2022-05-11 Nr. AB-12920-3-61-3-00523-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2356-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00523-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio Y. M. Y. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. M. Y. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis Y. M. Y. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 22S58421 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad gyvendamas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad jam žinoma, jog (duomenys neskelbtini), kurį jis (duomenys neskelbtini), jo ieško, reikalaudamas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas paaiškino, kad padedamas (duomenys neskelbtini), 2018 metais išvyko į (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) jis persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pareiškėjas gyveno 3 metus (duomenys neskelbtini) mieste, dirbo įvairius darbus, jog galėtų pragyventi ir nusiųsti pinigų šeimai. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) ir diskriminacija.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) vyksta ginkluoti konfliktai, yra pavojus jo gyvybei, nes jis yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vyriausybė nori nužudyti visus gyventojus, kurie oponuoja valdžiai. Jis nurodė, jog (duomenys neskelbtini) yra pagrindinė ir svarbiausia priežastis, dėl kurios jam teko išvykti.

4. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas netinkamai įvertino prieglobsčio prašymo aplinkybes. (duomenys neskelbtini)

5. Pareiškėjas nurodė, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo, jam taip pat turi būti suteikta ir papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

6. Pareiškėjas nesutiko ir su Sprendimo dalimi jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas teigė, kad jis bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, visą laikotarpį buvo Lietuvoje, duomenų apie jo padarytus kokius nors pažeidimus, nėra. Vien tai, jog jis atvyko neleistinoje vietoje, nesudaro objektyvaus pagrindo įsitikinimui, kad jis savo noru neišvyktų į kilmės šalį. Priešingai nei vertina atsakovas, pareiškėjas elgėsi atsakingai ir rūpestingai. Nėra jokių objektyvių aplinkybių ar įrodymų, kurie rodytų, jog pareiškėjas gali pasislėpti. Pareiškėjas nurodė, kad nustatytas maksimalus draudimo atvykti laikotarpis nėra proporcingas, jis stengėsi padėti tyrimui, laikėsi nustatytų tvarkų, o jo išvykimas iš kilmės valstybės buvo nulemtas siekiant suprantamo tikslo – saugaus gyvenimo.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjui pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje nesuteiktas, kadangi jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 metų Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Atsakovas atlikto tyrimo metu nustatė, kad pareiškėjo pasakojimas dėl jam kilmės valstybėje kylančios grėsmės nebuvo patvirtintas objektyviais įrodymais ar kilmės valstybės informacija. Pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, kad dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tyrimo metu atsakovas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsakovas tyrimo metu nustatė, jog beatodairiško smurto lygis pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje ((duomenys neskelbtini)) nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatė. Todėl Migracijos departamentas konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

9. Atsakovas atkreipė dėmesį į pareiškėjo nurodytas aplinkybes: 1) (duomenys neskelbtini). Atsakovas vertino, kad šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra bendro pobūdžio ir savaime nelemia pabėgėlio statuso pareiškėjui suteikimo poreikio. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas išvyko iš (duomenys neskelbtini) 2018 metais, jis apklausų metu teigė, kad jis nepriklauso jokiai (duomenys neskelbtini), ir nenurodė, jog gyvendamas (duomenys neskelbtini) iki 2018 metų būtų patyręs persekiojimą iš (duomenys neskelbtini) ar valdžios. Todėl atsakovas sprendė, kad jo baimė būti (duomenys neskelbtini) arba nužudytam valdžios, laikytina išimtinai hipotetine ir yra susijusi su bendra saugumo situacija (duomenys neskelbtini).

10. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė – (duomenys neskelbtini), dėl kurio, anot pareiškėjo, jis paliko šalį, neleidžia identifikuoti tariamo persekiotojo. Pareiškėjo pasakojimas (duomenys neskelbtini), nepasižymi informatyvumu. Pareiškėjas tik bendrais bruožais apibūdino persekiotoją, tačiau negalėjo nurodyti jokios informacijos, kuri leistų identifikuoti konkretų persekiotojo (duomenys neskelbtini), persekiotojų vardus, pavardes, o paklaustas, iš kur jis žino, kad jį kažkas persekioja, pareiškėjas apsiribodavo bendromis frazėmis, jog „atsklido ta žinia“, „eina kalba“, „girdėjo iš žmonių“, pabrėždavo, kad (duomenys neskelbtini) iš viso nėra saugu. Tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog pareiškėjo persekiojimas buvo vykdomas kažkurio valstybinio subjekto, o pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius, anot atsakovo, turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei, kad toks negalėjimas ar nenoras būtų nulemtas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėjas nepateikė. Turima informacija apie kilmės valstybę taip pat nesudaro pagrindo tokiai prielaidai.

11. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Priėmus sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, privalo būti uždrausta jam atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgus į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje nustatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Nors pareiškėjas iš savo kilmės šalies atvyko į (duomenys neskelbtini) ir ten gyveno pastaruosius kelerius metus, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, neteisėtai kirto sieną, neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Pareiškėjas nesiekė kuo greičiau gauti prieglobstį, tai taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu pareiškėjo Y. M. Y. A. skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjui atsisakyta suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje; nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau – C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įpareigojo Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 25 d. žodžiu pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pirminės apklausos, vykusios 2021 m. rugpjūčio 25 d., metu pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad jis yra iš (duomenys neskelbtini). Jis paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) todėl prieš 3 metus iš (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jis gyveno 3 metus (duomenys neskelbtini) mieste. (duomenys neskelbtini) jis taip pat negalėjo laisvai gyventi ir dirbti, buvo žeminama jo garbė ir orumas. Į Lietuvą pareiškėjas atvyko 2021 m. liepos 25 d. iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) atvyko iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas patvirtino, kad asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų neturi, pasą išmetė miške. Apklausos, vykusios 2021 m. lapkričio 4 d., metu pareiškėjas nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini). Jis paaiškino, jog (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas patvirtino, kad jis (duomenys neskelbtini) nepriklauso, tačiau teigė, jog jam kilmės valstybėje yra nesaugu, nes jam kyla grėsmė iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena jo tėvai, seserys. Į kilmės šalį jis grįžti nenori, nes gyvendamas Europoje daugiau gali padėti (duomenys neskelbtini) likusiems kitiems šeimos nariams. (duomenys neskelbtini). Kilmės valstybėje jis gali būti nužudytas. Be to, jį gali (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas Sprendimu pareiškėjui nesuteikė pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Sprendimu nuspręsta pareiškėją išsiųsti į (duomenys neskelbtini), jam uždrausta 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

14. Teismas, nagrinėdamas bylą, aptarė aktualias Įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas, 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) nuostatas, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – ir Direktyva 2013/32/ES) nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, Europos Sąjungos teisingumo teismo praktiką.

15. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą (duomenys neskelbtini), pažymėjo, kad įvykis įvyko daugiau negu prieš 4 metus, iš kilmės valstybės pareiškėjas išvyko 2018 metais teisėtu būdu, turėdamas (duomenys neskelbtini) vizą. (duomenys neskelbtini) gyveno legaliai ilgiau nei 3 metus. Užsieniečio nurodyta (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas apklausų metu taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena jo motina, tėvas, broliai, seserys, su kuriais jis palaiko ryšį ir jiems padeda materialiai. Teismo vertinimu, šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės, suponuoja išvadą, kad pareiškėjui kilmės valstybėje negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Teismas sprendė, jog Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, yra pagrįsta. Todėl teismas konstatavo, jog nėra pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

16. Teismas nurodė, kad nagrinėjamojoje byloje dėl atsisakymo suteikti tarptautinę apsaugą pareiškėjui, be kita ko, keliamas klausimas, ar valstybės institucija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo, tinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes kilmės valstybės informacijos kontekste. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, t. y. bendra padėtimi (duomenys neskelbtini), vykstančiu vidiniu konfliktu ir įvykusiu kariniu perversmu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad valstybės institucijos, nagrinėjančios tarptautinės apsaugos prašymą, privalomu reikalavimu pripažįstama bendra pareiga surinkti informaciją apie kilmės šalį, šią informaciją valstybės institucija privalo surinkti savo iniciatyva, ši pareiga yra bendradarbiavimo su prieglobsčio prašytoju, jog būtų galima gauti visą prašymą pagrindžiančią informaciją, pareigos dalis. Teismas pažymėjo, kad valstybės institucijai, nagrinėjančiai tarptautinės apsaugos prašymą, surinkta informacija apie kilmės šalį turi atitikti esminius kriterijus, kurie yra įtvirtinti teisės aktuose – Direktyvoje 2011/95/ES ir Direktyvoje 2013/32/ES, kurios įgyvendintos Įstatyme bei Tvarkos apraše.

