡ių Sandorių teisėtumÄ bei su tuo susijusias pasekmes geriausiai galėtų įvertinti Liuksemburgo teismai.

TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ir ESTT praktika. Vertindamas Briuselis I reglamento 7 str. 3 p. (anksčiau – 5 str. 3 p.) esantį vietos, kurioje įvyko žalÄ sukėlęs įvykis ar kurioje jis gali įvykti, kriterijų ESTT yra pažymėjęs, kad ji gali apimti tiek vietÄ , kurioje įvyko žalÄ lėmusi aplinkybė, tiek vietÄ , kur atsirado pati žala, jei Å¡ios vietos nesutampa[1]. Paprastai bylose dėl deliktų ar kvazideliktų vietos, kurioje įvyko arba gali įvykti žalÄ sukėlęs įvykis, teismas gali geriausiai iÅ¡nagrinėti bylÄ visų pirma dėl ginčo dalyko artumo ir lengvesnio įrodymų rinkimo proceso.

Atsakovo vertinimu akivaizdu, kad, remiantis Briuselis I reglamento 4 str. 1 d. (anksčiau – 2 str. 1 d.) bei 25 str. 1 d. (anksčiau – 23 str. 1 d.) ieÅ¡kovo reikalavimai pareikÅ¡ti EWUB atžvilgiu dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais nagrinėtini pagal EWUB buveinės vietÄ , t.y. Liuksemburgo teismuose.Dėl taikytinos materialinės teisės atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovo reikalavimai, pareikÅ¡ti EWUB atžvilgiu nagrinėjamoje byloje, nagrinėtini ne pagal Lietuvos Respublikos, kaip teigia ieÅ¡kovas, tačiau pagal Liuksemburgo materialinę teisę, nepriklausomai nuo to ar ieÅ¡kovo reikalavimai teismingi Vilniaus apygardos teismui ar Liuksemburgo teismams.

Taip manytina dėl keleto priežasčių:

1) remiantis 2008-06-17 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (toliau tekste – Roma I reglamentas) 3 str. 1 d. ir 12 str. 1 d. nuostatomis sutarčiai (jos aiškinimui, vykdymui, pasibaigimui ir negaliojimo pasekmėms) taikoma šalių pasirinkta teisė. Nagrinėjamuoju atveju, šalys aiškiai susitarė būtent dėl Liuksemburgo teisės taikymo (žr., Paskolos sutarties III 24 p., Įkeitimo sutarties III 7 p.) (CK 1.37 str. 1 d., CK 6.189 str. 1 d.);

2) net jei sutiktų su ieškovo argumentu, kad jo reikalavimui dėl žalos priteisimo taikytina materialinė teisė nustatoma pagal 2007-07-11 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (toliau tekste – Roma II reglamentas) nuostatas, pagrįstai teigtina, kad ieškovo reikalavimams atsakovo EWUB atžvilgiu vis vien taikytina Liuksemburgo teisė. Remiantis Roma II reglamento 4 str. 1 d. „[j]eigu šiame reglamente nenumatyta kitaip, iš delikto atsirandančiai nesutartinei prievolei taikoma tos šalies teisė, kurioje atsirado“.

Tačiau reglamento to paties straipsnio 3 d. numatyta, kad „[j]eigu pagal visas bylos aplinkybes yra aiÅ¡ku, kad deliktas yra akivaizdžiai glaudžiau susijęs su kita nei 1 ar 2 dalyse nurodyta Å¡alimi, taikoma tos Å¡alies teisė“. Be to, remiantis CK 1.43 str. 1 d. „[Å¡]alių teisės ir pareigos pagal prievoles, atsirandančias dėl padarytos žalos, nukentėjusiojo pasirinkimu nustatomos pagal valstybės, kurioje padarytas veiksmas ar buvo kitokių žalÄ sukėlusių aplinkybių“. IeÅ¡kinio reikalavimai dėl žalos yra akivaizdžiai kur kas labiau susiję su Liuksemburgu – įkaitÄ priėmęs ir paskolÄ iÅ¡davęs EWUB yra Liuksemburge įsteigtas ir pagal jo įstatymus veikiantis bankas, įkaito priėmimo ir paskolos suteikimo vieta yra Liuksemburge, įkaito įskaitymas Multiasset neįvykdžius prievolių EWUB (žala kilo bÅ«tent dėl Multiasset negalėjimo vykdyti prievolių EWUB) buvo taip pat atliktas Liuksemburge;

3) ieÅ¡kovo reikalavimams dėl Ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais taikytina materialinė teisė negali bÅ«ti nustatytina pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2001-04-04 Direktyvos 2001/24/EB dėl kredito įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo nuostatas. Direktyvos nėra tiesioginio taikymo teisės aktai, toks Å¡ių teisės aktų taikymas galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais, esant tam tikrų sÄ lygų visumai. Direktyvos nuostatos, kuriomis remiasi ieÅ¡kovas (konkrečiai – Direktyvos 10 str. 2 d.

d) ir l) p.) buvo perkeltos į BĮ. Remiantis BĮ 90 str. 2 d. Lietuvos Respublikos teismo pradėtos likvidavimo procedūros atliekamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teise, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Pagal BĮ 90 str. 6 d. 6 p. „<...> reguliuojamoje rinkoje sudaromiems sandoriams taikoma tokius sandorius reglamentuojančioje sutartyje nurodyta teisė“. Remiantis paminėta nuostata, nagrinėjamuoju atveju taikytina būtent Liuksemburgo teisė. Kita vertus, nuostatos, kuriomis remiasi ieškovas netaikomos bankroto administratoriaus ieškiniams dėl ieškovo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir niekaip su tokiais reikalavimais ar jų padariniais nesusijusios.

Direktyvos 10 str. 1 d. numato, kad „[kredito įstaiga likviduojama pagal jos buveinės valstybės narės įstatymus ir kitus teisės aktus“ išskyrus kai Direktyvoje numatyta kitaip. To paties straipsnio 2 d., kuria remiasi ieškovas, numatyta, kad buveinės valstybės narės teisėje pirmiausia nustatoma „d) likvidavimo procedūros padariniai galiojančioms sutartims, kuriose viena iš šalių yra kredito įstaiga“ ir „l) taisyklės, susijusios su visiems kreditoriams žalingų teisės aktų užginčijimu, panaikinimu arba nevykdymu“.

Paminėtos nuostatos yra tiesiog nuoroda į tai, kÄ turi reglamentuoti valstybės narės pagal kurios teisę vykdomos kredito institucijos likvidavimo procedÅ«ros teisė, o ne kam taikytina tokios valstybės narės teisė. Nepriklausomai nuo to, kurios valstybės teisę teismas nuspręstų taikyti, teismas privalo atsižvelgti, įvertinti ir taikyti nagrinėjamam ginčui aktualias imperatyvias Liuksemburgo teisės normas (Roma I reglamento 3 str. 3 d., Roma II reglamento 16 str., CK 1.11 str. 2 d.). Taigi, teigtina, kad ieÅ¡kovo reikalavimams EWUB atžvilgiu nagrinėjamuoju atveju taikytina bÅ«tent Liuksemburgo materialinė teisė.

             Atsakovas Multiasset S.A. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį patikti nenagrinėtÄ , palaikė atsakovo East-West Uniterd bank S.A. argumentus dėl teismingumo ir taikytinos teisės.              IeÅ¡kovas teismui pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl ieÅ¡kinio teismingumo. Papildomai paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad ieÅ¡kinyje keliami reikalavimai priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, organizuojant ir įsitraukiant į neteisėtÄ Snoro lėšų pasisavinimo schemÄ , taip pat pripažinti Å¡ios schemos pagrindu pasiraÅ¡ytas paskolos ir įkeitimo sutartis negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu, taip pat Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.80 – 1.82 str. ir 1.86 str. pagrindu.

Pažymėjo, kad reikalavimas priteisti žalÄ yra teismingas Vilniaus apygardos teismui. Nurodė, kad atsakovo East – West atžvilgiu nustatant ginčų teismingumÄ yra taikomas Briuselis I reglamentas, atsakovo Multiasset atžvilgiu Lugano konvencija, pagal kuriuos jurisdikcijos pagrindimas pagal žalos atsiradimo vietÄ yra analogiÅ¡kas (Brisuelis I reglamento 7 str. 2 p., Lugano konvecijos 5 str. 3 d.). Taigi, ieÅ¡kovas, pareiÅ¡kęs reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, jį gali pareikÅ¡ti vietos, kurioje įvyko žalÄ sukėlęs įvykis teisme.

IeÅ¡kovo tvirtinimu, neteisėtas susitarimas, kuriuo buvo padaryta žala, iÅ¡ esmės buvo inicijuotas Lietuvoje nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ turinčių asmenų, pagrindinių akcininkų ir darbuotojų. Liuksemburgas ir Å veicarija tėra tik vietos, kuriose lėšos buvo iÅ¡grobstytos, pasitelkiant reikÅ¡mingÄ atsakovų indėlį. IeÅ¡kovo įsitikinimu, pagrindė žalos atsiradimo vieta bÅ«tent Snoro buveinės ir veiklos vieta, čia kreditoriai patiria žalÄ . Dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis papildomai nurodė, kad Ä®keitimo sutarties 7 p. bei Paskolos sutarties 25 punkte numatyti susitarimai dėl Liuksemburgo miesto teismingumo tiek pagal Lugano konvencijÄ , tiek pagal Briuselis I reglamentÄ nėra leistini, susitarimas yra vienpusis, nelygiavertis, nekonkretus, todėl Sutartinis teismingumas netaikytinas.

Kita vertus, Snoras nėra paskolos sutarties Å¡alis, todėl jurisdikcinio susitarimo nėra saistomas. Taip pat nurodė, kad ginčo teismingumas gali bÅ«ti byloje nustatytas tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, nes atsakovas nurodo, kad veiksmai, kuriais ieÅ¡kovui buvo padaryta žala atlikti Liuksemburge, todėl ten turi bÅ«ti nagrinėjama byla. IeÅ¡kovo tvirtinimu, nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės gali paaiÅ¡kėti daug bylos aplinkybių, kurios gali bÅ«ti iÅ¡sklaidytos tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės ir nustačius esminius bylos faktus.

             IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtu.              BylÄ nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Jeigu teismas jau po bylos iÅ¡kėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiÅ¡kimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 str.).             Atsakovai pateiktuose atsiliepimuose į ieÅ¡kinį nurodė, kad byla yra teisminga Liuksemburgo teismui, tuo klausimu iÅ¡dėstė savo pozicijÄ .

IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia nuo jų sudarymo momento tarp atsakovų East – West United bank S.A. ir Multiasset S.A. 2011 m. rugpjūčio 8 d. sudarytÄ paskolos sutartį su vėlesniu 2011 m. lapkričio 8 d. pakeitimu; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp ieÅ¡kovo BAB banko Snoras ir atsakovo East-West United Bank S.A. 2011 m. rugpjūčio 8 d. ir 2011 m. lapkričio 8 d. sudarytas įkeitimo sutartis, taikyti restitucijÄ ir ieÅ¡kovui grÄ Å¾inant atsakovo East-West United Bank S.A. perimtus ieÅ¡kovui priklausančius 41 113 888,89 Eur arba priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų patirtÄ Å¾alÄ 41 113 888,89 Eur apimtimi kiekvieno iÅ¡ alternatyvių reikalavimų tenkinimo atveju.

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra grindžiamas aplinkybe, kad pasinaudoję neteisėtomis pinigų pasisavinimo schemomis atsakovai padarė ieÅ¡kovui daugiau nei 41 mln Eur žalÄ . IeÅ¡kovas ginčija sandorius actio pauliana pagrindu, be to, kaip prieÅ¡taraujančius imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei pažeidžiantiems vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Nurodė, kad pripažinus sutartis negaliojančiomis Multiasset turėtų grÄ Å¾inti East-West jai suteiktas lėšas, o East-West turėtų grÄ Å¾inti Snorui be pagrindo perimtas Snoro lėšas, buvusias Snoro sÄ skaitoje East-West banke.

Jeigu teismas laikytų, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti reikalavimÄ dėl restitucijos taikymo, tokiu atveju Snorui turi bÅ«ti atlyginta padaryta žala. Kadangi be atsakovų veiksmų nebÅ«tų įvykdyta Sutarčių schema, atsakovai laikytini atsakingais už žalos padarymÄ Snorui solidariai, todėl turi atlyginti žalÄ 41 113 888,89 Eur, t.y. ta apimtimi, kuria sumažėjo Snoro turtas. Taigi, ieÅ¡kovas ginčija sandorius, kuriuos pripažinus negaliojančiais bÅ«tų taikoma restitucija, o netaikius restitucijos, ieÅ¡kovui turi bÅ«ti atlyginta žala ta apimtimi, kuria sumažėjo jo turtas.

             Atsakovo East-West United bank S.A. buveinės adresas Liuksemburge, atsakovo Multiasset S.A. - Ženevoje, Å veicarijoje.              IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje bei papildomuose paaiÅ¡kinimuose Lietuvos teismų jurisdikcijÄ nagrinėti civilinę bylÄ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir žalos atlyginimo grindžia Ä®BÄ® 14 str. 3 d. nuostatomis, numatančiomis iÅ¡imtinę bankroto bylÄ nagrinėjančio teismo jurisdikcijÄ bei Briuselis I reglamento 7 str. 2 d., Lugano konvencijos 5 str. 2 d..

Nurodė, kad praÅ¡oma priteisti žala atsirado Lietuvos Respublikoje ir padaryta veiksmais, atliktais Lietuvos Respublikoje (žala Snorui ir jo kreditoriams padaryta sukuriant bei įgyvendinant neteisėtų veiksmų schemÄ , kuria be jokio teisėto pagrindo perimtos Snoro lėšos), tiesioginiai žalos padariniai patiriami Lietuvos Respublikoje, jo nuomone teismingumo perkėlimas pagal atsakovų buveinę bÅ«tų mažų mažiausiai neteisingas. Tvirtina, jog susitarimas dėl teismingumo neatitinka tokio pobÅ«džio keliamiems reikalavimams, ieÅ¡kovas nėra saistomas jurisdikcinio susitarimo, o Sutartys yra fiktyvios.

Taip pat teigia, kad ieÅ¡kinys atitinka visus ieÅ¡kinio priskirtinumo susijusiai su bankroto byla kriterijus. Bylos duomenimis, 2011 m. rugpjūčio 8 d. buvo sudaryta Tarpbankinė indėlio sutartis Nr. 1/11 tarp banko AB Snoras ir East-West United bank S.A. Pagal sutarties 4 p. sutarčiai ir visiems iÅ¡ jos kylantiems ar su ja susijusiems klausimams galioja Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės įstatymai. Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės teismai turi iÅ¡imtinę jurisdikcijÄ spręsti visus ginčus, kylančius iÅ¡ Å¡ios sutarties ar su ja susijusius.

             Nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 8 d. (su vėlesniu 2011 m. lapkričio 8 d. pakeitimu) buvo sudaryta ginčijama Paskolos sutartis tarp East-West United Bank S.A. ir Multiasset S.A. (paskolos gavėjo), kuria bankas suteikė 41 000 000 Eur paskolÄ . Pagal sutarties 24 p. Sutarčiai ir visiems klausimams, kylantiems iÅ¡ sutarties ar su ja susijusiems taikomi Liuksemburgo Didžiosios KunigaikÅ¡tystės įstatymai, o pagal 25.1 Liuksemburgo Didžiosios KunigaikÅ¡tystės teismai turi iÅ¡imtinę jurisdikcijÄ spręsti visus ginčus, kylančius iÅ¡ Å¡ios sutarties ar su ja susijusius. 25 str. yra Banko naudai, Å¡io straipsnio nuostatos nedraudžia bankui pradėti su ginču susijusį procesÄ bet kuriuose kituose jurisdikcijos teismuose.

             Ginčijama 2011 m. lapkričio 8 d. Ä®keitimo sutartis buvo sudaryta tarp East – West United bank S.A. ir AB banko Snoras, sutartis sudaryta Liuksemburge. Pagal Å¡iÄ sutartį Snoras įkeitė savo lėšas Multiasset įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui. Pagal įkeitimo sutarties 7 p. sutarčiai taikomi Liuksemburgo įstatymai ir Liuksemburgo miesto teismas turi jurisdikcijÄ spręsti ginčus, kylančius pagal įkeitimo sutartį. Å i nuostata parengta Banko, kuris gali nuspręsti iÅ¡kelti bylÄ Ä®kaito davėjui jurisdikcijoje pagal jo juridinį adresÄ arba bet kuriame teisme, kuris sutiktų su jo jurisdikcija, naudai.Taigi, atsakovai tarpusavyje ir ieÅ¡kovas bei atsakovas East – West United bank S.A. yra sudarę susitarimÄ dėl kitos valstybės jurisdikcijos pasirinkimo, pagal kurį, Å¡alių sutartims ir visiems iÅ¡ jų kylantiems klausimams iÅ¡imtinę jurisdikcijÄ spręsti visus ginčus turi Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės teismai.

Byloje kilęs ginčas turi užsienio elementÄ , kadangi ieÅ¡kovo ir atsakovų buveinės yra Lietuvoje ir Liuksemburge bei Å veicarijoje. Atsakovas East-West įsteigtas Liuksemburge, jo atžvilgiu nustatant ginčų teismingumÄ yra taikomas Briuselis I reglamentas. Lietuva ir Å veicarija yra Lugano konvencijos dalyvės, byla laikytina neabejotinai „civiline ar komercine byla“(Lugano konvencijos 1 str. 1 d.). Pažymėtina, kad tiek Briuselis I reglamentas, tiek Lugano konvencija nustato fundamentaliÄ teismingumo taisyklę, pagal kuriÄ bylos turi bÅ«ti atsakovui keliamos tos valstybės teismuose, kurių teritorijoje yra atsakovo buveinė (Briuselis I reglamento 10 ir 15 konstatuojamosios dalys, 4 str. 1 d., 63 str. 1 d.;

Lugano konvencijos 2 str. 1 d.), Å¡ios nuostatos yra imperatyvaus pobÅ«džio, jų sÄ raÅ¡as yra baigtinis, jos aiÅ¡kintinos siaurai, neleidžiant jų aiÅ¡kinti plačiau, nei nustatyta reglamente. Ä®keitimo sutarčiai yra taikomas sutartinis teismingumas dėl kurio Å¡alys yra susitarusios (Briuselis I reglamentas 25 str., CPK 788 str. 1 d.) ir atsakovui praÅ¡ant (CPK 788 str. 2 d.), teismas privalo atsisakyti jurisdikcijos byloje (CPK 782 str.).Teismas, pasiremdamas Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-685-219/2015 Å¡iuo atveju sutinka su atsakovo East – West United bank S.A. pozicija byloje, kad ieÅ¡kovo reikalavimai negali bÅ«ti kvalifikuojantys kaip patenkantys į Briuselio I reglamento 1 str. 2 dalies b punkte įtvirtintÄ reglamento taikymo iÅ¡imtį, nes ieÅ¡kovo reiÅ¡kiami reikalavimai dėl sandorių nuginčijimo negali bÅ«ti pripažinti kaip tiesiogiai kylantys iÅ¡ bankroto bylos ir glaudžiai su ja susiję: reikalavimÄ dėl Å¡ių sandorių nuginčijimo ieÅ¡kovo nurodytais pagrindais CK 1.80 str.

– 1.82 str., 1.83 str., CK 6.66 str. pagrindu gali pareikÅ¡ti tiek prieÅ¡ iÅ¡keliant bankroto bylÄ , tiek po jos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovo kreditoriai ar suinteresuoti asmenys, jeigu yra pažeistos Å¡iais sandoriais jų teisės ir teisėti interesai; reikalavimai nenukrypsta nuo įprastų civilinės teisės taisyklių ir nėra modifikuojamos tik dėl to, jog ieÅ¡kinį reiÅ¡kia bankroto administratorius, taikomi analogiÅ¡ki ieÅ¡kinio senaties terminai kaip ir bankroto administratoriaus reiÅ¡kiamiems ieÅ¡kiniams.

Taigi, ieÅ¡kovo reikalavimai, nepaisant Ä®BÄ® 14 str. 3 d. nuostatų, patenka į Briuselis I reglamento taikymo sritį, todėl nagrinėtini Liuksemburgo teismuose (Reglamento 23 str. 1 d.). Pažymėtina, kad Lugano konvencija tuo pačiu riboja valstybių konvencijos dalyvių teismų jurisdikcijÄ ir nustato, jog teismai privalo atsisakyti nagrinėti bylÄ , kai ji teismui nėra teisminga. Å iuo atveju teismo vertinimu byla nepriskirta iÅ¡imtiniam teismingumui pagal Lugano konvencijos 22 str., nėra aplinkybių, aptartų konvencijos 8, 15, 18 str.

Ä®vertinus, kad Å¡alys yra sudariusios susitarimÄ dėl ginčų teismingumo (CPK 788 str. 1 d.) ir atsakovui praÅ¡ant (CPK 788 str. 2 d.), teismas privalo atsisakyti jurisdikcijos byloje (CPK 782 str.). Pažymėtina ir tai, kad Å¡alių susitarimas dėl teismingumo yra raÅ¡ytinis, turinys yra aiÅ¡kus ir iÅ¡samus, taigi jis atitinka Lugano konvencijos 23 str. 1 d. tokiems susitarimams keliamus reikalavimus. IeÅ¡kovas teigia, kad tiek pagal Briuselis I reglamento 7 str. 2 p., tiek pagal Lugano konvencijos 5 str. 3 d. ieÅ¡kinys gali bÅ«ti pareikÅ¡tas vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalÄ sukėlęs įvykis teismuose.

Pažymėtina, kad į sÄ vokÄ â€žvieta, kurioje įvyko žalÄ sukėlęs įvykis“ patenka tiek vieta, kurioje įvyko žalÄ sukėlęs įvykis, tiek vieta, kurioje atsirado žalingi padariniai. Tiek reglamentas, tiek konvencija minėtÄ taisyklę grindžia ypač glaudžiu ryÅ¡iu tarp ginčo ir vietos, kurioje įvyko žalÄ sukėlęs įvykis, teismo; atitinkamai tai reiÅ¡kia, kad jurisdikcija tokiam teismui turėtų bÅ«ti priskirta siekiant patikimo teisingumo vykdymo ir proceso efektyvumo, nes dėl žalos padarinių lokalumo tokie teismai turėtų geriausiÄ galimybę priimti atitinkamÄ sprendimÄ .

Sutiktina su atsakovo pozicija, kad ginčijami sandoriai bei paskolos ir įkeitimo faktas bei jų teisėtumui ir pagrįstumui nustatyti reikÅ¡mingos aplinkybės yra Liuksemburge, o ne Lietuvoje (pvz. taikytina sutartinė Liuksemburgo teisė, indėlio sutartis, ginčo sutartys sudarytos Liuksemburge, įkaitÄ priėmęs ir paskolÄ iÅ¡davęs EWUB yra Liuksemburge įsteigtas ir pagal jo įstatymus veikiantis bankas, įkaito įskaitymas Multiasset neįvykdžius prievolių EWUB (žala kilo bÅ«tent dėl Multiasset negalėjimo vykdyti prievolių EWUB) buvo taip pat atliktas Liuksemburge).

Svarbu ir tai, kad remiantis ESTT praktika ir doktrina, nustatant žalingo įvykio padarymo vietÄ yra reikÅ¡minga tik fizinė vieta, kurioje galimas pažeidėjas atliko tam tikrus veiksmus, sukėlusius žalÄ ir reikÅ¡minga ir vertintina tik tiesioginė žala. IeÅ¡kovas byloje praÅ¡o pripažinus sandorius negaliojančiais taikyti restitucijÄ , o jeigu teismas jos netaikytų, tada atlyginti žalÄ . Taigi, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas praÅ¡o atlyginti finansinius nuostolius, savo finansinių interesų centre, kas neturėtų bÅ«ti pagrindas jurisdikcijai Lietuvoje nustatyti.

Ir nors ieÅ¡kovas nurodo, kad tiesioginiai padariniai patiriami bÅ«tent Lietuvos Respublikoje, žalÄ patyrė kreditoriai, jų reikalavimai bus tenkinami Ä®BÄ® nustatyta tvarka ir apimtimis Lietuvos Respublikoje, Å¡ios aplinkybės teismo vertinimu nėra reikÅ¡mingos, nes bankroto teisėje tokių lėšų pirminis gavėjas yra bankas Snoras, o ne kreditoriai, kuriems įmonės turtas paskirstomas vėliau įstatymo nustatyta tvarka. Todėl Å¡iuo atveju teismas nesutinka su ieÅ¡kovo pozicija, kad žalingi veiksmai atlikti Lietuvoje ir kad žala atsirado Lietuvoje.

             Kadangi po bylos iÅ¡kėlimo paaiÅ¡kėjo, jog byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiÅ¡kimas paliktinas nenagrinėtas (CPK 782 str.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 291-292, 782 straipsniu, nutaria:IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti teisę kreiptis su ieÅ¡kiniu į atitinkamÄ Liuksemburgo teismÄ . Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja                                                                 Andrutė Kalinauskienė                                                                 [1] žr., pvz., ESTT sprendimo Handelskwekerij Bier v Mines de Potasse d'Alsace, C-21/76, ECLI:EU:C:1976:166, 24–25 p., ESTT sprendimo Folien Fisher ir Fofitec, C-133/11, ECLI:EU:C:2012:664, 39 p. ir kt.