A-492-1889-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A492-1889/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01110-2009-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus, Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja)

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant pareiškėjui L. D.,

pareiškėjo atstovui advokatui Virgilijui Kaupui,

atsakovo atstovei Aleksandrai Rostovcevai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. D. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. pareiškėjas L. D. su skundu (I t., b. l. 2–8) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. birželio 4 d. įsakymą Nr. 5-TE-186 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo L. D.“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jam buvo paskirtas papeikimas.

Paaiškino, kad nei Įsakyme, nei patikrinimo išvadoje nėra nurodyta, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus atliko pareiškėjas (ar kokių veiksmų neatliko), nenurodyta, kokie veiksmai vertinami kaip tarnybinis pažeidimas. Aiškino, kad skiriant tarnybinę nuobaudą nesurinkta objektyvių įrodymų dėl tarnybinių pareigų pažeidimo, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės tinkamai gintis nuo pareikštų kaltinimų. Pažymėjo, kad Įsakymas grindžiamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-224 patvirtintu Lietuvos policijos logistikos centro (toliau – ir Logistikos centras, LPLC, Centras) viršininko pareigybės aprašymu, tačiau tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog pažeidimai padaryti 2004–2009 metais.

Akcentavo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje yra perrašyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Bendrojo departamento Slaptumo skyriaus 2009 m. kovo 25 d. pažymos Nr. 1-7RN-4(KF) „Dėl įslaptintos informacijos administravimo ir apsaugos patikrinimo Lietuvos policijos logistikos centre“ (toliau – ir pažyma Nr. 1-7RN-4(KF)) teiginiai, mano, kad atsakovas, prieš skirdamas tarnybinę nuobaudą, privalėjo išsiaiškinti, kokios minėtoje pažymoje nurodytos faktinės aplinkybės yra reikšmingos tarnybinei nuobaudai paskirti.

Pareiškėjas teigė, kad iš esmės visos pažymoje Nr. 1-7RN-4(KF) ir tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos aplinkybės įvyko daugiau nei prieš vienerius metus, todėl pagal Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 3 dalį tarnybinė nuobauda negalėjo būti paskirta. Akcentavo, kad tarnybinio patikrinimo išvados dalyje dėl Logistikos centre nustatytų įslaptintos informacijos administravimo ir apsaugos pažeidimų nenurodyta šių pažeidimų padarymo data, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d.

įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 20 punktą. Nurodė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai logistikos centrui priskirti visi pažymoje Nr. 1-7RN-4(KF) nurodyti pažeidimai ir nepagrįstai reiškiamos pretenzijos dėl to, kad organizuojant įslaptintus sandorius ne visuomet apie tai informuojama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija), kaip sandorių saugumą užtikrinanti institucija.

Paaiškino, kad Logistikos centras, organizuodamas ir vykdydamas įslaptintus sandorius, sprendimus šiais klausimais priėmė vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 5-V-186 bei kitais Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) darbuotojų nurodymais. Aiškino, kad vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 4 straipsniu bei Logistikos centro nuostatais, Logistikos centras, būdamas Policijos departamentui pavaldi specializuota įstaiga, nelaikytina nei įstaiga prie Ministerijos, nei Ministerijos įsteigta įstaiga, todėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 23 d.

įsakymo Nr. 1V-431 prasme Ministerija nėra įslaptintų sandorių saugumą užtikrinanti institucija, kai įslaptintą sandorį sudaro Logistikos centras. Teigė, kad nėra jo kaltės dėl pažymoje Nr. 1-7RN-4(KF) ir tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų Logistikos centre nustatytų pažeidimų. Pareiškėjas paaiškino, kad pagal Policijos generalinio komisaro 2005 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 5-V-648 patvirtintų Logistikos centro nuostatų 8.11.9 punktą Organizacinių reikalų poskyris tvarko Logistikos centro dokumentų apskaitą, užtikrina įslaptintos informacijos apsaugą, kontrolę.

Vykdydamas Logistikos centro nuostatų 13.1 bei 13.2 punktus bei Logistikos centro viršininko pareigybės aprašymo 16 punktą, pareiškėjas išleido aktus, kuriais delegavo tam tikras Logistikos centro funkcijas. Siekdamas užtikrinti dokumentų vertės ekspertizę bei įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų vykdymo organizavimą ir kontrolę, pareiškėjas 2003 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-4, 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 141-V-47 ir 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 141-V-26 sudarė nuolat veikiančią Logistikos centro dokumentų ekspertų komisiją; 2004 m. spalio 4 d.

įsakymu Nr. V-55 ir 2006 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 141-V-86 patvirtino Logistikos centro padalinių, kuriuose saugoma įslaptinta informacija, sąrašą; 2006 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 141-V-87 paskyrė asmenis, atsakingus už įslaptintos informacijos apsaugą ir administravimo kontrolę. Pareiškėjas nesutiko su Tarnybinio patikrinimo išvadomis, kad jis nepagrįstai 2009 m. gegužės 6 d. patvirtino Ūkio skyriaus viršininkės L. D. surašytą tarnybinio tyrimo išvadą, kad Statybų skyriaus vedėjui S. L. tarnybinė nuobauda – pastaba paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, pažeidžiant nustatytą tvarką.

Paaiškino, kad neturėjo duomenų, jog L. D. būtų siekusi klaidingai atlikti jai pavestą tarnybinį tyrimą ir pateikti neteisingą aplinkybių vertinimą, todėl patvirtino 2009 m. gegužės 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 141-IL-185 „Dėl įslaptintos informacijos administravimo ir apsaugos patikrinimo Lietuvos policijos logistikos centre“. Nurodė, kad tarnybinė nuobauda S. L. paskirta remiantis pažymoje Nr. 1-7RN-4(KF) nurodytomis aplinkybėmis bei L. D. atlikto tyrimo medžiaga. Pažymėjo, kad neturi duomenų, jog S. L. įstatymo nustatytais terminais ir tvarka būtų apskundęs įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo.

Nurodė, kad nebuvo supažindintas su Policijos departamento Vidaus tyrimų valdybos 2009 m. balandžio 15 d. išvada Nr. 5-11-IS-24 „Dėl LPLC viršininko veiksmų vykdant tiesioginio vadovo pavedimą“ bei 2008 m. rugpjūčio 22 d. išvada Nr. 5-11-IS-63, todėl negali pateikti atsikirtimų šiais klausimais. Pareiškėjas taip pat akcentavo, kad tarnybinė nuobauda paskirta pažeidžiant Tvarkos nuostatas reglamentuojančias tikrinamojo pareigūno teisę teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros metu turėti advokatą ar kitą įgaliotą atstovą.

Nurodė, kad laiku nebuvo atsakyta į jo Lietuvos policijos generaliniam komisarui 2009 m. gegužės 21 d. įteiktą paaiškinimą, taip apribojant pareiškėjo teisę gintis nuo nepagrįstų kaltinimų.

Atsakovas Policijos departamentas pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2009 m. kovo 30 d., o atsižvelgus į Policijos departamento Vidaus tyrimų valdybos vyriausiojo tyrėjo A. L. tarnybinį pranešimą, tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2009 m. gegužės 29 d. ir tarnybinio patikrinimo išvada buvo patvirtinta 2009 m. gegužės 29 d., nepažeidžiant Tvarkos 19 punkte nustatyto termino. Aiškino, kad Įsakyme yra konkrečiai nurodyta, už kokius teisės aktų pažeidimus pareiškėjui yra skiriama nuobauda, tarnybinio nusižengimo sudėtis yra išdėstyta tarnybinio patikrinimo išvadoje.

Nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad yra suėję patraukimo tarnybinėn atsakomybėn terminai. Paaiškino, kad pažymoje Nr. 1-7RN-4(KF) nustatyti tarnybiniai nusižengimai, pasireiškę tarnybinių pareigų nevykdymu, yra tęstiniai pažeidimai. Akcentavo, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo vertinami ne tik pažymoje nustatyti pažeidimai, bet ir 2009 metais atlikti neteisėti pareiškėjo veiksmai tvirtinant 2009 m. gegužės 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadą bei skiriant tarnybinę nuobaudą S. L.. Teigė, kad pareiškėjas netinkamai aiškina vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 23 d.

įsakymo Nr. 1V-431 „Dėl įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančios institucijos“ 1 punkto nuostatas. Nurodė, kad šis punktas taikytinas ir Policijos departamento įsteigtoms ir jam pavaldžioms įstaigoms. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas, VTPĮ) 35 straipsnio 3 dalies 2 punkte aiškiai nurodyta, kad kai įslaptintą sandorį sudaro vidaus reikalų sistemos institucijos, sandorių saugumą užtikrinanti institucija yra Ministerijos įgaliota institucija, o Logistikos centras tokio įgaliojimo nėra gavęs. Nurodė, kad pareiškėjas, pasirašydamas 2005 m. spalio 23 d. raštą, suprato ir pripažino, kad Ministerija yra sandorių saugumą užtikrinanti institucija.

Pažymėjo, kad faktas, jog pareiškėjas paskyrė atsakingus asmenis, neatleidžia jo, kaip įstaigos vadovo, nuo savo pareigų vykdymo ir atsakomybės. Nurodė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje pateikti svarūs argumentai, kuriais remiantis konstatuota, jog Logistikos centro Ūkio skyriaus viršininkė L. D. tarnybinį patikrinimą atliko nevisapusiškai ir neobjektyviai, neteisingai aiškino ir taikė teisės aktus ir kad skiriant S. L. tarnybinę nuobaudą buvo pažeista nuobaudos skyrimo procedūra. Rėmėsi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 98 patvirtintais Policijos departamento nuostatais, Tvarkos 23 punktu ir pažymėjo, kad tai, jog kad S. L. nepadavė skundo dėl paskirtos nuobaudos, neužkerta kelio įvertinti tarnybinio patikrinimo išvadą.

Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad jis nėra susipažinęs su Policijos departamento Vidaus tyrimų valdybos 2009 m. balandžio 15 d. išvada Nr. 5-11-IS-24 bei 2008 m. rugpjūčio 22 d. išvada Nr. 5-11-IS-63, nes šios išvados buvo persiųstos pareiškėjui susipažinti ir vykdyti. Akcentavo, kad tarnybinio patikrinimo medžiagoje esanti pažyma Nr. 1-7RN-4(KF) sudaro valstybės paslaptį. Pažymėjo, kad pareiškėjui nebuvo uždrausta susipažinti su pažyma Nr. 1-7RN-4(KF) ir joje esančiais duomenims. Atsakovas vertino, pareiškėjo teisė į gynybą nebuvo pažeista.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Įsakymą ir pareiškėjui iš atsakovo priteisė 120 Lt atstovavimo išlaidų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo Policijos departamento apeliacinį skundą, 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi jį tenkintino iš dalies – panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs administracinę bylą, 2011 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir Įsakymą panaikino.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo Policijos departamento apeliacinį skundą, 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi jį tenkintino iš dalies – panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 21 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas nutarė bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavęs esminius procedūrinius pažeidimus, neišnagrinėjo ginčo dalyko iš esmės, dėl ko galėjo priimti neteisingą sprendimą.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas, dar kartą išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo L. D. skundą, 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu (III t., b. l. 51–63) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas neneigė, jog privalėjo organizuoti ir kontroliuoti centro veiklą, tačiau negalėjo pateikti duomenų apie priemones, kurių būtų imtasi tikrinant jo kontroliuojamų darbuotojų veiklą, aiškinantis, ar jo kontroliuojami darbuotojai laikosi keliamų slaptumo reikalavimų, todėl teismas konstatavo, jog pagrįstos išvados, kad pareiškėjas netinkamai organizavo ir kontroliavo kaip laikomasi norminių aktų reikalavimų Centro darbuotojų veikloje. Teismas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalimi, 26 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 6, 17, 21 punktais, padarė išvadą, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas įgalioto asmens, pareiškėjui apie pradėtą tarnybinį patikrinimą pranešta, pareiškėjas pateikė paaiškinimą. Nuobauda paskirta laikantis įstatymo reikalavimų, atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį ir sunkumą.

IV. Pareiškėjas L. D. padavė apeliacinį skundą (III t., b. l. 66–69), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Paaiškina, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pareiškėjo motyvams buvo skirti vos keli sakiniai, likusioje dalyje buvo perrašomi ir cituojami Logistikos centro nuostatų bei šio centro vadovo pareigybės aprašymo nuostatų punktai. Apeliantas taip pat pastebi, kad buvo cituojami tokie nuostatų ir pareigybės aprašymo punktai, kurių atsakovas, atlikdamas jo veiklos tyrimą bei skirdamas nuobaudą nenurodė ir jais negrindė savo sprendimo. Apeliantas mano, kad taip buvo pažeista jo teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą, nes pirmosios instancijos teismui neišdėsčius bylos nagrinėjimui reikšmingų rašytinių įrodymų turinio, pareiškėjas neturi galimybės veiksmingai pasinaudoti apeliacijos galimybe.

Atsakovas Policijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b. l. 73) prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą remiantis motyvais nurodytais Policijos departamento atsiliepime į skundą, pateiktais posėdžio metu ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendime. Nurodo, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia naujų aplinkybių, kurių nebūtų nagrinėjęs ir dėl kurių nebūtų pasisakęs pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 5-TE-186 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo L. D.“ teisėtumas ir pagrįstumas. Šiuo įsakymu pareiškėjui – Lietuvos policijos logistikos centro viršininkui vyresniajam komisarui – už netinkamą 2005 m. spalio 21 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-648 patvirtintų Lietuvos policijos logistikos centro nuostatų 13.1 bei 13.2 punktuose įtvirtintų funkcijų bei 2003 m. balandžio 29 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. V-224 (2008 m. balandžio 30 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo Nr. 5-V-224 redakcija) patvirtinto Lietuvos policijos logistikos centro viršininko pareigybės aprašymo 16 punkte įtvirtintų funkcijų vykdymą paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (I t., b. l. 20).

Pareiškėjas, savo skundu teismui ginčydamas paskirtą tarnybinę nuobaudą, nurodo šiuos pagrindinius argumentus – kad nei Įsakyme, nei Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nurodyti konkretūs neteisėti veiksmai, nesurinkti objektyvūs įrodymai, patvirtinantys tarnybinių pareigų pažeidimus, į patikrinimo išvadą perrašyti 2009 m. kovo 25 d. pažymos Nr. 1-7RN-4(KF) teiginiai jų nevertinant, nurodytos aplinkybės įvyko daugiau negu prieš vienerius metus, dėl padarytų pažeidimų nėra pareiškėjo kaltės; pareiškėjas nesutiko su išvada, kad jis nepagrįstai 2009 m. gegužės 6 d. patvirtino Ūkio skyriaus viršininkės L. D. surašytą tarnybinio tyrimo išvadą, kad Statybų skyriaus vedėjui S. L. tarnybinė nuobauda – pastaba – buvo paskirta nepagrįstai; teigia, kad nebuvo supažindintas su Policijos departamento Vidaus tyrimų valdybos 2009 m. balandžio 15 d. išvada Nr. 5-11-IS-24 „Dėl LPLC viršininko veiksmų vykdant tiesioginio vadovo pavedimą“ bei 2008 m. rugpjūčio 22 d. išvada Nr. 5-11-IS-63, todėl negali pateikti atsikirtimų šiais klausimais.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime apsiribojo Logistikos centro nuostatų bei vadovo pareigybės aprašymo nuostatų citavimu, ir neįvertino bylos nagrinėjimui reikšmingų įrodymų, neišdėstė motyvų, kuriais būtų grindžiamos išvados, tai riboja pareiškėjo galimybes pasinaudoti apeliacijos teise, tačiau teismo posėdžio metu bylos prašė negrąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti, bet ją išspręsti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, iš esmės pripažindama, kad apeliantas pagrįstai nurodo įrodymų vertinimo trūkumus bei pakankamų motyvų nebuvimą, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, nagrinėja ir pareiškėjo pradiniame skunde nurodytus reikalavimų pagrindus bei vertina viso bylos proceso metu šalių teiktus argumentus. Teisėjų kolegija bylos grąžinimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui pripažįsta netikslinga priemone, nes byloje procesas tęsiasi trejus metus, byla apeliacine tvarka nagrinėjama trečią kartą, yra surinkti visi reikšmingi sprendimui byloje priimti įrodymai, nauji nėra teikiami ir šalys nereiškia prašymų dėl papildomų duomenų išreikalavimo; šalys turėjo galimybę per ilgą bylos nagrinėjimo laiką pateikti savo argumentus ir samprotavimus dėl visų byloje nagrinėtinų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo bei teisės taikymo, t. y. procese eliminuojama siurprizinių situacijų šalims tikimybė, ir bylos išnagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės, ypač kai dėl to neprieštarauja apeliantas, laikytinas nepažeidžiančiu asmens teisių į teisingą bylos nagrinėjimą teisme per įmanomai trumpiausią laiką (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.).

Bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme šiuo konkrečiu atveju apibrėžia ginčijamo Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas kartu tiriant Policijos departamento Vidaus tyrimų valdybos Tarnybinio patikrinimo 2009 m. gegužės 29 d. išvadoje Nr. 5-11-IS-37 „Dėl Lietuvos policijos logistikos centro pareigūnų veiksmų“ nustatytus faktus (I t., b. l. 36–46), šiuos faktus patvirtinančius duomenis, nustatytus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Bendrojo departamento Slaptumo skyriaus 2009 m. kovo 25 d. pažymoje Nr. 1-7RN-4(KF) (II t., b. l. 39–64), bei kitus reikšmingus į bylą pateiktus duomenis.

Pareiškėjas yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, taigi jo drausminės atsakomybės klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas bei šį statutą įgyvendinantys teisės aktai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi šioje byloje, kuria buvo patenkintas atsakovo Policijos departamento apeliacinis skundas, panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo (II t., b. l. 123–132), konstatuota, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nustatė, jog atliekant tarnybinį patikrinimą buvo iš esmės pažeistos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 19 punkto nuostatos, t. y. tarnybinio patikrinimo terminas buvo pratęstas kitą dieną po nustatyto 30 dienų termino pasibaigimo, tačiau toks pažeidimas yra formalaus pobūdžio, nesuvaržė pareiškėjo teisių, nepablogino jo padėties ir materialiosios teisės požiūriu negalėjo lemti nepagrįsto sprendimo priėmimo, todėl turi būti sprendžiama dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo iš esmės. Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėta nutartimi byloje padarytas išvadas, įvertintų tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros aspektų iš naujo nenagrinėja.

2009 m. gegužės 29 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-11-IS-37 konstatuota, kad LPLC viršininkas L. D. netinkamai atliko savo pareigas, netinkamai organizavo ir kontroliavo pavaldžių valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiklą administruojant ir saugant įslaptintą informaciją, neužtikrino teisės aktų reikalavimų laikymosi, pažeidimai buvo nustatyti VRM BD SS 2009 m. kovo 25 d. pažyma Nr. 1-7RN-4(KF). Tokiais veiksmais L. D. netinkamai vykdė 2005 m. spalio 21 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-648 patvirtintų Lietuvos policijos logistikos centro nuostatų 13.1 bei 13.2 punktuose įtvirtintas funkcijas bei 2003 m. balandžio 29 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. V-224 (2008 m. balandžio 30 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo Nr. 5-V-224 redakcija) patvirtinto Lietuvos policijos logistikos centro viršininko pareigybės aprašymo 16 punkte nustatytas funkcijas. Taip pat jis patvirtino nevisapusiškai ir neobjektyviai atlikto 2009 m. gegužės 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 141-IL-185 „Dėl įslaptintos informacijos administravimo ir apsaugos patikrinimo Lietuvos policijos logistikos centre“ bei Statybos skyriaus vedėjui S. L. tarnybinę nuobaudą skyrė nesilaikydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, tuo jis netinkamai atliko tarnybos pareigas ir pažeidė tarnybos drausmę.

Šioje išvadoje atkreiptas dėmesys, kad 2009 m. balandžio 15 d. Policijos departamento Vidaus tyrimo valdybos tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-11-IS-24 „Dėl LPLC viršininko veiksmų vykdant tiesioginio vadovo pavedimą“ bei 2008 m. rugpjūčio 22 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-11-IS-63 taip pat buvo nustatyti L. D. tarnybos pareigų netinkamo atlikimo faktai.

L. D. netinkamas pareigų atlikimas organizuojant ir kontroliuojant pavaldžių valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiklą administruojant ir saugant įslaptintą informaciją, teisės aktų reikalavimų laikymosi neužtikrinimas Tarnybinio patikrinimo išvadoje grindžiamas Pažymoje Nr. 1-7RN-4(KF) išdėstytais faktais:

1. LPLC nevykdomas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 20 straipsnio 10 punktas – asmenys, kurių darbas susijęs su įslaptintos informacijos naudojimu ar apsaugą, kartą per metus nesupažindinami pasirašytinai su įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais;

2. LPLC viršininko 2006 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 141-V-87 buvo paskirti atsakingi už įslaptintos informacijos apsaugą ir kontrolę asmenys, kurio preambulėje nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. 462 ir Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 11 d. įsakymas Nr. 14RN, kurie tuo metu jau buvo pripažinti netekusiais galios;

3. LPLC įslaptinti dokumentai, pažymėti slaptumo žymomis „Konfidencialiai“ ir „Slaptai“ laikomi II saugumo klasei nepriskirtose patalpose;

4. Iki 2008 m. balandžio 14 d. nebuvo sudaryta Specialioji ekspertų komisija, kai tokį reikalavimą nustato Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2000 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 19 patvirtintos taisyklės bei nuo 2004 m. gegužės 1 d. VTPĮ 13 straipsnis;

5. Dokumentų bylos, susijusios su įslaptintais pirkimais, sudaromos ir tvarkomo nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1307 patvirtintų įslaptintos informacijos administravimo taisyklių;

6. Techninė projektinė dokumentacija dėl Ukmergės r. PK, Elektrėnų r. PK ir objekto Minsko pl. Vilniuje, statybų, neįtraukta į LPLC dokumentų apskaitą, nevykdomas Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 88 patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 8 punktas;

7. LPLC nesilaikoma įslaptintų dokumentų dauginimo reikalavimų, nevykdomi Administravimo taisyklių VIII skyriaus ir VRM įslaptintos informacijos administravimo taisyklių V skyriaus reikalavimai;

8. Vykdant dokumentų išslaptinimą nesilaikoma Administravimo taisyklių 96–104 punktuose numatytos išslaptinimo procedūros;

9. Pažeidžiant VTPĮ 5 straipsnio 7 dalį, dalis Ukmergės r. PK pastato (su areštine) ir Elektrėnų PK (su areštine) projektavimo ir statyba susijusių dokumentų buvo įslaptinta nepagrįstai;

10. Nesilaikant VRM 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1-1RN-5(RN) patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, susijusios su Vidaus reikalų ministerijos, įstaigų prie VRM ir VRM sričiai priskirtų įstaigų veikla, detaliojo sąrašo 88 punkto, nepagrįstai išslaptinti su Ukmergės r. PK pastato projektavimu ir statyba susiję dokumentai, kurie nurodo komisariato ir areštinės apsaugos organizavimą (2007 m. gegužės 22 d. posėdžio protokolas Nr. 5/141-P-5 ir 2009 m. sausio 6 d. posėdžio protokolas Nr. 1/141-P-1);

11. LPLC Dokumentų ekspertų komisijos 2004 m. balandžio 4 d. posėdžio protokolu Nr. 4 įslaptinant objekto, esančio Minsko pl. 35, Vilniuje, rekonstrukcijos darbų pirkimą, netinkamai pasirinkta žyma „Konfidencialiai“;

12. Objekto Minsko pl. 35, Vilniuje, rekonstrukcijos darbams vykdyti pasirinktas rangovas AB „Garantas“, kuriam neišduotas įmonės patikimumą patvirtinantis pažymėjimas, pažeistas VTPĮ 33 straipsnis;

13. Vykdant objekto Minsko pl. 35, Vilniuje, rekonstrukcijos darbų pirkimo įslaptintą sandorį, pažeisti VTPĮ 34 straipsnio reikalavimai, nebuvo pakankamos kontrolės, kad subrangovai būtų gavę įmonės patikimumą patvirtinančius pažymėjimus, o subrangovų darbuotojai – leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija;

14. LPLC, organizuodamas įslaptintus sandorius, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 927 patvirtinta Prekių, paslaugų ir darbų, susijusių su valstybės, o kai pirkimus atlieka operatyvinės veiklos subjektai – ir tarnybos paslaptimi, pirkimų tvarka, kuri neteko galio 2005 m. spalio 23 d., todėl nuo šios datos pirkimai turėjo būti organizuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1105; be to, naujos redakcijos detalusis sąrašas nuo 2006 m. gegužės 22 d. nebenumato jokių duomenų, susijusių su kokių nors patalpų ar objektų projektavimo, statybos, įrengimo ar remonto darbais, įslaptinimo galimybės;

15. Centre organizuojant įslaptintus sandorius ne visuomet apie tai informuojama sandorių saugumą užtikrinanti institucija, nors tai numato Tvarkos aprašo 21 punktas;

16. Centre nesilaikoma VTPĮ 35 straipsnio 12 ir 13 nuostatų, kad Įmonės patikimumą patvirtinantis pažymėjimas bei rangovo (subrangovo) darbuotojams išduoti leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija galioja tik konkretaus įslaptinto sandorio metu.

Pareiškėjas buvo supažindintas tiek su Tarnybinio patikrinimo išvada, tiek su Pažyma (I t., b. l. 91, 122), todėl turėjo galimybę pateikti savo paaiškinimus bei įrodymus dėl kiekvieno nurodyto pažeidimo pagrįstumo. Pareiškėjo argumentai dėl praleisto patraukimo tarnybinėn atsakomybėn termino dėl kiekvieno nurodyto pažeidimo vertinti atskirai, taip pat vertinti ir argumentai dėl kiekvieno nurodyto pažeidimo fakto bei kitų susijusių reikšmingų aplinkybių.

Tarnybinės nuobaudos skyrimo metu galiojusi Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 3 dalis numatė, kad tarnybinė nuobauda negali būti skirta, jei nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai. Teisėjų kolegija, įvertinusi Pažymoje nurodytus faktus, kuriais remiantis buvo parengta Tarnybinio patikrinimo išvada, pareiškėjo argumentus dėl praleisto vienerių metų termino tarnybinei nuobaudai skirti pripažįsta pagrįstais sprendžiant dėl atsakomybės už 2, 4, 6, 9 punktuose, 10 punkto dalyje, 11–14 punktuose nurodytus pažeidimus taikymo. Išvadų 2 punkte nurodytas pažeidimas buvo padarytas 2006 m., 4 punkte – tęsėsi iki 2008 m., 6 punkte nurodyti pažeidimai buvo padaryti 2004–2006 m., 9 punkte nurodyti pažeidimai – 2005 m., 10 punkte – LPLC DEK protokolas Nr. 5/141-P-5 parengtas 2007 m. gegužės 22 d., 11–14 punktuose nurodyti faktai buvo 2004–2006 metais. Išvados 2, 6, 9 punktuose, 10 punkto dalyje, 11–14 punktuose nurodyti pažeidimai negali būti laikomi tęstiniais, nes Pažymoje įvardijami konkretūs institucijoje priimti sprendimai, atlikti veiksmai, todėl atsakovo atitinkami argumentai dėl pažeidimų tęstinio pobūdžio atmestini, pareiškėjui už šiuose punktuose numatytus pažeidimus tarnybinė atsakomybė negalėjo būti taikoma.

Išvados 1, 3, 5, 7 ir 15 punktuose nurodyti pažeidimai savo esme yra tam tikrų įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytų pareigų neatlikimas, neveikimas, kuris savo pobūdžiu yra tęstinis pažeidimas, t. y. trunka iki įvykdomas įstatymo reikalavimas, todėl pareiškėjui už šiuos pažeidimus gali būti taikoma tarnybinė atsakomybė. Išvadų 8 punkte, taip pat 10 punkto dalyje nurodytas pažeidimas grindžiamas Pažymoje nustatytu faktu – 2009 m. sausio 6 d. aktu, kuriuo buvo išslaptinti 4 su Ukmergės r. PK ir Elektrėnų PK objektais susiję dokumentai, 16 punkte nurodytas pažeidimas grindžiamas Pažymoje nurodytu IĮ A. P. projektavimo biuro 2009 m. sausio 19 d. raštu Nr. AP-2, kuriuo buvo perduota centrui Specialios paskirties pastato, teritorijos su pagalbiniais pastatais techninio projekto korektūros 12 bylų, pažymėtų slaptumo žymomis „Konfidencialiai“, taigi šiais atvejais terminas taikyti tarnybinę nuobaudą nėra praleistas.

Pareiškėjas neginčijo Išvada konstatuotų faktų – kad asmenys, kurių darbas susijęs su įslaptintos informacijos naudojimu ir apsauga nebuvo kartą per metus pasirašytinai supažindinami su įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais (Išvadų 1 p.), kad įslaptinti dokumentai, pažymėti slaptumo žymomis „Konfidencialiai“ ir „Slaptai“ buvo laikomi II saugumo klasei nepriskirtose LPLC patalpose (Išvadų 3 p.), patikrinimui pateiktos bylos, kurios yra susijusios su įslaptintais pirkimais, sudaromos ir tvarkomos nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1307 patvirtintų Įslaptintos informacijos administravimo taisyklių (Administravimo taisyklės) (Išvadų 5 p.), nesilaikoma įslaptintų dokumentų dauginimo reikalavimų, numatytų Administravimo taisyklių VIII skyriuje ir Vidaus reikalų ministro 2006 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 1V-430 patvirtintų VRM įslaptintos informacijos administravimo taisyklių V skyriuje (Išvadų 7 p.), organizuojant įslaptintus sandorius ne visuomet apie juos informuojama sandorių saugumą užtikrinanti institucija – VRM (Išvadų 15 p.), 2009 m. sausio 6 d. aktu buvo išslaptinti 4 su Ukmergės r. PK ir Elektrėnų PK objektais susiję dokumentai, nesilaikant Administravimo taisyklių 96–104 punktuose bei VRM 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1-1RN-5(RN) patvirtinto detaliojo sąrašo 88 punkte numatytų reikalavimų (Išvadų 8 p., 10 p.), IĮ A. P. projektavimo biuro, kurio patikimumas nebuvo patikrintas iš naujo, 2009 m. sausio 19 d. raštu Nr. AP-2 perduota centrui Specialios paskirties pastato, teritorijos su pagalbiniais pastatais techninio projekto korektūros 12 bylų, pažymėtų slaptumo žymomis „Konfidencialiai“ (Išvadų 16 p.). Kokie teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti aukščiau nurodytais atvejais, detaliai nurodyta Pažymoje, kuri vertinama neatsiejamai, kaip Išvadoje nurodytas aplinkybes pagrindžiantis dokumentas.

Pareiškėjas, nors neginčija nurodytų faktų, tačiau nesutinka, kad minėti Išvadoje nurodyti pažeidimai gali būti pagrindu taikyti jam tarnybinę atsakomybę, teigia, kad nėra jo kaltės, pažeidimus padarė kiti subjektai. Nurodo, kad siekdamas užtikrinti dokumentų vertės ekspertizę bei įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų vykdymo organizavimą ir kontrolę 2003 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-4 bei 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 141-V-47 ir 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 141-V-26 sudarė nuolat veikiančią Dokumentų ekspertų komisiją, 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-55 bei 2006 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 141-V-86 patvirtino padalinių, kuriuose saugoma įslaptinta informacija, sąrašą, 2006 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 141-V-87 buvo paskirti asmenys, atsakingi už įslaptintos informacijos apsaugą ir administravimo kontrolę; mano, kad VRM nėra Centro įslaptintų sandorių saugumą užtikrinanti institucija.

Spręsdama dėl pareiškėjo atsakomybės už aptariamus Tarnybinio patikrinimo išvadoje bei ją pagrindžiančioje Pažymoje nurodytus pažeidimus, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju pabrėžia pareiškėjo statuso specifiką kaip jo atsakomybę lemiantį veiksnį. Pareiškėjas buvo ne eilinis statutinis pareigūnas, tačiau Policijos departamento prie VRM įsteigtos įstaigos Lietuvos policijos logistikos centro vadovas. Tai suponuoja aukštesnį negu paprastai kitų statutinių pareigūnų atsakomybės laipsnį už įstaigai pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą, jos darbo organizavimą, planavimą, koordinavimą ir veiklos kontrolę, teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Preziumuojama, kad įstaigos vadovas žino teisės aktų, reglamentuojančių įstaigos veiklą ir jai pavestų funkcijų įgyvendinimą, reikalavimus, nes priešingu atveju toks asmuo apskritai negalėtų užimti tokių atsakingų pareigų. Šiame kontekste teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta atsakovo atsikirtimus į skundą, kad pareiškėjui nepakako priimti įsakymus, kuriais jis pavedė centro tarnautojams atlikti su įstaigai pavestų uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas, vadovui išlieka pareiga nuolat kontroliuoti (organizuoti kontrolę) kaip įgyvendinami įstaigai pavesti uždaviniai ir vykdomos funkcijos. Tiek tarnybinio patikrinimo išvadoje, tiek pažymoje pateikta pakankamai duomenų, kurie byloje neginčytinai patvirtina pažeidimų faktus. Kiekvienas atskiras konkretus pažeidimas galėtų būti vertinamas kaip konkretaus tarnautojo atsakomybės pagrindas, tačiau aukščiau aptartų Tarnybinio patikrinimo išvada nustatytų pažeidimų visuma, jų tęstinis pobūdis pagrindžia pareiškėjo kaltę dėl netinkamo Centrui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimo, netinkamo veiklos organizavimo, planavimo, koordinavimo ir kontrolės, netinkamo teisės aktų reikalavimų laikymosi užtikrinimo – t. y. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu 2005 m. spalio 21 d. Nr. 5-V-648 patvirtintų Lietuvos policijos logistikos centro nuostatų 13.1 bei 13.2 punktuose įtvirtintų funkcijų bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-224 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-224 redakcija) patvirtinto Lietuvos policijos logistikos centro viršininko pareigybės aprašymo 16 punkte nustatytų funkcijų netinkamo vykdymo.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad LPLC organizuojant įslaptintus sandorius nereikėjo informuoti VRM kaip sandorių saugumą užtikrinančios institucijos, nes Centras nėra nei VRM įsteigta įstaiga, nei įstaiga prie VRM. Pareiškėjas Vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1V-431 „Dėl įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančios institucijos“ 1 punkto nuostatas, jog VRM yra įslaptintų sandorių saugumą užtikrinanti institucija, kai įslaptintą sandorį sudaro VRM, įstaigos prie VRM ir VRM įsteigtos įstaigos, aiškina nepagrįstai siaurinamai. LPLC steigėjas yra Policijos departamentas, o Policijos departamentas yra įstaiga prie VRM. Minėto įsakymo nuostatos taikytinos tiek pačiam Policijos departamentui, tiek jo įsteigtoms įstaigoms. LPLC nėra savarankiškai už vidaus reikalų sistemos ribų veikianti institucija, jo paskirtį ir veiklos savarankiškumą apibrėžia nuostatai, kuriuose nurodyta, kad Centras yra specializuota policijos įstaiga, kuri savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Policijos veiklos įstatymu, kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais, taip pat Vidaus reikalų ministro, Policijos generalinio komisaro ir Centro vadovo įsakymais bei nurodymais (Nuostatų, patvirtintų 2005 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 5-V-648, 1 p., 2 p.).

Tarnybinio patikrinimo išvadoje, be aptartų Pažymos pagrindu konstatuotų pažeidimų, nustatyta, kad pareiškėjas 2009 m. gegužės 6 d. patvirtino LPLC Ūkio skyriaus viršininkės L. D. atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą, kuri buvo parengta tarnybinį patikrinimą atlikus nevisapusiškai ir neobjektyviai, neteisingai taikant ir aiškinant teisės aktus; priėmė 2009 m. gegužės 8 d. įsakymą Nr. 141-TE-27 „Dėl S. L. tarnybinės nuobaudos“, kuriuo paskyrė tarnybinę nuobaudą pažeisdamas nuobaudos skyrimo procedūrą bei terminus.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pareiškėjo atsakomybės dėl pastarųjų Išvadoje nurodomų pažeidimų, nesutinka su jo argumentu, kad aplinkybė, jog S. L. neskundė minėto įsakymo, eliminuoja galimybę vertinti pareiškėjo veiksmų tvirtinant tarnybinio patikrinimo išvadą ir skiriant tarnybinę nuobaudą teisėtumą, t. y. jų atitikimą teisės aktų – įstatymų, poįstatyminių aktų, pareiginių nuostatų reikalavimams. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad konstatavus pažeidimų faktus, nenurodoma, koks teisės aktas pažeistas, kas padarė pažeidimą, neišaiškinta aplinkybė, kodėl daliai darbuotojų, pasibaigus tarnybos santykiams, nepanaikinti leidimai dirbti su įslaptinta informacija, neobjektyviai ištirta aplinkybė dėl VRM kaip sandorių saugumą užtikrinančios institucijos informavimo organizuojant įslaptintus sandorius, neatliktas įslaptintų dokumentų sutikrinimas, nepateikta išsami informacija apie išslaptintus dokumentus; tarnybinė nuobauda S. L. paskirta nesilaikant Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių reikalavimų – 7 punkto, kuris numato pranešimo įteikimą apie tarnybinio nusižengimo tyrimą, 9 punkto, kuriame numatytas tarnybinio nusižengimo tyrimo terminas 10 dienų.

Pareiškėjas nepateikė teismui argumentų bei įrodymų, kurie paneigtų minėtus faktus. Išvadoje nustatyti LPLC Ūkio skyriaus viršininkės L. D. atlikto tarnybinio patikrinimo trūkumai patvirtina Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintų Tarnybinių patikrinimo atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 2 bei 20 punkto pažeidimus. Taisyklių 2 punkte įtvirtina pareigą sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus..., 20 punkte tarnybinio patikrinimo išvadai keliami reikalavimai išdėstyti nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus; konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamo teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo ir kt.

Teisėjų kolegija jau yra konstatavusi, kad pareiškėjo statuso ypatumai nulemia jo atsakomybę už teisės aktų reikalavimų laikymąsi Centro veikloje. Nustatyti LPLC Ūkio skyriaus viršininkės L. D. atlikto tarnybinio patikrinimo trūkumai bei pažeidimai skiriant tarnybinę nuobaudą S. L. pagrindžia pareiškėjo netinkamo pareigų atlikimą, ginčijame įsakyme nurodytų teisės aktų pažeidimą.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta informacija apie kitus atliktus pareiškėjo atžvilgiu tarnybinius patikrinimus vertintina ne kaip papildomas pagrindas pareiškėjui taikyti tarnybinę atsakomybę, bet kaip informacinio pobūdžio medžiaga, galinti turėti reikšmės, pavyzdžiui, charakterizuojant tarnybinėn atsakomybės trauktiną asmenį, todėl teisėjų kolegija jos detaliau neanalizuoja. Pažymėtina, kad pareiškėjas su kitų tarnybinių patikrinimų išvadomis buvo supažindintas anksčiau – Policijos departamento Vidaus tyrimų valdybos tarnybinio patikrinimo 2008 m. rugpjūčio 22 d. išvada Nr. 5-11-IS-63 jam buvo išsiųsta 2008 m. rugsėjo 11 d., 2009 m. balandžio 15 d. išvada Nr. 5-11-IS-24 išsiųsta 2009 m. balandžio 16 d. (I t., b. l. 131, 141).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo, statutinio pareigūno ir įstaigos vadovo atsakomybės laipsnį, įstaigoje nustatytų pažeidimų pakankamai didelį mastą, vertina, kad paskirtoji tarnybinė nuobauda – papeikimas nėra per griežta, ir remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, ją naikinti remiantis pareiškėjo skundo argumentais, nėra pagrindo. Ginčijamas įsakymas negali būti vertinamas atsietai nuo Tarnybinio patikrinimo išvados ir joje nustatytus pažeidimus pagrindžiančios Pažymos, dėl to pareiškėjo argumentai dėl šio Įsakymo, kaip individualaus administracinio akto neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams yra atmestini. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjo teisė turėti atstovą buvo apribota tik ta apimtimi, kuria buvo dalis Tarnybinio patikrinimo duomenų įslaptinta, t. y. atstovas negalėjo susipažinti su Pažyma. Tačiau pats pareiškėjas su šia medžiaga buvo susipažinęs, be to, bylos nagrinėjimo metu pažyma išslaptinta (II t., b. l. ), ir pareiškėjo teisės turėti atstovą ribojimo neliko, dėl to galėjusios kilti pareiškėjui nepalankių pasekmių tikimybė bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pašalinta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo L. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Sutkevičius

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė