2016-03-23 Nr. AB-6687-3-63-3-01821-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2524-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01821-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 70.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei E. Š. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės E. Š. 190,69 Eur už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. už turto objektą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą iš atliekų turėtojų. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330 su pakeitimais) (toliau – ir Nuostatai). Cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt. Ginčo turto objektas už nurodytą laikotarpį apmokestintas vietine rinkliava 199,38 Eur, atsakovė sumokėjo 8,69 Eur, skola – 190,69 Eur.

Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pripažįstą pareiškėjo prašymą.

Paaiškino, jog vietinės rinkliavos nesumokėjo dėl sunkios turtinės padėties. Prašė teismo sprendimo vykdymą atidėti 6 mėnesiams, nes gauna mažą senatvės pensiją, iš jos išskaičiuojami mokesčiai už elektrą, komunalinius patarnavimus, buto nuomą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimu pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkino dalinai. Priteisė UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovės E. Š. 165,20 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Teismo sprendimo įvykdymą atidėjo 6 mėnesių laikotarpiui.

Teismas nurodė, kad komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-79 buvo pritarta koncesijos sutarčiai „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų perdavimo ir vykdymo“, kurios 41 punktu KRATC suteikta teisė rinkti Vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d.

Nr. T2-426; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330 su pakeitimais) (toliau – ir Nuostatai) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Pagal Nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojų registravimą, laikydamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų bei vadovaudamasis ir naudodamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo, Gyventojų registro, Mokesčių mokėtojų registro, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir kitų subjektų turimais duomenimis, reikalingais Registrui ir Vietinei rinkliavai administruoti, organizuoja ir tvarko KRATC. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 ir 2 priedus vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, kai kuriais atvejais – ir plotą, taip pat pagal deklaruojamą atliekų kiekį bei pagal vykdomą veiklą ar teikiamas paslaugas, kai kuriais atvejais taip pat atsižvelgiant į plotą.

Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad butas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 35,22 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei; 2004 m. gegužės 24 d. sudaryta buto nuomos sutartis Nr. 15-739 su atsakove E. Š.. Taigi, atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja.

Pasisakydamas dėl vietinės rinkliavos nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties taikymo ir priteistinos sumos dydžio, teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 12 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-1202-575/2015) nurodė, kad: „<...> mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Atitinkamai Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis. Toje pačioje 2015 m. kovo 12 d. nutartyje toliau buvo nurodyta: “<...> šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.) ”.

Vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava gali būti apskaičiuojama už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Prašymas priteisti vietinę rinkliavą už ankstesnį laikotarpį yra nepagrįstas.

Teismas vertino, jog Nuostatų priede laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. gyvenamosios paskirties butams, esantiems daugiabutyje, buvo nustatyta 1,00 Eur (3,44 Lt) už 1 kv. m dydžio metinė vietinė rinkliava, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.– 0,85 Eur (2,94 Lt) už 1 kv. m. Iš atsakovo 2015 m. spalio 5 d. Pažymos Nr. (8.2)-5R-3203 matyti, kad ji sumokėjo rinkliavą 8,09 Eur už 2009 m., pareiškėjas jos skolą už 2009 m. nurodo 25,49 Eur. Kaip jau nurodyta, vietinė rinkliava priteistina už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., todėl prašymas dalyje dėl 25,49 Eur už 2009 m. nepagrįstas ir netenkintinas. Priteistinos rinkliavos paskaičiavimas: 35,22 kv. m. x 3,44 (1,00 Eur) Lt x 3 metai + 35,22 kv. m.x 2,94 Lt (0,85 Eur) x 2 metai yra 165,20 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsižvelgiant į nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, pareiškėjo prašymas tenkintas dalinai.

Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė prašo dėl sunkios jo turtinės padėties sprendimo vykdymą atidėti 6 mėnesiams. Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 851 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgęs į tai, jog SoDra pateiktais duomenimis atsakovės pensija maža – 157,07 Eur, teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, kad atsakovės turtinė padėtis sunki, todėl teismo sprendimo įvykdymas dėl vietinės rinkliavos sumokėjimo atidėtas 6 mėnesių laikotarpiui.

III. Pareiškėjas KRATC pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą toje dalyje, kurioje atmestas prašymas priteisti vietinės rinkliavos skolą apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., kitą sprendimo dalį paliekant galioti.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nesivadovavo tinkamomis teisės normomis, tuo pažeisdamas materialines teisės normas, turinčias reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Teismas neteisingai vadovavosi MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi. Remiasi atitinkamais Nuostatų punktais, numatančiais, kad Klaipėdos miesto savivaldybės vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apskaičiuojama už einamuosius kalendorinius metus ir apie apskaičiuotą vietinę rinkliavą mokėtojas informuojamas mokėjimo pranešimu. Teigia, kad iš MAĮ 68 straipsnio 1 dalies turinio aišku, kad ši nuostata apibrėžia mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį. Kreipimosi į teismą dieną KRATC naujai neapskaičiuoja ir ne perskaičiuoja vietinės rinkliavos, o kreipiasi į teismą dėl atitinkamais metais jau apskaičiuotos rinkliavos priteisimo, nes rinkliavos mokėtojas nevykdo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. KRATC į teismą kreipėsi siekdamas priverstiniu būdu išieškoti nesumokėtą ir atitinkamais metais apskaičiuotą vietinę rinkliavą. Taigi, šioje byloje negali būti taikomas MAĮ 68 straipsnis aiškinant, kad pareiškėjui gali būti priteisiama vietinė rinkliava už kreiptomis į teismą metus ir penkerius praėjusius metus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu analogiškoje administracinėje byloje Nr. A-309-442/2015 ieškinio senaties netaikė ir priteisė vietinės rinkliavos skolą nuo jos įvedimo dienos – 2008 m. liepos 1 d.

IV. 2016 m. kovo 22 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo KRATC prašymas dėl prašymo atsisakymo ir bylos nutraukimo.

KRATC nurodė, kad atsakovė sumokėjo vietinės rinkliavos įsiskolinimą. Įvertinę nurodytą faktinę aplinkybę, KRATC atsisako reikalavimų (prašymo) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės E. Š. bei administracinę bylą, iškeltą šios atsakovės atžvilgiu, prašo nutraukti ir panaikinti 2015 m. lapkričio 3 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą priimtą šioje byloje. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 102 straipsnio 3 dalyje numatytos bylos nutraukimo pasekmės žinomos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Skundo (prašymo) atsisakymas yra viena iš administracinį procesą inicijuojančio asmens procesinių teisių, kurios įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, t. y. administracinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis pareiškėjo iniciatyva. ABTĮ 52 straipsnis expressis verbis įtvirtina, kad pareiškėjas turi teisę atsiimti skundą (prašymą) iki jo priėmimo, taip pat tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Nurodytos ABTĮ normos yra taikomos nagrinėjant administracines bylas pirmosios instancijos teisme, tačiau, vadovaujantis ABTĮ 133 straipsniu, apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles, kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus numatytas išimtis, todėl apeliacinės instancijos teismas, gavęs pareiškėjo atsisakymą nuo skundo, gali nutraukti bylą ABTĮ 101 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Pažymėtina, jog 2016 m. kovo 22 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktame prašyme pareiškėjas pabrėžė, kad jam yra žinomos ABTĮ 102 straipsnio 3 dalyje numatytos bylos nutraukimo teisinės pasekmės.

Atsižvelgdama į tai ir patikrinusi nagrinėjamos bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas atsisakymas nuo prašymo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų, pareiškėjui yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės, todėl nėra kliūčių panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir nutraukti administracinę bylą.

Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punktu, 133 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras atsisakymą nuo prašymo priimti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei E. Š. dėl vietinės rinkliavos priteisimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė