2022-07-14 Nr. AB-19055-4-69-3-00653-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. A-3365-822/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00653-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiams A. T. T. T., H. Z. M. S. M. S.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus atstovei Dianai Valaitienei,

vertėjui A. Z.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečių A. T. T. T., H. Z. M. S. M. S. ir jų nepilnamečių vaikų R. A. A. A., K. A. A. A. bei L. A. A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiams A. T. T. T., H. Z. M. S. M. S. ir jų nepilnamečiams vaikams R. A. A. A., K. A. A. A. bei L. A. A. A.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiais prisistatantiems asmenims A. T. T. T., H. Z. M. S. M. S. (toliau – ir užsieniečiai) ir jų nepilnamečiams vaikams R. A. A. A., K. A. A. A. bei L. A. A. A. (toliau – ir nepilnamečiai vaikai) 6 mėnesių laikotarpiui alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, t. y. apgyvendinimo Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) sprendimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2. Aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 19 d., ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, neturėdami teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų ir esant Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai Lietuvos Respublikoje dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

3. 2021 m. liepos 21 d. VSAT pareigūnai iš A. T. T. T. priėmė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo jam ir jo šeimai, atliko pirminius prieglobsčio prašytojų apklausos veiksmus.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 6 dalimi, užsieniečiai ir jų nepilnamečiai vaikai nuo 2021 m. rugsėjo 24 d. buvo apgyvendinti Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre.

5. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 12 d. užsieniečių ir jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu priėmė sprendimą Nr. 21M40787 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini),“ (toliau – ir Sprendimas). Sprendimą dėl užsieniečių išsiuntimo pavesta vykdyti VSAT.

6. Užsieniečiai nesutiko su priimtu Sprendimu ir apskundė minėtą sprendimą Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijai. Tai pat užsieniečiai kreipėsi į teismą su skundu.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą (sumažino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 2 metų, kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė).

8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2275-492/2022, užsieniečių ir jų nepilnamečių vaikų apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.

9. Vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktu, Migracijos departamentas 2022 m. sausio 24 d. priėmė sprendimus apgyvendinti užsieniečius ir jų nepilnamečius vaikus Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

10. VSAT teikime nurodė, kad užsieniečiai akivaizdžiai piktnaudžiauja Lietuvos migracine sistema, kadangi į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kertant valstybės sieną, nepateikė vizos ar leidimo gyventi, suteikiančių teisę būti Lietuvos Respublikoje, prieglobsčio prašymą pateikė juos sulaikius. Taip pat pažymėjo, kad užsieniečiai neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika.

11. Įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimui, kuris yra galutinis ir neskundžiamas, pasikeitė užsieniečių ir jų nepilnamečių vaikų teisinis statusas, jie nėra prieglobsčio prašytojai, užsieniečiai neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

II. 12. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu skyrė užsieniečiams ir jų nepilnamečiams vaikams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 18 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

13. Teismas, apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą (Įstatymo 113 str. 1 d., 114 str. 5 ir 6 d.), nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog užsieniečiai keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nuo atvykimo į Lietuvą nebandė pasislėpti arba pabėgti iš Lietuvos Respublikos, todėl yra pagrindas taikyti užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje šešių mėnesių laikotarpiui, bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas Migracijos departamento Sprendimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teismo vertinimu, minėta priemonė yra objektyviai reikalinga ir proporcinga byloje nustatytoms aplinkybėms, o taikyti užsieniečiams dar švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę nėra pagrindo.

14. Taigi, teismas teikimą tenkino, užsieniečiams ir jų nepilnamečiams vaikams paskyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 6 mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 18 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

III. 15. Užsieniečiai apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, užsieniečiams ir jų nepilnamečiams vaikams palikti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, tačiau netaikyti judėjimo laisvės apribojimų.

16. Užsieniečiai pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jų nepilnamečių vaikų judėjimas Ruklos miestelio ribose yra būtinas. Taip pat VSAT netikrino, kaip užsieniečiai elgėsi Pabėgėlių priėmimo centre, neapklausė ten dirbančių darbuotojų, ar jie turi nusiskundimų užsieniečių elgesiui, ar pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles ir kitus teisės aktus. Užsieniečiai akcentuoja, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių asmenų, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.

17. VSAT atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad užsieniečiai ir jų nepilnamečiai vaikai yra priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, duomenų, kad jie būtų mėginę pasišalinti iš apgyvendinimo vietos neturi, duomenų, kad užsieniečiai keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai nenustatyta. Atsižvelgiant į alternatyvios sulaikymui priemonės, ribojant teisę judėti Lietuvos Respublikoje, laikotarpį (judėjimo laisvė užsieniečiams apribota nuo 2021 m. liepos 19 d.), bei į skunde išdėstytus argumentus, VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius nurodo, kad neprieštarautų, jei pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo būtų pakeistas, paliekant užsieniečiams ir jų nepilnamečiams vaikams apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas paduotas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimo, kuriuo tenkintas VSAT teikimas dėl užsieniečiams ir jų nepilnamečiams vaikams taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo.

19. Apeliaciniame skunde užsieniečiai prašo apgyvendinti Užsieniečių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų arba aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

21. Užsieniečiai apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra pagrindo riboti jų nepilnamečių vaikų judėjimo galimybę. Akcentuoja, kad VSAT netikrino, kaip užsieniečiai elgėsi Pabėgėlių priėmimo centre, neapklausė ten dirbančių darbuotojų, ar jie turi nusiskundimų užsieniečių elgesiui, ar pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles ir kitus teisės aktus.

22. Iš VSAT pateiktų paaiškinimų teisėjų kolegija nustatė, kad Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) užsieniečiams ir išsiųsti juos iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 30 d. sprendimu Migracijos departamento sprendimo dalį dėl prieglobsčio užsieniečiams nesuteikimo paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi administracinėje byloje eA-2275-492/2022 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą pripažino teisėtu bei pagrįstu. Taigi užsieniečiai nėra prieglobsčio prašytojai.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d.

24. Įstatymo 1408 straipsnio 7 dalis nustato, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar VSAT sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu VSAT nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, VSAT kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

25. Spręsdama dėl užsieniečių prašymo apgyvendinti juos Užsieniečių priėmimo centre nenustatant jiems judėjimo ribojimų pagrįstumo, teisėjų kolegija, pirmiausiai, pabrėžia pakankamai ilgą laiką užsieniečių atžvilgiu taikomą judėjimo ribojimą (faktiškai nuo jų atvykimo į Lietuvos Respubliką 2021 m. liepos 19 d.).

26. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

27. Pagal Įstatymo 112 straipsnį, užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

28. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių asmenų, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus (žr., pvz., 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3535-575/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3604-789/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3603-815/2021).

29. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro 2012 m. Prieglobsčio prašytojų sulaikymui ir alternatyvioms sulaikymui priemonėms taikomų kriterijų bei standartų gairėse pabrėžiama, kad tuo atveju, kai vaikai atvyksta kartu su savo tėvais, turi būti apsvarstytos visos tinkamos alternatyvios priežiūros priemonės, visų pirma dėl gerai aprašyto žalingo sulaikymo poveikio vaiko savijautai, įskaitant jo fizinį ir protinį vystymąsi. Be kita ko, minėtose gairėse minima, kad reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp teisės į šeimą ir privatų gyvenimą, sulaikymo sąlygų tinkamumo vaikui ir geriausių vaiko interesų (minėtų Gairių 9.2 dalis). 2017 m. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro pozicijoje dėl prieglobsčio prašytojų ir vaikų migrantų sulaikymo teigiama, kad vaiko sulaikymas dėl to, kad jis arba jo tėvai yra migrantai, visais atvejais prieštarauja geriausiems vaiko interesams ir yra vaiko teisių pažeidimas. JT Vaiko teisių komitetas laikosi tos pačios pozicijos dėl vaikų migrantų sulaikymo (Bendrasis komentaras 3(2017), 5-12 p).

30. Europos Sąjungos priėmimo sąlygų direktyvos (2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2013/33/ES) 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiai sulaikomi tik kraštutiniu atveju bei nustačius, kad negalima veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių; toks sulaikymas trunka trumpiausią laikotarpį ir dedamos visos pastangos, kad sulaikyti nepilnamečiai būtų paleisti ir apgyvendinti nepilnamečiams tinkamuose būstuose, valstybės narės visų pirma rūpinasi nepilnamečio interesais, kaip nustatyta 23 straipsnio 2 dalyje. Priėmimo sąlygų direktyvos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus bei valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai asmenys turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi.

31. Svarbu nurodyti ir tai, kad VSAT atsiliepime neprieštaravo užsieniečių apeliacinio skundo tenkinimui.

32. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija akcentuoja, jog užsieniečių ir jų nepilnamečių vaikų judėjimo laisvė yra ribojama nuo 2021 m. liepos mėn. Pažymėtina, jog užsieniečiai yra pateikę galiojančius (duomenys neskelbtini) pasus, patvirtinančius jų ir jų nepilnamečių vaikų asmens tapatybę ir pilietybę. Byloje duomenų apie pažeidimus, susijusius su apgyvendinimo režimu, taip pat kad užsieniečiai keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra.

33. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje byloje nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, atsižvelgdama į užsieniečių ir jų nepilnamečių vaikų interesus, sprendžia, kad tolesnis užsieniečių ir jų nepilnamečių vaikų judėjimo laisvės ribojimas yra neproporcingas vaikų interesų atžvilgiu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas teikimą, nepagrįstai neatsižvelgė į šeimos interesus ir nenustatė galimybės taikyti užsieniečiams ir jų nepilnamečiams vaikams švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga skirti užsieniečiams ir jų nepilnamečiams vaikams alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, nurodant, kad užsieniečiams taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant jiems judėjimo laisvės apribojimų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(Duomenys neskelbtini) piliečių A. T. T. T., H. Z. M. S. M. S. ir jų nepilnamečių vaikų R. A. A. A., K. A. A. A. bei L. A. A. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiams A. T. T. T., gim. (duomenys neskelbtini), H. Z. M. S. M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir jų nepilnamečiams vaikams R. A. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), K. A. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), L.A. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, 6 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 18 d., bet ne ilgiau, kol bus įvykdytas užsieniečių išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Skirgailė Žalimienė