17. Teismas, vertindamas Sprendimo, kuria pareiškėjui atsisakyta suteikti papildomą apsaugą, dalį, atkreipė dėmesį į Sprendime nurodytą informaciją apie padėtį (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad nuorodos į informacijos šaltinius, kuriais grindžiamas Sprendimas, yra anglų kalba. Teismo vertinimu, esant abejonių dėl informacijos šaltinių patikimumo, kyla pagrįstos abejonės ir dėl pačios informacijos turinio apie kilmės valstybę. Teismas nurodė, jog nesant informacijos šaltinių vertimų, teismas negali įsitikinti Sprendime nurodytos informacijos apie kilmės valstybę patikimumu.

18. Teismo vertinimu, byloje nėra pateikta įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad grąžinus pareiškėją į kilmės valstybę, jis nesusidurtų su beatodairišku smurtu. Teismas nurodė, jog iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas nesurinko aktualios informacijos apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, todėl Sprendimo dalis, kuria atsisakyta suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Teismas pažymėjo, jog tai, kad pareiškėjo šeima ir kiti jo giminaičiai gyvena (duomenys neskelbtini), negali būti pakankamas pagrindas atsisakyti pareiškėjui suteikti papildomą apsaugą. Teismas sprendė, jog nepagrįsta ir Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas nenurodė jokių užuominų dėl grėsmės grįžti į kilmės valstybę dėl bendros situacijos (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę, teismo vertinimu, paneigia pareiškėjo apklausos, o be to, pareiškėjo skundas iš esmės ir yra grindžiamas bendra padėtimi (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad tai, jog (duomenys neskelbtini) vyksta ginkluotas vidinis konfliktas, iš esmės pripažįsta ir Migracijos departamentas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje surinkta informacija apie kilmės šalį neatitinka esminių kriterijų, kurie yra įtvirtinti minėtuose teisės aktuose (Direktyva 2011/95/ES ir Direktyva 2013/32/ES, kurios įgyvendintos Įstatyme bei Tvarkos apraše). Teismo vertinimu, Migracijos departamento išvados apie padėtį (duomenys neskelbtini) ir beatodairišką smurtą yra prieštaringos. Kadangi Sprendimo dalis dėl atsisakymo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą nėra pagrįsta faktiniais duomenimis, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas šią Sprendimo dalį panaikinti ir perduoti papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjui klausimą nagrinėti iš naujo Migracijos departamentui. Dėl to šią pareiškėjo skundo dalį teismas pripažino pagrįsta.

19. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Sprendimo dalis dėl atsisakymo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą panaikinta, panaikino ir Sprendimo dalis, kuriomis nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; nuspręsta įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 20. Pareiškėjas Y. M. Y. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo dalį, kuria skundas buvo atmestas, ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą.

21. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria jo skundas buvo atmestas, nes teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso.

22. Pareiškėjas teigia, kad kilmės šalies informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini).

23. Pareiškėjas pažymi, kad jis nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą. Nėra jokio pagrindo juo netikėti ir jo duotus paaiškinimus vertinti kritiškai. Pareiškėjas yra persekiojamas (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas tarp (duomenys neskelbtini). Vietinės valdžios institucijos jo apginti negali, o dėl karinių konfliktų šalyje jis neturi galimybės pakeisti savo gyvenamosios vietos. Taip pat jis yra persekiojamas vyriausybės, nes (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo manymu, visiškai nustatyta, kad jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei jo kilmės šalyje gresia pavojus.

24. Pareiškėjas nurodo, jog atsakovas nepateikė duomenų, kurie leistų abejoti jo pasakojimu, nenustatė jokių prieštaravimų, priešingai – pareiškėjo pasakojimas yra išsamus, detalus, pagrįstai leidžiantis juo tikėti. Šiuo atveju būtent atsakovas nesurinko pakankamai duomenų apie jo kilmės šalį, todėl nepagrįstai jo prašymą atmetė, nors visos aplinkybės dar nėra ištirtos.

25. Pareiškėjas teigia, kad jo prieglobsčio prašymo priežastys negali būti įvardijamos, kaip vien tik ekonominės, nes gali būti nulemtos daugelio kitų aplinkybių, kaimo ir genties tradicijų, religinių įsitikinimų, policijos ir valdžios institucijų neveiklumo, nusikalstamumo ir bendrai nesaugios situacijos šalyje. Pareiškėjas pažymi, kad skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais yra neryškus, taip pat ne visada aiškus skirtumas tarp ekonominių ir politinių priemonių pareiškėjo kilmės šalyje. Už ekonominių priemonių, turinčių įtakos asmens pragyvenimui, gali būti rasiniai, religiniai, politiniai tikslai ar ketinimai, nukreipti prieš tam tikrą grupę. Kai ekonominės priemonės sunaikina tam tikros gyventojų dalies ekonominį egzistavimą, aukos, atsižvelgdamos į aplinkybes, gali tapti pabėgėliais, išvykdamos iš šalies. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Tai, pareiškėjo manymu, turėjo tiesioginės įtakos tam, kad nepagrįstai nebuvo suteiktas prieglobstis ir neišsamiai įvertinti pareiškėjo nurodyti prieglobsčio prašymo motyvai, jie neįvertinti individualiai kilmės valstybės informacijos kontekste.

26. Pareiškėjo vertinimu, jam nepagrįstai nebuvo suteiktas prieglobstis ir papildoma apsauga. Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Atsakovo surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Byloje esminis ginčas kilo dėl atsakovo Migracijos departamento 2022 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 22S58421, kuriuo pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui Y. M. Y. A. nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, taip pat nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas skunde taip pat prašė įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

28. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria pareiškėjui nesuteiktas pabėgėlio statusas, yra pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo pozicijai, jog pareiškėjas neatitinka kriterijų, nurodytų Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo skundo dalį dėl papildomos apsaugos jam nesuteikimo, konstatavo, kad Sprendimo dalis dėl atsisakymo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą nėra pagrįsta faktiniais duomenimis, todėl šią Sprendimo dalį panaikino ir perdavė papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjui klausimą nagrinėti iš naujo Migracijos departamentui. Pirmosios instancijos teismas taip pat panaikino ir Sprendimo dalis, kuriomis nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; nuspręsta įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

29. Pareiškėjas, nesutikdamas tiek su Migracijos departamento, tiek su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas, apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas.

30. Iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą apie priežastis, lėmusias jo išvykimą iš (duomenys neskelbtini) (jis teigė, jog pagrindinė jo išvykimo iš kilmės valstybės priežastis yra ta, kad (duomenys neskelbtini), taip pat papildomai nurodė bendro pobūdžio išvykimo iš kilmės valstybės priežastį – (duomenys neskelbtini) nėra saugumo žmonėms, ten nuolat vyksta karinis konfliktas, (duomenys neskelbtini) įvyko karinis perversmas ir jis bijo, jog vyriausybė nori nužudyti (duomenys neskelbtini)), nustatė, kad pareiškėjo pasakojimas nepasižymi informatyvumu, nėra paremtas objektyviais įrodymais, pasakojimui trūksta konkrečių detalių, tikslumo. Atsakovas pareiškėjo nurodomą jam grėsmę būti persekiojamam kilmės valstybėje įvertino kartu su aktualia kilmės valstybės informacija ir konstatavo, jog pareiškėjo baimė būti pagrobtam (duomenys neskelbtini) arba nužudytam valdžios, laikytina išimtinai hipotetine ir yra susijusi su bendra saugumo situacija (duomenys neskelbtini); pareiškėjo istorija apie tariamą persekiotoją ((duomenys neskelbtini)) taip pat savaime nelemia pabėgėlio statuso jam suteikimo. Atsakovas nustatė, kad tariamas pareiškėjo persekiotojas nėra valstybinis subjektas. Atsakovas pažymėjo, jog duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo ir, jog toks negalėjimas ar nenoras būtų nulemtas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėjas nepateikė. Atsakovas tyrimo metu nenustatė faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybėje pareiškėjui kyla reali persekiojimo rizika, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, atsakovas sprendė, jog asmuo neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

31. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinį skundą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Taigi nagrinėjamu vertinama tik tai, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis, pripažino pagrįsta ir teisėta.

32. Pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

34. Remiantis EŽTT praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

35. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo Sprendimo dalies, kuria pareiškėjui nesuteiktas pabėgėlio statusas, turinį, konstatuoja, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, šią informaciją įvertino kartu su pareiškėjo pateiktais paaiškinimais apie jo individualią situaciją. Akcentuotina, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas, ar atsakovo Sprendimo dalis dėl pabėgėlio statuso pareiškėjui nesuteikimo, yra pagrįsta ir teisėta, ar pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir jam turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, atsakovo nustatytas ir įvertintas aplinkybes išnagrinėjo, įvertinęs visus įrodymus ir jų visumą.

37. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo baimę grįžti į kilmės šalį iš esmės grindė dviem priežastimis, t. y. 1) (duomenys neskelbtini); 2) bendra padėtimi (duomenys neskelbtini), t. y. vykstančiu vidiniu konfliktu ir įvykusiu kariniu perversmu. Be to, pareiškėjas teigia, jog bijo, kad vyriausybė nori nužudyti (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Tačiau pagrindinė ir svarbiausia priežastis, pareiškėjo teigimu, dėl kurios jis išvyko iš savo kilmės valstybės – konfliktas su (duomenys neskelbtini).

38. Įvertinus pareiškėjo pateiktą pasakojimą atsakovui, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad jam kilmės valstybėje negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Be to, kaip galima spręsti iš byloje esančios medžiagos, tariamas pareiškėjo persekiotojas nėra valstybinis subjektas.

Migracijos departamentas Sprendime akcentavo, kad duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo, kad toks negalėjimas ar nenoras būtų nulemtas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėjas nepateikė. Turima informacija apie kilmės valstybę taip pat nesudaro pagrindo tokiai prielaidai. Pareiškėjo pasakojimui apie tariamą jo persekiojimą trūksta tikslumo, detalumo.

Be to, pareiškėjas nenurodė, kad gyvendamas (duomenys neskelbtini) iki 2018 metų (2018 metais jis išvyko į (duomenys neskelbtini), vėliau į (duomenys neskelbtini)) būtų patyręs persekiojimą iš (duomenys neskelbtini) ar valdžios (pareiškėjas apklausos metu patvirtino, kad jis nepriklauso (duomenys neskelbtini)). Pasakodamas apie jo tariamą persekiotoją iš (duomenys neskelbtini), pareiškėjas kalbėdavo bendromis frazėmis (jis nežinojo persekiotojų vardų, pavardžių), teigė, jog (duomenys neskelbtini) iš viso nėra saugu.

Pareiškėjo nurodyta (duomenys neskelbtini), jis apklausų metu taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena jo motina, tėvas, broliai, seserys, su kuriais jis palaiko ryšį ir jiems padeda materialiai. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjo pasakojimas nepatvirtina jo pagrįstos baimės buvimo sąlygos. Pareiškėjo pasakojimas ne tik turi trūkumų, tačiau pasakojimas neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojų tikslų ar motyvų persekioti pareiškėją šiuo metu, tiek ateityje. Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1454-756/2022; kt.).

39. Atlikus teisinį surinktos informacijos vertinimą, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo teiginiai, susiję su individualiu persekiojimu, iš esmės nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl pareiškėjas neatitinka reikalavimų pabėgėlio statusui gauti. Pareiškėjo pateiktos aplinkybės nagrinėjamo atvejo kontekste negali būti vertinamos kaip susijusios su persekiojimu, kaip jis suprantamas pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Atsakydama į šį pareiškėjo apeliacinio skundo teiginį, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš jį kilmės valstybėje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad dėl jo individualių savybių jam neleidžiama įsidarbinti ar pan., todėl tokie deklaratyvūs skundo teiginiai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas tyrimą dėl prieglobsčio prašymo atlieka ir kilmės šalies informaciją renka pareiškėjo nurodytų motyvų aspektu.

41. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

42. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pasakojimą, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimo dalis dėl pabėgėlio statuso pareiškėjui nesuteikimo yra teisėta ir pagrįsta.

43. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymo dalį, kiek tai susiję su pabėgėlio statusu pareiškėjui (ne)suteikimu. Pareiškėjo nurodytas individualias aplinkybes Migracijos departamentas įvertino visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstą išvadą dėl pabėgėlio statuso pareiškėjui nesuteikimo.

45. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiama sprendimo dalis yra pagrįsta bylos faktais ir teisės aktų normomis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi jis norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas.

47. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

48. Teismų praktikoje, vadovaujantis EŽTT praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; kt.).

49. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme. Proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjas dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, teikė paaiškinimus. Pareiškėjas kitų motyvų, dėl kurių ši byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nenurodė, todėl pareiškėjo prašymas netenkintas ir byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Y. M. Y. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė