2023-01-11 Nr. AB-1170-3-62-3-02245-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2146-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02245-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. A. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. A. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja D. A. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. 21R-571(AG-468/04-2021) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2021 m. gegužės 19 d. raštą Nr. (39.4)-R2-1450 „Dėl 2019 m. lapkričio 14 d. D. A. S. prašymo“ (toliau – ir Raštas); 3) įpareigoti Tarnybą patikslinant duomenis išregistruoti (išbraukti) iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. D1-219 „Dėl Labanoro regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtintame Labanoro regioninio parko tvarkymo plane žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išskirtoje NRu3 teritorijoje 1,5118 ha mišką, esantį Utenos miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 342 ir 991 miško kvartaluose (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini)

2. Pareiškėja paaiškino, kad jai 2005 m. rugsėjo 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JS-5264 ir 2005 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JS-7565 pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), tačiau 2006 metais atlikus geodezinius matavimus šio žemės sklypo plotas sumažėjo 0,3011 ha, ir šiuo metu žemės sklypo plotas yra 9,8789 ha. Pareiškėja 2019 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu patikslinti duomenis ir išregistruoti (išbraukti) iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. kovo 28 d.

įsakymu Nr. D1-219 „Dėl Labanoro regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) patvirtintame Labanoro regioninio parko tvarkymo plane (toliau – ir Tvarkymo planas) žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išskirtoje NRu3 teritorijoje 1,5118 ha mišką (toliau – ir Ginčo teritorija), esantį Utenos miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 342 ir 991 miško kvartaluose (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) Tarnyba 2019 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. R6-6854 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjos 2019 m. lapkričio 14 d. prašymo netenkino.

Pareiškėja pateikė skundą Komisijai, kuri 2020 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 21R-130 (AG-50/05-2020) pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, panaikino Tarnybos 2019 m. gruodžio 16 d. raštą Nr. R6-6854 ir įpareigojo Tarnybą išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. lapkričio 14 d. prašymą. Tarnyba šio Komisijos sprendimo neskundė, o pareiškėjos 2019 m. lapkričio 14 d. prašymą persiuntė pagal kompetenciją 2020 m. balandžio 20 d. raštu Nr. (39.4)-R2-908 Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba), kuri, išnagrinėjusi pareiškėjos 2019 m. lapkričio 14 d. prašymą, 2020 m. gegužės 5 d. raštu Nr. (3)-V3-505(12.1) informavo, jog nėra įgaliota oficialiai aiškinti teisės aktų nuostatų, todėl pateikė tik savo nuomonę pareiškėjos keliamais klausimais.

Pareiškėja Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2020 m. gegužės 5 d. raštą Nr. (3)-V3-505(12.1) apskundė teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2021 m. balandžio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-664-426/2021 nusprendė pareiškėjos skundą patenkinti iš dalies ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. lapkričio 14 d. skundą, atsižvelgiant į Komisijos 2020 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 21R-130 (AG-50/05-2020) motyvuojamojoje dalyje išdėstytus argumentus, ir priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą.

Šio teismo sprendimo šalys neskundė ir jis yra įsiteisėjęs. Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2021 m. balandžio 2 d. sprendimu, įvertinęs Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (toliau – ir Nuostatai), 9 punkto nuostatas, konstatavo, jog pareiškėjos keliamas klausimas dėl duomenų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre (toliau – ir Kadastras) pakeitimo (išregistravimo) priskirtas Tarnybos, o ne Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos kompetencijai.

3. Pareiškėja nurodė, kad Tarnyba, skundžiamu 2021 m. gegužės 19 d. raštu Nr. (39.4)-R2-1450 pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjos 2019 m. lapkričio 14 d. prašymą, nurodė, jog keisti Kadastro duomenis, išregistruojant miško žemės plotus kaip paverstus kitomis naudmenomis buvusios sodybos atstatymui, nėra pagrindo. Pareiškėja Tarnybos 2021 m. gegužės 19 d. raštą apskundė Komisijai, kuri 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. 21R-571 (AG-468/04-2021) pareiškėjos skundą atmetė. Rašte nurodyta, jog prašymas išregistruoti pareiškėjos nurodytus miško žemės plotus neatitinka Nuostatų 30 ir 33 punktuose išdėstytų sąlygų, Žemės sklype esančių miško žemės plotų įtraukimas į Labanoro regioninio parko tvarkymo planą, taip pat pareiškėjos žemės sklype esančiuose miško žemės plotuose nustatytas buvusios sodybos juridinis faktas savaime nėra pagrindu miško žemę paversti kitomis naudmenomis ar vertinti kaip valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ir Kadastro klaidos ir dėl to galėtų būti keičiami Kadastro duomenys. Komisija skundžiamą sprendimą argumentavo tuo, jog pagal Nuostatų 9 punktą, Kadastro tvarkytoja yra Tarnyba, tačiau Kadastro duomenys gali būti tikslinami, keičiami ar kadastro objektas išregistruojamas kadastro tvarkytojo sprendimu, esant sąlygoms, numatytoms Nuostatų 30 ir 33 punktuose ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtinto Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo (toliau – ir Duomenų aprašas) 4 punkte.

4. Pareiškėjos vertinimu, Tarnyba Rašte ir Komisija sprendime netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nenurodė, kurios redakcijos teisės normas taiko. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 patvirtinto Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. kovo 1 d., kadangi Tvarkymo planas patvirtintas aplinkos ministro 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. D1-219), 17 punkte nustatyta, kad sprendimą miško žemę paversti kitomis naudmenomis priima detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentą. Nuostatų 33.4 papunktyje nustatyta, jog kadastro duomenys keičiami kadastro objekto miško žemę pavertus kitomis naudmenomis. Pagal Tvarkymo plano sprendinius ginčo žemės sklypas patenka į rekreacinių pastatų ir kompleksų pozonės (NRu3) numatytą 1,5118 ha miško teritoriją, kuri paverstina kitomis naudmenomis (Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalys, Aprašo 17 punktas). Todėl Komisijos sprendimas ir skundžiamas Tarnybos raštas nepagrįsti ir neteisėti, o pareiškėjos prašymas turėtų būti tenkinamas ir Nuostatų 33.4 papunktyje nustatytu pagrindu.

5. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2019 m. spalio 10 d. sprendimu jau yra nustatęs, kad pareiškėjos žemėje yra namų valdos paskirties sklypas, kuris galimai yra nuo 0,1 ha iki 0,136 ha, todėl konstatavo, jog toje vietoje miškas registruotas Kadastre neteisingai ir neteisėtai. Tvarkymo planas yra Miškų įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodytas aukščiausias specialusis teritorijų planavimo dokumentas, pagal kurį pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančioje išskirtoje rekreacinėje pastatų ir kompleksų pozonėje (NRu3) gali būti statomi poilsio paskirties pastatai (statiniai kaimo turizmo paslaugoms teikti), todėl Komisijos sprendimas ir Tarnybos Raštas naikintini ir nurodyto teisinio reguliavimo ir išdėstytų argumentų pagrindais, nes būtent šiuo Aplinkos ministro 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. D1-219 patvirtintas Tvarkymo planas reiškia sprendimą NRu3 išskirtą 1,5118 ha miško teritoriją paversti kitomis naudmenomis.

6. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjai D. A. S. nuosavybės teise nuo 2005 metų priklauso 9,8789 ha žemės sklypas (sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2001 m. spalio 18 d. Kadastro duomenų nustatymo data 2006 m. kovo 30 d., sklypo plotas – 9,8789 ha, kurį sudaro žemės ūkio naudmenų plotas – 0,3345 ha, miško plotas – 9,1668 ha, kelių plotas – 0,1336 ha ir kitos žemės plotas – 0,2440 ha.

Molėtų rajono apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-525-02/2004 yra nustatęs juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos įsigytame 10,18 ha žemės sklype yra išlikę gyvenamojo namo pamatai. Juridinio fakto nustatymo tikslas – namo atstatymas ir sodybos atkūrimas. Žemės sklype užstatyta teritorija ar pamatai nėra registruoti. Ginčo sklype esantys miškai įregistruoti Kadastre pagal 1999 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujinti pagal 2009 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis.

Nagrinėjama teritorija inventorizuota miško žeme buvo ir 1985 m. Pareiškėja 2019 m. lapkričio 14 d. Tarnybai pateikė prašymą „Dėl miško sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) išbraukimo iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro“, nurodė, jog jai priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) miško naudmenos turi būti pakeistos, vadovaujantis Tvarkymo plane jai priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėtoje NRu3 teritorijoje miškas (1,5118 ha) išbrauktinas iš Kadastro.

Tarnyba 2019 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. R6-6854 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjos prašymą atsisakė patenkinti. Pareiškėja 2020 m. sausio 15 d. skundu dėl Tarnybos 2019 m. gruodžio 16 d. rašto Nr. R6-6854 panaikinimo kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją. Komisija 2020 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 21R-130 (AG-50/05-2020) nusprendė pareiškėjos 2020 m. sausio 15 d. skundą patenkinti iš dalies, panaikinti Tarnybos 2019 m. gruodžio 16 d. raštą Nr. R6-6854 ir įpareigoti Tarnybą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjos prašymą, dėl prašymo priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą, o negalėdama pagal kompetenciją spręsti pareiškėjos prašyme išdėstytų klausimų – persiųsti prašymą kompetentingam viešojo administravimo subjektui ir apie tai pranešti pareiškėjai.

Tarnyba 2020 m. balandžio 20 d. raštu Nr. (39.4)-R2-908 „Dėl prašymo persiuntimo“ persiuntė 2019 m. lapkričio 14 d. pareiškėjos prašymą Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, kuri 2020 m. gegužės 5 d. raštu Nr. (3)-V3-505(12.1) „Dėl miško žemės naudmenų pavertimo kitomis naudmenomis“ nepritarė ginčo teritorijos išbraukimui iš Kadastro ir apie tai Tarnyba 2020 m. gegužės 19 d. raštu Nr. R2-1145 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu panaikinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2020 m. gegužės 5 d. raštą Nr. (3)-V3-505(12.1) „Dėl miško žemės naudmenų pavertimo kitomis naudmenomis“ ir įpareigoti Tarnybą patikslinant duomenis išregistruoti (išbraukti) iš Kadastro Tvarkymo plane žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išskirtoje Nru3 teritorijoje 1,5118 ha mišką, esantį Utenos miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 342 ir 991 miško kvartaluose (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 2 d. sprendimu nurodė Tarnybai išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. gruodžio 14 d. prašymą iš naujo. Vykdydama įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, Tarnyba išnagrinėjo pareiškėjos 2019 m. lapkričio 14 d. prašymą ir skundžiamu Raštu pateikė atsakymą.

8. Atsakovas nurodė, kad pagal Miškų įstatymą ir Žemės įstatymą miškų ūkio paskirties žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrengimų (įrenginių) statyba, nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie kiti statiniai gali būti statomi miškų ūkio paskirties žemėje. Tai konstatavo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarimu. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nenumato poilsio paskirties pastatų statybos paverčiant miško žemę kitomis naudmenomis.

Tvarkymo plane Žemės sklypo dalis, besiribojanti su ežeru, išskirta kaip rekreacinių pastatų ir kompleksų pozonė (NRu3). Lietuvos Respublikos Vyriausybei įsakymu patvirtinus Tvarkymo planą, galiojo Miškų įstatymo nustatyti išimtiniai miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai (Miškų įstatymo 11 str. 1 p.) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas Nr. 1131 „Dėl Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“.

Tvarkymo planas numato tik galimybę (viziją), miško žemės pavertimas Miškų įstatymo 11 straipsnio 5 punkte nėra numatytas. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis Tvarkymo plane nėra suplanuotas, o tik suplanuota tam tikra galima teritorijos naudojimo pozonė (NRu3). Tos pačios nuomonės laikosi ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba 2020 m. gegužės 5 d. rašte Nr. (3)-V3-505(12.1). Tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių 1 punkte nurodyta, kad Tvarkymo plano sprendinius sudaro tekstinė dalis (aiškinamojo rašto pagrindiniai teiginiai) ir grafinė dalis (tvarkymo plano brėžinys), 35 punkte nurodyta, kad Tvarkymo plano brėžinyje pažymėtose vietose numatoma galimybė atkurti buvusias ar kurti naujas sodybas, taip pat tvarkyti ir rekonstruoti miškuose esančias sodybas, laikantis Regioninio parko apsaugos reglamento reikalavimų, Miškų įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatų.

Pareiškėjos argumentas, jog Tvarkymo planas ginčo rekreacinių pastatų ir kompleksų pozonėje (NRu3) išskirtą 1,5118 ha miško teritoriją paverčia kitomis naudmenomis (Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalys, Aprašo 17 punktas), yra niekuo nepagrįstas. Todėl pareiškėjos D. A. S. 2019 m. lapkričio 14 d. prašymas negalėjo būti tenkinamas.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjos D. A. S. skundą atmetė.

10. Teismas nurodė, kad skundžiamu Tarnybos 2021 m. gegužės 19 d. raštu Nr. (39.4)-R2-1450 atsisakyta tenkinti pareiškėjos D. A. S. 2019 m. lapkričio 14 d. prašymą „Dėl miško sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) išbraukimo iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro“, kuriuo pareiškėja prašė išregistruoti (išbraukti) iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. D1-219 „Dėl Labanoro regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtintame Labanoro regioninio parko tvarkymo plane žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išskirtoje Nru3 teritorijoje 1,5118 ha mišką, esantį Utenos miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 342 ir 991 miško kvartaluose (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) Atsakovas atsisakymą išregistruoti (išbraukti) iš Kadastro 1,5118 ha mišką, esantį Utenos miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 342 ir 991 miško kvartaluose (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) Labanoro regioninio parko tvarkymo plane (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išskirtoje Nru3 teritorijoje, iš esmės grindė tuo, jog pareiškėjos prašymas neatitinka Nuostatų 30 ir 33 punktuose išvardytų sąlygų, kurioms esant kadastro duomenys gali būti keičiami. Atsakovas skundžiamame Rašte taip pat nurodė, jog Žemės sklype esančių miško žemės plotų įtraukimas į Tvarkymo planą, taip pat žemės sklype esančiuose miško žemės plotuose nustatytas buvusios sodybos juridinis faktas savaime nėra vertintinas kaip miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis ar valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar Kadastro klaida, todėl Kadastro duomenys pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis negali būti keičiami.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja skundą dėl Tarnybos rašto ir Komisijos sprendimo neteisėtumo iš esmės argumentavo aplinkybe, jog pagrindas keisti 1,5118 ha miško, esančio pareiškėjos Žemės sklype, Utenos miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 342 ir 991 miško kvartaluose, kadastro duomenis yra Tvarkymo planas, pagal kurį pasikeitė 1,5118 ha miško žemės naudmenos, nes pagal Tvarkymo planą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 1,5118 ha miško dalis pateko į išskirtą Nru3 teritoriją – rekreacinę pastatų ir kompleksų pozonę, be to, į šią pozonę pateko ir pareiškėjos žemės sklype esanti namų valda, kurioje išlikę gyvenamojo namo pamatai.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 9,8789 ha žemės sklypas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio, žemės ūkio naudmenų plotas – 0,3345 ha, miško plotas – 9,1668 ha, kelių plotas – 0,1336 ha, kitos žemės plotas – 0,2440 ha. Molėtų rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-525-02/2004 yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas (tikslas – namo atstatymas ir sodybos atkūrimas), jog pareiškėjos žemės sklype yra išlikę gyvenamojo namo pamatai. Ginčo žemės sklype miško žemė inventorizuota 1985 metais, miškas Kadastre įregistruotas 2003 m. spalio 16 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“. Pareiškėja siekia išregistruoti iš Kadastro dalį miško – 1,5118 ha jos nuosavybės teise valdomame Žemės sklype Tvarkymo plano sprendinių pagrindu, pakeitusiu miško žemės paskirtį į Nru3 teritoriją – rekreacinę pastatų ir kompleksų pozonę.

13. Teismas pažymėjo, kad Tvarkymo plane Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, besiribojanti su ežeru, išskirta kaip rekreacinių pastatų ir kompleksų pozonė (NRu3). Tvarkymo plano aiškinamojo rašto 21 punkte numatyta, jog, siekiant reguliuoti rekreacinių išteklių naudojimą ir rekreacinės infrastruktūros išdėstymą, subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos (NRn) ir urbanizuojamos rekreacinės aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zonose išskiriamos šios pozonės: 21.5. rekreacinių pastatų ir kompleksų pozonėje (NRu3) gali būti statomi poilsio namų ar kitokių stacionarių rekreacinių statinių pastatai ir jų grupės, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos (poilsio namai, viešbučiai, turizmo centrai ir bazės, jachtklubai, nakvynės namai, moteliai, svečiu namai, vasarnamiai). Tvarkymo plane numatyta tik galimybė suplanuoti tam tikrą galimą teritorijos naudojimo pozonę (NRu3), kuri savaime nereiškia miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis.

14. Teismas aptarė Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytus išimtinius atvejus, kai miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis ir konstatavo, kad ginčo situacija nesusijusi nė su vienu išskirtiniu Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytu atveju.

15. Teismas įvertino Miškų įstatymo 11 straipsnio 5 dalies, Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalies, Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131, 5 punkto nuostatas dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis. Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V, 4 punkte numatyti atvejai, kada Kadastro duomenys tikslinami ir vienas iš jų, aktualus ginčo atveju, teisės aktų nustatyta tvarka miško žemę pavertus kitomis naudmenomis (4.5 p.).

16. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2148-261/2021, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių ir dėl tos pačios miško žemės, konstatavo, jog pareiškėjos nurodoma Tvarkymo plane sklypo dalis, išskirta kaip rekreacinių pastatų ir kompleksų pozonė (NRu3), yra sąlyga tvarkyti žemės sklypą pagal patvirtintą perspektyvą parengus tam teritorijų planavimo dokumentą žemės paskirties keitimui, bet tai nėra dokumentas, tiesiogiai keičiantis žemės paskirtį. Tokią pat reikšmę šiam ginčui turi ir Molėtų rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-525-02/2004 dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo, kad ginčo žemės sklype yra išlikę gyvenamojo namo pamatai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2148-261/2021 nustatytų faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai administracinei bylai, kurioje ginčas kilo tarp tų pačių šalių ir iš esmės dėl tos pačios miško žemės teritorijos dalies.

17. Teismas sprendė, kad ginčo atveju nėra pagrindo kitaip vertinti pareiškėjos nurodytą Tvarkymo plane išskirtą kaip rekreacinių pastatų ir kompleksų pozonę (NRu3), kuri negali būti pagrindu išregistruoti iš Kadastro dalį miško – 1,5118 ha pareiškėjos nuosavybės teise valdomame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2148-261/2021 pažymėjo, jog Tvarkymo plane išskirta kaip rekreacinių pastatų ir kompleksų pozonė (NRu3) ir išlikę sodybos pamatai yra tik sąlyga nustatyta tvarka keisti miško žemės naudmenas kitomis.

18. Teismas nurodė, kad Kadastro duomenys keičiami Nuostatų 33 punkte numatytais atvejais, tarp jų ir tuo atveju, kai miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis (Nuostatų 33.4 p.). Ginčo atveju pareiškėjos nuosavybės teise valdomoje žemės sklypo 1,5118 ha dalyje miško žemė nėra paversta kitomis naudmenomis Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131, nustatyta tvarka.

19. Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai atsisakė pakeisti Kadastro duomenis ir išbraukti iš Kadastro duomenų dalį miško – 1,5118 ha pareiškėjos nuosavybės teise valdomame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) Tvarkymo plano pagrindu.

20. Teismas vertino, kad Raštas yra teisėtas ir pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais, jo turinys atitinka individualiam aktui keliamus reikalavimus, naikinti skundžiamą raštą nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo, o atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos 2019 m. lapkričio 19 d. prašymą. Nepanaikinus skundžiamo rašto nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo įpareigoti Tarnybą atlikti pareiškėjos prašomas procedūras – patikslinti duomenis ir išregistruoti (išbraukti) iš Kadastro Tvarkymo plane žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išskirtoje NRu3 teritorijoje 1,5118 ha mišką, esantį Utenos miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 342 ir 991 miško kvartaluose (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini)

21. Teismas sprendė, kad dėl analogiškų argumentų ir Komisijos sprendimas pagrįstas faktinių ir teisinių aplinkybių įvertinimu, naikinti šį sprendimą nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Kadangi pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas, teismas netenkino ir pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 22. Pareiškėja D. A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą tenkinti.

23. Pareiškėja nurodo, kad priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-2148-261/2021 ir nagrinėjamojoje byloje ginčas iš esmės nėra dėl tos pačios miško žemės teritorijos dalies. Be to, pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 6 d. ir 2019 m. lapkričio 14 d. prašymų tikslai ir pagrindai bei skundų pagrindai ir reikalavimų įrodinėjimo dalykai administracinėje byloje Nr. eA-2148-261/2021 ir nagrinėjamoje byloje skiriasi iš esmės. Įvertinus nagrinėjamos administracinės bylos ginčo aplinkybes, pareikštus skundo reikalavimus ir administracinėje byloje Nr. eA-2148-261/2021 išnagrinėto skundo pagrindą ir dalyką, darytina išvada, kad tarp šių administracinių bylų galbūt egzistuoja teisinis, bet ne prejudicinis ryšys. Be to, pagal pareiškėjos prašymą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktuose nustatytais pagrindais, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eP-46-525/2022 nutarė: priimti nagrinėti pareiškėjos D. A. S. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2148-261/2021 pagal atsakovo Tarnybos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-2805-644/2020 pagal atsakovo Tarnybos skundą pareiškėjai D. A. S. dėl sprendimo panaikinimo. Nesant prejudicinio ryšio, teismas administracinėje byloje Nr. eA-2148-261/2021 nustatytų faktinių aplinkybių įvertinimus nepagrįstai laikė kaip prejudicinius nagrinėjamojoje byloje. Kadangi teismo sprendimas iš esmės ir motyvuojamas vien tik teismo argumentais administracinėje byloje Nr. eA-2148-261/2021, teismo sprendimas naikintinas.

24. Pareiškėja pažymi, kad tik formaliu pagrindu panaikinęs Komisijos 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą (įžanginėje sprendimo dalyje nurodomi trys Komisijos nariai, tačiau sprendimą pasirašė keturi Komisijos nariai), Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2019 m. spalio 10 d. sprendimu (Tarnyba jo neskundė), atsižvelgęs į Molėtų rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 9 d. įsiteisėjusiu sprendimu nustatytą juridinę reiškę turintį faktą, kad pareiškėjos įsigytame 10,18 ha žemės sklype yra išlikę gyvenamojo namo pamatai, o juridinis faktas nustatytas namo atstatymo ir sodybos atkūrimo tikslu, jau yra nustatęs, kad pareiškėjos žemėje yra namų valdos paskirties sklypas. Todėl ginčo dėl žemės paskirties (nebuvimo mišku) nustatymo nėra, nes pagal teisės aktus gyvenamojo namo miškų ūkio paskirties žemėje atstatyti negalima, o nustatęs, teismas konstatavo, jog Tarnyba pagal pareiškėjos prašymą turėjo tik įvertinti, kurioje pareiškėjos sklypo, kuris yra apie 10 ha ploto, vietoje yra namų valda, ir tai konstatuoti, kad toje vietoje miškas registruotas Kadastre neteisingai ir neteisėtai. Be to, Tarnyba turėjo patikslinti tos namų valdos ploto dydį, kuris galbūt yra nuo 0,1 ha iki 0,136 ha. Tik toks ginčas buvo užvestas pareiškėjos ir jos atstovų Tarnyboje. Priešingas aiškinimas reikštų, kad nuosavybės atkūrimo procesas į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra menamas, jog valstybės institucijos, be kita ko, Tarnyba, nesilaiko jau įsiteisėjusių teismų sprendimų.

25. Pareiškėja tvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2019 m. spalio 10 d. sprendimu jau yra konstatavęs, kad pareiškėjos žemėje yra namų valdos paskirties sklypas, o toje vietoje miškas registruotas Kadastre neteisingai ir neteisėtai. Pareiškėjos Žemės sklypo nuo 0,1 ha iki 0,136 ha esančią namų valdą neteisingai ir neteisėtai Tarnyba į Kadastrą įrašė tik 2019 m. kovo 8 d. sprendimu, ko teismas nevertino. Tai paneigia ir teismo argumentus, kad miško žemė inventorizuota 1985 metais, o miškas Kadastre įregistruotas 2003 m. spalio 16 d., kas taip pat sudaro pagrindą teismo sprendimą naikinti. Pirmosios instancijos teismas be motyvų (kodėl šiuo konkrečiu atveju netaikytinas įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimas, kad pareiškėjos sklypo nuo 0,1 ha iki 0,136 ha namų valdos paskirties žemėje miškas registruotas Kadastre neteisingai ir neteisėtai), nepagrįstai netaikė ABTĮ 16 bei 98 straipsnių nuostatų ir nukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos.

26. Pareiškėja pažymi, kad pagal Tvarkymo planą pareiškėjos žemės sklype yra išskirta 1,5118 ha rekreacinių pastatų ir kompleksų pozonė (NRu3), joje gali būti statomi poilsio paskirties pastatai (statiniai kaimo turizmo paslaugoms teikti), o išskirta NRu3 1,5118 ha teritorija apima ir pareiškėjos nuo 0,1 ha iki 0,136 ha esančią namų valdą, kurioje, kaip jau yra konstatavęs Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2019 m. spalio 10 d. Sprendimu, miškas Tarnybos 2019 m. kovo 8 d. sprendimu registruotas Kadastre neteisingai ir neteisėtai. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl to nepasisakė visai, teismo sprendimas šioje dalyje be motyvų, todėl naikintinas.

27. Pareiškėja nurodo, jog kadangi Tvarkymo planas patvirtintas aplinkos ministro 2013 m. kovo 28 d. įsakymu, todėl ginčo nagrinėjimui turėjo būti taikomas ir Aprašas, jo galiojanti suvestinė redakcija nuo 2013 m. kovo 1 d. Tvarkymo planas yra Miškų įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodytas aukščiausias specialusis teritorijų planavimo dokumentas. Aplinkos ministras, priimdamas 2013 m. kovo 28 d. įsakymą pagal tuo metu galiojusį ir nagrinėjamu atveju taikytiną teisinį reguliavimą jau yra priėmęs ir sprendimą ginčo rekreacinių pastatų ir kompleksų pozonėje (NRu3) išskirtą 1,5118 ha miško teritoriją paversti kitomis naudmenomis (Žemės įstatymo 24 str. 1 ir 2 d., Aprašo 17 p.). Todėl teismo sprendimas, Komisijos sprendimas bei Tarnybos Raštas naikintini ir nurodytais pagrindais, o pareiškėjos 2019 m. lapkričio 14 d. prašymas tenkintinas ir Nuostatų 33.4 papunktyje nustatytu pagrindu.

28. Pareiškėja teigia, kad teismas taikė Miškų įstatymo 11 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatas, galiojusias nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2020 m. vasario 14 d. (kodėl tuo metu galiojusią redakciją – nemotyvuojama), taikytos Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalies galiojimo laiko nenurodė, o dėl Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalių ir Aprašo 17 punkto taikymo laike teismas nepasisakė ir nemotyvavo visai. Kadangi teismas be motyvų netinkamai taikė, t. y. nepagrįstai netaikė visiškai aiškių materialiosios teisės normų nuostatų (Miškų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies, Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalies, Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalies bei Aprašo 17 punkto (pažeidė jų galiojimo taikymą laike)) ir nukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos, teismo sprendimas, Komisijos sprendimas bei Tarnybos Raštas naikintini, o pareiškėjos 2019 m. lapkričio 14 d. prašymas tenkintinas ir šių motyvų pagrindu.

29. Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius (dalies nepagrįstai netaikė), padarė nepagrįstas išvadas bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byloje priimtinas naujas sprendimas pareiškėjos skundą tenkinti, ir kitais, pareiškėjos skunde nurodytais pagrindais (skundo teismui 36–37, 42–48, 55–56, 62–63 punktai), kurių pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino ir dėl jų nepasisakė.

30. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

31. Atsakovas laikosi pozicijos, išdėstytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tvarkymo plane numatyta tik galimybė suplanuoti tam tikrą galimą teritorijos naudojimo pozonę (NRu3), kuri savaime nereiškia miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis. Tokios pačios nuomonės laikosi ir pirmosios instancijos teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-2148-261/2021. Ginčo situacija nesusijusi nė su vienu išskirtiniu Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytu atveju. Aplinkos ministro 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. D1-219 negali būti tikslinami kadastro duomenys, nes tai yra tik sąlyga nustatyta tvarka keisti miško žemės naudmenas kitomis. Pagal Miškų įstatymą ir Žemės įstatymą miškų ūkio paskirties žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrengimų (įrenginių) statyba, nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie kiti statiniai gali būti statomi miškų ūkio paskirties žemėje. Tai konstatavo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarimu. Akivaizdu, kad Tarnyba pareiškėjos teisių nepažeidžia, ginčo sklypo dalis atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, išbraukti šio sklypo iš Kadastro Tarnyba neturi teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 32. Ginčas byloje kilo dėl Tarnybos Rašto, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro išregistruoti Žemės sklypą, ir reikalavimo įpareigoti Tarnybą atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

34. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, nes konstatavo, kad skundžiamas Raštas ir Komisijos sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, ginčo situacijoje nėra Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytų atvejų, kai miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, Tvarkymo plane sklypo dalis, išskirta kaip rekreacinių pastatų ir kompleksų pozonė (NRu3), yra sąlyga tvarkyti žemės sklypą pagal patvirtintą perspektyvą parengus tam teritorijų planavimo dokumentą žemės paskirties keitimui, bet tai nėra dokumentas, tiesiogiai keičiantis žemės paskirtį, taip pat teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2148-261/2021.

35. Apeliaciniame skunde pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas neišnagrinėjo bylos iš esmės, nemotyvavo savo sprendimo, netinkamai vertino įrodymus, netinkamai nurodė teisės aktų redakcijas ar jų nenurodė, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2148-261/2021, nes jis neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai, nesivadovavo įsiteisėjusiu 2019 m. spalio 10 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4046-815/2019 ir jame pateiktais išaiškinimais.

36. Ginčui aktualus Nuostatų 30 punktas nustato, kad Kadastro objektas išregistruojamas, jeigu: 1) atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ir nustačius, kad dėl gamtinių, antropogeninių ar kitų veiksnių pasikeitė kadastro objekto ribos, todėl esamo kadastro objekto vietoje turi būti registruojamas kitas (kiti) kadastro objektas (objektai); 2) visame kadastro objekte miško žemė paversta kitomis naudmenomis; 3) paaiškėja, kad duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos, kuriais remiantis registruotas kadastro objektas, klaidingi; 4) paaiškėja, kad kadastro objektas registruotas dėl kadastro tvarkytojo klaidos; 5) kadastro objekto išregistravimą nustato įstatymai; 6) kadastro objektas (savaime mišku apaugusi ne miško žemė) patenka į naudingųjų iškasenų gavybai suformuotą kitos paskirties žemės sklypą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre iki kadastro objekto registravimo kadastre.

37. Nuostatų 33 punktas nustato, kad Kadastro duomenys keičiami: 1) įvykdžius miško ūkines priemones, kai pasikeičia kadastro duomenys; 2) pasikeitus miškų grupei, pogrupiui ar kitiems kadastro duomenis keičiantiems rodikliams; 3) atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ar patikslinus jos duomenis ir nustačius, kad pasikeitė kadastro objekto duomenys; 4) dalyje kadastro objekto miško žemę pavertus kitomis naudmenomis; 5) pertvarkius miškų administravimo vienetus; 6) kartą per metus kadastro duomenis atnaujinus pagal medynų augimo eigos modelius.

38. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir, ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas laikėsi šių taisyklių. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, taip pat proceso šalies netenkinantys teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

39. Teisėjų kolegija, pareiškėjų apeliacinio skundo ribose tikrindama skundžiamo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ginčijamo administracinio akto teisėtumo, nes nagrinėjamoje byloje pareiškėja neįrodė, kad egzistuoja teisės aktuose nustatyti pagrindai iš Kadastro išregistruoti Žemės sklypą, įskaitant, bet neapsiribojant ir Nuostatų 30.2 papunktį.

40. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kad Žemės sklypas išregistruotinas iš Kadastro Tvarkymo plano pagrindu, nes Tvarkymo planu miško žemė Žemės sklype paversta kitomis naudmenomis. Kaip konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2148-261/2021, pareiškėjos nurodoma sklypo dalis Tvarkymo plane išskirta kaip rekreacinių pastatų ir kompleksų pozonė (NRu3), yra sąlyga tvarkyti žemės sklypą pagal patvirtintą perspektyvą parengus tam teritorijų planavimo dokumentą žemės paskirties keitimui, bet tai nėra dokumentas, tiesiogiai keičiantis žemės paskirtį. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nenurodyta jokių naujų faktinių ar teisinių aplinkybių, kurios lemtų kitokį šio pareiškėjos argumento, kurį ji teikia ir nagrinėjamoje byloje, ir teikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-2148-261/2021, vertinimą nei išdėstytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2148-261/2021. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi Lietuvos Respublikos teisės aktais (teisėjų kolegija laiko technine klaida redakcijos įvardijimą) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

41. Sutiktina su pareiškėjos argumentais, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu išspręstoje administracinėje byloje Nr. eA-2148-261/2021 buvo sprendžiamas kitas klausimas (dėl Tarnybos 2019 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. S-l903-28 bei 2019 m. kovo 20 d. rašto Nr. R2-609-(39.6) teisėtumo ir pagrįstumo) nei šioje nagrinėjamoje byloje (dėl tarnybos 2021 m. gegužės 19 d. rašto Nr. (39.4)-R2-1450 ir įpareigojimo atlikti veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo), tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu išspręstoje administracinėje byloje Nr. eA-2148-261/2021 ir jame pateiktais išaiškinimais, nes jie aktualūs ir nagrinėjamai bylai: abiejose bylose sutapo kai kurie pareiškėjos argumentai (dėl Tvarkymo plano teisinio vertinimo, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-4046-815/2019 reikšmės ir kt.), ginčas kilo dėl iš dalies tos pačios teritorijos. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjos argumentai dėl nepagrįsto rėmimosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2148-261/2021 atmetami kaip nepagrįsti. Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir tuos precedentus pagrindžianti doktrina.

42. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kad Žemės sklypas išregistruotinas iš Kadastro Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-4046-815/2019 pagrindu. Pirma, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4046-815/2019 grąžino bylą iš naujo spręsti Komisijai. Tokia teismo sprendimo rūšis lėmė, kad Komisija pakartotinai nagrinėjo ginčą ir sprendė dėl jo iš esmės iš naujo. Antra, teismo sprendime aiškiai pasakyta, kad motyvuojamosios dalies obiter dictum (pasakyta tarp kitko; argumentas, neturintis lemiamos reikšmės sprendimui) skirta Komisijai, į ką vertėtų atkreipti dėmesį sprendžiant šią bylą Komisijai iš naujo. Trečia, minėtoje byloje ginčą pakartotinai iš esmės išnagrinėjus Komisijoje, Komisijos sprendimą apskundus pirmosios instancijos teismui, galutinį ir neskundžiamą sprendimą priėmė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2148-261/2021 (panaikino Komisijos sprendimą, pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjos skundą atmetė). Taigi pagrįstai turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos teismo sprendimu, kuris galutinai išsprendė ginčą. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. liepos 27 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eP-46-525/2022, atsisakė atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2148-261/2021. 2022 m. liepos 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eP-46-525/2022 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėja negali remtis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimu ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto (kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą) prasme.

43. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos argumentus, kad byloje pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo bylos iš esmės ir savo sprendimo nemotyvavo, nepasisakė dėl pareiškėjos prašymo remtis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4046-815/2019. Teismo sprendimo konstatuojamoje dalyje nurodytos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, ginčui aktualios teisės normos, pasisakyta dėl visų pareiškėjos reikalavimų (panaikinti Raštą ir Komisijos sprendimą, įpareigoti Tarnybą atlikti veiksmus), nurodyti motyvai, kodėl pareiškėjos reikalavimai atmetami (pirmosios instancijos teismo sprendimo 8–10 puslapiai), faktinės ginčo situacijos aplinkybės susietos su ginčui aktualiomis teisės normomis. Tai, kad teismas apibendrintai dėstė savo poziciją, tiesiogiai nepasisakė dėl kiekvieno pareiškėjos argumento aspekto, nedaro teismo sprendimo nemotyvuoto. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, jog remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2148-261/2021. Pastarojoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ginčą išsprendė iš esmės ir priėmė galutinį ir neskundžiamą sprendimą (žr. šios nutarties 41 punktą).

44. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland; 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d.) taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008; 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009).

45. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2148-261/2021 pateiktais išaiškinimais, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, teismo sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, pasisakė dėl pareiškėjos keltų reikalavimų, nurodė teisingas teisės normas, jas susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis. Tai, kad teismas kitaip vertino pareiškėjos argumentų svorį ir reikšmę, nepritarė ir atmetė pareiškėjos poziciją, nedaro teismo sprendimo nemotyvuotu. Kiti pareiškėjos argumentai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų atskirai teisėjų kolegija nepasisako.

46. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, ir priėmė sprendimą, kuris atitinka ABTĮ keliamus reikalavimus (ABTĮ 87 straipsnis). Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

47. Pareiškėja prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pareiškėjos apeliacinis skundas atmestas, todėl pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Dainius Raižys