778cd83f-ea08-4c2d-920f-1bd58630fee7 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-287-553/2014Teisminio proceso Nr. 2-04-3-01699-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos: 25.3; 30.10; 32.5.4; 116.1; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Liudos Uckienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (atsakovo) Nordea Bank AB, veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-17 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4939-816/2013 pagal ieÅ¡kovų P. V. ir I.

V. ieÅ¡kinį atsakovui Nordea Bank AB, veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia, tretieji asmenys: V. K., Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notaras R. T., iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovai P. V. ir I. V., vadovaudamiesi Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 4 dalimi, 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami pripažinti 900/1766 dalies žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), hipotekÄ (lakÅ¡to Nr. 01120070025832, įregistruotÄ 2007-09-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje) pasibaigusia dėl skolinio įsipareigojimo įvykdymo.

Nurodė, kad 2007-08-08 V. K. ir atsakovas sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/08/27J (toliau – Kredito sutartis), kuria V. K. buvo suteiktas 231 884 eurų kreditas, skirtas 900/1766 dalies žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), įsigijimui ir gyvenamojo namo šiame sklype statybai. Kredito užtikrinimui įsigyta žemės sklypo dalis buvo įkeista, hipotekos lakštas įregistruotas 2007-09-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje. 2008-11-18 pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis) ieškovai iš V.

K. nusipirko minėtÄ Å¾emės sklypo dalį. Sutarties Å¡alys susitarė, kad pirkėjai įneÅ¡ į V. K. nurodytÄ banko sÄ skaitÄ 91 872,79 EUR pinigų sumÄ , bÅ«tinÄ skoliniams įsipareigojimams pagal Kredito sutartį įvykdyti, nes bankas neprieÅ¡taravo dėl jam įkeisto minėto žemės sklypo pardavimo, įvykdžius prievoles pagal Kredito sutartį. Bankas pateikė sutikimÄ dėl bankui įkeisto turto pardavimo ir pakartotinio įkeitimo, tačiau hipoteka iki Å¡iol nepanaikinta, nors ieÅ¡kovai į V.

K. nurodytÄ banko sÄ skaitÄ pervedė reikalingÄ pinigų sumÄ , kurios dalis dėl neaiÅ¡kių aplinkybių nuo sÄ skaitos dingo. 2009-10-29 hipotekos skyrius priėmė nutartį areÅ¡tuoti ieÅ¡kovams priklausantį įkeistÄ turtÄ bei 2010-05-26 nutartimi nutarė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovų skolÄ priverstinai parduodant iÅ¡ varžytinių įkeistÄ , ieÅ¡kovams priklausančiÄ , žemės sklypo dalį. Kadangi ieÅ¡kovai savo pareigÄ sumokėti pinigų sumÄ Ä¯vykdė, o atsakovas neįvykdė pareigos Å¡ių pinigų tinkamai priimti, todėl, ieÅ¡kovų nuomone, atsakovui pažeidus prievolę jam perėjo pinigų dingimo rizika, o ieÅ¡kovai negali bÅ«ti laikomi atsakingais už pinigų dingimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo nurodytos sÄ skaitos ir tai negali bÅ«ti priežastimi nepripažinti skolinio įsipareigojimo įvykdytu, o hipotekos pasibaigusia (T. 1, b. l. 1 – 4).Atsakovas Nordea Bank AB, veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad kredito suma pagal Kredito sutartį nebuvo padengta, todėl bankas neturi pareigos atsisakyti 900/1766 dalies žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), hipotekos. IeÅ¡kovai pasirinko netinkamÄ savo teisių gynimo bÅ«dÄ , kadangi turėtų reikÅ¡ti ieÅ¡kinį trečiajam asmeniui V. K. dėl savo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, nes Sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ V. K. ieÅ¡kovams garantavo, kad įsiskolinimas bankui yra padengtas, o jau kitÄ dienÄ po sutarties pasiraÅ¡ymo dienos dalį lėšų, skirtų įsipareigojimams bankui pagal Kredito sutartį padengti, pervedė kitiems Å«kio subjektams.

Bankas nėra Sutarties Å¡alimi, todėl iÅ¡ Å¡ios Sutarties teisės ir pareigos bankui neatsiranda. Kadangi ieÅ¡kovai nesirÅ«pino savo teisių apsauga pirkdami hipoteka įkeistÄ Å¾emės sklypÄ , nesikreipė į bankÄ , kad jiems bÅ«tų suteikta iÅ¡sami informacija, susijusi su hipoteka apsunkinto daikto įsigijimo nuosavybėn galimybėmis, neįvertino galimos rizikos bei neigiamų padarinių žemės sklypo pardavėjos ir kredito gavėjos V. K. sÄ Å¾iningumo aspektu, todėl už jiems sukeltas neigiamas pasekmes yra patys atsakingi (T. 1, b. l. 43 – 47).Trečiasis asmuo V.

K. atsiliepimo nepateikė.Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-11-30 sprendimu ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys buvo atmestas (T. 1, b. l. 114-118).IÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ (T. 1, b. l. 120-125), Vilniaus apygardos teismas 2012-10-02 nutartimi nutarė panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-11-30 sprendimÄ ir perduoti bylÄ tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 26 – ojo notarų biuro notaras R. T. atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu sutiko, prašė ieÅ¡kinį tenkinti.

Nurodė, kad tvirtinant Sutartį buvo iÅ¡reikalauti bei Å¡alių pateikti visi sandorio sudarymui reikalingi dokumentai, įskaitant atsakovo (kreditoriaus) sutikimÄ dėl jam įkeisto turto pardavimo ir pakartotinio įkeitimo, kuriuo atsakovas leido parduoti jam įkeistÄ Å¾emės sklypÄ , taip pat nurodė skolininkės V. K. įsipareigojimų bankui dydį bei sÄ skaitÄ , į kuriÄ turi bÅ«ti pervestos lėšos V. K. įsipareigojimų dengimui, taip pat įsipareigojo iÅ¡registruoti hipotekÄ . Sutarties sudarymo dienÄ banko sutikime nurodyta V.

K. įsiskolinimo suma buvo pervesta į banko nurodytÄ sÄ skaitÄ , tačiau dėl nesuprantamų priežasčių Å¡ios lėšos nebuvo banko panaudotos V. K. įsipareigojimų padengimui. Tvirtinant Sutartį nekilo abejonių, kad bankas tinkamai užtikrins trečiųjų asmenų interesus ir ne tik neleis tretiesiems asmenims disponuoti lėšomis, pervestomis į banko nurodytÄ sÄ skaitÄ , kurios skirtos konkrečios paskolos grÄ Å¾inimui, bet ir nedelsdamas iÅ¡registruos hipotekÄ . Trečiojo asmens nuomone, V.

K. veiksmuose pasisavinant lėšas, kurios buvo skirtos jos įsipareigojimų bankui padengimui, yra nusikalstamos veikos požymių ir šie veiksmai turi būti įvertinti teisėsaugos institucijų (T. 2, b. l. 5 – 8).Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateiktoje išvadoje konstatavo, kad tarp ieškovų ir V. K. susiklostę santykiai nėra laikytini vartojimo teisiniais santykiais, kadangi jie susiklosto tarp fizinių asmenų, iš kurių nė viena šalis nesiekia verslo tikslų.

Tuo tarpu tarp V. K. ir atsakovo sudaryta Kredito sutartis yra vartojimo sutartis, kuriai taikomos Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios vartojimo sutarčių ypatumus. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba įvertino Kredito sutarties nuostatas nesÄ Å¾iningų vartojimo sutarčių sÄ lygų taikymo požiÅ«riu (T. 2, b. l. 73-85). Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-17 priėmė sprendimÄ ieÅ¡kinį tenkinti ir pripažinti dėl skolinio įsipareigojimo įvykdymo pasibaigusia 900/1766 dalies žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), hipotekÄ (lakÅ¡to Nr. 01120070025832, įregistruotÄ 2007-09-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje).

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai sÄ Å¾iningai siekė įsigyti žemės sklypÄ , kuris nebÅ«tų apsunkintas hipoteka, savo nuosavybėn. Å alys gan ilgÄ laikÄ rengėsi Sutarties sudarymui, V. K. kaupė ir pervedė bankui asmeninių lėšų kredito likučiui padengti, o Sutarties sudarymo dienÄ Ä¯ banko nurodytÄ kredito sÄ skaitÄ buvo pervesti visi pinigai, reikalingi kredito padengimui pagal atsakovo ir V. K. sudarytÄ Kredito sutartį. Bankas V. K. praÅ¡ymu parengė sutikimÄ dėl bankui įkeisto turto pardavimo, kuriame buvo nurodyta, kad bankas per 14 kalendorinių dienų atsisakys žemės sklypo įkeitimo teisės, kai bus padengtas V.

K. įsiskolinimas bankui, kas reiÅ¡kia, jog bankas apie tai, kad hipoteka įkeistas turtas bus parduotas, žinojo ir nurodė, jog atsiskaičius, hipoteka bus iÅ¡registruota, todėl bankas iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ atsisakyti hipotekos ir iÅ¡duoti žemės sklypo savininkei tai patvirtinantį raÅ¡tÄ , sukėlusį teisines pasekmes, nes pirkėjai jį laikė bankui įkeisto turto pardavimo sutikimu ir hipotekos atsisakymu, pirko žemės sklypÄ , o pardavėja jį pardavė. Teismas vertino atsakovo 2008-10-10 iÅ¡duotÄ sutikimÄ kaip banko įsipareigojimo atsisakyti hipotekos pervedus kredito dengimui reikalingas lėšas į V.

K. kredito aptarnavimui skirtÄ sÄ skaitÄ . Bankas iÅ¡duotame sutikime iÅ¡ esmės nurodė tinkamo skolinio įsipareigojimo įvykdymo sÄ lygas, kurioms esant hipoteka bus laikoma pasibaigusia (CK 1.63 straipsnio 4 dalis). IeÅ¡kovai (kartu su V. K. pervestomis lėšomis) sumokėjo atsakovui visÄ Sutartyje sutartÄ kainÄ už ginčo turtÄ , taigi ieÅ¡kovai tinkamai įvykdė prievolę ir įgijo teisę reikalauti, o atsakovas įgijo teisinę pareigÄ imtis veiksmų, kuriais hipoteka bÅ«tų baigta, t. y. esant įvykdytam skoliniam įsipareigojimui, iÅ¡registruoti hipotekÄ .

Tai, kad bankas laiku nenuskaitė lėšų nuo V. K. sÄ skaitos, nuo ieÅ¡kovų valios nepriklausė, todėl, ieÅ¡kovams sumokėjus visÄ kainÄ už ginčo turtÄ , taikytinos CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, pagal kurias įkeisto daikto hipoteka pripažintina pasibaigusia pagal daikto savininko reikalavimÄ . Atsakovo argumentai, kad bankas nėra Sutarties Å¡alimi, todėl iÅ¡ Sutarties teisės ir pareigos jam neatsiranda, nesudaro pagrindo ieÅ¡kinio netenkinti, nes bankui pareigos atsiranda iÅ¡ jo iÅ¡duoto sutikimo.

IeÅ¡kovai sudarė Sutartį elgdamiesi apdairiai ir rÅ«pestingai, iÅ¡siaiÅ¡kino visas aplinkybes dėl žemės sklypo hipotekos ir jos ankstesnės savininkės įsiskolinimo, t. y. ieÅ¡kovai ketino sukurti teisinius pirkimo-pardavimo santykius tik tada, kai bus iÅ¡spręstas hipotekos klausimas. IÅ¡ kitos pusės bankas, bÅ«damas kreditavimo srities profesionalas, nesÄ Å¾iningai elgiasi, siekdamas savo darbuotojų aplaidumo, vidaus kontrolės nebuvimo pasekmes ir atsakomybę už tai perkelti sÄ Å¾iningiems daikto įgijėjams (ieÅ¡kovams), įvykdžiusiems visas banko iÅ¡duotame sutikime įvardintas atsisakymo nuo hipotekos sÄ lygas.

Byloje nustatyta, kad bÅ«tent bankas leido V. K. parduoti nekilnojamÄ jį daiktÄ su sÄ lyga, kad pinigai bus pervesti į sutikime nurodytÄ V. K. kredito sÄ skaitÄ ir skirti kredito dengimui, bet Å¡ioms lėšoms patekus į banko nurodytÄ sÄ skaitÄ tolesnių operacijų Å¡iomis lėšomis nekontroliavo, nors kaip rodo vėlesni veiksmai turėjo tokiÄ galimybę ir ja pasinaudojo (2008-11-26 nuraÅ¡ydami pinigų likutį). Todėl bÅ«tent atsakovas – bankas – dėl savo nerÅ«pestingumo neteko dalies kredito dengimo ir sudarė sÄ lygas V.

K. kredito dengimui skirtais pinigais disponuoti ne pagal paskirtį. Žemės sklypo pirkėjai – ieÅ¡kovai – sumokėję pinigus, neprivalo antrÄ kartÄ mokėti lėšų kredito dengimui, jei bÅ«tent dėl kreditoriaus kaltės jie nėra panaudoti Å¡iam tikslui (T. 3, b. l. 52-59). Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas (apeliantas) Nordea Bank AB, veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2013-04-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

PraÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad:1. 2008-11-18 ieÅ¡kovai į V. K. pas atsakovÄ atidarytÄ banko sÄ skaitÄ pervedė 66 512,84 EUR, o V. K. – 28 026,76 EUR. Bankas nebuvo informuotas nei apie Sutarties sudarymÄ , nei apie numatomÄ kredito grÄ Å¾inimÄ . 2008-11-19 V. K. iÅ¡ minėtos sÄ skaitos pervedė 2 kartus po 5 806,92 EUR į kitÄ bankÄ . AnalogiÅ¡kos sumos (po 5 806,92 EUR) 2008-11-21, 2008-11-24, 2008-11-25 V. K. buvo pervesto UAB „Stusinvest“. Bankas 2008-11-26, vadovaudamasis Kredito sutarties 6.1.1 punktu, trečiojo asmens sÄ skaitoje likusias lėšas įskaitė kaip dalinį kredito grÄ Å¾inimÄ pagal Kredito sutartį. 2011-01-24 dienai V.

K. įsiskolinimas pagal Kredito sutartį sudarė 43 512,95 EUR.

2. Teismas netinkamai aiÅ¡kino hipotekos pasibaigimo pagrindÄ â€“ CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ . Hipoteka (Å¡alutinė prievolė) pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ negali bÅ«ti laikoma pasibaigusia, kai skolinis įsipareigojimas, kaip yra nagrinėjamoje byloje, nėra padengtas (pagrindinė prievolė nėra įvykdyta). Pagrindinės prievolės pasibaigimo faktas – objektyvi aplinkybė, kuri turi bÅ«ti pagrįsta įrodymais, o ne įsitikinimais, kad ji įvykdyta. Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad pagrindinė prievolė (V. K. skola pagal Kredito sutartį) nėra įvykdyta (grÄ Å¾inta bankui). IeÅ¡kovai atsakovui nepervedė visos sumos, kuri atitiktų V. K. skolÄ bankui. Nagrinėjamoje byloje turi bÅ«ti vadovaujamasi Vilniaus apygardos teismo 2010-11-04 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-933-464/2010.

3. Teismas netinkamai aiÅ¡kino banko sutikimo, kaip vienaÅ¡alio sandorio, turinį ir jame įtvirtintas sÄ lygas. Taikant tikrųjų sandorio Å¡alies ketinimų nustatymo metodÄ , teismas turėjo analizuoti ir vertinti bÅ«tent vienaÅ¡alio sandorio Å¡alies (banko), o ne ieÅ¡kovų ar trečiojo asmens, ketinimus sudarant sandorį. Banko sutikimo tikslas buvo susieti hipotekos atsisakymÄ su skolos padengimu, t. y. sutikime nurodytos pinigų sumos gavimu. Pagal sutikimÄ hipotekos atsisakymo sÄ lyga yra viso įsiskolinimo (91 872,79 EUR) padengimo faktas, o ne piniginių lėšų faktinio pervedimo momentas.

Padengimas siejamas su skolos eliminavimu, o pervedimas reiÅ¡kia pinigų faktinio pervedimo į sÄ skaitÄ operacijÄ . Teismas neatsižvelgė į tai, kad bankas įsipareigojo hipotekos atsisakyti per 14 dienų nuo skolos padengimo, tačiau į V. K. atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ pervestos lėšos, kurios turėjo bÅ«ti skirtos iÅ¡ankstiniam kredito grÄ Å¾inimui padengti pagal Kredito sutartį, jau sekančiÄ dienÄ po Sutarties sudarymo atskirais pavedimais buvo pervestos kitiems asmenims. Teismas neatsižvelgė į liudytojos parodymus ir į tai, kad banke yra procedÅ«ra, pagal kuriÄ yra vykdoma kredito padengimo operacija.

V. K. ieÅ¡kovai pavedė grÄ Å¾inti kreditÄ , ieÅ¡kovai nesiekė tiesiogiai grÄ Å¾inti bankui kredito už V. K. ir atlikdami mokėjimus tokios savo valios nebuvo iÅ¡reiÅ¡kę, todėl ieÅ¡kovams, o ne bankui tenka rizika, kad asmuo, kuriuo ieÅ¡kovai pasitikėjo, neįvykdė jų tarpusavio susitarimo – neinformavo banko apie iÅ¡ankstinį kredito grÄ Å¾inimÄ bei negrÄ Å¾ino skolos. Teismas turėjo įvertinti, kad be sÄ skaitos savininko sutikimo bankas neturi teisės disponuoti kliento sÄ skaitoje esančiai pinigais, nesant tam įstatyme numatytų pagrindų (CK 6.913 straipsnio 3 dalis).

4. Teismas turėjo byloje įvertinti tai, kad ieÅ¡kovai yra pasirinkę netinkamÄ savo pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ , nes pretenzijas reiÅ¡kia bankui, o ne asmeniui, kuris jiems pateikė neteisingas garantijas pagal Sutartį. V. K., o ne bankas pateikė pirkėjams neteisingas garantijas, kad skola bankui yra padengta. Sudarę Sutartį, pirkėjai negali reikalauti hipotekos pripažinimo pasibaigusia, nes jie neįmokėjo visos sumos, kuri bÅ«tų pakankama padengti trečiojo asmens V. K. skolÄ ir patys elgėsi neapdairiai ir nerÅ«pestingai, nes jie prisiėmė rizikÄ , kad V.

K. padengs bankui skolos dalį, todėl tokių savo veiksmų neigiamų pasekmių, kurių rizikÄ patys prisiėmė, jie negali perkelti bankui (T. 3, b. l. 63-72). IeÅ¡kovai P. V. ir I. V. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-17 sprendimÄ nepakeistÄ . Taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad:1. Ginčas byloje kilo dėl to, ar ieÅ¡kovams ir trečiajam asmeniui V. K. 2008-11-18 sumokėjus 320 000 Lt (arba 92 678,40 EUR), buvo tinkamai įvykdyta atsakovo sutikime nurodyta sÄ lyga, esant kuriai atsakovui atsirado pareiga atsisakyti hipotekos.

Teismas konstatavo, kad 2008-11-18 atsakovo sutikime nurodytoje sÄ skaitoje buvo pakankamai lėšų V. K. skoliniam įsipareigojimui padengti, t. y. buvo įvykdytos atsakovo sutikime nustatytos sÄ lygos, esant kurioms jis įsipareigojo atsisakyti hipotekos. Sutikimu atsakovas ne tik įsipareigojo atsisakyti turto įkeitimo teisės padengus V. K. įsiskolinimÄ , bet ir nurodė, kaip jis turi bÅ«ti padengtas.2. Atsakovas, praÅ¡ydamas taikyti CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarties aiÅ¡kinimo taisykles, pripažįsta, kad sutikimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuris jam ir byloje dalyvaujantiems asmenims sukuria teisines pasekmes.

3. Atsakovas bando aiÅ¡kinti faktinę situacijÄ neatsižvelgdamas į teismų nustatytas aplinkybes. Byloje nustatyta, kad 2008-11-18 atsakovo nurodytoje banko sÄ skaitoje buvo pakankamai pinigų, kad padengti V. K. skolinį įsipareigojimÄ atsakovui, todėl 2008-11-18 V. K. garantija, kad prievolė yra įvykdyta, buvo teisinga. Kas sumokėjo lėšas į sutikime nurodytÄ sÄ skaitÄ , nustatant, ar buvo tinkamai įvykdytos sutikime nurodytos sÄ lygos, teisinės reikÅ¡mės neturi. Atsakovas, 2008-11-26 nurašęs 56 310,36 EUR (t. y. 194 428,41 Lt), patvirtino, kad žinojo apie į sutikime nurodytÄ sÄ skaitÄ Ä¯mokėtų piniginių lėšų paskirtį.3. Å ios ir atsakovo nurodytos civilinės bylos Nr. 2A-933-464/2010 aplinkybės nėra vienodos, nes cituojamoje byloje bankas iÅ¡davė sutikimÄ parduoti įkeistÄ turtÄ , bet neįsipareigojo atsisakyti hipotekos.

4. Atsakovas turėjo nustatyti tokiÄ piniginių lėšų nuraÅ¡ymo tvarkÄ , kad į kredito sÄ skaitÄ Ä¯plaukusios lėšos bÅ«tų nuraÅ¡omos nedelsiant. Nei vienas iÅ¡ atsakovo darbuotojų negalėjo nurodyti, kas buvo atsakingas už piniginių lėšų, skirtų kreditui padengti, nuraÅ¡ymÄ iÅ¡ kliento sÄ skaitos, taip pat negalėjo nurodyti, ar pas atsakovÄ vidaus aktu buvo nustatyta procedÅ«ra, pagal kuriÄ yra vykdoma kredito padengimo operacija. Atsakovas, siekdamas iÅ¡vengti nuostolių, kurie atsirado dėl atsakovo ir jo darbuotojų kaltės (t. y. dėl jų aplaidumo pinigai nebuvo nuraÅ¡yti nuo sÄ skaitos), siekia juos perkelti sÄ Å¾iningiems žemės sklypo įgijėjams (ieÅ¡kovams).

6. Visos sutikime nurodytos sÄ lygos buvo nustatytos paties atsakovo ir Å¡ias sÄ lygas atsakovas laikė saugiomis (T. 3, b. l. 80-87). Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kovų reikalavimÄ pripažinti hipoteka pasibaigusia.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovai tinkamai įvykdė skolinį įsipareigojimÄ , todėl jų nuosavybės teisės į žemės sklypÄ suvaržymas hipoteka CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu pripažintinas pasibaigusiu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bylai iÅ¡spręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, tenkino ieÅ¡kinį.

Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir nepagrįstai pritaikė hipotekos pasibaigimo pagrindÄ , t. y.

CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , pagal kurį hipoteka (Å¡alutinė prievolė) laikoma pasibaigusia, kai skolinis įsipareigojimas yra padengtas (pagrindinė prievolė yra įvykdyta), o nagrinėjamoje byloje tarp Å¡alių nėra ginčo, kad pagrindinė prievolė (V. K. skola pagal Kredito sutartį) nėra įvykdyta (negrÄ Å¾inta bankui). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog trečiojo asmens V. K. skola pagal su apeliantu 2007-08-08 sudarytÄ Kredito sutartį visa apimtimi nėra grÄ Å¾inta, tačiau ne tai yra ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje.

Å ioje byloje ginčas kilo dėl to, ar ieÅ¡kovams ir trečiajam asmeniui V. K. 2008-11-18 į apelianto 2008-10-10 sutikime nurodytÄ pas apeliantÄ atidarytÄ V. K. banko sÄ skaitÄ sumokėjus 320 000 Lt (T. 1, b. l. 27-28) (arba 92 678,40 EUR), buvo tinkamai įvykdyta apelianto sutikime nurodyta sÄ lyga, esant kuriai atsakovui atsirado pareiga atsisakyti hipotekos. Aplinkybė, kad visa V. K. skola bankui (apeliantui) pagal tarp V. K. ir apelianto 2007-08-08 sudarytÄ Kredito sutartį skundžiamo sprendimo priėmimo dienai nebuvo grÄ Å¾inta, yra pasekmė trečiojo asmens V.

K. ir apelianto veiksmų (neveikimo), kuriuos nagrinėjamoje byloje svarbu iÅ¡tirti ir įvertinti ieÅ¡kovų atsakomybės už trečiojo asmens V. K. prieÅ¡ apeliantÄ prisiimtÄ skolinio įsipareigojimo tinkamÄ (visiÅ¡kÄ ) įvykdymÄ kontekste. Aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , nes skola negrÄ Å¾inta, apeliantas įrodinėja pagrinde pirmosios instancijos teismo netinkamai atliktu apelianto V. K. iÅ¡duoto 2008-10-10 sutikimo aiÅ¡kinimu.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas minėtÄ sutikimÄ , kaip vienaÅ¡alį sandorį, analizavo ir vertino atsižvelgdamas ne į vienaÅ¡alio sandorio Å¡alies (apelianto), o į ieÅ¡kovų ar trečiojo asmens ketinimus sudarant šį sandorį. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė sutarties aiÅ¡kinimo taisyklių, įtvirtintų įstatyme (CK 6.193 straipsnis) ir teismų praktikoje. Nors aiÅ¡kinant sutartį pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių (Å¡iuo atveju apelianto) ketinimai, tačiau taip pat yra svarbu atsižvelgti į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 1 ir 5 dalys). 2008-10-10 sutikimÄ (T. 1, b. l.

21) apeliantas iÅ¡davė pagal trečiojo asmens V. K. 2008-10-06 praÅ¡ymÄ dėl informacijos, banko sutikimo, patvirtinimo suteikimo (T. 1, b. l. 156-157). 2008-10-06 praÅ¡yme V. K. nurodė, kad praÅ¡o banko parengti ir iÅ¡duoti banko sutikimÄ Ä¯keisti bankui įkeistÄ turtÄ antriniu įkeitimu „įkeitimui ir pardavimui (žemės sklypas – (duomenys neskelbtini)), pažyma bus pateikta notarų biurui. 2008-10-10 sutikime apeliantas nurodė, kad:

1) neprieštarauja ginčo žemės sklypo dalies, kuri įkeista bankui, pardavimui ir pakartotiniam įkeitimui;

2) bankas per 14 dienų atsisakys minėto turto įkeitimo teisės, kai bus padengtas V. K. įsiskolinimas bankui, t. y. 91 872,79 EUR;

3) minėtÄ paskolos dalis turi bÅ«ti grÄ Å¾inta į V. K. banko sÄ skaitÄ , atidarytÄ pas apeliantÄ . Toks apelianto sutikimas turėtų bÅ«ti traktuojamas kaip oferta, kuriÄ akceptavus apeliantas įsipareigojo per 14 dienų atsisakyti turto hipotekos, jeigu bus įvykdytos sutikime nurodytos sÄ lygos (CK 6.167 straipsnis). CK 6.59 straipsnyje įtvirtintas draudimas vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju apeliantas besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo atsisakyti hipotekos turtui tuo atveju, jeigu į apelianto nurodytÄ pas jį esančiÄ trečiojo asmens V. K. banko sÄ skaitÄ bus pervesta visa V. K. likusio įsiskolinimo bankui (apeliantui) suma, t. y. 91 872,79 EUR. Apeliantas nei 2008-10-10 sutikime, nei jokiame kitame dokumente nenurodė, koks konkretus asmuo (skolininkė V. K. ar ieÅ¡kovai (nauji apeliantui įkeisto turto savininkai)) turi pervesti minėtÄ skolÄ Ä¯ banko sÄ skaitÄ , ar skola turi pervesta visa, ar gali bÅ«ti atlikti keli pavedimai, kokiÄ informacijÄ bÅ«tina nurodyti tokio (-ių) pavedimo (-ų) mokėjimo paskirtyje, kokių veiksmų pinigus pervedantis asmuo turi papildomai imtis po pinigų pervedimo (t. y. ar bÅ«tina papildomai kreiptis į apeliantÄ su praÅ¡ymu, kad jis užskaitytų atliktÄ mokėjimÄ ).

Nedetalizavęs minėtų sÄ lygų, apeliantas prarado teisėtÄ pagrindÄ gintis nuo ieÅ¡kovų pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimo Å¡iais argumentais:

1) ieÅ¡kovai nepervedė apeliantui visos sumos, kuri atitiktų V. K. skolÄ bankui;

2) pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į liudytojos parodymus ir į tai, kad banke yra procedÅ«ra, pagal kuriÄ yra vykdoma kredito padengimo operacija;

3) V. K. ieÅ¡kovai pavedė grÄ Å¾inti kreditÄ , ieÅ¡kovai nesiekė tiesiogiai grÄ Å¾inti bankui kredito už V. K. ir atlikdami mokėjimus tokios savo valios nebuvo iÅ¡reiÅ¡kę, todėl ieÅ¡kovams, o ne bankui tenka rizika, kad asmuo, kuriuo ieÅ¡kovai pasitikėjo, neįvykdė jų tarpusavio susitarimo – neinformavo banko apie iÅ¡ankstinį kredito grÄ Å¾inimÄ bei negrÄ Å¾ino skolos. Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovų atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentu, kad visos apelianto iÅ¡duotame sutikime nurodytos sÄ lygos buvo nustatytos paties apelianto ir Å¡ias sÄ lygas jis laikė saugiomis, t. y. pakankamomis.

Minėti argumentai taip pat patvirtina apelianto pozicijos, kad pagal sutikimÄ hipotekos atsisakymo sÄ lyga yra viso įsiskolinimo (91 872,79 EUR) padengimo faktas, o ne piniginių lėšų faktinio pervedimo momentas, nepagrįstumÄ . Apeliantas, t. y. kredito įstaiga (verslininkas ir savo srities profesionalas), iÅ¡ anksto neinformavęs trečiojo asmens V. K. (vartotojos, silpnesniosios Kredito sutarties Å¡alies) apie jos pareigÄ po visos įsiskolinimo sumos 2008-11-18 pervedimo į banko sÄ skaitÄ papildomai kreiptis į apeliantÄ dėl pinigų padengimo operacijos įvykdymo (prieÅ¡ingÄ Å¡iÄ faktinę aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nėra), prisiėmė dėl tokio neveikimo galimų neigiamų padarinių atsiradimo rizikÄ .Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad apeliantas nebuvo informuotas nei apie Sutarties sudarymÄ , nei apie numatomÄ kredito grÄ Å¾inimÄ .

Kiekvieno asmens (tiek fizinio, tiek juridinio) veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ . IÅ¡duodamas 2008-10-10 sutikimÄ , apeliantas ne tik galėjo, o ir turėjo suprasti, jog trečiasis asmuo V. K. artimiausioje ateityje ketina parduoti apeliantui įkeistÄ Å¾emės sklypo dalį. Pats apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad bankas įsipareigojo hipotekos atsisakyti per 14 dienų nuo skolos padengimo, tačiau į V.

K. atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ pervestos lėšos, kurios turėjo bÅ«ti skirtos iÅ¡ankstiniam kredito grÄ Å¾inimui padengti pagal Kredito sutartį, jau sekančiÄ dienÄ po Sutarties sudarymo atskirais pavedimais buvo pervestos kitiems asmenims. Taigi apeliantas suprato, kad 2008-11-18 į V. K. pas apeliantÄ esančiÄ banko sÄ skaitÄ ieÅ¡kovų ir V. K. pervesto lėšos buvo skirtos iÅ¡ankstiniam kredito grÄ Å¾inimui padengti pagal Kredito sutartį, o ne kažkokiam kitam tikslui. Be to, juk pats apeliantas nuo minėtos sÄ skaitos, kaip jis teigia apeliaciniame skunde, vadovaudamasis Kredito sutarties 6.1.1 punktu, 2008-11-26 nurašė 56 310,36 EUR (t. y. 194 428,41 Lt) ir tokius savo veiksmus paaiÅ¡kino aplinkybe, kad jau 2008-11-19 V.

K. iÅ¡ minėtos sÄ skaitos pervedė 2 kartus po 5 806,92 EUR į kitÄ bankÄ , analogiÅ¡kos sumos (po 5 806,92 EUR) 2008-11-21, 2008-11-24, 2008-11-25 V. K. buvo pervesto UAB „Stusinvest“. Taigi apeliantas pats patvirtino, kad žinojo apie į sutikime nurodytÄ sÄ skaitÄ 2008-11-18 įmokėtų piniginių lėšų paskirtį. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde apeliantas nurodo vienas kitam prieÅ¡taraujančius argumentus (kas yra vertintina apelianto nenaudai): iÅ¡ vienos pusės apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad be sÄ skaitos savininko sutikimo bankas neturi teisės disponuoti kliento sÄ skaitoje esančiai pinigais, nesant tam įstatyme numatytų pagrindų (CK 6.913 straipsnio 3 dalis), tačiau iÅ¡ kitos pusės pats apeliantas nurodo, kad matydamas po 2008-11-18 pinigų pervedimo į V.

K. banko sÄ skaitÄ jos vardu vykdomÄ aktyvų lėšų pervedimÄ kitiems asmenims, apeliantas, vadovaudamasis Kredito sutarties 6.1.1 punktu (pagal kurį bankas turi teisę nuo kredito sÄ skaitos nuraÅ¡yti kreditÄ (jo dalį) be atskiro kredito gavėjo sutikimo (T. 1, b. l. 15)) pats nurašė minėtoje sÄ skaitoje likusius pinigus kaip dalinį kredito grÄ Å¾inimÄ . Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, užtikrinant iÅ¡ Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumÄ (nuoseklumÄ , neprieÅ¡taringumÄ ), taigi ir jurisprudencijos tęstinumÄ , lemiamÄ reikÅ¡mę, be kitų, turi Å¡ie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiÅ¡kose bylose;

žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiÅ«rėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais. Taigi, teismams sprendžiant bylas, precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Apelianto akcentuojamos Vilniaus apygardos teismo 2010-11-04 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-933-464/2010, faktinės aplinkybės yra iÅ¡ dalies panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, tačiau ne analogiÅ¡kos. Minėtoje civilinėje byloje buvo nustatyta, kad Å¡alys privalėjo įvykdyti eilę sÄ lygų, kad atsakovas AB DnB NORD bankas atsisakytų hipotekos: pirma, iki 2008-08-31 į AB DnB NORD banke esančiÄ trečiojo asmens sÄ skaitÄ turėjo bÅ«ti pervesta ne mažiau kaip 69 022 Lt suma trečiojo asmens skolos dengimui; antra, kredito gavėja (trečiasis asmuo) turėjo pateikti bankui praÅ¡ymÄ padengti kreditÄ ; trečia, turėjo bÅ«ti sumokėti visi kreditavimo sutartyje bei su hipotekos iÅ¡registravimu susiję mokesčiai.

Kaip minėta, nagrinėjos bylos atveju apelianto 2008-10-10 sutikime buvo nurodytos kitokios sÄ lygos įkeitimo teisės iÅ¡ apelianto pusės atsisakymui (t. y. Å¡ių sÄ lygų buvo mačiau nei civilinėje byloje Nr. 2A-933-464/2010), todėl nėra pagrindo vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2010-11-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-933-464/2010, pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais.Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo byloje įvertinti tai, kad ieÅ¡kovai yra pasirinkę netinkamÄ savo pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ , nes pretenzijas reiÅ¡kia bankui, o ne asmeniui, kuris jiems pateikė neteisingas garantijas pagal Sutartį, t. y.

V. K., o ne bankas pateikė pirkėjams neteisingas garantijas, kad skola bankui yra padengta. Apelianto nuomone, patys ieÅ¡kovai elgėsi neapdairiai ir nerÅ«pestingai, nes jie prisiėmė rizikÄ , kad V. K. padengs bankui skolos dalį, todėl tokių savo veiksmų neigiamų pasekmių, kurių rizikÄ patys prisiėmė, jie negali perkelti bankui. Teisėjų kolegija Å¡iuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, atsižvelgdama į anksčiau nurodytus motyvus, bei papildomai pažymi, kad teismas (o ne kiti proceso dalyviai), pripažinęs ieÅ¡kinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimÄ (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo bÅ«do pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir kokia apimtimi.

Teismas yra saistomas ieÅ¡kinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikÅ¡damas reikalavimÄ , nesirėmė ieÅ¡kovas. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino ieÅ¡kovų reikalavimÄ pripažinti apeliantui įkeisto nekilnojamojo turto hipotekÄ pasibaigusia, nes ieÅ¡kovai 2008-11-18 visiÅ¡kai įvykdė savo prievolę ir pervedė didžiÄ jÄ dalį sumos, skirtos trečiojo asmens V. K. įsiskolinimui padengti, V. K. Sutarties sudarymo metu (2008-11-18) pervedė likusiÄ piniginių lėšų sumÄ , skirtÄ kredito padengimui (bendrai pervesta visa likusi kredito dengimui reikalinga suma), o apeliantas aplaidžiai nesiėmė veiksmų Å¡ių pinigų panaudoti kredito dengimui pagal Kredito sutartį.

Å iuo atveju ne ieÅ¡kovai (sÄ Å¾iningi hipoteka įkeisto turto įgijėjai), o apeliantas (kaip aplaidžiai savo veiklÄ vykdanti kredito įstaiga) ir trečiasis asmuo V. K. (kuri nesÄ Å¾iningai pasisavino lėšas, kurios buvo skirtos jos įsipareigojimų bankui (apeliantui) padengimui) privalo prisiimti atsakomybę (su visomis iÅ¡ to iÅ¡plaukiančiomis pasekmėmis) dėl to, jog 2008-11-18 į trečiojo asmens V. K. pas apeliantÄ atidarytÄ banko sÄ skaitÄ pervesta visa kredito pagal tarp V. K. ir apelianto 2007-08-08 sudarytÄ Kredito sutartį dengimui skirta suma nebuvo apelianto užskaityta (t. y. nebuvo laiku atlikta iÅ¡ankstinio kredito grÄ Å¾inimo padengimo operacija).

Apeliacinio skundo argumentai patvirtina tai, kad apeliantas, siekdamas iÅ¡vengti nuostolių, kurie atsirado, be kita ko, dėl apelianto aplaidumo, siekia juos perkelti sÄ Å¾iningiems žemės sklypo įgijėjams (ieÅ¡kovams). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .Vadovaudamasis anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistas.Atmetus apeliacinį skundÄ , atsakovo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkintinas.

IeÅ¡kovų praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 1 500 Lt (T. 3, b. l. 88). Toks ieÅ¡kovų praÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis (8.11 punktas), atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovus apeliacinės instancijos teisme atstovavo tas pats atstovas kaip ir pirmosios instancijos teisme, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovams priteistinų apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis mažintinas iki 1 000 Lt.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-17 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo Nordea Bank AB, veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (į. k. 303252632), ieÅ¡kovų P. V. (duomenys neskelbtini) ir I. V. (duomenys neskelbtini) naudai 1 000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos pirmininkė                                                                 Aldona Tilindienė Kolegijos teisėjai                                                                      Alvydas Barkauskas Liuda Uckienė