7782527d-462a-4fd3-abc2-cbad98ebfeb4 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-158/2014Teismo proceso Nr. 2-58-3-00471-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos:101.;110.;(S)              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 6 d. Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo bankrutavusios žemės Å«kio bendrovės „Miežaičiai“ atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria netenkintas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl atsakovo turtui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1141-267/2013 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios žemės Å«kio bendrovės „Miežaičiai“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pinigų medis“ dėl piniginės kompensacijos priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : IeÅ¡kovas BUAB „Miežaičiai“ kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ dėl piniginės kompensacijos priteisimo, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Pinigų medis“ 1 361 368 Lt piniginio ekvivalento restitucijos iÅ¡mokÄ pagal nebegaliojančiÄ turto perleidimo (taikos) sutartį ir 6 procentų procesines palÅ«kanas. IeÅ¡kinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovo turto areÅ¡tÄ .

Å iaulių apygardos teismas 2013 m. spalio 7 d. nutartimi areÅ¡tavo atsakovo 1 361 368 Lt vertės kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, uždraudžiant šį turtÄ iÅ¡nuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti, o jų nesant, ar esant nepakankamai, areÅ¡tavo atsakovo lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis.Atsakovas dėl Å¡ios nutarties teismui pateikė atskirÄ jį skundÄ , nurodydamas, kad nebuvo bÅ«tinybės taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kadangi atsakovas turi pakankamai lėšų atsiskaityti su ieÅ¡kovu tuo atveju, jeigu ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, o ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas yra nesÄ Å¾iningas ar vengtų vykdyti savo prievoles.

Taip pat pažymėjo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės suvaržo atsakovo veiklÄ ir žlugdo verslÄ . Atsakovas atskiruoju skundu taip pat prašė perduoti bylÄ nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, užtikrinti galimus nuostolius dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat ieÅ¡kovo administratoriui už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis skirti baudÄ .Å iaulių apygardos teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi pasinaikino 2013 m. spalio 7 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, galimų nuostolių užtikrinimo, bylos perdavimo kitam teismui ir baudos skyrimo nutarė nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka 2013 m. lapkričio 12 d.  II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Å iaulių apygardos teismas 2013 m. lapkričio 12 d. nutartimi netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat atsakovo praÅ¡ymų dėl bylos perdavimo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, galimų nuostolių užtikrinimo ir ieÅ¡kovo administratoriui baudos skyrimo. Teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo turtui nėra pagrindo taikyti, kadangi atsakovas yra ekonomiÅ¡kai stiprus Å«kio subjektas. Atsakovo pradelsti įsipareigojimai su turimu turtu sudaro tik maÅ¾Ä dalį, ne tik viso įmonės turto, tačiau ir visų per vienerius metus mokėtinų sumų.

Be to, ieÅ¡kovas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kodėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas gali bÅ«ti neįvykdytas. Atmetus ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas laikė netikslingu spręsti atsakovo praÅ¡ymÄ dėl galimų nuostolių užtikrinimo.Teismas apeliantui iÅ¡aiÅ¡kino, kad pagal Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktÄ , 14 straipsnio 3 dalį bankrutuojančios įmonės ieÅ¡kiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančias ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios įmonės skolininkams teisme reiÅ¡kiami pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietÄ , todėl konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo praÅ¡ymo ir perduoti bylÄ nagrinėti Vilniaus apygardos teismui pagal atsakovo buveinės vietÄ .

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovo argumentai dėl ieÅ¡kovo administratoriui už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis baudos skyrimo susiję su ieÅ¡kinio pagrįstumu ir ginčo esme ir bus įvertinti tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. IeÅ¡kovo administratorius ieÅ¡kinį pateikė gindamas visų ŽŪB „Miežaičiai“ interesus ir savo reikalavimus grindžia raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl sprendė, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovo administratorius piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.         III.

Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iÅ¡spręsti klausimÄ Å¡ioje dalyje iÅ¡ esmės – atsakovo turtui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:              1. Teismas pažeidė įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir jų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 178, 179, 183 ir 185 straipsniuose, ko pasekoje neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybės, susijusias su atsakovo finansine padėtimi ir potencialia grėsme bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui.             2.

Teismas nepagrįstai apie atsakovo turtinę padėtį sprendė pagal paties atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kai sudarytÄ ir pateiktÄ pelno (nuostolio) ataskaitÄ už 2013 m. pirmÄ jį pusmetį; neobjektyviai interpretavo ataskaitos turinį, todėl priėjo klaidingos iÅ¡vados, kad įmonė yra ekonomiÅ¡kai stiprus Å«kio subjektas. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad per nurodomÄ laikotarpį atsakovo gautos 576 717,50 Lt pajamos yra iÅ¡ parduotų žemės sklypų, atsakovo neteisėtai įgytų dabar jau negaliojančios taikos sutarties su ieÅ¡kovu pagrindu, ir tik 50 196,5 Lt atsakovo buvo gauta iÅ¡ kitos veiklos.

Atsakovo veikla negeneruoja pakankamai lėšų atsiskaityti su ieÅ¡kovu ir ateityje tokių lėšų neatsiras, nes įprastinės atsakovo metinės veiklos pajamos siekia tik 100 000 Lt.              3. Teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles ir tuo aspektu, kad atsakovo turtinės padėties įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė iÅ¡imtinai ieÅ¡kovui. Ä® bylÄ pateiktas atsakovo turto balansas rodo atsakovo turtinę padėtį iki 2012 m. pabaigos. Å iuo metu jau yra praėję daugiau nei 11 mėnesių nuo pateikto ataskaitinio laikotarpio.

Atsakovas, turėdamas visas galimybes pateikti įrodymus dėl savo geros turtinės padėties tinkamai to nepadarė, tokiu bÅ«du liko nepaneigta bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizika, dėl ko byloje bÅ«tina tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.              4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo skolos, lyginant su turimu turtu, sudaro labai maÅ¾Ä dalį ir tai lemia gerÄ Ä¯monės finansinę padėtį. Pradelstų įsipareigojimų sumos, kurių dydžio teismas skundžiamoje nutartyje taip ir nenurodė, į bylÄ pateiktame balanse nėra užfiksuotos, be to, teismui nebuvo pateikta detalizuoto atsakovo kreditorių sÄ raÅ¡o.

Todėl teismas pažeidė reikalavimÄ motyvuoti savo sprendimÄ ir iÅ¡vadas pagrindė neegzistuojančiais įrodymais bei hipotetinėmis aplinkybėmis.              5. Teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo civilinėje byloje Nr. 2-28/2010, nes neteisingai įvertino didelės atsakovo įsipareigojimų sumos, kuri siekia net 2.8 mln. Lt, įtakÄ jo galimybėms įvykdyti galimÄ ieÅ¡kovui palankų teismo sprendimÄ .             6. Atsakovo turtÄ sudaro 1 527 059 Lt vertės trumpalaikis turtas „Nebaigtos vykdyti sutartys“ ir 266 410 Lt vertės ilgalaikis turtas.

Nekilnojamojo turto vystymu užsiimantys Å«kio subjektai minėtojo buhalterinėje sÄ skaitoje „Nebaigtos vykdyti sutartys“ paprastai fiksuoja iÅ¡laidas, rangovo patiriamas vykdomoje, tačiau nebaigtoje statyboje, t. y. rangovas savo lėšomis atlieka statybos darbus (investuoja į medžiagas, darbo užmokestį ir kt.), kurie sukuria atitinkamÄ rezultatÄ . Po tokių statybos darbų užbaigimo objektÄ (rezultatÄ ) perdavus užsakovui bei gavus rangos sutartyje numatytÄ atlygį, įmonės apskaitoje fiksuojamos pajamos.

BÅ«tent tokio pobÅ«džio užsakovui neperduotos statybos rangos 1 527 059 vertės rezultatÄ atsakovas fiksuoja savo buhalterinėje, apskaitoje. Tačiau Å¡i suma atsakovo buhalterijoje fiksuojama jau dvejus metus iÅ¡ eilės. Todėl Å¡i aplinkybė suteikia pagrindÄ spręsti, kad atsakovas yra nevykusiai investavęs didelę pinigų sumÄ , kuri, tikėtina, jam nebus kompensuota jokia forma, o atitinkamai statybos procese sukurtas, tačiau nebaigtas rezultatas negali bÅ«ti laikomas likvidžių turtu, iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti tenkinami atsakovo kreditorių reikalavimai.

Be to, Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad trumpalaikis turtas dėl savo pobÅ«džio nėra pakankamas garantas, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galėtų kilti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-437/2008). Apeliantas atkreipia dėmesį, kad 107 000 eurų vertės nekilnojamas turtas yra įkeistas tretiesiems asmenims, todėl tretieji asmenys turėtų pirmenybės teisę prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , jei ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas.

             Atsiliepimu į ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ atsakovas praÅ¡o ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:                 1. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovo atskirasis skundas grindžiamas samprotavimais ir prielaidomis. IeÅ¡kovas nenurodo jokių argumentų, iÅ¡skyrus didelę ieÅ¡kinio sumÄ , kodėl ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas gali bÅ«ti neįvykdomas. IeÅ¡kovas be jokio pagrindo kvestionuoja atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentų teisingumÄ , nepagrįstai remiasi neįsiteisėjusiu teismo sprendimu ir nepanaikinta Å¡alių taikos sutartimi.    IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Pagal ieÅ¡kovo atskirojo skundo, kuriais kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliacijos dalykÄ sudaro klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turtui.              Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taigi, teismas, spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, visų pirma, turi nustatyti, ar yra tikimybė, jog ieÅ¡kovui gali bÅ«ti priimtas palankus sprendimas. Jeigu preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad ieÅ¡kovui palankus sprendimas negalėtų bÅ«ti priimtas, kartu tampa aiÅ¡ku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010).

Teismui atlikus ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimÄ ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas negalės bÅ«ti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokio atsakovo atžvilgiu negalimas. Tuomet kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susiję kriterijai tampa teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, kadangi praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikia atmesti kaip nepagrįstÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011).

Preliminarus ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo vertinimas nereiÅ¡kia bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės, o tik sudaro pagrindÄ Ä¯vertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ . Jis taip pat neturi prejudicinės galios bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-560/2012).Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas BUAB „Miežaičiai“, atstovaujamas bankroto administratoriaus ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 1 361 368 Lt piniginę kompensacijÄ už perleistus žemės sklypus ir procesines palÅ«kanas.

IeÅ¡kovas reikalavimÄ kildina iÅ¡ Å¡alių 2010 m. lapkričio 26 d. Preliminarios žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties, kuria ieÅ¡kovas atsakovui įsipareigojo parduoti 184,54 ha žemės Å«kio paskirties, 590 528 Lt vertės sklypus. Å alių ginčas dėl minėtos sutarties nevykdymo buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-6591-262/2011 pagal ieÅ¡kovo UAB „Pinigų medis“ ieÅ¡kinį atsakovui ŽŪB „Miežaičiai“ dėl sutarties pripažinimo pagrindine žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi, kadangi pasak ieÅ¡kovo, įskaičius dalį ankstesnės atsakovo (ŽŪB „Miežaičiai) skolos ir padengus atsakovo įsiskolinimÄ valstybei už ginčo sklypus, atsakovas neperleido nuosavybės teisių UAB „Pinigų medis“ į ginčo sklypus.

Å alys minėtÄ bylÄ baigė taikos sutartimi, kuriÄ Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi patvirtino pripažindamas Å¡alių 2010 m. lapkričio 26 d. PreliminariÄ Å¾emės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį pagrindine žemės pirkimo-pardavimo sutartimi. Tačiau AB DNB lizingas ir UAB „Baltic Agro“ pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-6591-262/2011 motyvuodami tuo, kad dalis UAB „Pinigų medis“ perleistų sklypų buvo areÅ¡tuoti antstolių ir teismų siekiant užtikrinti kreditorių interesus.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. A2-4109-178/2012 atnaujino procesÄ Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-6591-262/2011, o Å iaulių apygardos teismui 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi ŽŪB „Miežaičiai“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , atnaujintÄ bylÄ perdavė nagrinėti Å iaulių apygardos teismui, kuris 2013 m. birželio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. A2-737-210/2013 ieÅ¡kovo UAB „Pinigų medis“ ieÅ¡kinį atsakovui BŽŪB „Miežaičiai“ dėl sutarties pripažinimo pagrindine žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi atmetė motyvuodamas tuo, kad taikos sutartimi UAB „Pinigų medis“ perleisti sklypai buvo areÅ¡tuoti, todėl Å¡alių 2010 m. lapkričio 26 d.

Preliminari žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis negali būti pripažinta pagrindine žemės pirkimo-pardavimo sutartimi. Teismas laikė, kad negali išspręsti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6591-262/2011 įvykdymo atgręžimo klausimo, kadangi ginčo sklypai jau yra perleisti tretiesiems asmenims, o ŽŪB „Miežaičiai“ yra iškelta bankroto byla, kurioje visi klausimai turi būti sprendžiami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į minėtÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ BŽŪB „Miežaičiai“ bankroto administratorius ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 1 361 368 Lt piniginę kompensacijÄ už perleistus žemės sklypus ir procesines palÅ«kanas, nors Å iaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. A2-737-210/2013 yra apskųstas tiek ieÅ¡kovo UAB „Pinigų medis“, tiek trečiojo asmens AB DNB lizingas apeliaciniais skundais.

Pažymėtina, kad lizingo bendrovės apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo klausimas keliamas bÅ«tent tuo aspektu, kad teismas be pagrindo nesprendė restitucijos klausimo toje pačioje byloje. Å iai dienai byla neiÅ¡nagrinėta apeliacine tvarka, atitinkamai neįvertinta pirmosios instancijos teismo pozicija, jog klausimas dėl restitucijos taikymo pinigine iÅ¡raiÅ¡ka negalėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas toje pačioje byloje, todėl ieÅ¡kinys dėl restitucijos taikymo atskiroje byloje, grindžiant Å¡iÄ pozicijÄ neįsiteisėjusio teismo sprendimo argumentais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nelaikytinas preliminariai pagrįstu.

Nustačius Å¡ias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas laiko, kad Å¡ioje byloje nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl skundžiamos nutarties dalis, kuria atsisakyta UAB „Pinigų medis“ turtui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones paliekama nepakeista.              Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:              Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutarties dalį, kuria netenkintas ieÅ¡kovo bankrutavusios žemės Å«kio bendrovės „Miežaičiai“ praÅ¡ymas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pinigų medis“ turtui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                              Rasa Gudžiūnienė