77812f80-ecae-4bd2-85da-0fc07ff8d111 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-830-924/2020 Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00560-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.17; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 19 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mindaugo Å imonio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R.

Č. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-102-800/2020 pagal ieÅ¡kovės RAB „AM group“ Ltd. ieÅ¡kinį dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę natÅ«ra atsakovui R. Č. ir pagal atsakovo R. Č. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei RAB „AM group“ Ltd. dėl nuosavybės pripažinimo, trečiasis asmuo A. D.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė RAB „AM group“ Ltd. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama įpareigoti atsakovÄ R.

Č. perduoti ieškovės naudai transporto priemonę Audi A8L, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), transporto priemonės raktelius ir signalizacijos pultelį.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji yra Rusijos Federacijoje registruotas teisėtai veikiantis ir Lietuvos Respublikos piliečių - fizinių asmenų valdomas juridinis asmuo. Pagal 2016 metų įgaliojimÄ , kurio galiojimo terminas buvo 1 metai, ieÅ¡kovė žodinės panaudos sutarties pagrindu perdavė atsakovui darbiniais reikalais naudotis ir valdyti transporto priemonę Audi A8L. Žodinę panaudos sutartį sudarė ieÅ¡kovės akcininkas A. D. ir atsakovas. Panaudos sutartis buvo sudaryta 1 metų terminui, kuris sutapo su įgaliojime nurodytu jo galiojimo terminu. 2018 metų pabaigoje ieÅ¡kovė per atstovÄ A.

D. susisiekė su atsakovu ir pareikalavo grÄ Å¾inti transporto priemonę, tačiau atsakovas jÄ grÄ Å¾inti atsisakė. IeÅ¡kovė 2019 m. balandžio 9 d. pretenzija pareikalavo atsakovÄ grÄ Å¾inti transporto priemonę, tačiau 2019 m. balandžio 12 d. e-praneÅ¡imu atsakovas transporto priemonę grÄ Å¾inti atsisakė. 2019 m. balandžio 16 d. praneÅ¡imu, iÅ¡siųstu elektroniniu paÅ¡tu, ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovÄ ir nurodė, kad nutraukia tarp Å¡alių sudarytÄ panaudos sutartį bei pareikalavo automobilį grÄ Å¾inti, kadangi atsakovas jį valdo ir naudojasi neturėdamas tam teisinio pagrindo. 2019 m. balandžio 12 d. pareiÅ¡kimu dėl įgaliojimų panaikinimo ieÅ¡kovė panaikino visus atsakovui iÅ¡duotus įgaliojimus.

Atsakovas buvo informuotas apie visų jam iÅ¡duotų įgaliojimų panaikinimÄ . Atsakovas į ieÅ¡kovės praneÅ¡imÄ nereagavo, grÄ Å¾inti automobilį atsisakė. Panaudos sutartis nutrauktina pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.641 straipsnio 2 dalį, kadangi ieÅ¡kovei automobilis reikalingas kasdienių įmonės funkcijų atlikimui. IeÅ¡kovė nėra skolinga atsakovui. Jeigu atsakovui yra skolingas trečiasis asmuo ar kokia kita su juo susijusi įmonė, tai skolos atsakovas gali reikalauti iÅ¡ jų.

Ieškovė prašė atsakovo priešieškinį atmesti.

3. Atsakovas R. Č. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti, pateikė byloje prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti tarp R. Č. ir ieÅ¡kovės RAB „AM Grupp“ sudarytÄ skolos padengimo sutartį ir jos pagrindu R. Č. nuosavybės teisę į transporto priemonę Audi A8L, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad trečiasis asmuo A. D. 2015 metų vasarÄ pasiÅ«lė jam darbÄ Rusijoje, kurioje jis užsiima langų prekyba ir montavimu. Suderinę žodžiu visas bendros veiklos sÄ lygas, jie pradėjo dirbti.

Darbai prasidėjo apytiksliai 2015 m. rugsėjo 20 d., surinko žmonių komandÄ , kurie statė langus įvairiuose A. D. ir jo įmonės (duomenys neskelbtini) objektuose Rusijoje. A. D. dažnai vėluodavo atsiskaityti už atliktus darbus, 2017 metais buvo susidaręs apie 70 000 Eur įsiskolinimas. Kadangi neturėjo laisvų pinigų, A. D. pasiÅ«lė atsakovui už dalį susidariusio įsiskolinimo perduoti jam faktiÅ¡kai priklausantį automobilį. Buvo sutarta, kad ieÅ¡kovė iÅ¡duos įgaliojimÄ naudotis minėtu automobiliu, o vėliau Å¡is bus perregistruotas atsakovo vardu. 2017 m. balandžio 14 d. buvo iÅ¡duotas įgaliojimas valdyti transporto priemonę su teise laikinai iÅ¡vykti į užsienį.

Automobilis buvo perduotas 2017 m. balandžio 3-6 dienomis. Automobilio perdavimo metu buvo sutarta, kad juo bus padengta 1 200 000 rublių įsiskolinimo suma, kas pagal to meto kursÄ sudarė 16 929 Eur. Dėl nežinomų priežasčių automobilis nebuvo perregistruotas atsakovo vardu. Pasibaigus pirmojo įgaliojimo terminui, buvo iÅ¡duotas kitas įgaliojimas dar vienerių metų laikotarpiui - 2018 m. balandžio 20 d. įgaliojimas valdyti transporto priemonę su teise laikinai iÅ¡vykti į užsienį. Per visÄ 2 metų laikotarpį nei ieÅ¡kovė, nei trečiasis asmuo nesikreipė į atsakovÄ ir neprašė automobilio grÄ Å¾inti.

Tai nebuvo daroma dėl to, kad visi žinojo tikrÄ jį susitarimÄ , bÅ«tent, kad automobilis perduotas jo nuosavybėn kaip dalies skolos grÄ Å¾inimas. Tokiu bÅ«du vadovaujantis CK 6.436 straipsnio 3 dalimi buvo sudaryta skolos padengimo sutartis, kuri nebuvo tinkamai įforminta, t. y. automobilis nebuvo perregistruotas atsakovo vardu. IeÅ¡kovė ir trečiasis asmuo tuo pasinaudodami sugalvojo apgauti atsakovÄ ir iÅ¡sireikalauti iÅ¡ jo jam nuosavybės teise perduotÄ turtÄ . Dėl iÅ¡vardintų priežasčių atsakovas yra priverstas praÅ¡yti pripažinti tarp jo ir ieÅ¡kovės sudarytÄ turto perdavimo už skolÄ sutartį ir jos pagrindu įgytÄ nuosavybės teisę į automobilį.

4. Trečiasis asmuo A. D. su ieÅ¡kiniu sutiko, prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė atmesti. Nurodė, kad atsakovas jokio ryÅ¡io su ieÅ¡kove neturi. TrečiÄ jį asmenį ir atsakovÄ sieja verslo reikalai, jis buvo langų montuotojas. Atsakovo atlikti darbus prašė ne kaip įmonės AM „Grupp“ akcininkas, o kaip fizinis asmuo, atsiskaitymas už atliktus darbus buvo vykdomas grynais pinigais. Už visus jo pavedimu atliktus darbus su atsakovu buvo atsiskaityta. Atsakovui davė naudotis savo tarnybiniu automobiliu todėl, kad jis atlikinėjo jo užsakymus, o trečiasis asmuo pats turėjo nuosavÄ automobilį.

Su jo žinia atsakovui buvo iÅ¡raÅ¡ytas įgaliojimas naudotis Å¡ia transporto priemone 2017 metais, kuris paskui buvo vienÄ kartÄ pratęstas. Kadangi visų darbų atsakovas neatliko, nebuvo pratęstas įgaliojimas. Dokumentai, kuriuos atsakovas pateikė byloje, nėra ir negali bÅ«ti įrodymu, patvirtinančiu skolÄ . Apmokėjimas už atliktus darbus yra iÅ¡imtinai trečiojo asmens ir atsakovo reikalas, todėl jeigu atsakovas mano, kad trečiasis asmuo yra jam skolingas, turi pretenzijas pareikÅ¡ti bÅ«tent jam, o ne įmonėms su kuriomis atsakovas jokių susitarimų neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. vasario 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė; įpareigojo atsakovÄ R. Č. perduoti ieÅ¡kovės RAB „AM Grupp“ Ltd. naudai transporto priemonę Audi A8L, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės raktelius ir signalizacijos pultelį; priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 515,00 Eur žyminio mokesčio ir 3 058,08 bylinėjimosi iÅ¡laidų.

6. Teismas nustatė, kad lengvasis automobilis AUDI A8L nuosavybės teise priklauso ir yra registruotas ieškovės vardu, automobilis buvo perduotas naudotis atsakovui R. Č., kuris šia transporto priemone naudojosi ir naudojasi šiuo metu. Teismas sprendė, kad labiausiai tikėtinas teisinis santykis, susiklostęs tarp A. D., kaip ieškovės „AM Grupp“ akcininko, ir atsakovo R. Č. yra panauda.

7. Teismas nurodė, kad byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog 2019 balandžio 17 d. ieÅ¡kovė reikalavimu dėl transporto priemonės grÄ Å¾inimo kreipėsi į atsakovÄ , kuriuo pareikalavo jai priklausantį automobilį grÄ Å¾inti iki 2019 m. balandžio 22 d. 2019 m. balandžio 17 d. raÅ¡tu atsakovas ieÅ¡kovės RAB „AM Grupp“ direktoriui M. M. pateikė praÅ¡ymÄ dėl automobilio pristatymo, kuriame nurodė, kad pasibaigus panaudos sutarčiai, turi grÄ Å¾inti automobilį, todėl prašė suteikti teisę ir iÅ¡duoti įgaliojimÄ pačiam pristatyti automobilį „AM Grupp“ įmonei į Rusijos FederacijÄ .

Teismas taip pat nurodė, kad automobilis atsakovui buvo perduotas ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui, tokiu atveju įstatymas numato privalomos sutarties raÅ¡ytinę formÄ (CK 6.629 straipsnio 2 dalis, 6.478 straipsnio 1 dalis). Tačiau tokio sandorio formos nesilaikymas nesudaro pagrindo pripažinti šį sandorį negaliojančiu, pačiam atsakovui pripažįstant, kad automobilis jam vis tik buvo perduotas naudotis, ir netgi įrodo, jog atsakovas gavo naudotis automobilį pagal žodinę panaudos sutartį ir tai nesudaro pagrindo teigti, kad tokia sutartis tarp Å¡alių nebuvo sudaryta.

Teismas sprendė, jog Å¡iuo metu atsakovas ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiu automobiliu naudojasi be jokio teisinio pagrindo, kadangi jam iÅ¡duotas įgaliojimas yra pasibaigęs, taip pat ieÅ¡kovė yra pareikalavusi atsakovo grÄ Å¾inti jai priklausančiÄ transporto priemonę pasibaigus žodinei panaudos sutarčiai.

8. Teismas konstatavo, kad jis nenustatė, jog ieÅ¡kovė yra skolinga atsakovui, kuris galėtų praÅ¡yti padengti skolÄ turtu. Pats atsakovas patvirtino, kad ieÅ¡kovė, kaip juridinis asmuo, jam nėra ir nebuvo skolinga, skolos buvimo faktÄ jis susiejo su trečiojo asmens turimais turtiniais įsipareigojimais. Tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pateikti jokie objektyvÅ«s įrodymai, pagrindžiantys skolos buvimo faktÄ nei tarp atsakovo R. Č. ir trečiojo asmens A. D., nei tarp atsakovo ir ieÅ¡kovės. Atsakovas skolos faktÄ Ä¯rodinėjo byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, t. y. lentelėmis, kurias jis elektroniniu paÅ¡tu siuntė trečiajam asmeniui į jo įmonės (duomenys neskelbtini) elektroninį paÅ¡tÄ .

Teismas nurodė, kad jis neturi pagrindo pateiktų į bylÄ atsakovo dokumentų vertinti kaip ieÅ¡kovės skolÄ atsakovui pagrindžiančius dokumentus. Be to, teismo posėdyje skolos susidarymo faktÄ atsakovas įrodinėjo liudytojų parodymais, tačiau, teismo vertinimu, Å¡ie liudijimai negali bÅ«ti pakankami skolos susidarymo faktui nustatyti. Teisme apklaustas liudytojas negalėjo patvirtinti skolos dydžio, susitarimų apimties, vykusių atsiskaitymų. Jis tik patvirtino faktÄ , kad atsakovas vykdė statybos darbus pagal trečiojo asmens, kuris tuo metu buvo ieÅ¡kovės akcininkas, užsakymus.

9. Teismas sprendė, kad neįrodžius fakto, jog ieÅ¡kovė skolinga atsakovui, negali bÅ«ti taikomos nuostatos, kurių pagrindu kreditoriui, t. y. atsakovui R. Č. atsirastų teisinė galimybė perduoti turtÄ , t. y. automobilį, kaip skolos dengimÄ , nes nėra jokių duomenų apie ieÅ¡kovės skolÄ atsakovui. Teismas atmetė atsakovo argumentus ir dėl CK 6.50 straipsnio 1 dalies taikymo, t. y. kad piniginę prievolę visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo. Å iuo atveju atsakovas reikÅ¡damas reikalavimÄ pats sau prieÅ¡tarauja, nes vienu atveju praÅ¡o pripažinti tarp jo ir ieÅ¡kovės sudarytÄ skolos dengimo sutartį, kitu atveju teigia, kad ieÅ¡kovė gali padengti skolÄ už trečiojo asmens A.

D. skolinius įsipareigojimus. Ä®statymų leidėjas įtvirtino kaip savanoriÅ¡kÄ trečiojo asmens veiksmÄ prievolės įvykdymÄ už skolininkÄ . Tačiau Å¡iuo atveju atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimu praÅ¡o priversti ieÅ¡kovę, kaip juridinį asmenį, įvykdyti prievolę už trečiÄ jį asmenį. Toks atsakovo reikalavimas yra teisiÅ¡kai nepagrįstas, todėl atmestinas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu atsakovas R. Č. praÅ¡o: panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai, o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti; priimti naujÄ Ä¯rodymÄ - ieÅ¡kovės atstovo generalinio direktoriaus M.

M. socialinio tinklo „Instagram“ iÅ¡raÅ¡Ä ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė įrodinėjimo taisykles, faktiÅ¡kai neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė neteisingÄ sprendimÄ . Teismo nustatytos aplinkybės ir iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo yra prieÅ¡taringos, nenuoseklios, nelogiÅ¡kos ir neleidžia teigti, kad Å¡iuo atveju įrodymų visuma leidžia pagrįstai nustatyti, jog ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti patenkintas. 10.2.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad pats atsakovas pripažino, jog automobilis jam buvo perduotas naudotis, o tai įrodo, kad jis gavo automobilį pagal žodinę panaudos sutartį. Apeliantas niekada nenurodė, kad automobilis buvo perduotas jam naudotis, juo labiau, jog jis su atsakove ar trečiuoju asmeniu buvo sudaręs automobilio panaudos sutartį. Automobilis apeliantui buvo perduotas kaip atlygis už darbÄ , kurį jis atliko pagal susitarimÄ su A. D., taip iÅ¡ dalies padengiant A. D., kuris yra ieÅ¡kovės akcininkas, įsiskolinimÄ . 10.3.

Teismas sprendime neįvertino, kad ieÅ¡kovės pozicija dėl automobilio perdavimo apeliantui pagrindo nuo pat pradžių buvo nenuosekli. IeÅ¡kovės 2019 m. balandžio 9 d. reikalavime nurodoma, kad apelianto žinioje yra pagal negaliojantį įgaliojimÄ perduotas automobilis ir, vadovaujantis CK 4.95, 4.96 straipsniais praÅ¡oma jį perduoti A. D.. 2019 m. balandžio 16 d. praneÅ¡ime dėl sutarties nutraukimo ieÅ¡kovė nurodė, kad vadovaujasi CK 6.641 straipsniu, tačiau jokios aplinkybės, kurios patvirtintų skubų ir neiÅ¡vengiamÄ automobilio poreikį, nėra nurodomos.

IeÅ¡kinyje jau nurodoma, kad panaudos sutartis buvo sudaryta 1 metų laikotarpiui, kaip ir įgaliojimas, ir sutapo su jo terminu, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tariama panaudos sutartis yra pasibaigusi. 10.4. Teismas netinkamai įvertino apelianto 2019 m. balandžio 17 d. praÅ¡ymÄ dėl automobilio pristatymo, kuriuo buvo atsakoma į ieÅ¡kovės 2019 m. balandžio 16 d. praneÅ¡imÄ dėl sutarties nutraukimo. Kadangi nurodytÄ raÅ¡tÄ rašė buhalterė, ji ne visiÅ¡kai tiksliai iÅ¡reiÅ¡kė apelianto pozicijÄ .

Trečiasis asmuo ir ieÅ¡kovės direktorius M. M. konfliktavo, dėl Å¡ios priežasties apeliantas tikėjosi, kad M. M. iÅ¡davus įgaliojimÄ ir apeliantui nuvykus į RusijÄ su automobiliu, M. M., žinodamas, jog automobilis buvo perduotas padengiant A. D. įsiskolinimÄ , pasielgs sÄ Å¾iningai ir įregistruos automobilį apelianto vardu. Tačiau tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad apeliantas pripažino, jog tarp jo ir ieÅ¡kovės buvo sudaryta panaudos sutartis. Å ių aplinkybių teismas nevertino. 10.5.

Teismas nenurodė nei vieno įrodymo, kuriuo vadovaudamasis sandorio formos neatitinkantį sandorį (panaudos sutartį) traktuoja kaip sudarytÄ , taip pat kokie įrodymai pagrindžia nors vienÄ CK 1.93 straipsnio 6 dalyje įtvirtintÄ sÄ lygÄ , kuriai esant galima nukrypti nuo CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nurodytų pasekmių taikymo. IeÅ¡kovė neįrodinėjo nei vienos iÅ¡ minėtoje teisės normoje esančių sÄ lygų, kurios leistų pripažinti buvus formos neatitinkančiÄ panaudos sutartį. IeÅ¡kovės generalinis direktorius M.

M., kuris tariamai tÄ sandorį ir sudarė, taip pat tokių įrodymų nepateikė, nors jo dalyvavimas byloje buvo pripažintas bÅ«tinu, į teismo posėdį neatvyko. IÅ¡ pridedamo įrodymo - socialinio tinklo „Instagram“ iÅ¡raÅ¡o matyti, kad tuo metu, kai M. M. dalyvavimas buvo pripažintas bÅ«tinu ir jis tariamai negalėjo dalyvauti antrame iÅ¡ eilės teismo posėdyje dėl sulaužytos kojos, jis keliavo po Jungtines Amerikos Valstijas. Atsižvelgiant į tai, kad tik gavęs teismo sprendimÄ apeliantas galėjo nustatyti aplinkybes, jog akivaizdžiai nepagrįstas ieÅ¡kovės generalinio direktoriaus M.

M. neatvykimas į teismo posėdžius bus traktuojamas apelianto nenaudai, apeliantas praÅ¡o priimti jo teikiamÄ nurodyto asmens neatvykimo priežasčių nebuvimÄ pagrindžiantį įrodymÄ . 10.6. Teismas privalėjo taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstamÄ contra spoliatorem prezumpcijÄ , t. y. jeigu Å¡alis slepia, sunaikina arba atsisako pateikti įrodymÄ , laikoma egzistuojant ir nepalankiausius jai faktus, kuriuos tas įrodymas bÅ«tų patvirtinęs. Ir atsižvelgiant į tai, teismas privalėjo nustatyti, kad nebuvo sudaryta jokia panaudos sutartis, o ieÅ¡kovė automobilį apeliantui perdavė nuosavybėn už jos akcininko A.

D. įsiskolinimÄ . 10.7. Teismas, konstatavęs, kad nėra pagrindo pripažinti trečiojo asmens skolos apeliantui, tokio savo sprendimo nemotyvavo, taip pat nenurodė, kodėl atmetė apelianto pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, kurie grindžia A. D. skolÄ apeliantui. Tokios iÅ¡vados leidžia pagrįstai konstatuoti, kad teismas nevertino visos įrodymų visumos, kuri akivaizdžiai pagrindžia visus apelianto procesiniuose dokumentuose esančius teiginius. 10.8. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apelianto pozicija yra prieÅ¡taringa.

Apeliantas nenurodė ir neįrodinėjo, kad ieÅ¡kovė yra jam skolinga. Bylos nagrinėjimo metu buvo nuosekliai įrodinėjama, kad apeliantui yra skolingas trečiasis asmuo A. D., kuris automobilio perdavimo metu buvo ieÅ¡kovės akcininkas. Ir ieÅ¡kovė, veikdama akcininko A. D. nurodymu, automobilį perdavė už Å¡io skolÄ . Teisės aktai tokių veiksmų nedraudžia, o netgi leidžia (CK 6.50 straipsnio 1 dalis). 10.9. Teismas nepagrįstai netaikė CK 6.436 straipsnio 3 dalies. Teismo nustatyta, kad automobilis buvo apeliantui perduotas ir jis juo disponuoja daugiau nei 2 metus, per kuriuos iki 2019 m. pradžios, nei ieÅ¡kovė, nei A.

D. apeliantui jokių pretenzijų nereiškė. Šios aplinkybės, atsižvelgiant į apelianto nurodytas faktines aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, tinkamai jas įvertinus ir vadovaujantis nurodyta teisės norma, leido konstatuoti, kad skolos padengimo sutartis, kaip realinis sandoris, buvo sudarytas ir vykdomas daugiau nei du metus.

11. IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 11.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė įrodė, jog tarp Å¡alių buvo sudaryta ir 2019 m. balandžio 16 d. praneÅ¡imu nutraukta panaudos sutartis. Tai, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta žodinė panaudos sutartis, patvirtina susiklostę Å¡alių santykiai - tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo nebuvo sudaryta jokių raÅ¡ytinių sutarčių, jų nesiejo verslo/skoliniai santykiai, transporto priemonė atsakovui buvo perduota laikinai ir neatlygintinai naudotis įgaliojimų pagrindu.

Taip pat, Å¡alių panaudos santykius patvirtina 2019 m. balandžio 16 d. ieÅ¡kovės praneÅ¡imas atsakovui ir atsakovo 2019 m. balandžio 17 d. atsakymas į ieÅ¡kovės praneÅ¡imÄ , kuriuo jis pripažįsta panaudos santykių pasibaigimÄ . 11.2. Atsakovo argumentų, jog tarp Å¡alių nebuvo sudaryta žodinė panaudos sutartis, kad transporto priemonė nebuvo perduota atsakovui panaudos sutarties pagrindu, yra nepagrįsti ir jų nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Atsakovo kviestas liudytojas taip pat nenurodė jokių pagrįstų ir įtikinančių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog tarp Å¡alių susiklostė kitokie, nei panaudos teisiniai santykiai. 11.3.

Teismas tinkamai įvertino 2019 m. balandžio 16 d. ieÅ¡kovės praneÅ¡imÄ ir 2019 m. balandžio 17 d. atsakovo atsakymÄ , pagrįstai ir tinkamai priėjo iÅ¡vados, jog atsakovas faktiÅ¡kai pripažino, kad transporto priemonė jam vis tik buvo perduota naudotis, kad transporto priemonę atsakovas gavo naudotis pagal žodinę panaudos sutartį. Atsakovo argumentai, jog jis niekada nepripažino, kad sudarė panaudos sutartį, o viso bylos nagrinėjimo metu jis laikėsi pozicijos, jog transporto priemonė jam buvo perleista kaip atlygis už darbÄ , laikytini atsakovo gynybine versija, kurios argumentai nepaneigia iÅ¡samiai motyvuotų teismo iÅ¡vadų.

Atsakovo lÅ«kesčiai dėl transporto priemonės įforminimo jo vardu nesudaro pagrindo paneigti tarp Å¡alių buvusius panaudos teisinius santykius ir jų pasibaigimÄ , bei neįrodo buvus kitokius, nei panaudos teisinius santykius tarp Å¡alių. 11.4. Atsakovas nepagrįstai sutapatina ieÅ¡kovę ir ieÅ¡kovės akcininkÄ A. D.. Atsakovas neįrodinėjo, jog ieÅ¡kovė turi tiesioginių finansinių įsipareigojimų atsakovui, o nurodė, jog ieÅ¡kovas privalo vykdyti skolos padengimo sutartį, kuria ieÅ¡kovas dengia ieÅ¡kovės akcininko A.

D. skolÄ atsakovui savo turtu - transporto priemone. Nesant susitarimo ir kitų patikimų įrodymų apie galėjusį egzistuoti susitarimÄ , minėti atsakovo argumentai vertintini kaip siekis pasinaudoti teismu kaip įrankiu pasisavinti ieÅ¡kovui priklausantį turtÄ . 11.5. Atsakovas neįrodė, jog ieÅ¡kovės akcininkas A. D. yra skolingas atsakovui. Atsakovo pateiktos vienaÅ¡aliÅ¡kai sudarytos lentelės, nesant kitų patikimų įrodymų, nėra pakankami įrodymai patvirtinti atsakovo nurodomoms aplinkybėmis.

Tuo atveju, jei A. D. finansinis įsipareigojimas atsakovui vis tik būtų buvęs įrodytas, įstatymas nenumato tokio mechanizmo, kurio pagrindu ieškovė būtų įpareigota atsakyti atsakovui už savo akcininko tariamus finansinius įsipareigojimus. 11.6. Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog neapklausus ieškovės vadovo M. M., kurio dalyvavimas byloje buvo pripažintas būtinu, turėjo būti taikomas contra spoliatorem principas. Byla buvo vedama su ieškovės vadovo žinia, ieškovė šioje byloje buvo tinkamai atstovaujama advokato, taigi, ieškovės vadovo parodymai nebūtų buvę iš esmės skirtingi nuo tų parodymų, kuriuos teikė advokatas.

Be kita ko, M. M., kaip įmonės vadovo pozicijÄ patvirtina reikalavimas atsakovui grÄ Å¾inti transporto priemonę, o tai savo ruožtu įrodo, jog vadovas palaiko ieÅ¡kovės pozicijÄ . 11.7. Atsakovas neįrodė savo prieÅ¡ieÅ¡kinio, todėl teismas pagrįstai jį atmetė. Vien atsakovo samprotavimai apie tariamÄ A. D. skolÄ , susitarimÄ dėl skolos dengimo turtu nesuponuoja ieÅ¡kovės pareigos neatlygintinai perleisti transporto priemonę atsakovui. Toks perleidimas be kita ko prieÅ¡tarautų juridinio asmens tikslams.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Ä®vertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai). Dėl naujo įrodymo priėmimo 14. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė ieÅ¡kovės RAB „AM grupp“ Ltd. atstovo, generalinio direktoriaus, M.

M., socialinio tinklo „Instagram“ iÅ¡raÅ¡Ä , kuriuo įrodinėja, kad jis į 2020 m. sausio 23 d. teismo posėdį, kuriame jo dalyvavimas buvo pripažintas bÅ«tinu, neatvyko be svarbių priežasčių (tuo metu jis keliavo po Jungtines Amerikos Valstijas). Apelianto vertinimu, teisme neapklausus ieÅ¡kovo vadovo M. M., turėjo bÅ«ti taikomas contra spoliatorem (pažeidėjui nepalankus) principas bei konstatuota, kad nebuvo sudaryta panaudos sutartis, o ieÅ¡kovė automobilį jam perdavė nuosavybėn už jos akcininko, A.

D., įsiskolinimÄ .

15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie įrodymai nei patvirtina, nei paneigia iÅ¡nagrinėto ieÅ¡kinio ar prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ , dėl bylai reikÅ¡mingų aplinkybių galima nuspręsti iÅ¡ byloje jau esančių įrodymų. Teismo posėdyje dalyvavo ieÅ¡kovės advokatas, kuris palaikė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl automobilio iÅ¡reikalavimo bei nesutiko su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kad ieÅ¡kovė automobilį perdavė atsakovo nuosavybėn už jos akcininko įsiskolinimÄ , be to, apeliantas nenurodo, į kokius bylai reikÅ¡mingus klausimus negalėjo atsakyti ieÅ¡kovės advokatas, todėl atsakovo praÅ¡ymÄ dėl naujo įrodymo priėmimo atsisakoma tenkinti.

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo 17. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai. Apelianto teigimu, ginčo automobilis jam buvo perduotas kaip atlygis už darbÄ , kurį jis atliko pagal susitarimÄ su A. D., taip iÅ¡ dalies padengiant A. D., kuris yra ieÅ¡kovės akcininkas, įsiskolinimÄ . Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apelianto argumentais ir juos atmeta kaip nepagrįstus.

18. Pasisakydamas dėl Å¡ių apeliacinių skundų argumentų, apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį į kasacinio teismo nuosekliai formuojamÄ praktikÄ , pagal kuriÄ , panaudos sutartis pagal CK 6.629 straipsnio dalyje įtvirtintÄ panaudos sutarties apibrėžtį yra realinis sandoris (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-611/2018). Panaudos sutarties sudarymui konstatuoti esminę reikÅ¡mę turi panaudos davėjo realus turto perdavimas naudotis panaudos gavėjui ir pastarojo priėmimas šį turtÄ naudoti, kitaip sakant, panaudos davėjo iÅ¡oriÅ¡kai (formaliai) iÅ¡reikÅ¡toji valia turi atitikti tikrÄ jÄ (vidinę) jo valiÄ bei tikslÄ , kurio Å¡iuo sandoriu siekiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015).

19. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, raÅ¡ytinių bylos įrodymų, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo buvo sudarytas žodinis susitarimas, pagal kurį ieÅ¡kovė leido atsakovui neterminuotai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu Audi A8L, t. y. tarp Å¡alių buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai. Atsakovas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovė ginčo automobilį perdavė atsakovui su tikslu padengti skolÄ už trečiÄ jį asmenį.

Perduodant automobilį 2017 m. balandžio 14 d. atsakovui buvo surašytas įgaliojimas vienerių metų laikotarpiui, suteikiantis atsakovui teisę naudotis (vairuoti) ieškovei priklausančiu automobiliu, pasibaigus šio įgaliojimui - 2018 m. balandžio 20 d. buvo surašytas naujas įgaliojimas vienerių metų laikotarpiui. Byloje jokių duomenų, kad šis automobilis būtų perleistas atsakovo nuosavybėn, ar, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog šis automobilis jam ateityje bus perduotas, iš dalies padengiant trečiojo asmens A.

D. įsiskolinimÄ , nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, automobilis atsakovui buvo perduotas tik naudotis ir tik vėliau, jeigu trečiojo asmens skola nebus grÄ Å¾inta, trečiasis asmuo žadėjo automobilį perleisti jo nuosavybėn, padengiant jo paties skolÄ (jos dalį). Kita vertus, apelianto nurodoma aplinkybė, kad ieÅ¡kovės akcininkas A. D. pažadėjo perleisti automobilį atsakovui neturi reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai, nes byloje jokių duomenų, kad A. D. veikė ieÅ¡kovės vardu nėra.

IeÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės bei jos atstovo paaiÅ¡kinimai taip pat patvirtina, kad nebuvo ieÅ¡kovės valios perleisti automobilį atsakovo nuosavybėn. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovo veiksmai, naudojantis ieÅ¡kovės automobiliu, taip pat teismui leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp bylos Å¡alių buvo susiklostę bÅ«tent panaudos teisiniai santykiai. Atsakovas, iki ieÅ¡kovė pareikalavo grÄ Å¾inti automobilį, nereiÅ¡kė jokių pretenzijų į automobilį.

PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, jis sutiko automobilį grÄ Å¾inti, o 2019 m. balandžio 17 d. praÅ¡yme, adresuotame ieÅ¡kovės direktoriui, nurodė, kad pasibaigus panaudos sutarčiai, praÅ¡o suteikti teisę ir iÅ¡duoti įgaliojimÄ jam pačiam pristatyti automobilį ieÅ¡kovei iki 2019 m. gegužės 15 d. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad jis 2019 m. balandžio 17 d. praÅ¡ymÄ pasirašė, nes tikėjosi, jog ieÅ¡kovės direktorius M.

M., jam nuvykus į RusijÄ , perregistruos automobilį apelianto vardu yra deklaratyvios ir niekuo nepagrįstos.

20. Teisėjų kolegija pažymi, jog teisinis atsakovo praÅ¡omo pripažinti sandorio pagrindas yra įtvirtintas CK 6.50 straipsnyje, reglamentuojančiame trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę už skolininkÄ . CK 6.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolę visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡alių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas jÄ Ä¯vykdytų asmeniÅ¡kai. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, remiantis pirmiau (nutarties 19 pastraipa) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsakovės ir trečiojo asmens susitarimas negali bÅ«ti vertintinas kaip skolininko ir trečiojo asmens (RAB „AM group“ Ltd.) susitarimas dėl prievolės įvykdymo kreditoriaus (atsakovo) naudai.

Kadangi ieÅ¡kovė nebuvo Å¡io susitarimo Å¡alis (jai nebuvo žinomi kitų subjektų susitarimai), todėl perduodant ginčo automobilį nebuvo vykdomi trečiojo asmens atsakovei duoti įsipareigojimai, kurie galėtų patvirtinti atsakovo galimybę remtis CK 6.50 straipsnio 1 dalimi. Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdami skundžiamÄ sprendimÄ , nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ir be pagrindo netaikė CK 6.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisių gynimo bÅ«do.

21. Atsakovas neigia susiklosčiusius panaudos teisinius santykius ir dėl rašytinės šios sutarties formos nesilaikymo, nurodydamas, kad remiantis CK 6.629 straipsnio 2 dalimi ir 6.478 straipsnio 1 dalimi panaudos sutartis sudaroma ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, jog įstatymo reikalaujamos rašytinės formos nesilaikymas nedaro šios sutarties negaliojančia ir nepaneigia susiklosčiusių panaudos sutartinių santykių, kadangi įstatyme įsakmiai tokios pasekmės nenurodytos ir ieškovas tarp šalių susiklosčiusių panaudos teisinių santykių neįrodinėjo liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).

TokiÄ praktikÄ yra suformavęs ir kasacinis teismas, nurodydamas jog panaudos sutarties neįforminimas raÅ¡tu nedaro Å¡ios sutarties negaliojančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015), kai nėra raÅ¡ytinės panaudos sutarties, tai Å¡alių ginÄÄ nagrinėjančiam teismui neužkerta kelio tokį susitarimÄ pripažinti buvus sudarytÄ , atsižvelgiant į jį patvirtinančias faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-969/2016).

22. Apeliantas teigia, kad teismas, sprendžiant dėl trečiojo asmens skolos, netinkamai atliko įrodymų vertinimÄ . Teisėjų kolegija vertinimu, trečiojo asmens skolos atsakovui dydis nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, t. y. Å¡i aplinkybė nagrinėjamu atveju yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga, nes net ir tuo atveju, jeigu Å¡i aplinkybė bÅ«tų pagrįsta, ji neturėtų jokios įtakos priimto sprendimo galutiniam rezultatui.

23. Pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalies nuostatas kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties Å¡alis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotÄ panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitÄ Å¡alį prieÅ¡ tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato kitokio termino. CK 6.641 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad panaudos davėjas taip pat turi teisę reikalauti nutraukti daikto neatlygintinio naudojimo sutartį, jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas yra skubiai ir neiÅ¡vengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui.

Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė su atsakovu sudarytÄ panaudos sutartį nutraukė CK 6.641 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, atsakovas neginčijo sutarties nutraukimo pagrįstumo. Kita vertus, nagrinėjamu atveju teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡minga kokiu pagrindu buvo nutraukta panaudos sutartis, nes bet kokiu atveju tarp Å¡alių susiklostę panaudos teisiniai santykiai bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jau buvo pasibaigę. Taigi pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nustatęs, kad tarp Å¡alių nebuvo sudaryta skolos padengimo sutartis bei jos pagrindu atsakovui neperėjo nuosavybės teisės į ginčo automobilį, o panaudos teisiniai santykiai pasibaigę, padaręs iÅ¡vadÄ , kad apeliantas automobilį valdo neteisėtai, pagrįstai tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir įpareigojo atsakovÄ grÄ Å¾inti automobilį ieÅ¡kovei.

24. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikÅ¡mės sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties 25. Atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 26. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Bylinėjimosi iÅ¡laidos, atmetus skundus, apeliantui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

27. Atsakovas laikomas bylÄ pralaimėjusia Å¡alimi, todėl ieÅ¡kovė turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93, 98 straipsniai). IeÅ¡kovė nei praÅ¡ymo, nei bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės nepateikė, todėl teismas dėl jų paskirstymo nesprendžia. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Marius Bartninkas Edvardas Paliokas Mindaugas Å imonis